Forumas apie mėgėjišką žvejybą

Forumo atnaujinimai dar nebaigti. Atsiprašome už nesklandumus ir dėkojame už kantrybę
Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Informacija apie priimtus sprendimus, pasiūlymus
 #440155   SauliusM
 16 Sau 2013 20:18
Dirbant "Žvejo tribūnos" klubo klausimais taip jau susiklostė situacija, kad aš, kaip "Žvejo tribūnos" atstovas, taip pat patekau į Mėgėjų Žvejybos tarybą. Na, o Ministerijos pripažino, kad "Žvejo tribūnos" portalas yra tinkama visuomenės informavimo priemonė apie šios tarybos veiklą.

Tai nuo šiol šioje temoje aš ir informuosiu apie tai, kas vyko, ar buvo nuspręsta Mėgėjų Žvejybos Taryboje. Ši tema bus nekomentuojama, tai jei norėsite užduoti kokius nors klausimus ar ką nors pakomentuoti, darykite tai, mėgėjiškos žūklės taisyklių temoje.

Na, o tuo tarpu apie tai, kas gi vyko taryboje šiandien.

Pirmas svarstytas klausimas buvo tarybos pirmininko rinkimas. Balsų dauguma pirmininku išrinktas Antanas Kontautas iš Klaipėdos Universiteto. Jis pirmininkavo ir anksčiau buvusiai Mėgėjiškos Žūklės Plėtros Tarybai, tai didelių klausimų dėl jo tinkamumo į šį postą, niekam nekilo.

Antras svarstytas klausimas buvo dėl verslinės žūklės Kauno mariose atstatymo, nes nuo šių metų sausio 1 dienos verslinė žūklė Kauno mariose draudžiama. Tačiau yra likusios trys įmonės (UAB "Arborator", UAB "Vidora" ir UAB "Kamesta") kurios piktybiškai nenori trauktis iš šio verslo. Tačiau tarybos narių argumentai dėl tokios žūklės nepratęsimo ir dėl šių įmonių deklaruojamų "tiesų" buvo daugiau nei akivaizdūs, ir tarybos nariai vienbalsiai nubalsavo siūlyti Ministerijoms verslinės žūklės Kauno mariose neatstatyti.

Kitas svarstytas klausimas, prie kurio buvo taip pat sugaišta labai daug laiko, tai įkainių už gamtai padarytą žalą, o konkrečiau atskiroms žuvų rūšims padidinimas. Kai kurioms žuvims, kaip pvz. lašiša ar šlakys (sekant spaudoje nuskambėjusį briedžių precedentą) baudas bendru sutarimu po ilgų diskusijų visgi pasiūlyta didinti 10 kartų. t.y. už neteisėtai pagautą lašišą bauda būtų nebe 200, o 2000 Lt. Ženkliai padidinti siūlyta ir baudas už šamus ar ungurius. Kitoms žuvų rūšims įkainius taip pat siūlyta ženkliai pakelti. Ne visoms žuvų rūšims sutartas siūlyti 10 kartų padidinimas, nes visgi žūklė, ne medžioklė, ir jei su šautuvu medžioti vaikai neina, tai žūklėje vaikas pilnai gali nueiti prie upelio, ir netyčia nepažindamas žuvų rūšių, pagauti keletą upėtakiukų tarkim su plūdine ir tada keliasdešimttūkstantinė bauda būtų šiek tiek nelogiška.

Taip pat daug buvo diskutuota ir kasdien tarp tarybos narių elektroniniame susirašinėjime diskutuojamais klausimais. Kaip pvz, povandeninės medžioklės Kauno mariose leidimas ar neleidimas, lašišų išteklių apsauga, upių nuomos atstatymas, lėšų žuvivaisai paskirstymas, mėgėjų laimikių apskaita ir kiti aktualūs klausimai. Tačiau sprendimų šiais klausimais šiandien nebuvo priimta ir sprendimai šiais klausimais nukelti į sekančio posėdžio darbotvarkę, kuris vyks matyt kažkada vasario mėn. pabaigoje ar panašiai tuo laiku.

Tarybos posėdyje dalyvavo ir Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, kuris pats būdamas žvejys mėgėjas aktyviai kėlė įvairius žvejams mėgėjams aktualius klausimus, bei jais itin profesionaliai diskutavo iš ėsmės suprasdamas ir išmanydamas reikalą. Dėl ko man asmeniškai kyla daug vilčių, kad žvejai mėgėjai tikrai dabar turi rimtą savo atstovą Aplinkos Ministerijoje.

Taip pat norėčiau padėkoti už kantrybę, už žvejų mėgėjų palaikymą, bei už didėlės dalies posėdžio medžiagos paruošimą gamtos apsaugos departamento gamtos išteklių skyriaus vedėjui Vilmantui Graičiūnui, kuris daro nors ir nelabai matomą, bet didžiulį ir mums visiems žvejams mėgėjams aktualų darbą.

Tai tiek šiam kartui. Posėdyje dalyvavo ir žiniasklaidos atstovai, tai sekite žiniasklaidą ir bus daugiau informacijos, bei ko gero nuotraukų, nes fotoaparatų blykstės blyksčiojo momentais gana tankiai, nors karštų diskusijų metu ne visada tai ir pastebėdavome.
 #454452   SauliusM
 06 Kov 2013 18:29
Ka tik grizau po Tarybos posedzio.
Trumpai pareziumuosiu, kas buvo kalbeta.

pradzioj del lesu, kur skirtos tyrimam. tai Taryba issake pageidavima, kita kart pries paduodant paraiskas tom lesom is aplinkos apsaugos paramos programos, tas paraiskas is anksto derinti su taryba.

AM atstovas pristate planuojamas ATPK pataisas. esminiai pakitimai butu tokie, kad planuojama konfiskuoti ne tik pazeidimo irankius, bet ir priemones (pvz valtis, net jei jos ir ne tavo o kaimyno nuosavybe). Grieztinamos baudos uz trukdyma aplinkos apsaugos pareigunam vykdyt savo pareigas. taip pat numatytos bauudos uz applinkos appsaugos pareigunu garbes ir orumo pazeidima, tai jau jeigu ka, tai pareigunu nesiuntinekit grubiai kur papuola. :-D numatyta atsakomybe uz reikalavimu isigyti ir realizuoti ne megejiskus zukles irankius (tinklus) nesilaikyma. taip pat atsakomybe uz limituotos zvejybos salygu nesilaikyma bei jos organizavimo salygu neslikayma.
Taip pat mineta, kad policija jungsis prie aplinkosauginiu akciju, bei policininkam bus paruostos atmintines, kad galetu identifikuoti aplinkosauginius pazeidimus.
Sutarta, kad kai bus galutinis ATPK projektas, jis bus perduotas tarybos nariam ir kiekvienas tarybos narys tures bent savaite laiko teikti pastabas.

Del Megeju Zvejybos istatymo pataisu sutarta kalbetis per sekanti posedi.

