Džedajai iš marso kanjonu
Forumas apie mėgėjišką žvejybą
Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Kazkaip varciau senus zurnalus ir uzkliuvo 2005 metu Zukles rugpjucio numeris.Uzkliuvo todel, kad yra ten toks straipsnis "Vingilis, grauzavirba, vijunas"Prie visokios informacijos pateikiamos apie vijunus rasoma :
Cituoju : "Vingiliai-puikus masalas, beveik visoms zvynuotosioms.Juos griebia ne tik plesriosios, bet ir dauguma karpiniu zuvu : usoriai, sapalai, meknes, ziopbriai, skersnukiai.Negiu jaunikliai iskasami kartu su dumblu ir isrenkami...."Toliau seka informacija apie ju laikyma, uzkabinima ir t.t.
Man pasidare ydomu
nejaugi gerbiamasis Ricardas Adamonis negirdejo apie "raudonaja knyga" ir kaip praejo straipsnis pro Vyr.redaktoriaus Romualdo Zilinsko akis.Zinoma, tai jau praeitis, bet manau spaudoje tokiu feleriu tikrai neturetu buti.
Atiduodi tokius zurnalus jaunajai kartai, o paskum sugebek yrodyti, kad tai neleistina, kai didieji zvejybos grandai apie tai raso.
p.s. Kas juokingiausia tai to pacio zurnalo 32 puslapyje atspauzdintos Megejiskos zukles taisykles, kur 13.1 punkte rasoma apie juriniu, mazuju, upiniu negiu draudima gaudyti
Cituoju : "Vingiliai-puikus masalas, beveik visoms zvynuotosioms.Juos griebia ne tik plesriosios, bet ir dauguma karpiniu zuvu : usoriai, sapalai, meknes, ziopbriai, skersnukiai.Negiu jaunikliai iskasami kartu su dumblu ir isrenkami...."Toliau seka informacija apie ju laikyma, uzkabinima ir t.t.
Man pasidare ydomu
nejaugi gerbiamasis Ricardas Adamonis negirdejo apie "raudonaja knyga" ir kaip praejo straipsnis pro Vyr.redaktoriaus Romualdo Zilinsko akis.Zinoma, tai jau praeitis, bet manau spaudoje tokiu feleriu tikrai neturetu buti.Atiduodi tokius zurnalus jaunajai kartai, o paskum sugebek yrodyti, kad tai neleistina, kai didieji zvejybos grandai apie tai raso.
p.s. Kas juokingiausia tai to pacio zurnalo 32 puslapyje atspauzdintos Megejiskos zukles taisykles, kur 13.1 punkte rasoma apie juriniu, mazuju, upiniu negiu draudima gaudyti
Šiandien kimba kitur...
Neginu nei R.Adamonio ir R.Žilinsko pozicijos, nei Agio pozicijos, viskas yra tiesiog žvejo etikos klausimas. Ttiesiog mintys šiaip, pasvarstymui. Beje, mintys skaitytos kažkuriame žurnale.
Jei įsiskaitytume į mėgėjiškos žūklės taisykles, tai pamatytume, kad uždrausta gaudyti, jūrines nėges, mažąsias nėges ir jų vingilius bei upines nėges. Darytina išvada, kad upinių nėgių vingilius gaudyti leidžiama. Kaip aš suprantu (nedaug aš apie tai suprantu
) vingilis yra nėgės lerva, dar ne žuvis, todėl ir iškiriama kaip atskiras padaras. Kiek esu skaitęs net ir diplomuotas ichtiologas be tyrimo, vien iš išvaizdos neatskirs upinės ir mažosios nėgės vingilių, nes jie atrodo vienodai. Tai kas užtikrins, kad žvejas gaudo ne ant upinės nėgės vingilio, kurį teisės normos lyg ir leidžia gaudyti. Todėl, iš teisinės pusės žiūrint, be ekspertizės gamtosauga neturėtų bausti žvejo, pas jį radus vingilių, nes teisiškai šnekant, nėra nustatyta pažeidimo sudėties, o konkrečiai pažeidimo objekto.
Iš žvejo pusės, vėlgi kyla problema, nes žvejys nėra garantuotas, kurios nėgės vingilius pagavo.
Beje, verta pažymėti, kad berods aukščiau Kauno HE Nemuno baseinei gyvena tik mažosios nėgės ir jų vingiliai, taigi toje teritorijoje viskas lyg ir aišku.
