Buvau šiandien prieš temstant trim valandžiukėm šalia namų upely patikrint. Pradėjau nuo intako į upę. Pradžia buvo labai prasta, upelis sraunus, aplink medžiai bebrų ir žmonių iškirsti, kelias netoliese, mašinos. Daugiau laiko praleidau traukdamas voblerį iš šakų nei žvejodamas, kelis kartus net teko ropštis į kitą krantą gelbėt voblerį, nepigūs jie gi. Prieš aštuntą jau buvo tamsoka, bet pasiekiau visai kitokią atkarpą - srovė kiek sulėtėjo, dugnas pasikeitė į smėliuka su vienu kitu akmenuku, bet lindau vis giliau į mišką. Nusprendžiau užmest paskutinį kartą.. Ir prie pat kojų iš po nuvirtusio medžio iššoko margis, nemažas visai, bet turbt nesiekiantis 30cm. Griebė už šono, o man toks šokas, kad net nepakirtau, tai ir pabėgo Vistiek emocija nerealiai smagi, ypač kai niekad nesu net matęs jų ne parduotuvėj šaldytų Kitą kartą jau iškart žinosiu kur eit. Tikiuos kad pavyks ir pagautLupus rašė: ↑14 Bal 2018 15:58Ufonautas rašė: ↑13 Bal 2018 19:35Prisižiūrėjau visų tų upelių ir baisiai užsimaniau pagauti tą upėtakį, ko niekad nesu daręs.. Bandysiu ieškot margių nors nelabai dar ir įsivaizduoju kaip Gyvenu netoli Nemenčinės, tai galvoju Neries intakus tikrint, radau kažkokį Lietuvos hidrobiologų darbą apie upėtakius, ten parašyta, kur turėtų jų būti, nors sunku patikėt, kad taip paprastai surasiu . Manot verta netoliese ieškot, ar geriau kur toliau pavažiuot?
Skaitau tavo postą, o atrodo, kad savo mintis prieš N metų Prieš pradedant upėtakiauti ir man viskas atrodė mistiškai.
Jei tie intakai sraunūs, nedumblėti - bandyk. Jei brakonierių nenuniokota, šansų yra.
Dar ir klausimą turiu Jeigu upėtakis "išspjauna" masalą, verta toj pačioj vietoj dar mėtyt ar jau nebeims jis?