Toliau buvo kalbeta apie limituotos zvejybos tvarka.
nutarta isbraukti ribojima su lasisine licencija gaudyti dirbtiniais masalais, nes lasisu naturalios kilmes masalais ir taip gaudyt negalima pagal taisykles, nu kad galetu nusipirke lasisine licencija gaudyt su pludine kuojas.
I pavasarini leidima (nuo sausio 1 iki rugsejo 15d) nutarta itraukti ir aukstaitijos Sventaja. Zeimenos nutarta neitraukti, nes tai ir taip etalonine lasisine upe su naturalia lasisu populiacija ir ner ten ko jas isvis zvejot.
Rusniskiam gaudantiem su keseliais nutarta leist pagaut iki 15 kg stintu.
Pritarta Merkio tvarkai apie kuria jau rasiau.
Limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos Merkio upėje aukščiau Ožkelaičių tilto.
Žvejoti leidžiama nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d., laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų. Išduodamos žvejo mėgėjo kortelės parai, savaitei (7 d.) arba mėnesiui (30 d.).
Žvejyba pradedama ne anksčiau kaip 1 valanda iki saulės patekėjimo ir užbaigiama ne vėliau kaip 1 valanda po saulės nusileidimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje). Žvejojama laikantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų.
Žvejoti leidžiama tik dirbtiniais ir augalinės kilmės masalais.
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip du marguosius upėtakius ir du kiršlius. Papildomai leidžiama sužvejoti Mėgėjų žvejybos taisyklėmis leidžiamą kitų žuvų kiekį.
Mėgėjų žvejybos taisyklėmis nustatytas leidžiamas gaudyti lydekų dydžio apribojimas netaikomas. Draudžiama paleisti atgal į upę bet kokio dydžio sužvejotas lydekas ir vaivorykštinius upėtakius.

sitai tvarkai kaip ir visi pritare ir nieks nepriestaravo, bet buvo siulymas Merkio vienintelio neisskirt ir tokia tvarka taikyt ir dar keliom tarkim Merkio, Zeimenos ir Minijos baseinu upe. Tai kitu upiu sarasa nusprendem suderint per 3 savaites elektroniniais laiskais tarp tarybos nariu.
Dar del licencines zukles kalbeta, kad padaryti licencijas nuo rugsejo 16 iki spalio 15d ir i Nemuna. bet kad jos nebutu privalomos visiem, o tik laisvanoriskai jas galetu pirkt tie, kurie nori tuo metu ten gaudyt lasisas. bet padaryt sugrieztinima, kad 500m zemiau didziuju upiu ziociu (tarkim Neries ar Dubysos, sarasa taip pat susiderinsim per 3 savaites) tuo laikotarpiu bet kokia zukle isviso butu draudziama. Tiek del limituotos zvejybos

MZD atstovas siule teikt seimui nuo Tarybos kad nenuomojamos butu ne upes, kaip yra istatyme dabar, o tik upes miestu ribose. motyvavo tuom, kad MZD priziurejo upiu pakrantes (rinko siuksles ir sienavo, nors as to asmeniskai nepastebejau), zuvino. plius dalis asociaciju tipo netures is ko isgyvent (nu MZD skyriu ta prasme). nu vienu zodziu MZD norejo susigrazint upes. balsavom. 3 tarybos nariai (is 11 dalyvavusiu) pasisake uz, 5 pries ir 3 susilaike del tokio siulymo teikimo seiimui. tai vienu zodziu taryba tokiu siulymu neteiks, ir jei teiks, tai nebent pati MZD tiesiai.

Pasikeite tarybos sudetis. 5 povandenininku asociacijos paprase pakeisti ju atstova taryboj. su tuo sutikom vienbalsiai.
Naujas atstovas iskart uzsiprase nauju telkiniu (apsalau pamates didziausiu ir graziausiu Lietuvos ezeru sarasa) bei leist organizuot varzybas vis kitam ezere net jei jis ir nera is tu saraso kur leidziama povandenine zukle. Kilo skandalas. Nuskambejo argumentai kad ar mes norim atstovaut tas 5 rytu Europos salis, kuriose belikus tiktai povandenine zukle vidaus vandenyse. ar tai isvis zukle, o gall tvarka turetu but kaip medzioklei su ginklu registravimu ir isigijimu. ir kad isvis vienam povandenininkui tenka vos ne 100 kart daugiau vandens telkiniu ploto nei vienam zvejui megejui. plius dar viceministras aiskiai pasake, kad nera siandien galimybiu povandenininkus kontroliuot. nebealsavom, nes jei butume balsave, tai gerai povandenininkam nebutu pasibaige. ta klausima nukelem i ateiti, kad reikia padaryt visa atskira posedi vien tuo klausimu ir nusprest rimtai ka daryt surinkus visa informacija, kuri siandien buvo tik gandu lygio ir buvo labai daug emociju.

Buvo diskusija ar mes turim teise kistis i zveju verslininku reikalus, bet mes vistiek prabalsavom. vienu zodziu 8 nariai prabalsavo uz, 2 pries o 1 isejo is sales... nu uz tai kad, cituoju:
Siekiant sumažinti RAAD laiko ir lėšų sąnaudas svarstytina ar nereikėtų pakeisti aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. D1-922 nustatytos verslinės žvejybos vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą tvarkos, nustatant, kad verslinė žvejyba iki 500 ha vandens telkiniuose draudžiama (net ir gaudyklėmis).
nu nes realiai aplinkos apsaugos pareigunai del situ veikeju turi be proto pareigu, vel cituoju:
RAAD darbuotojai, vietoje to, kad gaudytų brakonierius, privalės organizuoti egzaminus žvejybos ploto naudotojams, norintiems gauti žvejo verslininko bilietą, išduoti žvejo verslininko bilietus, leidimus žvejybai, žvejybos žurnalus (vieno žurnalo spausdinimo išlaidos mokesčių mokėtojams kainuoja daugiau nei 30 Lt.), ženklinti žvejybos įrankius, kontroliuoti žvejybą. Nuo gegužės 1 d. RAAD išduos leidimus įsigyti verslinius žvejybos įrankius. Žvejybos ploto naudotojai galės legaliai turėti verslinės žvejybos įrankius (net ir žvejybai draudžiamu laiku negalima jų bausti už draudžiamų įrankių laikymą), pavogti verslinės žvejybos įrankiai papildo brakonierių įrankių arsenalą ir kt.
ir sita veikla tikrai kainuos valstybei brangiau nei ten tos deklaruojamos 6 tonos pagaunamos zuvies...

po sito nubalsavimo nariai pradejo skirstytis nes jau buvo praeje mazdaug 3 posedzio valandos. viceministras L.Jonauskas irgi gavo pabegt, nes posedzio metu paaiskejo, kad butent tuo metu, kazkokie suizuleje brakonieriai pasipriesino aplinkos apsaugos pareigunam. teko operatyviai reaguot. na gal padidintos baudos pilietinio karo nesukels...

Pries pabegdamas viceministras dar skubiai pranese, kad siemet vykdys akcija "Lydeka 2013", na kaip kad vykdavo akcijos "Lasisa" su bagaziniu iskratymais ir t.t.

