Grybu lietui lynojant patraukiau Vingi - Neri patikrint, lietaus aprangos pravedint-pratestuot. Zoles nesa - bet pakenciamai, praplaukianciu siuksliu galetu buti ir maziau... Vanduo nors ir rusvo atspalvio, bet skaidrus. Truputi nukrites. Pakranciu akmenys iskiso galvas, bet ir zoles islindo. Kur anksciau galejai pravesti vartikle sklandziai virs zoliu - dabar jau reikejo sokdinti per zoles.
Pradzia itartina. Antru metimu pasirase pesciuju patiltes razbaininkelis - sapalioks. Papozavo nuotraukai ir keliavo toliau tarnyba testi. Deja daugaiu rimtu kibimu neapturejau - tik lukescius ir emocijas....
Iki pat mano pazystamo Kirslio namu - visiskai tuscia. Ponas Kirslys irgi nesusidomejo savo anksciau taip megiamais dienos pietumis - No. 12 -
http://god-hands.jp/pdf/ranryu_newcolor.pdf . Bet uztat pasirode visu groziu kiek is toliau - issoko virs vandens kazka medziodamas ore. Bet taip tyliai, kad jei nebuciau mates, tai nieko ir nepastebeciau. Paprastai pirma isgirsti ir tik tada pamatai. Nukabinam nuo kablio neuzauga busima sapala ir keliaujam toliau.
Ties stadionu yra idomiu vietu. Vienoje ju pries srove iskele nosis budejo grupele mazu sapaliuku o tarp ju - jau vienas vertas demesio egzempliorius. Deja visos mano pastangos sugundyti - bevaises. Tada atkreipaiu demesi kad dickis elgiasi kiek kitaip - nuolat tikrina dugna. Gal stambi kuoja?
Praejus augintiniu pliaza kazkas intensyviai man pries nosi pradejo medzioti. Akys placios, ausys stacios, rankos dreba - metau masala, bet tusciai. Tiesa, po vieno metimo vartikle pasidare labai jau hiperaktyvi. Prisitraukus ant viensakio kablio spurdejo pirsto dydzio auksle...
Toliau prapliupo stipresnis lietus. Tad palikau ta muselininka viduryje Neries ties Vingio botanikos sodu mojuoti viena ir patraukiau namo.