Jei įsiskaitytume į mėgėjiškos žūklės taisykles, tai pamatytume, kad uždrausta gaudyti, jūrines nėges, mažąsias nėges ir jų vingilius bei upines nėges. Darytina išvada, kad upinių nėgių vingilius gaudyti leidžiama. Kaip aš suprantu (nedaug aš apie tai suprantu
) vingilis yra nėgės lerva, dar ne žuvis, todėl ir iškiriama kaip atskiras padaras. Kiek esu skaitęs net ir diplomuotas ichtiologas be tyrimo, vien iš išvaizdos neatskirs upinės ir mažosios nėgės vingilių, nes jie atrodo vienodai. Tai kas užtikrins, kad žvejas gaudo ne ant upinės nėgės vingilio, kurį teisės normos lyg ir leidžia gaudyti. Todėl, iš teisinės pusės žiūrint, be ekspertizės gamtosauga neturėtų bausti žvejo, pas jį radus vingilių, nes teisiškai šnekant, nėra nustatyta pažeidimo sudėties, o konkrečiai pažeidimo objekto.Iš žvejo pusės, vėlgi kyla problema, nes žvejys nėra garantuotas, kurios nėgės vingilius pagavo.
Beje, verta pažymėti, kad berods aukščiau Kauno HE Nemuno baseinei gyvena tik mažosios nėgės ir jų vingiliai, taigi toje teritorijoje viskas lyg ir aišku.
Mikės iliustracijai iš "ž. konferencijos":
....Na, ir aishku, vingiliai - bet tai jau diskutuotinas masalas, nes net
ichtiologai sunkiai gali atskirti kur upines, o kur jurines neges lerva (upines yra itrauktos i Raudonaja knyga).
____________________
"ne visai taip.
I raudonaja knyga irasyta jurine nege, kuri tik kelis kartus pagauta LT vandenyse, o jos vingilis dar nera rastas ir apibudintas LT.
Pagal MZT draudziama gaudyti jurines neges ir mazasias neges bei ju vingilius.
Taigi is esmes galima zvejoti ant upines neges vingiliu, tik deja nelabai kas juos atskiria nuo mazosios neges. Nereikia pamirsti kad auksciau Kauno HE upese gyvena tik mazoji nege."
....Na, ir aishku, vingiliai - bet tai jau diskutuotinas masalas, nes net
ichtiologai sunkiai gali atskirti kur upines, o kur jurines neges lerva (upines yra itrauktos i Raudonaja knyga).
____________________
"ne visai taip.
I raudonaja knyga irasyta jurine nege, kuri tik kelis kartus pagauta LT vandenyse, o jos vingilis dar nera rastas ir apibudintas LT.
Pagal MZT draudziama gaudyti jurines neges ir mazasias neges bei ju vingilius.
Taigi is esmes galima zvejoti ant upines neges vingiliu, tik deja nelabai kas juos atskiria nuo mazosios neges. Nereikia pamirsti kad auksciau Kauno HE upese gyvena tik mazoji nege."
Taigi is esmes galima zvejoti ant upines neges vingiliu, tik deja nelabai kas juos atskiria nuo mazosios neges. Nereikia pamirsti kad auksciau Kauno HE upese gyvena tik mazoji nege."
13.2 be nustatyta tvarka isduotu licenziju vcidaus vandenyse sias zuvis :
slakius -istisus metus
upines neges - istisus metus
Kaip matome apie jos dydi nesnekama
Pasiziurejau, jeigu vingilio dantys astrus, tai kabink
Tai sakau, gal mes perlenkiame lazda atmesdami toki gera masala Zinau kur anu yr, reiks nuvaryt paziureti i dantis 
13.2 be nustatyta tvarka isduotu licenziju vcidaus vandenyse sias zuvis :
slakius -istisus metus
upines neges - istisus metus
Kaip matome apie jos dydi nesnekama
Pasiziurejau, jeigu vingilio dantys astrus, tai kabink
Tai sakau, gal mes perlenkiame lazda atmesdami toki gera masala
Zinau kur anu yr, reiks nuvaryt paziureti i dantis Šiandien kimba kitur...
Straipsnis iš "Klaipėdos" dienraščio:
"Nemuno deltos žuvininkystės juodieji puslapiai"
Kazys Gaigalas
Gamtos mokslų daktaras
Plėšriųjų žuvų, mano vadinamų biologiniais vandens melioratoriais, ištekliai iki praėjusio amžiaus pabaigos atsikurdavo natūraliai. Dideliuose vandens plotuose žuvų užtekdavo ir vietiniams žvejams mėgėjams, ir šimtams pamario svečių iš kitų šalies vietovių. Atrodė, kad tai tęsis visą laiką. Deja, to neįvyko.
Pirmasis reikšmingas smūgis plėšriųjų žuvų ištekliams buvo padarytas XX amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Tuomet dabartinio Nemuno deltos regioninio parko 92 tūkst. hektarų teritorijoje buvo įrengti polderiai su našiomis vandens pumpavimo stotimis be žuvų apsaugos užtūrų.
Kitas ne mažiau reikšmingas smūgis plėšriosioms žuvims susijęs su valdžios politika.
Praėjusio amžiaus pabaigoje ignoruojant išmintingas 1960 metų žvejybos taisykles buvo priimta nauja žvejybos Baltijos jūros regione tvarka.
