Forumas apie mėgėjišką žvejybą

Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Pašarai, masalai; kuoja ežere, upėje; gaudymo taktika
 #41096   gelmės
 24 Spa 2007 09:33
Vakar prisėdau pagaudyti baltos žuvies. Tikslas-kuojos. Norėjau nedickų. Bet.
Masalas-kukurūzas. Kuojos kibo visai neblogai. Gylis apie 3.5metro. Srovė. Plūdė laiko 4gr. Malonumas. !-kliovas-! Žymiai dažniau trauki, negu lydekas. ;-) Kuojos didokos, kaip žuvelei dėl lydekos. Trauki iš gelmės, o meškerės viršūnėlė bumt, bumt. Šėriau palyginus nedaug. Pašaras-sausos granulės.
Masalas-sliekas. Nieko. Šėriau taip pat.
Masalas-batonas. Vienas plakis. Kuojos, bet mažesnės. Pašaras tas pats. Visai nenaudojau smulkaus.
Nustebau. Iš dvylikos parsineštų kuojų, dvi buvo su ikrais. :shock: Jų nemažai, tik spalva... na tokia lyg ir neprisirpusios vyšnios, bet ne tikra raudona. Rausva, ne rausva. Iš kur tie ikrai :?:
Ir dar. Kelios kuojos buvo su juodais taškais. Kai kurie juoduliukai siekė apie 2-3 mm. Aišku nematavau, bet apie tiek. Man yra sakę ir įrodinėję, kad tie taškai atsiranda kada žuvis apatiška, nejuda. Tai dažniausiai būna po žiemos. Bet jos dar nebuvo. :roll:
P.S. Jei negerai, kad nauja tema, perkelkite prie upių.

 #41113   saniokas
 24 Spa 2007 12:23
Gal yra kokiu ziniu is Druskiniku,kaip kuoju kibimas?
Burbulai jau laukia nesulaukia sokinejimo :lol:

 #41129   djxz
 24 Spa 2007 13:33
juoti taskiukai atsiranda zuvei pries nersta,irbuna tol kol nersia ir kiek zinau ant patineliu jie tik buna.

na as taip girdejau ir beje per kuoju nersta esu pagaves ju su tokiai tai manau akd yra dalis tiesos

 #41132   Agis
 24 Spa 2007 13:53
Juodi taskiukai, tai ne jokio nersto pasekme.Tai berods Juodlige (atrodo taip vadinama) tai yra kazkokiu parazitu kolonijos isitaise ant zuvies sono.Nemaisyk su pavasarinem karpukem, kuriomis pasipuosia ne tik nersiancios kuojos, bet ir karsiai.

 #41257   Kairys
 25 Spa 2007 10:50
Pritariu Agiui. Neršto karpukės, kiek aš suprantu, ir atsiranda prieš nerštą, pavasarį ar vasarą (jomis pasipuošia kuojos, karšiai) o dabar kuojos tikrai neršti nesiruošia. :grin: O tas minėtąsias dėmeles yra tekę ne kartą metyti ant ties Birštonu, Prienais Nemune sugautų žuvų, dažniausiai kuojų.
Įdomu, ar turi tai įtakos žuvų sveikatai ir skoniui? :?:

 #41262   gelmės
 25 Spa 2007 11:23
O kaip vyriukai paaiškinsite, kad dvi kuojos turėjo ikrus. Ir tikrai nemažai, kaip prieš nerštą. :shock:

 #41271   Agis
 25 Spa 2007 12:37
Paiskaitykit ir nezinantiems papasakokit :lol:


Meškeriotojų aplinkoje kartais kyla diskusijų, ar galima valgyti ligotas žuvis. Vieni tvirtina, kad, pastebėjus net menkiausius ligos požymius, žuvį reikia nedelsiant sunaikinti, kad nuo jos neužsikrėstų kitos žuvys. Kiti tvirtina, kad mes suvalgome begalę parazitų, ypač iš nupirktų žuvų, nes nežinia, kur jos buvo gaudomos ir kaip laikomos. Žinovai tvirtina, kad žuvų parazitai žmonėms nekenksmingi, nes anie neprisitaikę prie mūsų organizmo ir žūva. Kartais prie vandens meškeriotojai atkreipia dėmesį į neįprastą žuvų elgesį bei išvaizdą, kurie liudija, kad jos serga. Nežinant tikrų ligų simptomų galima ir apsirikti, nes kai kurios žuvys neršto metu keičia išvaizdą ir spalvą, joms ant galvos užauga baltų spuogelių, kurie vėliau išnyksta.