Plius labai prase visur paviesint teksta, kad jei zvejai megejai mato kazkokius pazeidimus, tai nebut abejingais ir butinai informuot aplinkos apsaugos pareigunus. Tai vat viesinu.

na kvorumo kad balsuot nebeliko, bet like nariai diskutavom toliau. kalbejom ir beveik vienbalsiai sutarem kad menkem 15vnt normos nereiktu didint.
kad tinklais Nemuno zemupy leist gaudyt lasisu reproduktorius izuvinimui tai gal irgi nereiktu, nes cia vos ne tuo prisidengus lasisos (ir visa priegauda) vos ne sumustiniam gaudoma butu. kalbejom kad iveisiant zuvis reiktu kad dalyvautu kaip liudininkai zveju megeju asociaciju atstovai, bet cia beda, kad daznai izuvinimai vyks darbo dienom darbo metu, tai apie juos reiktu pranest kaip imanoma anksciau zveju megeju asociacijom, kad atstovai kazkaip galetu susiplanuot tuos laisvadienius.
Bent jau karpininku asociacija prizadejo, kad dalyvaus visuose karpiu, amuru ir placiakakciu iveisimuose. as nuo saves kazkiek pazadejau, kad klubas "Zvejo Tribuna" taip pat stengsis pagal galimybes prisideti.
Buvo dar kalba del valstybiniu neisnuomotinu telkiniu saraso ispletimo i kuriuos neisduodami leidimai zukles plotus naudot. kazkiek tas sarasas matyt vistiek plesis. as taip dar pajuokavau, kad gal jei iki 500ha versline zukle bus uzdrausta, tai gal virs 500 ha ezerai galetu tapt neisnuomotinais i kurios teise naudot zvejybos plotus nebutu suteikiama... nu nezinau kiek tas mano jumoras buvo suprastas, bet kaip supratau is aplinkos ministerijos atstovu sypsenu, tai jis kazkiek buvo suprastas.
pabaigai pries issiskirstant jau visai siauram rate diskutavom apie Europos Juru Reikalu ir Zuvininkystes fondo lesas skiriamas 2014-2020 metams. na noretusi kad tam fonde atsirastu erdves ir lesu ir zvejam megejam. ir tuo klausimu bandom dirbt. bet nu pasipriesinimas tam irgi jauciamas ir zvejai verslininkai nelabai nori sitais pinigais dalintis. na aisku prasem ir aplinkos ministerijos pagalbos situo klausimu. bet... na tai jau atskiro viso straipsnio apie lobizma tema.
tiek tam kartui.
 #461143   SauliusM
 26 Kov 2013 22:23
tai va, grizau, po siandien vykusio skubos tvarka surengto MZT posedzio.
principe buvo svarstomi du klausimai. tai AARP lesos ir vandens telkiniu nuoma.
Na aisku AARP lesos buvo skirstyta i kelis skirtingus klausimus.
vienas tai prasem ministerijos atsakyt i klausimus del 2012m lesu paskirstymo
kitas tai ministerija pateike preliminaru plana kaip bus skirstomos 2013m lesos
na ir mes nuo tarybos pateikem ministerijai pasiulyma, kaip reiketu musu supratimu tas lesas skirstyt kam ir kokiom proporcijom.
paskutini pranesima skaiciau as pats tai nelabai viska konspektavaus kaip anksciau, tai gal sita ataskaita bus siek tiek trumpesne ir is atminties.
na betkokiu atveju posedyje dalyvavo pasikviesta delfi zurnaliste, visa posedi isirase i diktofona ir manau siandien ar ryt sulauksim ir delfio straipsnio tuo klausimu.
taigi siek tiek is eiles. klausimu del lesu paskirstymo turejom daug. ka spejau pasikonspektuot ar pamaenu trumpai paminesiu.
AARP lesu skirstymo klausimu ministerijai atstovavo vicemninistras L.Jonauskas, tai jis klausimus ir atsakinejo.
na 2012 m lesu jau kaip jos patvirtintos, taip patvirtintos ir nieko jau nebepakeisim.
del lesu kurui, visgi pavyko isgirst kad automobiliu yra 48+3 plius valtys su kateriais tai sumoj 65 motorines transporto priemones. viceministras garantavo, kad tarybai pateiks itin detalia ir patikrinta ataskaita del kuro panaudojimo.
taip pat viceministras minejo, kad Finansu ministerija noretu kelias likusias specialiasias programas, tame tarpe ir AARP isvis naikinti ir lesas rinkti tiesiai i biudzeta.
labai buvo nepatenkintas del susirasinejimo "per spauda" ir ateity prase kreiptis visais rupimais klausimais i ji asmeniskai ir nekelt tokiu skandalu ziniasklaidoj. na tai minejo kelis kartus ir akivaizdu, kad sitas saltas dusas ministerijai labai nepatiko.
buvo iskeltas klausimas del lesu regioninio paskirstymo. na pvz jei uz zukle nemuno deltosregioniniam parke surinkta 800 tukstanciu litu, tai gal ten ir turetu sugrizt tie pinigai. tai viceministras tik pasake, kad apie regionini planavima pagalvot galbut ir butu galima.
taip pat buvo iskelta ideja,kad galbut 10% nuo isieskotos baudos skirt konkretaus inspektoriaus skatinimui, aisku ivedant lubas, kad tie 10% negali but daugiau nei tarkim 1000 Lt. nes na yra rizika kad surasius protokola kazkokiai sumai bauda dar gali but teismo ir nepaskirta arba ten kokios industrines avarijos metu gali but surasyta milijonine bauda. na mes nuo tarybos aisku pasiulem ne tik is virsaus sita sumo ribot bet ir is apacios, kad inspektoriai labiau stengtusi isaiskint siurkscius pazeidimus o ne tik dirbtu kaip troleibuso kontrolieriai tikrinantys bilietelius.
na ir daugiau visokiu klausimu kalbejom, bet nespejau susikonspektuot per gana itempta diskusija.
del 2013 m surinktu lesu, sorry, bet informacijos kolkas viesint negaliu. nes tokiam formate, kokiam ja pateike ministerija tai informacija yra itin jautri, ir jos pagrindu veliau bus skelbiami viesuju pirkimu konkursai. tai tarybai susipazint buvo leist, su pazadu, kad neviesinsim, kol nebus paruosta informacija ne tokiam jautriam formate. ta pati turejo prisizadet ir posedyje dalyvavusi zurnaliste.
Tiek tik galiu pasakyt, kad gal matyt sitas saltas dusas ministerijai buvo labai i sveikata, nes preliminarus planas bus zymiai patrauklesnis zvejam megejam ir izuvinimo proporcijos jau turetu but visai kitokios. o ir tie patys tyrimai jau butu tikrai tie, kurie reikalingi ir aktualus, o ne kazkokiu makrofitu. tiek tuo klausimu tuo tarpu.
Dar buvo uzduotas viceministrui klausimas, kodel AARP lesom nebutu galima naudotis tarkim zveju klubam ar mokslo institucijom , kaip kad tokia tvarka buvo anksciau. Tai mano asmeniniu supratimu, viceministras situo klausimu "apsimete durnu", atseit nieko jis nezino apie tokia anksciau egzistavusia tvarka na ir klausima teko atidet.
po to buvo kalbeta del vandens telkiniu nuomos, mat ministerija buvo pasisovusi smarkiai isplest neisnuomotinu vandens telkiniu sarasa. bet nei kodel nei kodel butent tie telkiniai rimtu argumentu neisgirdom. aisku MZD butu nuskriausta situoj vietoj ziauriausiai nes jie daugiausiai tu telkiniu ir nuomavosi. irgi buvo diskusiju ar tuos telkinius nustot nuomot nuo siemet ar gal tik po 10 metu. na diskusiju buvo ivairiu su tiek gerais tiek ir nelabai gerais vandens telkiniu nuomos pavyzdziais. kiek as supratau, tai esminis argumentaas aisku yra partine politika ir ka issirinkom ta ir turim. kitas argumentas, kuri issake viceministras. tai kad valstybiniu telkiniu nuoma negali tapt asociacciju islaikymo saltiniu. nes ypac LMZD atstovai verke, kad kaikurie skyriai neteke jau vien upiu nebeissilaikys. aisku buvo ir diskusija, kad gal visgi asociacijos galetu sau susirast ir kitokiu issilaikymo saltiniu. Betkokiu atveju vandens telkiniu nuomos klausimas bus keliamas dar ne viena karta. na bent jau man taip atrodo.