Į Nemuno deltą įleista tūkstantinė armija žvejų mėgėjų iš visos šalies.
Jau prieš tai naujosios taisyklės nesėkmingai buvo taikytos Lietuvos ežeruose, upėse, kituose vidaus vandens telkiniuose. Jos leido nusiaubti vidaus vandenis. Dėl naujovių plėšriųjų žuvų ištekliai Kuršių mariose ir Nemuno deltoje pradėjo nykti.
Pagal 2005 m. liepos 1 d. priimtas mėgėjiškas žvejybos taisykles žvejų armijai suteikta teisė gaudyti žuvis buvusiuose draustiniuose.
Tuo pačiu metu pagal 2007 m. birželio 29 d. patvirtintas verslinės žvejybos taisykles Rusnės ir kiti pamario žvejai verslininkai pagal specialius leidimus galės gaudyti tik stintas ir nėges.
Pateikiu duomenis apie plėšriųjų žuvų verslinius laimikius Kuršių mariose ir Nemuno deltoje bei galimą jų vertę.
Siūlau įvertinti ir gamtosaugininkų veiklą šiame regione.
Reikia gerai pagalvoti, ką duos poilsio arba rekreacijos tikslais siūloma vystyti žvejyba. Manau, kad žuvininkystė Nemuno deltoje ir Kuršių mariose gali patirti dar didesnį regresą.
3.14zdec visiškas 
Visus vidaus vandenis įskaitant žemupį ir Kuršmares nusiaubė mėgėjai Ir nusiaubė taip, kad vargšams verslininkams beliko tik stintos ir nėgės 
Ir iš vis - kas per briedas ta "poilsinė rekreacinė žvejyba" 
Ir tai rašo GAMTOS MOKSLŲ DAKTARAS Blin, nuo kada asilams suteikiami moksliniai laipsniai Gal nuo tada, kai knazinia Utiosova pradėjo globoti vargšus brakonierius-verslininkus Juk malonu, kad kažkas laižo šikną (nors ir už pinigus), ir tas kažkas ne šiaip sau subinlaižys, bet HABILITUOTAS subinlaižys Juk pati kniazinia irgi profesorė ( ir, matyt, tokiu pat keliu ja tapusi, kaip ir tas straipsnį parašęs gaidys )
Netikit kad šis "mokslinis" straipsnis nupirktas Tada pažiūrėkit, ką tas prostitutas manė prieš du metus (ištrauka iš to pačio dienraščio 2005.05.05 išspausdinto straipsnio):
...Anot K.Gaigalo, per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį verslo norminimo taisyklės jūroje ir marių baseine pasikeitė keletą kartų. Dabar vėl rengiamas naujas projektas. Mokslininkai ir aplinkosaugininkai sunerimę dėl lašišų, jūrinių sykų, žiobrių ir plėšriųjų žuvų - lydekų, vėgėlių, ungurių bei sterkų išteklių katastrofiško nykimo. Specialistai mano, kad tradicinę verslinę žvejybą šalies vidaus vandenyse reikėtų pertvarkyti į mėgėjiškąją - rekreacinę...
Buvo lyg ir normalus žmogus... Gal išalko Gal nusiunčiam visi po 1 litą - per visus žvejus gausis labai apvali sumelė, nebereiks parsidavinėti O ir kniaziniai perpirkti vėl į savo pusę jau labai skaudžiai brangiai gautusi...
"Nemuno deltos žuvininkystės juodieji puslapiai"
Kazys Gaigalas
Gamtos mokslų daktaras
Plėšriųjų žuvų, mano vadinamų biologiniais vandens melioratoriais, ištekliai iki praėjusio amžiaus pabaigos atsikurdavo natūraliai. Dideliuose vandens plotuose žuvų užtekdavo ir vietiniams žvejams mėgėjams, ir šimtams pamario svečių iš kitų šalies vietovių. Atrodė, kad tai tęsis visą laiką. Deja, to neįvyko.
Pirmasis reikšmingas smūgis plėšriųjų žuvų ištekliams buvo padarytas XX amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Tuomet dabartinio Nemuno deltos regioninio parko 92 tūkst. hektarų teritorijoje buvo įrengti polderiai su našiomis vandens pumpavimo stotimis be žuvų apsaugos užtūrų.
Kitas ne mažiau reikšmingas smūgis plėšriosioms žuvims susijęs su valdžios politika.
Praėjusio amžiaus pabaigoje ignoruojant išmintingas 1960 metų žvejybos taisykles buvo priimta nauja žvejybos Baltijos jūros regione tvarka.
Į Nemuno deltą įleista tūkstantinė armija žvejų mėgėjų iš visos šalies.