Ligų yra daug

Užžėlusiuose, uždaruose tvenkiniuose, rečiau upėse ir vandens saugyklose pasitaiko sazanų, karpių, karosų, kuojų, raudžių, karšių, lynų ir net erškėtinių žuvų, sergančių raudone, arba aeromonoze. Tai infekcinė žuvų liga. Ligota žuvis plaukioja vandens paviršiumi, nereaguodama į išorinius dirgiklius. Ją nesunku pagauti rankomis. Žuvis panaši į vandeningą, išsipūtusį išsigimėlį: žvynai pasišiaušę, akys išsprogusios, ant kūno pastebimos raudonos žaizdelės ir randai. Tokią žuvį ne tik į keptuvę dėti, bet net į rankas imti nesinori. Ir vis dėlto reikėtų ją pagauti ir užkasti kuo toliau nuo vandens, o įrankius bei rankas dezinfekuoti chlorkalkėmis.

Karštomis dienomis karosai, lynai, lydekos, vėgėlės, karpiai gali būti pažeisti parazituojančio vėžiuko, kuris sukelia ligą - lerneozę. Ant žuvies kūno atsiranda kauburėlių, kurių centre styro tamprus žaliai rudas apie 1 cm ilgio strypelis. Jei ištrauktumėte tą strypelį, ant galo pamatytumėte keturias permatomas ataugėles, primenančias elnio ragus. Tai ir yra vėžiukas parazitas, kuris įsiskverbia į žuvies kūną.

Kartais žvejys pagavęs karšį ar kuoją atkreipia dėmesį į per visą kūną pasklidusias juodas dėmes. Tai plačiai paplitusi liga, vadinama postodiplostomatoze, arba juodlige. Ją sukelia helmintai, kuriuos perneša gervės.

Rudenį dažnai pasitaiko karpių, sazanų ar lynų, kuriems prie galvos būna prisisiurbę daug smulkių plonų žuvinių dėlyčių (piscikolų). Jos būna kūgio formos, išmargintos tamsiomis ir baltomis linijomis. Dėlyčių sukelta liga vadinasi piscikolozė. Šių parazitų pažeistos žuvys neramiai plaukioja vandenyje, trinasi į polius, nendres, valtis, šokinėja iš vandens, sparčiai praranda svorį ir silpnai reaguoja į dirgiklius. Po to, kai dėlytė nukrenta, ant žuvies kūno lieka apvali kraujuojanti dėmelė. Tose vietose įsiveisia žalingos bakterijos ir grybeliai.

Saprolegnijozė – tai grybelinė žuvų liga, sukeliama pelėsių grybelio – saprolegnijos. Grybeliai gyvena bet kokiame vandenyje, tad beregint įsikuria traumuotų žuvų žaizdose ir ikruose. Jos vystosi bet kokiu metų laiku ir net žemoje temperatūroje. Užkrėstos žuvies žiaunose, kvėpavimo angose ir ant pelekų atsiranda į vatą panašaus apnašo. Patekęs į organizmą grybelis jį ardo. Pagavus tokią žuvį, galima pastebėti, kad jai trūksta uodegos ar krūtinės peleko. Galiausiai saprolegnija papuola į raumenis ir vidaus organus. Smarkiai ligota žuvis silpsta ir žūsta. Jei jums „pasisekė“ pagauti tokią žuvį, neskubėkite ją mesti į vandenį, geriau numeskite į krūmus arba užkaskite.

Silpnai judančiame vandenyje, tarp meldų kartais pasitaiko karpių ar ešerių, ant kurių paviršiaus pastebimi nedideli (nuo 5 iki 12 mm) judrūs žalsvi vėžiukai. Šis parazitas turi aštrų straubliuką, kuriuo perduria žuvies odą ir maitinasi jų krauju. Dūrio vietoje atsiranda žaizdelių. Parazitas sukelia arguliozę. Vėžiukai laisvai plaukioja, tad lengvai pernešami iš vieno vandens telkinio į kitą. Ligos platintojai gali būti užkrėstas mailius.

Aukščiau išvardinti parazitai veikia tik žuvies paviršių, todėl gerai išvalytą žuvį galima valgyti.

Lietuvoje meškeriotojai dažniausiai pagauna kaspinuočių lervų turinčių žuvų, kurias klaidingai vadina soliteriu. Lervutės gyvena žuvies pilve, todėl jis būna išsipūtęs. Kaspinuočiu dažniausiai užsikrečia kuojos, karšiai, plakiai, raudės, gružliai ir kitos karpinės („baltos“) žuvys, o nuo jų ir žuvimis mintantys vandens paukščiai. Liga vadinasi liguliozė.

