Man keliuose ežeruose yra tekę žvejoti raudes iš po ledo. Visuose veiksmas ir žvejybos vietos labai panašios. Skiriasi tik niuansai.
Viskas vyksta pavasariop-pavasarį, per atlydžius ir ant paskutinio ledo.
Kibimas visada tik nendrių (meldų) zonoje. Už žolių juostos jau kuojos ir ešeriai.
Masalui - dzykas, tešla. Kartais mažas sliekutis, trūkliai. Paprastas kabliukas, jei nekibdavo - bandydavom avižėles, kartais padėdavo - kartais ne.
Parginde žvejodavom plūdine, nes tikslesnis pakirtimas. Per nekibas, ar atsibodus spoksot į plūdę - imdavom "balalaiką".
Pašaras - kai kuriuose ežeruose tik viską sugadindavo. Arba reikdavo berti ypač saikingai.
Elgesys - vaiksčioti reik kaip "partizanui"