Vakar daug blaškiausi nenuspresdamas važiuoti į Kauno marias pabandyti starkių, ar pasiduoti link Pavilkijo ir pabandyti pagauti salatį. Galiausiai nulėmė tai, kad patingėjau tempti valtį su visais priedais į mašiną, po to ją surinkinėti, išrinkinėti, džiovinti ir pan. Pasiėmiau spiningą, kelias dėžutes masalų, brydkelnes ir link Pavilkijo. Dar prieš tai į Šilainius užvažiavau, nusipirkti L`minnow 44 su mėlyna nugara, bo šiemet jau sugebėjau du prarasti. Jau išvažiavęs iš namų apsižiūrėjau, kad palikau telefoną. Apie grįžimą negalvoju, ale kažkaip nesaugiai jaučiuosi, jei kas nutiktų, tai tuose kemsynuose pagalbos neprisišauksi. Dar ir auto kažko paskutiniu metu sunkiai kuriasi. Bandau rasti privažiavimą prie prieš porą savaičių surastos rėvos. Pravažinėju gerą valandą bekelėmis, galiausiai privažiuoju per gerą puskilometrį, tik iš kitos pusės nei aną kartą. Bala nematė, teks pasivaikščioti. Tik kad tas pasivaikščojimas ne krantu, o brendant, vandeniui pakilus toks ganėtinai sudėtingas gaunasi. Nubridus keliasdešimt metrų kelią pastoja nauja kliūtis - upelis, įtekantis į Nemuną. Įtekėjimo vietoje perbristi nėra jokių šansų. Lipu krantan ir bandau brautis per džiungles. Sunkiai sekasi, o upelio krantai statūs, vandens daug, net nusileisti prie jo sudėtinga. Galiausiai rizikuoju, vos ne ant šiknos nučiuožiu į vandenį, ir taip ant brydkelnių apsėmimo ribos, pasilaikydamas už šakų, pasiekiu kitą krantą, kuris vos už trejeto metrų. Grįžtu prie Nemuno ir brendu toliau. Kelią pastoja vandenin sugriuvusių šalų kupstas, kurio apibristi neišeina. Tenka vėl lipti krantan, apeiti ir nusileisti prie vandens. Nusileisdamas bandau prisilaikyti kažkokios gan storos šakos, kuri, pasirodo, visiškai sutrūnijusi, ši lūžta, aš visu svoriu verčiuosi į brūzgynus, automatiškai iš rankos metu spiningą, kita ranka bandau į kažką atsiremti, kažkur stukteliu krumpliu ir sustoju. Lyg ir niekas nelūžo, nors rankos plaštaką apie krumplį skauda, bet pirštai judinami. Brendu toliau, pasiekiu numatomas gaudymo vietas. Vanduo po paskutinių lietų pakilęs, ganėtinai drumstas. Bandau ryškesnius masalus, bet jais niekas nesidomi. Susiduriu su nauja problema - mašaliukais, kurie debesiu skraido apie galvą, lenda į ausis, nosį, gerklę, akis, tupia ant veido. Jų nebaido purškalas nuo uodų, vos pamosavus kepure ir šią sugrąžinus į vietą, vėl debesis aplink veidą ir ant jo. Vienu metu jau norėjau viską mesti ir grįžti iki auto, nes jokio malonumo taip gaudyti. Atgaiva tik kertkartėmis papučiantis vėjukas, kuris visus tuos mašalus nuneša tolyn. Slenku link rėvos. Matau du salačius. Vienas muša jau šiek tiek aukščiau manęs, muša gan retai, be to gal nedidukas, nes pūkštelėjimai nestiprūs. Kitas porą kartų išeina kaip ir aną kartą apie 30-40 m. aukščiau rėvos, šitas rimtesnis. Nusigaunu per metimo atstumą, gaudau, keičiu masalus, bet niekas nesidomi. Salatis jau neišeina, o anas kur aukščiau vis verčiasi. Galiausiai dedu Owners CultivaRip`n`minnow, bandau ir trukčioti, ir ramiai pravesti, bet tuščia. Keikiuosi, vaikau musytes, suku veidą prieš vėja, kad bent ant jo netūptų (bet tada lenda į ausį) ir vieno ramaus pravedimo metu jaučiu tiesioginį išvažiavimą iš ritės. Stabdis gal ir per silpnai priveržtas, bet nenorėjau rizikuoti smūgio metu prarasti masalą. Atakavo turbūt iš apacios dideliu greičiu, nes iš karto po išvažiavimo tris kartus verčiasi kūlio vandens paviršiuje. Pirmas sekundes net galvojau, kad kokia lašišinė pasikabino. Vėliau aprimsta, jaučiu, kad ne monstras, bet veikti su 0,1 mm pintuku yra ką. Vobleris įsisegęs į išorinį lūpos kraštą. Vos ištraukus pradeda lynoti. Žuvys vandens paviršiuje visai nesirodo. Pasislenku į pačią rėvą. Čia iki sutemstant turiu dar gerą išvažiavimą ant guminuko Assasin, tokio skaidriu pilveliu su blizgučiais ir mėlyna nugara. Turbūt kaip reikiant nepataiko, o vienas kablys į ka įsikabinti nesuranda. Griebė visai netoli, apie 10 metrų iki manęs. Pradeda temti, ilgas kelias iki auto, be to, jau šiek tiek šalta, todėl šį kartą tamsos nelaukiu, be to nežinau kaip auto užsives. Pareinu be nuotykių, dar randu ir visiškai artimą privažiavimą prie rėvos, todėl kitam kartui nusiteikęs ilgiau užsibūti. Pasveriu, pamatuoju salatį. 61 cm, 2,1 kg.
Šiandien rankos pirštus sunkiai judinu, ranka patinusi, kaip reiks toliau gaudyti, nežinau.