Žmogui tokios žuvys nepavojingos. Pašalinus vidaus organus ir žiaunas, jas galima vartoti maistui. Tačiau prieš tai žuvis reikėtų sūdyti sausuoju būdu: užpilti druska trims paros, po to 3-4 valandas mirkyti vandenyje, keičiant jį kas pusę valandos. Po tokių procedūrų žuvis turi dar parą pagulėti šaldytuvo apatinėje lentynoje.

Retai, bet gali pasitaikyti jaunų karpių su tampriomis, kaip iš parafino išlietomis ataugomis ant kūno. Tai karpių raupai, virusinis susirgimas, pavojingas tik karpiams.

Rudenį, kai aktyviai maitinasi plėšrūnai, pasitaiko pagauti lydekų, kurių snukis būna lyg išteptas ryškiai raudonais lūpų dažais. Tai poodinės kraujosrūvos, kurios pastebimos ir ant krūtinės. Pasitaiko, kad ant žuvies kūno matomos pusmėnulio formos žaizdelės. Tai žuvų maras. Be lydekų, maru gali sirgti ešeriai, vėgėlės, karšiai ir kuojos. Pirmą kartą ši liga aprašyta Vokietijoje dar iki Antrojo pasaulinio karo. Po karo dėl nekontroliuojamo vandens telkinių įžuvinimo, ligotos žuvys pateko į Rytų Europą ir čia išplito. Dabar lydekų maras aptinkamas net Šiaurės Kaukaze ir Vidurio Rusijoje. Teigiama, kad žmonėms žuvų maras nepavojingas, tačiau nepakankamai termiškai apdorota žuvis gali sukelti apsinuodijimą.

Gelbsti karštis

Ar gali žmogus užsikrėsti žuvų ligomis? Taip, gali. Reikia turėti omenyje, kad blogai išvirta ar neiškepusi žuvis ne tik sukelia apsinuodijimus, bet gali užkrėsti žmones bei naminius gyvūnus helmintais. Vos pastebimos žuvies paviršiuje lervutės, patekusios į žmogaus organizmą, sukelia sunkius susirgimus – opistorchozę ir difilobotrijozę. Dažnai užsikrečia moterys, kurios ruošdamos žuvį ragauja žalią mėsą. Opistorchoze užsikrečia ne tik kuojos, sazanai, karšiai, lynai, plakiai, raudės, žiobriai, bet pasitaiko tarp lašišinių, erškėtinių bei jūrinių žuvų. Difilobotrijozės sukėlėjų pasitaiko tik tarp plėšrūnų – lydekų, ešerių, pūgžlių, vėgėlių, lašišų, kiršlių, sykų. Lervutės įsikuria žuvies raumenyse prie nugaros ir analinio pelekų. Jos labai mažos, todėl pastebėti jas sunku.

Žuvis užsikrečia maitindamasi sraigėmis bei vėžiukais (ciklopais), į kuriuos parazitai patenka iš fekalinių nuotekų, todėl tualetai bei karvidės turi būti kuo toliau nuo vandens telkinių. Didžiausia rizika yra ten, kur blogai išvalytos miesto atliekos išleidžiamos į upes.

Žmogaus organizme kirmėlės greitai vystosi ir jau po 2-3 savaičių atsiranda ligos simptomai. Opistorchozės atveju – skauda galvą, maudžia po krūtinkauliu, šokinėja temperatūra. Pilvo skausmai kasdien stiprėja nepriklausomai nuo pavalgymo. Galiausiai žmogus netenka jėgų.

Susirgus difilobotrijoze, ima pykinti, skauda pilvą, prapuola apetitas, užkietėja arba pasileidžia viduriai, greitai pavargstama ir suirztama. Abi ligos išgydomos, jei laiku kreiptis į gydytoją.

Užkrėstą šiais parazitais žuvį galima valgyti, tik gerai ją išvirus ar iškepus. Sūdymui ir vytinimui skirtą žuvį reikia laikyti ne mažiau dviejų savaičių sūriame skystyje. Taip pat sūdomi ir ikrai. Užšaldytą žuvį reikia bent dvi savaites laikyti 15 laipsnių minusinėje temperatūroje.

Galima patikrinti

Perskaičius straipsnį žmogui gali kilti „fobija“ užsikrėsti ir jis išvis nustos vartoti bet kurias žuvis. Iš tikrųjų minėtos tokios „baisios“ ligos kaip žuvų maras pasitaiko retai ir apie jas informuojama visuomenė. Žmonės, pavyzdžiui, jau priprato, kad stintų plaukiojimo pūslėje yra baltų kirminų, bet juos išmeta ir ramiai valgo žuvį. Pasitaiko parazitų jūrinių ešerių viduriuose bei menkių kepenyse.