na ir pabaigai nuo tarybos ministerijai pateikem rasta, kaip musu supratimu turetu buti administruojamos AARP lesos. kiek galima tiket viceministro zodziais, tai i musu siulymus tikrai bus atsizvelgta ir bent jau 1,35 milijono litu grynai izuvinimui mes galime siemet per 2012 ir 2013 metu surinktas lesas tiketis. na kaip bus is tikruju, parodys laikas, o tuo tarpu zemiau MZT siulymo ministerijai tekstas:
2013-03-26
Projektas
MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS TARYBA

Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui

DĖL LĖŠŲ ŽUVŲ IŠTEKLIAMS ATKURTI IR IŠSAUGOTI NAUDOJIMO

Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos tarybos nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1129/3D-972 teikiame Aplinkos ministerijai šiuos pasiūlymus dėl lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti naudojimo.
Pasiūlymai dėl šių metų lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti naudojimo:
1. 350 tūkst. Lt lėšų žuvų įveisimui valstybiniuose vandens telkiniuose buvo skirta 2012 m. rugsėjo 11 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-736 iš AARP lėšų, skirtų gamtos ištekliams atkurti ir gausinti. 2013 m. kovo 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-189 nurodytos 350 tūkst. Lt lėšos žuvų įveisimui faktiškai yra ne skirtos, bet atimtos iš žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti skirtų lėšų ir pervestos į gamtos ištekliams atkurti ir gausinti skirtą lėšų eilutę. Atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos viešai duotą pažadą žuvų įveisimui šiais metais skirti 1 mln. Lt ir į tai, kad 350 tūkst. Lt lėšų žuvų įveisimui buvo skirta 2012 m. papildomai žuvų įveisimui iš AARP šiais metais turi būti skirta ne 650 tūkst. Lt, bet 1,35 mln. Lt.
2. Analogiškai, kaip 2012 m. žuvų įveisimui skirtos lėšos (350 tūkst. Lt) buvo sugrąžintos į gamtos ištekliams atkurti ir gausinti skirtų lėšų eilutę, taip makrofitų tyrimams skirti 138 tūkst. Lt turi būti sugrąžinti žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, finansuojant makrofitų tyrimus iš kitų AARP lėšų įplaukų.
3. Iki šių metų gegužės 1 d. pateikti Mėgėjų žvejybos tarybai paaiškinimą kaip bus kontroliuojamas lėšų, skirtų tarnybinio transporto išlaikymui naudojimas, užtikrinant Aplinkos ministerijos viešai duotą pažadą, kad nė vienas litas nebus panaudotas kam nors kitam, nei žuvų išteklių apsaugai.
4. Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas pakeisti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. D1-276, nustatant, kad visos paraiškos projektams iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti finansuoti turi būti pateiktos Mėgėjų žvejybos tarybai iki jų svarstymo Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo taryboje. Turi būti užtikrinta, kad asmenys, teikiantys paraiškas, prireikus pateiktų Mėgėjų žvejybos tarybai išsamesnį paraiškų techninių užduočių ir sąmatų paaiškinimą.
5. Atsižvelgiant į padidėjusias darbų apimtis, tvarkant vidaus vandenų žuvininkystės sektorių, kuris kartu su mėgėjų žvejyba sukuria apie 130 mln apyvartą, 2014-2020 metų ES paramos panaudojimo galimybes vidaus vandenų žuvininkystei vystyti bei gan intensyvią mėgėjų žūklės plėtrą, siūlome skirti papildomus etatus šio sektoriaus aptarnavimui Aplinkos miministerijoje.
6. Žvejybos kontrolei skiriamos lėšos turi skatinti siekti rezultatų. Lėšos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoms (GGAI) turi būti skiriamos proporcingai GGAI iš pažeidėjų išieškotų baudų, susijusių su žvejybą reglamentuojančių teisės aktų šiurkščių pažeidimų ir ieškinių už žuvų ištelkiamas padarytą žalą, sumai.

Bendro pobūdžio pasiūlymai:
Visos lėšos, surinktos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą (AARP) už administracines baudas, skirtas už žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, civilinius ieškinius už žuvų ištekliams padarytą žalą, lėšos, gautos realizavus konfiskuotus žvejybos pažeidimų padarymo įrankius bei priemones, asmenų, kurių ūkinė veikla daro neigiamą poveikį žuvų ištekliams, lėšos, skirtos šiam poveikiui kompensuoti ir žvejų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti skirtos lėšos (toliau – lėšos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti) turi būti naudojamos tik žuvų ištekliams saugoti, atkurti ir gausinti.
Lėšų skirstymo principas principas: lėšos yra skiriamos žuvų išteklių atkūrimui.
Tai apima keltą sričių, jai mes kalbame apie normalų vidaus vandenų žuvininkystės tvarkymą
- informacijos apie sektoriaus veiklą rinkimas (Sugavimai pagal vandens telkinius, tiek verslininkų tiek mėgėjų, žuvų išteklių būklė, naudojimo būdai ir tvarka ir kita panaši informacija)
- žuvų išteklių būklės vertinimas ir naudojimo programų parengimas (kas būtina be išimties visiem didesniem ežeram ir talpykloms, migruojančioms rūšims ir pan.)
- pagal tą informaciją žuvivaisos priogramų parengimas ir įžuvinimo darbų vykdymas
- žuv išteklių naudojimo kontrolės užtikrinimas.

MŽPT funkcija šiuo atveju: rekomenduoti ministrui , kokiom proporcijos šioms dalims lėšos turi būti skiriamos.

