Gaudymo ežere ypatumai. Sistemėlės, pateikimas, vietos, taktika.
Kol neturėjau valties,praktikuodavau judrią žvejybą brendant pakrante. Apranga lengva nes tenka daug judėti, ilgaauliai batai ,viena meškerė,tinklelis žuvims,ant juosmens pakabinta pora dėžučių su masalais. Nenaudodavau jokio jauko.Beveik visada nustatydavau maždaug 0,5m gylį, nes žvejodavau tik žolėse arba prie pat jų.Labai atsargiai brendant masalą užmesdavau į priekį tarp kokių nors žolių , daugumoje atvejų tarp lelijos lapų,rečiau tarp nendrių ( tame ežere mažai vietų apaugusių nendrėmis kur galima nuo kranto pasiekti ).Susiliginus su užmetimo vieta,vėl permesdavau į priekį.
Masalui dažniausiai naudodavau tešlą iš kiaušinio ir miltų. Kibimas labai įdomus,dažniausiai tik nusileidus masalui ,žuvis labai staigiai nardindavo plūdę,kitaip tariant kibdavo užtikrintai.Kuojų standartas apie 100 – 150 gramų.Aišku tai nėra monstrai,bet traukti iš žolių labai įdomu.Kartu su kuojomis pakliūdavo raudžių ir plakių.Jei masalui naudodavau slieką, dažniausiai užkibdavo ešeriukai ir tik retkarčiais raudės.Manau daugelis esate pastebėję, kad karštą vasaros dieną dauguma žuvų laikosi arba giliai, arba tirštose žolėse. Kažkodėl vidurdienį giliau kibdavo žymiai prasčiau nei gaudant žolėse. Ilgiau kaip 15-20 min. vienoje vietoje niekada neužsibūdavau,nes pagavus 3-4 žuvis, kibimas liaudavosi ir vėl reikėdavo bristi toliau.