Blogai tai, kad šiuo metu Klaipėdos apskrityje (tikriausiai ir visoje Lietuvoje) nėra organizacijos ar inspekcijos, kuri periodiškai tirtų vandenis, žuvis ir užsiimtų profilaktine veikla, kad nekiltų žuvų ligų epidemijos. Populiarėjant kaimo turizmui, daugelis ima kasti tvenkinius ir veisti juose žuvis komercinei žūklei, neturėdami jokio supratimo apie ligų profilaktiką.

Iš turgaus prekeivių žuvimis reikalaujama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žymos. Atskirus tyrimus savo darbams vykdo pavieniai mokslininkai. Klaipėdos apskrities meškeriotojai, pagavę abejonių keliančias žuvis, gali atnešti jas į Žuvininkystės tyrimų laboratoriją, kuri įsikūrusi Smiltynėje šalia Delfinariumo. Čia dirbantys mokslininkai mielai pakonsultuos žvejį, patars ką daryti. Galima pasitarti ir telefonu 39 11 22.

Parengė Romualdas Pauliukevičius

Paimta is dienrascio "Klaipeda"

 #41277   Skumbrotas
 25 Spa 2007 13:38
Ispanijoj žvejai žuvų iš upių nevalgo, tik iš jūros. Tipo "nešvari", "nesveika" ir t.t. (nors upės tikrai stebino savo vandens švarumu). Todėl ten vartosi daugybė šimtakilograminių šamų, didžiuliai karpiai, motininės lydekos :shock:
Galėtų čia tokią propagandą pavaryti apie žuvies užterštumą, suveiktų geriau nei tūkstančiai GA inspektorių :!: Verslininkai bankrutuotu, brakušos nebeturėtų kam laimikio prakalti, mėgėjai paleidinėtų visas sugautas žuvis. Po kokių 5 metų čia rastusi žvejų rojus...
Prisifantazavau čia... :roll: :?

 #41286   Kairys
 25 Spa 2007 14:31
Gražios tavo fantazijos, Skumbrotai. Ir man regis Agio pacituotas straipsnis tikrai duotų nemažai naudos, jeigu būtų atspausdintas kokiame nors dideliame dienraštyje, o tai dabar Klaipėdos krašte gal ir perskaitė vienas kitas žvejys, o visi kiti kaip nežinojo, taip ir nežino, kokios ten tos žuvų ligos gali būti. :shock:
Ir nors apetitas ir gali pradingti, vistiek, Agi, ačiū, kad apšvietei šia tema. -:saliut . Be to, man atrodo, daugumai žvejų svarbiausia gaudyti, o ne valgyti žuvį. Man žvejojant tai teko susidurti su kaspinuočiu, gana daug kartų, ir kartą žiemą eketėj kilograminį pridususį karosą sugavau, kažkoks tai žaizdotas buvo. Labai panašūs kartais būna karpiai parduotuvių akvariumuose. Gal čia žiemojimo pasekmės?

 #41295   Agis
 25 Spa 2007 15:37
As jei dirbciau gamtos apsaugos ministerijoje, tai tokius aprasymus apie zuvy ligas atspauzdinciau ant licenziju ir leidimu antros puses :lol:
Kazkas pagalvos : gerai, kad ir nedirbi :-D

 #42186   saniokas
 07 Lap 2007 08:41
Jau galima gaudyti klupmines kuojas,nes po tokiu salnu labai gerai kibima.Reiks varit i Nemuna ties Druskinikus.

 #42188   senelis
 07 Lap 2007 09:13
O tai tik Nemune klumpines galima pagauti ar ir kitose,mazesnese upese? Na pvz. Musoje? Taip noretusi dar pasibovyti pries uzsalant... :roll:

 #42194   saniokas
 07 Lap 2007 09:33
Rasau tik apie tas vietas kur pats gaudau,galvoju visur imanoma tik reikia zinoti duobes.

 #42203   gelmės
 07 Lap 2007 09:56
Kaip kitose upėse ir aš nežinau, bet Mūšoje verta pabandyti. Rašiau jau, kad ant kukurūzo gaudžiau.. Didžioji dalis kuojų lydekoms žymiai per didelės. Uošvis ant dzikelio bandė. Na, prasčiau, prasčiau, nors jis savaitgalyje buvo.