Siūlomos skirstymo proporcijos:

10 % - I veiklai
15% - II veiklai
45 %- III veiklai (žuvivaisai tiesiogiai, bet pagal įžuvinimo programas)
30% - IV veiklai (bet 20% transportui ir 10 % - inspektoriu skatinimui)




Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas Antanas Kontautas
su visais klausimais prasom i aplinkos apsaugos temas.
 #475828   SauliusM
 09 Geg 2013 11:20
siandien aplinkos ministerijoje vyko neeilinis posedis del verslines ir megejiskos zukles.
dienotvarke buvo tokia:

POSĖDŽIO DĖL VERSLINĖS IR MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS DARBOTVARKĖ

2013 m. gegužės 9 d., 9 val.
508 salė, A. Jakšto g. 4/9, Vilnius

1. Verslinės žūklės apimtys ir naudingumas žvejo mėgėjo akimis (pranešėjas – žvejų klubo „Žvejo tribūna“ atstovas S.Mikalauskas).
2. Dėl žvejybos plotų naudojimo (vandens telkinių nuomos) (pranešėjas J. Matulevičius).
3. Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo parama verslinei žvejybai vidaus vandenyse 2014 - 2020 metų finansinėje perspektyvoje“. (pranešėjas Aivaras Labanauskas Žuvininkystės departamento prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas).
4. Mėgėjų žūklės industrijos – prekybos mėgėjų žūklės įrankiais ir paslaugomis poveikis valstybės ekonomikai ir gyventojų gerovei (pranešėjas – tarptautinės žūklės reikmenų prekybos kompanijos „Normark“ atstovas Baltijos šalims V.Miškinis).
5. Mėgėjų žūklė ir Lietuvos regionai: darbo vietos, mokesčiai, žūklės turizmo ir žuvų išteklių priklausomybės santykis (pranešėjas – žūklės reikmenų prekybos sistemos „Kotas“ vadovas M. Vigraitis).
6. Dėl verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose (pranešėjas Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas D. Pumputis).
7. Diskusijos ir apibendrinimas.

dar papildomai pranesima skaite "Zuvininku rumu" prezidentas L. Kerosierius.

Savo skaityta pranesima pridedu. na o siaip buvo karsta. as nesiplesiu su aprasymu, kaip buvo. sekite ziniasklaida.
Tikrai maciau Grynas ir ZvejOK zurnalistus bei laidos "Siandien kimba" vedejus. tai viskas artimiausiu metu bus nusviesta ziniasklaidoj.
Pacituosiu tik ministro V.Mazuronio zodzius, kuriuos jis pasake iseidamas is posedzio,- "laikytis istatymu as jums leidziu" :-D
(411 KiB) Atsisiųsta 451 kartus(ų)
 #479995   SauliusM
 22 Geg 2013 18:14
siandien vyko tarybos posedis. ir nors posedis buvo ilgas, bet kvorumas nesusirinko o ir siaip nieko is esmes nenutarem.
is visu svarstytu klausimu mazdaug vienbalsiai buvo sutarta kad leistina salaciu ir usoriu pagavimo kieki galima sumazinti iki 2vnt per zvejyba.
na ir del Merkio buvo sutarta, kad galima pamazint dieniniu licenciju kieki nuo 40 iki kokiu 30 per diena ir jei yra leidimas pagaut 2 upetakius ir 2 kirslius tai sumoj irgi zuvu turetu but ne daugiau nei 2. o siaip svarstem daug ivairiu klausimu, ir del to, kas yra viena zvejyba ir kas yra atodrekis su leidimu ar neleidimu lipt ant ledo ir panasiai. daug diskutuota buvo velkiavimo klausimais ir keliom meskerem reikia leist velkiaut. bet tais klausimais nieko nebuvo nutarta. aisku labai smarkiai posedzio metu jautesi viceministro interferavimas i diskusija. is vienos puses rodomas demesys gal ir yra gerai, bet is kitos puses tai diskusja praktiskai buvo sugriaunama bandant primest savo nuomone. itin daug demesio buvo skirta salaciu zuklei ir kazkokiom asmeninem viceministro nuoskaudom gaudantiems laiveliais, nes sitam klausimui buvo skirtas neprotingai didelis laiko klausimas, bet taip irgi nieko protingo nenuspresta. kai sitas zaidimas buvo jau atsibodes. tai nemazai tarybos nariu pasisake, kad jei nera protingu pasiulymu ka ir kaip is tikruju reiketu is esmes keist, tai geriau nekaitaliot nieko. nes is tu populistiniu pastoviu taisykliu kataliojimu vardan ministerijos reklamos ir pijaro, tai nieko gero. as uz sita teksta matyt smarkiai gausiu per galva, kad nepaglosciau viceministro galvos. bet realybe yra tokia ir tam tikras noras naudotis taryba kaip savo asmeniniu irankiu ir bandymas primetinet savo nuomone jau pradeda naturaliai uzknisinet momentais. ai beje, "Merkio" klubo lobizmas irgi jau naturaliai uzknisa. jauciasi zmones nerealiai isskirtiniais ir galinciais sokdint ministerija ir kitas valstybes institucijas. pasiuliau Merky padaryt isskirtines limituotos zukles salygas, t.y. pagal latviska pavyzdi neleist imt ne tik mazesniu nei 30 cm bet ir didesniu nei 40 cm upetakiu.
 #493214   SauliusM
 11 Lie 2013 20:45
apie roju.