Jau prieš tai naujosios taisyklės nesėkmingai buvo taikytos Lietuvos ežeruose, upėse, kituose vidaus vandens telkiniuose. Jos leido nusiaubti vidaus vandenis. Dėl naujovių plėšriųjų žuvų ištekliai Kuršių mariose ir Nemuno deltoje pradėjo nykti.
Pagal 2005 m. liepos 1 d. priimtas mėgėjiškas žvejybos taisykles žvejų armijai suteikta teisė gaudyti žuvis buvusiuose draustiniuose.
Tuo pačiu metu pagal 2007 m. birželio 29 d. patvirtintas verslinės žvejybos taisykles Rusnės ir kiti pamario žvejai verslininkai pagal specialius leidimus galės gaudyti tik stintas ir nėges.
Pateikiu duomenis apie plėšriųjų žuvų verslinius laimikius Kuršių mariose ir Nemuno deltoje bei galimą jų vertę.
Siūlau įvertinti ir gamtosaugininkų veiklą šiame regione.
Reikia gerai pagalvoti, ką duos poilsio arba rekreacijos tikslais siūloma vystyti žvejyba. Manau, kad žuvininkystė Nemuno deltoje ir Kuršių mariose gali patirti dar didesnį regresą.
3.14zdec visiškas
Visus vidaus vandenis įskaitant žemupį ir Kuršmares nusiaubė mėgėjai Ir nusiaubė taip, kad vargšams verslininkams beliko tik stintos ir nėgės Ir iš vis - kas per briedas ta "poilsinė rekreacinė žvejyba" Ir tai rašo GAMTOS MOKSLŲ DAKTARAS
Blin, nuo kada asilams suteikiami moksliniai laipsniai Gal nuo tada, kai knazinia Utiosova pradėjo globoti vargšus brakonierius-verslininkus Juk malonu, kad kažkas laižo šikną (nors ir už pinigus), ir tas kažkas ne šiaip sau subinlaižys, bet HABILITUOTAS subinlaižys Juk pati kniazinia irgi profesorė ( ir, matyt, tokiu pat keliu ja tapusi, kaip ir tas straipsnį parašęs gaidys ) Netikit kad šis "mokslinis" straipsnis nupirktas
Tada pažiūrėkit, ką tas prostitutas manė prieš du metus (ištrauka iš to pačio dienraščio 2005.05.05 išspausdinto straipsnio):...Anot K.Gaigalo, per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį verslo norminimo taisyklės jūroje ir marių baseine pasikeitė keletą kartų. Dabar vėl rengiamas naujas projektas. Mokslininkai ir aplinkosaugininkai sunerimę dėl lašišų, jūrinių sykų, žiobrių ir plėšriųjų žuvų - lydekų, vėgėlių, ungurių bei sterkų išteklių katastrofiško nykimo. Specialistai mano, kad tradicinę verslinę žvejybą šalies vidaus vandenyse reikėtų pertvarkyti į mėgėjiškąją - rekreacinę...
Buvo lyg ir normalus žmogus... Gal išalko
Gal nusiunčiam visi po 1 litą - per visus žvejus gausis labai apvali sumelė, nebereiks parsidavinėti O ir kniaziniai perpirkti vėl į savo pusę jau labai skaudžiai brangiai gautusi... ... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
Reikia gerai pagalvoti, ką duos poilsio arba rekreacijos tikslais siūloma vystyti žvejyba. Manau, kad žuvininkystė Nemuno deltoje ir Kuršių mariose gali patirti dar didesnį regresą.
Geras punktas, mes jamam šitą punktą
Dar tas geras žodis - "žuvininkystė"
Geras punktas, mes jamam šitą punktą
Dar tas geras žodis - "žuvininkystė"
"..Žuvininkystė - veikla, susijusi su žuvų išteklių valdymu, apsauga ir atkūrimu, žvejyba, akvakultūra, tvenkinių žuvininkyste, žuvų perdirbimu ir pirminiu žuvų pardavimu."
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS
ĮSTATYMAS
2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1756
Vilnius
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS
ĮSTATYMAS
2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1756
Vilnius
Straipsnis is Lietuvos ryto
Kupiškio mariose jau plaukioja būrys šamų (1)
Virginija Juškienė
2007-11-08
Kupiškio marios, vienas žuvingiausių Šiaurės rytų Lietuvos vandens telkinių, gali tapti itin patrauklios žvejybos mėgėjams.
Šią savaitę į marias paleisti 108 dvimečiai ir trimečiai paprastieji šamai.
Užveisti mariose šamų kupiškėnai jau seniai svajojo, tačiau vis pritrūkdavo lėšų. Tam reikėjo gauti ir Lietuvos aplinkos ministerijos leidimą.
Atsakingo darbo – paleisti naujakurius į marias – ėmėsi Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai bei aplinkosaugininkai.
Išlaisvintos iš plastikinių maišų su deguonies prisodrintu vandeniu žuvys neskubėjo nerti tolyn, bet spraudėsi viena prie kitos, tyrinėjo aplinką.
