Vakar pagaliau pradejau ilgai laukta sapalu sezona! Pries tai jau buvau nulekes pora kartu prie upes, bet atsidaryt niekaip nepavykdavo.
Tik atvaziavus prie upes tapo aisku, kad ir siandien labai lengva nebus-vanduo pakankamai aukstas ir kakava, bet kaip sakoma nepagauna tik tie, kurie nezvejoja. Per gera pusdieni pabuvota ir savo senosiose vietose, surasta nauju, perspektyviu vietu, pasivazineta ivairiausio dydzio ir bukles zvyrkeliais, jau buti surastam pirmuju uodu, vos netapti dvieju šunų auka ir kitam meskeres gale pajusti toooookia jega, kad net dabar adrenalinas uzplusta pagalvojus
vienoj uztiktoj duobutej tarp revu kazkas anam gale taip sudrebino meskere ir mano sirdi, kad vos meskeres neisplese is ranku... Kaip elektra nukrate, ir jaumas toks lyg daugiau nei 220
palaikiau pora sekundziu, gavau pora "smūgelių" ir parskrido vobleris tiesiai i mane...su atlinkusiu trisakio kabliu. Gaila, bet ka darysi. Pasedejau, parukiau, nusiraminau, pasikeiciau kablius ir toliau i paieskas
Keleta kibimu turejau ir ant ssr chubiko, bet toks jausmas, kad dar truputi per anksti, nera dar daug vabzdziu skraidanciu virs vandens.
Kazko nieko ispudingo nepagavau, didziausias 41cm, pora po 38cm, like irgi legalus, bet neverti buvo fotkintis. Po tokios zvejybos ir pasivaiksciojimo kojos buna sunkios, bet siela lengva
Visi sapalai gyvena toliau. Taip pat ir tas, kuris atlenke kabli...
"Esi jaunas tol, kol dar lieka pirmų kartų." A. Mamontovas