tai va, siandien dalyvavau aplinkos ministerijoj vykusiam posedyje del zveju rojaus.
is esmes klausimas dar labai zalias ir nekonkretus.
visas posedis daugiau ar maziau buvo sioks toks apsikeitimas suinteresuotu saliu nuomonem ir vizijom, bet jokio bendro sprendimo nepriimta.
Atpasakoti visa posedi nesaliskai butu sunku, todel tai ka rasysiu toliau tai bus gana smarkiai atskiesta mano asmenine nuomone ir mano supratimu.
As kaip suprantu tai ministerija uzuot surinktus pinigus taskius zuvinimui po visa Lietuva po sauja i ezera labiau butu suinteresuota tuos pinigus investuoti galbut labiau lokaliai ir koncentruotai, kad pasiekti kazkoki rimtai apciuopiama rezultata. Ir as asmeniskai su tuo sutikciau.
Juolab, kad viceministras pasake, kad rojuj jokie papildomi pinigai uz zvejyba neturetu buti renkami ir turetu galioti tas pats metinis leidimas i valstybinius telkinius. na galbut kazkiek brangiau galetu but uzsienieciam ar galbut galetu buti nustatomos siek tiek kitokios zukles taisykles. Is vienos puses tai yra gerai, kad rojus netaps tik isrinktiesiems, is kitos, man asmeniskai kyla abejoniu ar nerinkdami papildomu pinigu ta roju patemps finansiskai. Na bet laikas parodys.
Zmones valgantys is ichtiologijos mokslu duona aiskiai sake, kad tokias zveju "apkrovas" realiai Lietuvoj galetu patempt tik kokie 10 ezeru, Kauno marios ir Nemuno delta. Juolab, kad kiek pvz lydekom beprizuvinsi, jei bus nekontroliuojama zvejyba, tai spiningistai lydekom padarys didesne zala nei sustatyti tinklai ir po vieno rudens tu lydeku neliks. Tas jauciamanet Svedijos ezeruose ir ta atviru tekstu taip pat issake zmones organizuojantys limituota zvejyba Gudeliu ezere Siauliuose.
Beje, sio ezero savininkai irgi labai aktyviai reiskesi, bet idant ministerija nezada zuvint isnuomotu ezeru, tai nelabai isivaizduoju, kaip jie i ta roju galetu "isipaisyt" nors savo nuomojamam ezere jie ta roju jau praktiskai sukure siandien.
Aisku imanomas ir kitoks, "amerikoniskas" izuvinimo variantas. kad kiek zvejai isgaudo, tiek vos ne kas savaite jau iki gaudomo dydzio uzaugintu zuvu vel suverst i ezera, bet tai toki zuvinima patempt finansiskai tai kazin ar isvis Lietuvai siandien realu.
Ziurint is kitos puses, tai pasisake ir kaimo turizmo atstovai. Ju teigimu daugiausiai i zvejus siandien orientuojasi Moletu rajono sodybos (42 sodybos) ir Zarasu rajono (40 sodybu). O imant Alauso-Sartu-Cicirio trikampi tai jame yra net 65 sodybos jau siandien teikiancios paslaugas zvejams.
Is savivaldybiu pasisake tik Moletu rajono vicemeras siulydamas savo rajona ir rodydamas savo rajono iniciatyva dalyvauti siame projekte. Kitu rajonu savivaldybiu iniciatyvos kazkaip nepastebejau.
Nors is ichtiologu girdejosi, kad Dusios-Metelio-Obelijos ezerai irgi butu tam tinkami ir tas krastas taip pat yra ezeringas ir vandeningas.
Buvo pristatyti ir seniau darytu tyrimu duomenys,kaip patys zvejai supranta roju ir kas jiem yra aktualiausia. Tyrimai senoki ir gal siandien kulturos lygis kiek paauges, bet pries keleta metu tai zvejams aktualiausia eiles tvarka buvo:
1. laimikio kiekis. 2. privaziavimas prie vandens telkinio. 3. atstumas iki parduotuves...
Aisku nuskambejo sutarimas, kad lengviausia laimikio kieki butu padaryt Kauno mariose. na bet ten zvejai atvaziuos, pazvejos ir isvaziuos ir kazkokios regiono pletros ar vystymo per kaimo turizma ar kitas paslaugas Kauno mariose nelabai gausis.
Del Nemuno deltos irgi buvo issakyta aiski nuomone, kad tai naturaliai gamtos sukurtas rojus ir mums nera ten ko kistis ir kazka reguliuot, nes nieko geriau nebepadarysim ten.
Visu akys labiausiai linko i Zarasu, Moletu, Ignalinos ir Utenos rajonus. Dar Gudeliu ezero seimininkai sake, kad atpalaiduokit gal ta rajonanuo turistu, kur ir taip perkrautas ir vietas is anksto reik rezervuotis sodybose ir tai negausi. Bet kaimo turizmo sodybu atstovai labai aiskiai atsake, kad ten didelis apkrovimas yra realiai tik 3 menesius per metus, o visu kitu metu tos sodybos galetu pilnai orientuotisi zvejus megejus.
O ir siaip 80% butent Zarasu ir Moletu rajono kaimo turizmo sodybu jau siandien daugiau ar maziau orientuojasi i zvejus megejus.
Tai (va cia tai grynai mano asmenine nuomone) jei tiek kaimo turizmo sodybu atstovai siulo Zarasus ir Moletus, o ir vienintele Moletu rajono savivaldybe parode interesa dalyvauti tokiam projekte. Tai as asmeniskai matyt daug labai nemastes ir pasirinkciau Moletu rajono didziuosius ezerus. Jei zmones gal ir, kas svarbiausia, nori, tai reikia jiem ir sudaryt tas salygas.
Dar nemazai buvo diskutuota paciais izuvinimo klausimais. Buvo issakyta nuomone, kad ileidziant kelis didelius reproduktorius ir sukuriant jiem palankias nerstavietes efektas butu zymiai didesnis nei leidziantmilijonus lervuciu. Taip pat daug buvo kalbeta apie zuvu ligas. Ir kad is Lenkijos pas mus gali atvaziuot ne tik karpiu herpes virusas, bet ne ka maziau baisios lydeku ar lasisiniu zuvu virusines ligos ir tu ligu jau yra pastebeta. O kaikurios zuvininkystes imones jau isigudrino is Lenkijos iveze zuvis ir jas menesi palaike baseinuose "padaryt" lietuviskom.
Tai tiek buvo diskusiju ir apsikeitimu nuomonem, bet sprendimas tai tik vienas, kad ministro isakymu bus patvirtinta sio projekto darbo grupe, kuri ir priimines tolimesnius sprendimus. Buvo aptarta kas galetu buti tokios darbo grupes nariais. Mane siek tiek liudino, kad labiau buvo vardinami ivairiu valstybiniu instituciju atstovai o patys meskeriotojai kuriant roju meskeriotojam gal siektiek primirsti. Na bet is kitos puses ir tarp tu instituciju atstovu meskeriojanciu netruksta o ir posedi baigem siulymu artimiausiu metu siulyti darbo grupes narius. Tailyg ir tiek.
Na o visai posedzio pabaigoje pasveikinom viceministra L.Jonauska su siandien svenciamu gimtadieniu.
Daugiau matyt parasys zurnalistai. Nes bent jau Inga Labutyte is "Gryno" tai maciau. Tai galbut isgirsit ir kitoki poziuri ar nuomone, nei sitas gana smarkiai mano asmeninis,o gal ta kita nuomone ir nebus kitokia.
tai tiek.
 #508451   SauliusM
 17 Rgs 2013 12:53
pridedu nauja, vakar ministro pasirasyta megejiskos zukles taisykliu versija.
aiskinamasis rastas kas ir del ko, butu toks kaip zemiau.
cituoju:

Dar pasitaiko atvejų, kad žvejai mėgėjai žvejoja kelis kartus viršydami leidžiamą žvejybos įrankių (dažniausiai skritulių) kiekį, žvejoja rezervatuose ar kitose vietose kur mėgėjų žvejyba draudžiama ar žvejoja žuvis, kurių žvejyba tuo metu ar aplamai draudžiama, povandeninė žūklė vykdoma nakties metu upėse ir kituose vandens telkiniuose, kuriuose povandeninė žūklė yra neleidžiama. Taip žvejojant žala žuvų ištekliams dažnai padaroma net didesnė, nei žvejojant tinklu, tačiau nuobauda už tokį pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnį yra 5 kartus mažesnė, nei už žvejybą tinkliniais žvejybos įrankiais.
Projektu norima išplėsti draudžiamų žvejybos būdų sąrašą, nustatant, kad už povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu ar vandens telkiniuose, kuriuose povandeninė žūklė neleidžiama, žuvų šaudymą povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, naudojant platesnį, nei leidžiama strėlės antgalį, taip pat žvejybą du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių ar žvejybą draudžiamose vietose, žuvų, kurių žvejyba uždrausta ar tuo metu uždrausta, gaudymą būtų baudžiama pagal ATPK 87 straipsnio III dalį, kaip už žvejybą draudžiamu būdu.
Patvirtinus Projekto nuostatas už šiuos grubius Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus būtų baudžiama nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų bauda su žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimu. Iki šiol už tokius pažeidimus galima skirti įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Projektu taip pat keičiami Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse 1 ir 3 priedai, nustatant, kad Šventojoje nuo tilto kelyje Kavarskas – Kurkliai iki Kavarsko užtvankos žvejyba draudžiama ištisus metus. Atsižvelgiant į limituotos žvejybos sąlygų pakeitimus patikslinamos kai kurios upių atkarpos, kuriose mėgėjų žvejyba nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės.
(160.03 KiB) Atsisiųsta 898 kartus(ų)
 #550280   SauliusM
 05 Kov 2014 21:48
jei pamenate, pernai metu pabaigoje klausinejau skirtingose temose kiek ir kur manote reiketu zuvinti is AARP lesu siais metais.
dekoju visiems issakiusiems savo nuomone ir as, kiek galejau, tiek dejau visas pastangas, kad nei vieno is jusu issakyta nuomone, tiek kiek imanoma, neliktu nepastebeta.
na ir visu musu bendru pastangu deka turime zuvinimo is AARP lesu (sunestu mums perkant zukles leidimu) siu metu plana toki, koki turime:
(673.57 KiB) Atsisiųsta 490 kartus(ų)
dekoju visiems issakiusiems savo nuomones.