Pamėtėti tolyn į vandenį šamai lėtai niro gilyn, tačiau stengėsi laikytis drauge. Žuvys buvo paleistos į vandenį penkiose vietose palei krantus.
Šamai yra nykstančios gėlavandenės žuvys, minta žuvimis, moliuskais, varlėmis, netgi vandens paukščiais. Užaugti gali iki 3-5 metrų ilgio, pasiekti 30 ar 50 kilogramų svorį. Esama rūšių, kurios gali užaugti ir iki 300 kilogramų svorio.
http://www.lrytas.lt/?data=20071108&id= ... 108&view=2
Kupiškio mariose jau plaukioja būrys šamų (1)
Virginija Juškienė
2007-11-08
Kupiškio marios, vienas žuvingiausių Šiaurės rytų Lietuvos vandens telkinių, gali tapti itin patrauklios žvejybos mėgėjams.
Šią savaitę į marias paleisti 108 dvimečiai ir trimečiai paprastieji šamai.
Užveisti mariose šamų kupiškėnai jau seniai svajojo, tačiau vis pritrūkdavo lėšų. Tam reikėjo gauti ir Lietuvos aplinkos ministerijos leidimą.
Atsakingo darbo – paleisti naujakurius į marias – ėmėsi Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai bei aplinkosaugininkai.
Išlaisvintos iš plastikinių maišų su deguonies prisodrintu vandeniu žuvys neskubėjo nerti tolyn, bet spraudėsi viena prie kitos, tyrinėjo aplinką.
Pamėtėti tolyn į vandenį šamai lėtai niro gilyn, tačiau stengėsi laikytis drauge. Žuvys buvo paleistos į vandenį penkiose vietose palei krantus.
Šamai yra nykstančios gėlavandenės žuvys, minta žuvimis, moliuskais, varlėmis, netgi vandens paukščiais. Užaugti gali iki 3-5 metrų ilgio, pasiekti 30 ar 50 kilogramų svorį. Esama rūšių, kurios gali užaugti ir iki 300 kilogramų svorio.
http://www.lrytas.lt/?data=20071108&id= ... 108&view=2
"Zukle+" naujam numery vel rasho apie vingiliu panaudojima kaip masala usoriams. Tai taip ir nesuprantu galima gaudyt ant ju ar ne. Pagal MZD gaunas lyg ir taip: mazuju negiu vingilius draudziama gaudyt (3.1 punktas), o apie juriniu ir upniu negiu vingilius nieko nerasho (negalima gaudyt tik paciu negiu - juriniu ishvis, upiniu - be licenziju). Belieka tik atskirt kur kurie Ar ash netaip supratau?
Beje ten yra ir straipsnukas apie varzybas, kur puokuojasi musu forumiecio Kamstuko foto (jei kam idomu gal imest nupleshkinus?)
Ar kas ziurejot "Gamtos patrulius"? Ka ten rode?
Ar ash netaip supratau? Beje ten yra ir straipsnukas apie varzybas, kur puokuojasi musu forumiecio Kamstuko foto (jei kam idomu gal imest nupleshkinus?)
Ar kas ziurejot "Gamtos patrulius"? Ka ten rode?
Pasidarys jau ciut ne kiekvienam numeri po straipsniuka brakonieriavimo skatinimo tema. 
Ziurejau.. Rode "elektrika" is Vilniaus kaip "elektros darbais" uzsiminejo. Lasiu ir siaip tauriuju zuvu nebuvo suspejes sumedzioti, lygtais 8 strepecius jau turejo..blight rašė: Ar kas ziurejot "Gamtos patrulius"? Ka ten rode?
Kupranugaris gali dirbti visą savaitę ir išbūti negėręs. Vyras - gali nedirbti visą savaitę ir ištisai gerti.
Va uztikau straipsneli Delfyje. http://www.delfi.lt/news/daily/science/ ... 4475&com=1
manau sita tema visiems mums aktuali
manau sita tema visiems mums aktuali
Idomios mintys, ypac apie neetatinius ...
Ar džiaugsimės žuvų gausa mūsų upėse?
Tokiu klausimu sutiko savo mintimis šįsyk pasidalyti Rolandas Minčinauskas, Klaipėdos muselinės meškerės klubo prezidentas.
Akcija “Lašiša” - be naudos
Spalio ir lapkričio mėnesiais, per patį tauriųjų žuvų nerštą, buvo organizuoti keli reidai, kad apsaugotume nerštavietes nuo brakonierių. Ši iniciatyva – tai apsauga mūsų upėms, noras parodyti, kad rūpi mūsų žuvų populiacija, ateitis. Žinoma, visų upių neapsaugosime, bet reikia įrodyti, kad upės nėra paliktos likimo valiai. Be to, reikia pasakoti apie niekšišką brakonierių daromą žalą naikinant tauriąsias ir kitas žuvis.
