Ne apie aukštupį, bet ir ne apie žemupį.
Sugalvojom šiandien su žmona nuvažiuoti į Nemuną netoli santakos su Nevėžiu paspiningauti. Žmona kartais mėgsta spiningu pamojuoti, tik kad retai aš ją į žvejybą imu. Sėdom į mašiną ir 18.15 val. Jau prie vandens. Nueinam iki artimiausios dambutės, sumontuoju aš jai spiningą, užrišu volframinį pavadėlį, užkabinu 7 cm salotinę su juoda nugara Kopyto, duodu į rankas dar dėžutę su kitom gumom, parodau kurias verta kabinti, ir dar parodau kur maždaug mesti reikia. Lydekos dabar, sakau, netoli kranto laikosi, bo mailiukas šiltą vandenį mėgsta, tai ir jos paskui plaukioja. Nu ir mėtyk, sakau, čia į priešdambį, kur negilu, į srovę nemesk. Nu ir mėto ji, spiningą taigi ne pirmą kartą laiko rankose.
http://img339.imageshack.us/my.php?imag ... 027hq0.jpg
O aš užsikabinu vobleriuką ir varau į srovę. Po kokio trečio metimo jaučiu, kad ko tai valas pintis man pradėjo. Pasižiūriu – nugi ritės valo klojiklis nedirba, visas valas vienoje būgnelio vietoje gula. Susinervinu visas – žvejyba juk jau kaip ir sugadinta, nes kitos ritės neturiu. Žmonai liepiu ir toliau mėtyti ten kur parodžiau (o ji jau į uždambį perėjo), o aš, sakau, einu iki mašinos, gal ten kokį atsuktuvą rasiu, pažiūrėsiu kas tai ritei yra (mechanikas iš manęs – blogesnių nebūna). Nu ir palieku aš ją, o pats lik mašinos.Ten šiaip ne taip atsidarau tą ritę, bet kadangi nieko ten viduj nesuprantu, tai kol daugiau neprigadinau, vėl užsuku, palieku mašinoje spiningą, ir varau pas žmoną, nors pafotografuosiu Nemuno vaizdų. Jau iš tolo matau, kad žmona vėl į priešdambį perėjusi. Rėkia, kad turi. Nu gerai, galvoju, turi tai turi, ne pirma lydeka gyvenime. Jau arčiau priėjus rėkia, kad dabar traukia žuvį. Paspartinu žingsnį, bo gal kokios pagalbos prireiks, gal padėti žuvį iš vandens išimti, nes ji ant tokio dalyko nelabai gabi. Jau lipu ant dambos ir pamatau žmonos rankose perlinkusį spiningą ir girdžiu zyziantį gan kietai priveržtą ritės stabdį bei vandenyje didelius ratilus. Suprantu, kad žuvis nestandartinė. Kai žmona šiaip ne taip vėl pritempia žuvį į matomumo ribas, mano akys išsiplečia – joooooooo, trauk, ją trauk. Iš pirmo karto išimti nepavyksta, lydeka (o tai lydeka) apsisuka ir vėl paprašo kokia 10 metrų valo. Pliusas tik tas, kad įrijusi gerai, iš nasrų kyšo tik pusė pavadėlio. Bijau tik, kad iš priešdambio neišeitų į srovę, nes dambos galo apeiti nepavyks, ten krūmynai, o ir žmona ne profesionalė. Pagaliau iš kažkelinto karto išimu lydeką iš vandens – gerulė. Aš tokios neesu pagavęs. Rankos ir kojos dreba, žmona šokinėja iš džiaugsmo ir rėkia, kad neščiau kuo toliau nuo vandens. Bandau iškabinti masalą. Žmona aiškina, kad jai atsibodo su anuo, mano užkabintu gaudyti, tai ji pakeitė į kitą. Šiaip ne taip su skėtikliu praveriu žabtus. Matau riperį, matau jau atsikabinusį karabiną. Su replytėm ištraukiu masalą. Matuojam, sveriam. Buvau teisus, aš tokios nepagavęs. Trumpa, bet stora. 84 cm, 4,42 kg. Va tai tau ir žmona, va tai tau ir lydeka.
http://img339.imageshack.us/my.php?imag ... 034ve9.jpg
http://img137.imageshack.us/my.php?imag ... 037xs0.jpg
http://img339.imageshack.us/my.php?imag ... 038wg5.jpg
Spiningas - Romada Premier (beje, kažkada laimėtas spiningavimo varžybose) 5-20 gr, 240 cm, ritė - Zebco Topic, valas - 0,22 mm, vasalas 6 cm riperis Kopyto.
Kaip reiks toliau gyvent - nežinau.