taip pat pridedu, kur ir kiek siemet planuoja zuvinti ZUM zuvininkystes tarnyba jau grynai is valstybes biudzeto lesu:
(592.95 KiB) Atsisiųsta 424 kartus(ų)
 #553543   SauliusM
 19 Kov 2014 19:34
siandien po beveik metu pertraukos vel ivyko tarybos posedis.
ilga pertrauka buvo susijusi su meskeriotoju sajungos steigimu ir intrigom del zuvininkystes istatymo pataisu.
tai tiesiog tarybai nebuvo kada ir rinktis.

labai trumpai apie tai kas nuspresta.

daugiausiai buvo svarstyti megejiskos zukles juroj ir Kursmarese klausimai.

Zemes ukio ministerijai del megejiskos zukles taisykliu suformulavo taryba tokius pasiulymus:

1. Leisti paimti po 2 lasisas arba 2 slakius.
2. minimalus lasisos ar slakio leistinas imti dydis juroje 60cm
3. panaikinti pleksniu 21cm ilgio apribojima
4. panaikinti draudima unguriu zuklei juroje.
5. uotu draudima pradeti ne nuo geguzes 1 d, kaip yra dabar, o sulyginti su verslininku draudimu ir pradeti tik nuo birzelio 1 d.

kas dar tokio esminio buvo nuspresta, kad draudima zvejoti 2 meskeremis is valties papildyti salyga, kad jis negalioja, kai zvejojama uzsiinkaravus.
vienu zodziu, zvejodami uzsiinkarave (akivaizdu, kad su inkaru nieks matyt nevelkiaus), is valties butu galima uzsimest tiek pat meskeriu kaip ir nuo kranto.
bet sitas pakeitimas jau yra taisyklems vidaus vandenyse, tai yra noras situ taisykliu pakeitima daryti vienu kartu didesni, tai sutarem kad taryba rinksis vel po menesio ir darysim viena didesni pakeitima uzuot keleta mazu atskiru.
kitas vidaus taisykliu patvirtintas pakeitimo siulymas, kad zvejam megejam sumazinti atstuma kuriuo draudziama zvejoti nuo verslines zukles irankiu. siandien galioja 50m atstumo ribojimas. Taryba pasiule taisyklese sita atstuma sumazinti iki 10m (tiesiog minimalus atstumas, kad megejai neiskratytu ir nepjaustytu verslininku tinklu ir tiek).

taryba padare rekomendacijas ministerijai del AARP lesu (surinktos uz meskeriotoju leidimus) paskirstymo:

Visos lėšos, surinktos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą (AARP) už administracines baudas, skirtas už žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, civilinius ieškinius už žuvų ištekliams padarytą žalą, lėšos, gautos realizavus konfiskuotus žvejybos pažeidimų padarymo įrankius bei priemones, asmenų, kurių ūkinė veikla daro neigiamą poveikį žuvų ištekliams, lėšos, skirtos šiam poveikiui kompensuoti ir žvejų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti skirtos lėšos (toliau – lėšos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti) turi būti naudojamos tik žuvų ištekliams saugoti, atkurti ir gausinti.
Lėšų skirstymo principas principas: lėšos yra skiriamos žuvų išteklių atkūrimui.
Tai apima keltą sričių, jai mes kalbame apie normalų vidaus vandenų žuvininkystės tvarkymą
- informacijos apie sektoriaus veiklą rinkimas (Sugavimai pagal vandens telkinius, tiek verslininkų tiek mėgėjų, žuvų išteklių būklė, naudojimo būdai ir tvarka ir kita panaši informacija)
- žuvų išteklių būklės vertinimas ir naudojimo programų parengimas (kas būtina be išimties visiem didesniem ežeram ir talpykloms, migruojančioms rūšims ir pan.)
- pagal tą informaciją žuvivaisos priogramų parengimas ir įžuvinimo darbų vykdymas
- žuv išteklių naudojimo kontrolės užtikrinimas.

MŽT funkcija šiuo atveju: rekomenduoti ministrui , kokiom proporcijos šioms dalims lėšos turi būti skiriamos.

Siūlomos skirstymo proporcijos:

10 % - I veiklai
15% - II veiklai
45 %- III veiklai (žuvivaisai tiesiogiai, bet pagal įžuvinimo programas)
30% - IV veiklai (bet 20% transportui ir 10 % - inspektoriu skatinimui)
Galima iki 5% paklaida.
Pageidautina, kad skirstant lesas zuvu istekliu atkurimui ir issaugojimui dalyvautu MZT atstovas.

Patvirtintas naujas MZT narys Emilis Muliolis

Dar buvo daug diskusiju del povandenines zukles, zveju rojaus projekto ir licencines zvejybos, bet jokiu esminiu sprendimu nepriimta ir sitie klausimai nukelti sekanciam posedziui. Tai as irgi nesiplesiu, nes jau siandien po keliu posedziu galva kvadratine.

Keliu dienu begyje bus oficialus posedzio protokolas, tai paviesinsiu.
Kam idomios smulkmenos, galesite nagrineti.
 #561555   SauliusM
 17 Bal 2014 19:12
SauliusM rašė:Keliu dienu begyje bus oficialus posedzio protokolas, tai paviesinsiu.
Kam idomios smulkmenos, galesite nagrineti.
su siokiu tokiu pavelavimu idedu zadeta protokola.
sekantis tarybos posedis numatomas sekancia savaite, treciadieni.
bus svarstoma labai daug klausimu, nes tikimasi, kad megeju zvejybos taisykliu ir limituotos zukles tvarku pakeitimus siemet pavyks visus padaryti per viena karta.
(301.43 KiB) Atsisiųsta 338 kartus(ų)
 #562849   SauliusM
 23 Bal 2014 20:44
Taigi, siandien ivyko, bet tuo paciu ir neivyko MZT posedis.
Neivyko, nes nesusirinko kvorumas, o ivyko, nes AM niekas nedraudzia priimt tuos sprendimus, kuriuos isdiskutavo susirinke MZT nariai, nes MZT balsas betkokiu atveju patariamasis.

Keli esminiai momentai kas buvo nutarta.

Del megeju zvejybos taisykliu.

Mazint pagaunamu lydeku kieki iki 3 vnt, ivest maksimalu upetakiu ilgio ribojima ir maksimalu lydeku ilgio ribojima nepritarta.
Vietoj to pasiulyta kurti ilgalaike meskeriojimo raidos strategija i kuria visi nauja draudimai isipaisytu ir kurioje turetu logiska savo vieta ir paaiskinima.
Vietoj situ draudimu pasiulyta sugrazint 5 kg normos ribojima ir taisyklese isvardintom zuvim kaip lydekos, starkiai ir t.t...
Nu neskaitant paskutines zuvies svorio, kaip kad buvo seniau.