Tikriausiai žvejams, aplinkosaugos institucijoms žinoma, kokie pažeidimai vyksta šį rudenį brakonieriaujant, bet apsaugos priemonių maža. Jau kelintus metus organizuojama akcija „Lašiša“, bet naudos iš jos turime mažai. Apsaugos priemonės turi būti kompleksiškos ir apimti visų žuvų migraciją, kelią nuo Baltijos pakrantės, jūros vartų, Kuršmarių, Nemuno žemupio iki pat mažųjų upelių. Žemaitijoje paprastai saugomi (jei taip galima pasakyti) upių žemupiai. Be dėmesio lieka aukštupiai, vidurupiai (ten daryk, ką nori). Nesu matęs nė vieno inspektoriaus žuvų neršto metu. O gal man pasisekė?
Žuvisauga nepakankama
Graudu žiūrėti, kai Lietuvoje iš ES lėšų įrengiami žuvų veislynai, leidžiamas mailius į upes, o grįžtančios žuvys patenka į „juodąją“ rinką. Matyt, kažkas gerą pinigą „susišluoja“ sau. Veislynai savo ruožtu vykdo valstybinius užsakymus, o kas toliau atsitinka su žuvimis, jiems – nė motais. Žuvisauga nepakankama. Tuo naudojasi brakonieriai ir pasiima „savo dalį“. Kas gali paneigti, kad kai kurie brakonieriai nedirba su inspektoriais kartu, kad būtų ramesnis jų gyvenimas. Visas tas bjaurus procesas skaudžiai paliečia dorus drausmingus žvejus.
Malonu, kad organizuoti reidus pradėjo Šilutės inspektoriai. Jie „nušluostė“ nosį savo kolegoms klaipėdiečiams. O juk būtų galima nesuburti daugiau jėgų, į pagalbą pasikviesti karių? Užtektų kelias savaites rūpestingai „pašukuoti“ paupius, ir brakonieriai suprastų, kad baigiasi jiems katino dienos. Aišku, reikėtų dar paminėti, kad labai svarbu yra ir operatyvių priemonių, operacijų slaptumas.
Žodžiu, apsaugoti mūsų žuvingas upes neršto metu įmanoma, tik reikia organizuotumo, iniciatyvumo, išmonės, laiko ir jėgų. Žinoma, tam reikia skirti ir lėšų. Būtina propaguoti ir licencijinę žvejybą.
Lenkų pavyzdys
Prisimena man San upės pavyzdys Lenkijoje, ketverius metus jos atskiruose ruožuose buvo visiškai uždrausta žudanti žuvų žvejyba. Buvo leidžiama meškerioti pagal principą pagavai – paleisk. Per uždraustą laiką ten atsirado tiek žuvų, kad visas upės dugnas juda. Šiuo metu San laikoma viena žuvingiausių ir žinomų upių Europoje. Licencija joje žvejoti vienai dienai kainuoja 70 litų. Ją gauti nelengva: reikia iš anksto registruotis ir laukti eilėje keletą dienų.
Ar negalime ir mes pasekti Lenkijos pavyzdžiu: pasirinkime upes, tapkime jų šeimininkais, įstatymiškai uždrauskime žudyti žuvis, įvesime licencinę žvejybą. Ir po 4-5 metų kokį džiaugsmą turėsime žvejams mėgėjams!
Tokioms svajonėms (bent kol kas) atsuktas šaltas dušas. Mūsų įstatymai sako – iš žvejojančio galima imti tik du litus už dieną... Aišku, kad komentarai nereikalingi. O istorija primena, kad ir Lietuva garsėjo savo upėse užaugintomis lašišomis, kurių meškerioti atvykdavo net iš Anglijos.
Pažymėjimas kaip “stogas”
Noriu paliesti dar vieną skaudžią ir gėdingą temą. Yra žmonių, kurie labai nori tapti žuvisaugos inspektoriais ir šliejasi prie mūsų organizuojamų reidų. Į kiekvieno žmogaus širdį neįlįsi, bet deja, tenka išgirsti, kad kai kuriems tokiems žvejams neetatininko pažymėjimas tapo savotišku „stogu“ gaudant draudimo laikotarpiu ar neleistinose vietose. Sučiupti jie kaišioja pažymėjimus tikriems inspektoriams į akis ir dedasi tikrais gamtosaugininkais... Neseniai sužinojau, kad vienas aktyvus mūsų reidų dalyvis G. Z. pagavo ir nužudė lapkritį ne vieną šlakį Minijoje spiningu. O juk tokia žvejyba šiuo metu neleistina.
