Vakar vėl nusprendžiau pratęst pažintį su tuom keistu, ilgu , siauru, giliu ežeru. Rezultatai geresni. Jau nebereikėjo klaidžiot, tad atvykau tik išaušus...
Užmetinėjau iš kart arčiau, 20 g šėrykla skęsdavo su pašaru apie 15-17 sekundžių...
Jau turėjau ir sliekų mėšlinukų pasikasęs daugiau, ...
Bet kimba daugumoj karšiukai , vienas kitas plakiukas ne didesni kaip 150 g...
Ir tai, saulei iš už medžių išlindus atsibudo aukšlės ir kol masalas nusiledžia dugnan, būna gerai papurtomas ne vieną ir ne du sykius, o kartais masalui nusileidus viršūnė tebedreba, vadinas, jau aukšlė ,,sėdi" ant kabliuko pasikirtusi...
O jei po slieko užkabindavau dar ir kukurūzą, puolimas jų būdavo nebe toks žiaurus ir, jei masalas sėkmingai pasiekdavo dugną, kibimo laukt ilgai nereikėdavo, pakirsdavau šimtgraminį karšiuką, o kartais kuojytę, savo dydžiu tinkančią lydekoms vilioti
Sliekų dėžutėj tarp mėšlinukų buvo vienas toks žymiai žymiai stambesnis, mėšlinukų karalius. Nors nelabai ir panašus į mėšlinuką, labau panašus į dirvinuką. Pamėlynavęs toks mažai gyvibingas, pridusęs kažkoks, bais jau negrąžus tas karalius
. Atgnybiau tredždalį to karaliaus, ir ant kabliuko... Nusileido dugnan sėkmingai, aukšlių neužtąsytas...
Neužilgo krantan iš gelmių buvo išvilktas šis grąžuoliukas:
zukle 2013 020.JPG (125.27 KiB) Peržiūrėta 6130 kartus(ų)
Pakum - vėl panašus , ir dar kitas . Kai nebeliko to didžiojo slieko, nebeliko ir didelio karšio
Sliekai ir šiaip jau ėjo į pabaigą, nusprendžiau pataupyti ir maut ant Ovner kabliuko Nr. 12 po du kukurūzus. Kibimaiai pasidarė ne tokie intensyvųs, reikėdavo palaukt ilgiau, bet pakirsdavau neblogas, gražias kuojas sveriančias apie 200 g:
Buvau pakirtęs ir gerą, karšį ant jų, bet puskelyje link mano sietelio, sugebėjo pabėgt laisvėn.
,,Šušara" pasakytų Ramekas, o man malonu traukt tas didesnes žuveles, nors ką jųs besakytumėte...
Faktas, dar maloniau būt palaikyt pakibusį karšioką 1,5 ar 2,5 kg, ar kuoją puskilinę, bet nevažiuosiu gi aš į Druskininkus Nemunan, ar į Nemuno žemupį Prie Šilutės. Man ir taip gerai, smagu pabūt gamtoj, o dar fainiau, kai kimba
Diena, kaip žinote buvo pasakiška, lengvas pietų vėjelis, saulutė, bangos nedidelės , nors jisai ir pūtė išilgai ežero , ir, dienai persiritus antron pusėn, sietelyje buvo panašiai dienos norma...
Dar keli keisti pastebėjimai: ant kabliuko užmovus kruopą, iš kart būdavo STOP, nei krust, nors kuojų ten, raudžių, knibždėte knibžda. Taip pat, pačioje priekrantėje, kur praeitą syk priplaukė pilna nestambių žuvyčių arti kranto, įmetus žiupsnelį pašaro, šį kart, buvo tyluma ramuma, kaip šulinį, nesimatė nei žuvytės, ir tas pašaras išgulėjo nepaliestas iki pat žvejybos pabaigos .
Kaimynai, žvejojantys iš valčių plūdinėmis, labai greitai ,,pasiplovė", o velkiaujantys visi skundėsi, kad nekimba, kaip vienas, praplaukiantis makšķerēšanas meistrs, paklaustas ,,zivis ir nokošana labi?" išsireiškė, ,,odin malėnkyj okušok tolko"
Kokių būtų pastebėjimų iš labiau patyrusių fideriautojų? O ir tik pradedantieji kartasi sugeba atrast vertingų pastabų, ar duot vertingų patarimų ...
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.