Kitas esminis momentas, pabandyta sugrupuot ir suapvalint minimalius imamu zuvu ilgius.
Pvz karpis, amuras, placiakaktis 40cm
Vegele, lydeka, starkis, usorius 45 cm
Salatis 55 cm
Upetakis, kirslys, sapalas, mekne 30 cm

Patvirtintas sarasas upiu zemiau kuriu ziociu nebus galima zvejoti lasisu migracijos metu nuo rugsejo 1 iki spalio 30 d.
Taigi tuo metu nebus galima meskerioti 500m zemiau Neries, Dubysos, Juros, Sventosios, Zeimenos ir Vilneles ziociu.
Bei 100m zemiau dar kokiu mazdaug 30 smulkesniu Neries, Sventosios, Dubysos, Juros, Minijos, pajurio Sventosios ir Zeimenos intaku ziociu.
Tikslu sarasa suzinosit, kai bus oficialus protokolas, dabar tingiu vardint.

Tiek esminiu nutarimu del megejiskos zukles taisykliu, smulkmenas suzinosit, kai bus oficialus protokolas.
Del limituotos (kad aiskiau butu, tai licencines zukles) taisykliu priimti tokie nutarimai:

Sudarytas 19 vandens telkiniu sarsas (teko siek tiek pasigincyt ir isbraukyt kaikuriuos telkinius is siulomo saraso), kuriame bus organizuota limituota povandenine zukle perkant meskeriotoju korteles. Tikslu sarasa suzinosit, kam bus idomu, kai bus oficialus protokolas.

Sutarta, kad pagavus lasisa ar slaki reikes registruotis SMS zinute (tas beje galios ir verslininkam kursmarese) Tvarka bus tokia:
Sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišą ar šlakį, ne vėliau kaip per 10 minučių trumpuoju numeriu 1679 privaloma išsiųsti SMS žinutę, kurioje būtų nurodyta: ALIS A, žvejo mėgėjo kortelės Nr., žuvies kodas (LAS – jei sugauta lašiša, SLA – jei sugautas šlakys) ir kiekis (1). Pvz., asmuo, kurio žvejo mėgėjo kortelės Nr. yra 1999559 sugavęs lašišą siunčia tokią SMS žinutę: ALIS A 1999559 LAS 1. SMS žinutę gali siųsti Omnitel, Bitė Lietuva ir Tele2 vartotojai. Nepavykus išsiųsti SMS žinutės – kreiptis telefonu +37065841777.

Nutarta nedaryti rudeniniu lasisiniu apribojimu Neryje zemiau Jonavos (A.Ralio gatves) tilto. T.y. nuo Jonavos iki ziociu Kaune rudeniniu lasisiniu draudimu Nery nebus.

Del limituotos zukles Merkio upeje taryba nutare , kad ruože nuo Merkinės kaimo tilto, esančio kelyje Turgeliai–Jašiūnai iki Jašiūnų gyvenvietės tilto, esančio kelyje Vilnius–Šalčininkai – nuo gegužės 15 dienos (kai baigiasi kiršlių žūklės draudimas) iki gruodžio 31 dienos imtinai leisti tik žūkle museline meškere.
MZT nariams argumentas, kad jei povandenininkam davem 19 vandens telkiniu, tai gal galim nors viena ruoza duot muselininkam, pasirode visa griaunantis.

Padaryti ir savaitines bei menesines meskeriotoju korteles bei laikytis "Merkio" klubo pasiulytu meskeriotoju korteliu pardavimo limitu.

Panaikinti virsutine 40 cm upetakio dydzio riba, bet vietoj to apatine riba Merkio upes licenciniam ruoze pakelti iki 35 cm.

Papildomai svarstyta galimybe teikti Megeju zvejybos istatymo pataisas del smulkesniuju upiu nuomos atnaujinimo.

Tiek matyt kas del esminiu taisykliu pakeitimu.
Buvo dar smulkmenu, bet jau tingiu rasyt. Bus oficialus protokolas, galesit studijuot.

Dar svarste taryba del Saugomu teritoriju istatymo pakeitimo.
Nutarta is principo nepritarti siulomom pataisom ir jokiu alternatyviu formuluociu nesiulyti.

Lygiai analogiskai buvo nuspresta ir del siulymu leisti tvenkti upes, kam irgi is principo nepritarta.

Tiek tuo tarpu.
 #691724   SauliusM
 09 Kov 2017 14:14
Po ganėtinai ilgos pertraukos vasario 9 d vėl vyko Mėgėjų žvejybos tarybos posėdis.
Pridedu posėdžio protokolą.
(209.52 KiB) Atsisiųsta 153 kartus(ų)
Sekantis MŽT posėdis, kurio metu bus svarstoma daug meškeriotojams aktualių klausimų planuojamas kovo 21 d.
 #701479   SauliusM
 11 Rgp 2017 09:30
Kadangi jau matau, kad internete vaiksto begale dezinformacijos, tai keli mano komentarai del uzvakar vykusio tarybos posedzio.
Is esmes pasiulymas kuris palies meskeriotojus dar siemet tai turbot yra tik vienas.
T.y. kad nuo spalio 1 iki spalio 15 d lasisu zvejyba dvi savaites bus tik pagavai-paleisk principu ir zuvies imt negalima.
Cia toks bandomasis kompromisinis variantas tik siem metam.
Nes yra dalyku kaip licencijos kaina, kuri reglamentuojama ne ministro isakymu, o istatymu ir to siemet nieks pakeist nespes, o kol tai near pakeista, tai ir kitokiu pakeitimu daryti neimanoma.
Del tu poros savaiciu nieks nenumirs, o kitamet bus aiskus vaizdas ir zinojimas, ka tas pagavai paleisk principas pas mus realiai duoda.

Buvo siulymas siemet riboti parduodamu korteliu kieki i Neri, nes 80% parduodamu korteliu yra butent i Neri ir upe patiria per dideli meskeriotoju spaudima.
Galit verkt del kabliautoju, galit del tinklu Kursmarese, bet Neris patiria butent meskeriotoju per dideli spaudima ir ta patvirtina ichtiologai.
Nes yra selektyviai meskeriotoju nugaudyti lasisu patinai. Kai tuo tarpu nei tinklais nei kabliavimo budu selektyviai negaudoma ir ten vienodai pjaunamos tiek pateles tiek patinai.
Taciau siemet ribot licenciju kiekio i Neri nepavyks, nes near techniniu galimybiu ir reikalingi papildomi tiek Perlo, tiek ir ALIS duomenu baziu programavimai.

Del visu pakeitimu dar turi pasirasyti ministras, kuris siuo metu atostogauja, tai sitie siulymai kolkas tik rekomendacinio pobudzio.

Kitos detales, kai bus oficialus posedzio protokolas, bet kolkas meskeriotoju siemet niekas daugiau neturetu paliesti, gal nebent kiek bus pastumdyti draudziami zuvu poilsio ruozai (nu tie kur po 100 ar 500 metru upiu ziotyse). Cia didziausias klausimas aisku del Nemuno. Kad padaryt ruoza nuo Liekes iki Vilkijos perkelos kaip poilsio ruoza ties ziotim, kur absoliuciai betkokia zvejyba draudziama.
  • VDS, VPS serveriai
  • Bronzinė žuvis
  • Žvejybos reikmenų parduotuvė