Pateisinti gali tokį žveją, siekiantį adrenalino, kuris pagauna uždraustą žuvį ir paleidžia. Kam žudyti tą paliegusį, išvargusį po neršto šlakį? Jo mėsa pilkšva ir beskonė, nes gyvūnė atidavė visas jėgas palikuonių „gamybai“. O tokių žvejų, deja, dar daug prie upių. Tarp jų sutiksi net vieną Klaipėdos universiteto dėstytoją, kitų nevarganų asmenų. Nuvažiuokite savaitgaliais prie Veiviržo, kai vanduo yra „gaudomas“, patys be vargo sutiksite tokių žvejų, pamatysite nutryptus krantus. Klausimas, ką jie ten veikia, negi ešeriukus ir lydekaites spiningu gaudo? Vargu...
paimta is dienrascio Klp
Ar džiaugsimės žuvų gausa mūsų upėse?
Tokiu klausimu sutiko savo mintimis šįsyk pasidalyti Rolandas Minčinauskas, Klaipėdos muselinės meškerės klubo prezidentas.
Akcija “Lašiša” - be naudos
Spalio ir lapkričio mėnesiais, per patį tauriųjų žuvų nerštą, buvo organizuoti keli reidai, kad apsaugotume nerštavietes nuo brakonierių. Ši iniciatyva – tai apsauga mūsų upėms, noras parodyti, kad rūpi mūsų žuvų populiacija, ateitis. Žinoma, visų upių neapsaugosime, bet reikia įrodyti, kad upės nėra paliktos likimo valiai. Be to, reikia pasakoti apie niekšišką brakonierių daromą žalą naikinant tauriąsias ir kitas žuvis.
Tikriausiai žvejams, aplinkosaugos institucijoms žinoma, kokie pažeidimai vyksta šį rudenį brakonieriaujant, bet apsaugos priemonių maža. Jau kelintus metus organizuojama akcija „Lašiša“, bet naudos iš jos turime mažai. Apsaugos priemonės turi būti kompleksiškos ir apimti visų žuvų migraciją, kelią nuo Baltijos pakrantės, jūros vartų, Kuršmarių, Nemuno žemupio iki pat mažųjų upelių. Žemaitijoje paprastai saugomi (jei taip galima pasakyti) upių žemupiai. Be dėmesio lieka aukštupiai, vidurupiai (ten daryk, ką nori). Nesu matęs nė vieno inspektoriaus žuvų neršto metu. O gal man pasisekė?
Žuvisauga nepakankama
Graudu žiūrėti, kai Lietuvoje iš ES lėšų įrengiami žuvų veislynai, leidžiamas mailius į upes, o grįžtančios žuvys patenka į „juodąją“ rinką. Matyt, kažkas gerą pinigą „susišluoja“ sau. Veislynai savo ruožtu vykdo valstybinius užsakymus, o kas toliau atsitinka su žuvimis, jiems – nė motais. Žuvisauga nepakankama. Tuo naudojasi brakonieriai ir pasiima „savo dalį“. Kas gali paneigti, kad kai kurie brakonieriai nedirba su inspektoriais kartu, kad būtų ramesnis jų gyvenimas. Visas tas bjaurus procesas skaudžiai paliečia dorus drausmingus žvejus.
Malonu, kad organizuoti reidus pradėjo Šilutės inspektoriai. Jie „nušluostė“ nosį savo kolegoms klaipėdiečiams. O juk būtų galima nesuburti daugiau jėgų, į pagalbą pasikviesti karių? Užtektų kelias savaites rūpestingai „pašukuoti“ paupius, ir brakonieriai suprastų, kad baigiasi jiems katino dienos. Aišku, reikėtų dar paminėti, kad labai svarbu yra ir operatyvių priemonių, operacijų slaptumas.
Žodžiu, apsaugoti mūsų žuvingas upes neršto metu įmanoma, tik reikia organizuotumo, iniciatyvumo, išmonės, laiko ir jėgų. Žinoma, tam reikia skirti ir lėšų. Būtina propaguoti ir licencijinę žvejybą.
Lenkų pavyzdys
Prisimena man San upės pavyzdys Lenkijoje, ketverius metus jos atskiruose ruožuose buvo visiškai uždrausta žudanti žuvų žvejyba. Buvo leidžiama meškerioti pagal principą pagavai – paleisk. Per uždraustą laiką ten atsirado tiek žuvų, kad visas upės dugnas juda. Šiuo metu San laikoma viena žuvingiausių ir žinomų upių Europoje. Licencija joje žvejoti vienai dienai kainuoja 70 litų. Ją gauti nelengva: reikia iš anksto registruotis ir laukti eilėje keletą dienų.
Ar negalime ir mes pasekti Lenkijos pavyzdžiu: pasirinkime upes, tapkime jų šeimininkais, įstatymiškai uždrauskime žudyti žuvis, įvesime licencinę žvejybą. Ir po 4-5 metų kokį džiaugsmą turėsime žvejams mėgėjams!