 #42212   senelis
 07 Lap 2007 10:56
Na as tai gaudziau ant dzykeliu pries dvi savaites.Kibo laaabai aktyviai kuojos,bet dideliu nepagavau... tai praeita savaitgali eseriokus mikromasaliukais gaudziau.Irgi visai smagi zvejyba gavosi.Bet labai megstu zvejyba feederiuku,tai paklausysiu,turbut,gelmes ir bandysiu vel savaitgali kuoju pagaudyti ;-)

 #42215   senelis
 07 Lap 2007 10:57
Na as cia apie Musa kalbejau :)

 #42216   senelis
 07 Lap 2007 10:59
Gal tikrai reikejo ant kukuruzo bandyti? Bet visada maniau,kad kukuruzas tai vasarinis masalas... :shock:

 #42217   saniokas
 07 Lap 2007 11:04
Man dar pasiteisino blinas ir mazi lietuviski sliekai ant kukuruzo tai gerai gaudau Minijoj

 #42226   cesius
 07 Lap 2007 13:04
dar gerai dirba raudono tvisterio gabaliukas ir dzikas( tipo raudona galvute)

 #42242   Sokratas
 07 Lap 2007 14:23
Pas mus ant kukurūzo nekimba tokiu metu.

 #42320   cesius
 08 Lap 2007 09:09
Kiek zinau pavasary ir rudeny geriau yra "mesa", vasara darzoves :grin:

 #42334   gelmės
 08 Lap 2007 10:21
Visą laiką ir aš taip gaudžiau, kol nepabandžiau kitaip. Na, o kaip ant "mankės"? Kuojas žemupyje lupa atsakančiai šaltuoju metų laiku. Ne tik žemupyje. :grin: Lyg "mankė" ne daržovė. ;-) Bet ir nea mėsa. ;-) Tas pats ir su paprasta tešla ar batonu.

 #42339   cesius
 08 Lap 2007 10:39
Jei kalbet apie upes , tai rudeny nieko geriau uz dzika. :roll:
Blemba spiningautojas , o kalbu apie balta zuvy :oops: :oops:

 #42344   gelmės
 08 Lap 2007 11:16
Aš irgi gal daugiau su spiningėliu:pavasarį, rudenį. Nors nespjaunu ir kitaip pažvejoti. Ar atsibodi, ar pakeisti stilių norisi... :oops: Dėl dzikelio nesiginčiju, tik manau, kad gal turi reikšmės ir pati upė. Jūsų upės žymiai jūros arčiau. Gal tas reikšmės turi. :?: Nors, šiemet jau atšalus orams sėkmingai kuojas gaudžiau ant kukurūzo. Pernai - ant mankės. Kai upės užšalą uošvis su plūditėm gan sėmingai kuojas gaudo ant slieko.

 #42346   cesius
 08 Lap 2007 11:25
As savo stiliaus nekeisiu dar koky 20m, kol eis sliauziot krantais tol spiningausiu, kai susuks radikulitas :roll: , tada ir sugrysiu prie baltos zuvies. :grin: :-D

 #42350   senelis
 08 Lap 2007 11:37
Na,cesiau,as irgi taip galvojau kazkada :-D Bet yra kazkas tokio ir tame baltos zuvies gaudyme.Visa 2007 pavasari ir vasara tiek atsispiningavau,kad daba kaifuoju nuo baltos zuvies :-D O juk dar atrodo ir pashliauzti galiu kol kas... ;-)

 #42351   cesius
 08 Lap 2007 11:41
Sutinku, visi budai geri, jei y juos ziuri profesionaliai. Matai, as supratau, kad esu plesrunas nuo prigimties :grin: . Zmona sako: esi medziotoju(plesrunu) medziotojas. :-D

 #42398   ensteinis
 08 Lap 2007 17:17
Del mesos pavasary papriestarausiu :) yra tokie plesrunai kaip eseriai ir jie labai taikosi nugvelbti slieka ar aparika siuloma kuojai :) tad pavasari drevernoj ar minijoj visada gaudau kukuruzais nes raudems tas masalas stambiosiomis zinoma patinka labiau ir sunkiau juos numusa nei makne ar batona :)

 #42399   ensteinis
 08 Lap 2007 17:25
As nesuprantu cesius tavo pasisakymu nu jeigu tu uzkietejes spiningautojas taij kokio velnio cia skaitai? Man rodos nebutina cia sawes taijp kelti ka?

 #42402   gelmės
 08 Lap 2007 17:33
Tai kad nieko pikto ir baisaus cesius neatsakė. Jo manymu vienas masalas geriau, kito kitas masalas. Paplepėjom ir vsio. Gal ensteinis kažko nesupratai.
  • VDS, VPS serveriai
  • Bronzinė žuvis
  • Žvejybos reikmenų parduotuvė