Kadangi kaip planuota 6ni neishejo pazhvejot (o oras buvo pasaka
), tai bent "susibalansavau" meshkere 7niui, pasunkinau plude.
7ni pajudu ish vietos 11val. Tikiuosi pagaut koki ziobriuka ar karshioka. Amunicija - 7m bolonke. Laikas kiek zvejosiu - motyliu porcija. Lauke brr.. shalt. Pedinu nuo namu link Jurbarko tilto, sakau gal rasiu kokia viecike.... optimistas. Priejus suskaiciavau 12 "tachkiu", einu pakrante - dar labiau nieko gero, nera ne kur meshkeres ikisht. Visi su dugninukem, i mane pasiziuri... su plude
... kai kam ir juoka sukele. Praejus apziuriu laimikius, viens prie mano akiu karshioka ishtraukia, kiti po keleta ziubriuku, bet ne audringai. Nusprendziau (na tas zodis cia nevisai tinka) apsistot visai shalia tilto... ir nekeista kodel ten zveju nera, kairej krumas, deshinej krumas (tie patys dar i vandeni 3 metrus imirke), uzh nugaros 10 krumu. Vandeniu irgi neuzhbrisi, ishkart duobike, makt iki papu... Su kita meshkere ne neuzsimesi normaliai, a su bolonke pac tas - ishkeli virsh krumijos ir vanoji tolyn. Partraukt zuvelioka irgi - ishvairuoji tarp krumu (o zuvys kaip ir visur, plaukia tiesiai i juos). Shtai ta vat viecike:
Dugnas nieko gero giliau tik kairej, zemiau seklu, srove nemazha...
Pradejo kuojikes po bishki kabintis... bet anei lauktojo zhiobriuko, anei karshioko nepamaciau
Tai taip laimiki ir sudare vien kuojos (neskaitant 5-6 shapalioku). Ne nepastebejau kaip matiliai baiges, paskutinis metimas, (kaip visad taip buna) nutraukiu kabliuka, susipakuoju ir pedinu namo.
Shiaip zhvejyba smagi, bet lauksim kito savaitgalio, bandysim jamt ziobriuku, nes jau paskutinis savaitgalis