Tokioms svajonėms (bent kol kas) atsuktas šaltas dušas. Mūsų įstatymai sako – iš žvejojančio galima imti tik du litus už dieną... Aišku, kad komentarai nereikalingi. O istorija primena, kad ir Lietuva garsėjo savo upėse užaugintomis lašišomis, kurių meškerioti atvykdavo net iš Anglijos.
Pažymėjimas kaip “stogas”
Noriu paliesti dar vieną skaudžią ir gėdingą temą. Yra žmonių, kurie labai nori tapti žuvisaugos inspektoriais ir šliejasi prie mūsų organizuojamų reidų. Į kiekvieno žmogaus širdį neįlįsi, bet deja, tenka išgirsti, kad kai kuriems tokiems žvejams neetatininko pažymėjimas tapo savotišku „stogu“ gaudant draudimo laikotarpiu ar neleistinose vietose. Sučiupti jie kaišioja pažymėjimus tikriems inspektoriams į akis ir dedasi tikrais gamtosaugininkais... Neseniai sužinojau, kad vienas aktyvus mūsų reidų dalyvis G. Z. pagavo ir nužudė lapkritį ne vieną šlakį Minijoje spiningu. O juk tokia žvejyba šiuo metu neleistina.
Pateisinti gali tokį žveją, siekiantį adrenalino, kuris pagauna uždraustą žuvį ir paleidžia. Kam žudyti tą paliegusį, išvargusį po neršto šlakį? Jo mėsa pilkšva ir beskonė, nes gyvūnė atidavė visas jėgas palikuonių „gamybai“. O tokių žvejų, deja, dar daug prie upių. Tarp jų sutiksi net vieną Klaipėdos universiteto dėstytoją, kitų nevarganų asmenų. Nuvažiuokite savaitgaliais prie Veiviržo, kai vanduo yra „gaudomas“, patys be vargo sutiksite tokių žvejų, pamatysite nutryptus krantus. Klausimas, ką jie ten veikia, negi ešeriukus ir lydekaites spiningu gaudo? Vargu...
paimta is dienrascio Klp
Pateisinti gali tokį žveją, siekiantį adrenalino, kuris pagauna uždraustą žuvį ir paleidžia.
Čia žmogaus mintis reikia suprasti kad "pagavai-paleisk" principas irgi yra su išlygomis, t.y. galima gaudyti ir paleidinėti (ir tai pateisinti vardan adrenalino) tada, kai negalima gaudyti ?...
Čia žmogaus mintis reikia suprasti kad "pagavai-paleisk" principas irgi yra su išlygomis, t.y. galima gaudyti ir paleidinėti (ir tai pateisinti vardan adrenalino) tada, kai negalima gaudyti ?...
Visi Klaipėdos "gerai žinomi" žvejai, vietiniai kuzmičiai ir kuzminai, nespjauna į šlakių žvejybą draudžiamu metu. Visiems žinoma vieša paslaptisairis rašė:....ar cia kalbama apie daugeliui klaipediskiu zinoma G.Z.?
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
Tai blemba apie kas as ir sneku jau pora savaiciu lasisu ir slakiu temoje, tik kol zurnalistai neparaso, tai niekas ir nekomentuoja.Ranka prie sirdies pridekim, juk kiekvienas zinom po viena- du tokius asmenis, kurie dedasi didziaisiais gamtos myletojais, saukia apie upetakiu, kirsliu saugojima, niekina sliekininkus, kurie gaudo tuos upetakius, naikina neleistino dydzio lydekas, nes tai zudo ju numyletas zuvis, stoja i visokius klubus, kad tik apsaugoti tas tauriasias zuvis, isvedzioja kruvas visokiu teoriju apie zveju gaudanciu jas virsiskuma pries eiliny donkininka.....bet tik ateina lapkritis ir pysecas...., nuo sausio vel normalus gamtos myletojai
Šiandien kimba kitur...
Bendrasis programos tikslas, kurio tikimasi pasiekti iki 2013 metų, yra žuvininkystės sektoriaus plėtra ir konkurencingumo didinimas, užtikrinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą.
O mes cia prideje savo parasu visokiose peticijose svaigstam apie verslines zvejybos uzdraudima, ribojima.Kai tokie limonai ateina, tai ta megejiska zukle niekam nerupi ir manau dar ilgai nerupes.Zveju-megeju bambejimas bus sumazintas visokiais draudimais ir apribojimais.Nieko nebeliks sienu, vaziuosim kitur
O mes cia prideje savo parasu visokiose peticijose svaigstam apie verslines zvejybos uzdraudima, ribojima.Kai tokie limonai ateina, tai ta megejiska zukle niekam nerupi ir manau dar ilgai nerupes.Zveju-megeju bambejimas bus sumazintas visokiais draudimais ir apribojimais.Nieko nebeliks sienu, vaziuosim kitur
Šiandien kimba kitur...