vakar su Irmantu (kolega iš Rovanos) nulėkėm i Minge. 06,30 val mes jau valtyje. oras nuostabus, nuteikia optimistiškai ir mes plaukiam i Upaite. Rytmetiniame vandenyje tai ten, tai šen supliauška žuvys. užsidedam masalus ir pradedam bandyti Minijos ir Upaites santakoje. Irmantas deda "Rapalos"raudongalvi, kurį Donis parekomendavo, - aš labiau mėgstamas sukres. Vietos puikios ir tikimės gerų laimikiu. Po valandos darbo ir išbandytų įvairių masalų, plaukiam toliau i kanalus einančius nuo Upaitės link Atmatos. Vietos pasakiškos, tikras lydekų "eldorado", bet....nieko, išskyrus ešeriuko kibimo ant "vivingros" vabalo ir tas nusikrate prie valties.
skambina Donis ir pataria plaukti i Minija ant gylio (tarp kitko senai patikrintos ir geros vietos). sedu prie irklu ir giebliuoju i pažystamas vietas. pakeliui bandom velkiauti. Praplaukėma gan dideli atstumą, bet niekas nesusigunde nei vobleriu, nei riperiu, nei sukre.
Sustojam ant duobes, truputi užkande bandom laime... nieko. Šalia Minijos gerai pažystamas kanalas, kuriame kadaise teko pagauti gerų laimikiu, nusprendžiam lipti i kranta ir pabandyti ten laime. prieje matom rudą ir nusekusi kanalą, pabandom pamėtyti, bet veltui, nematyti net žuvies žaismo, tik žuvėdra pastveria paviršiuje plaukianti mailiuką, taip parrodydama jog žuvies čia yra.
Grįžtam i valti ir plaukiam atgal parane bandydami blizgiauti. Aš imu mikrikini kotą ir dedu mikro masalus tikėdamas bent baltą žuvį pagauti ar kokį ešerioka. po eilinio metimo palei žolę, iššokia sprindis ešerys ir griebia mano masalą. gražus ešeriokas, bet kur ji dėti viena, todel keliauja atgal. pakyla vejas ir tikimės sroves, bet bergždžiai. taip visą diena sroves Minijoj ir nebuvo, tai tikraiusia ir buvo pagrindine nekibimo priežastis, nes grįžo kiti žvejai taip pat su 1 lydekaite ir keliais ant slieko pagautais ešeriais. Žvejyba ne kokia, bet svarbiausia oras buvo geras ir pailsejom gamtoj.
skambina Donis ir pataria plaukti i Minija ant gylio (tarp kitko senai patikrintos ir geros vietos). sedu prie irklu ir giebliuoju i pažystamas vietas. pakeliui bandom velkiauti. Praplaukėma gan dideli atstumą, bet niekas nesusigunde nei vobleriu, nei riperiu, nei sukre.
Sustojam ant duobes, truputi užkande bandom laime... nieko. Šalia Minijos gerai pažystamas kanalas, kuriame kadaise teko pagauti gerų laimikiu, nusprendžiam lipti i kranta ir pabandyti ten laime. prieje matom rudą ir nusekusi kanalą, pabandom pamėtyti, bet veltui, nematyti net žuvies žaismo, tik žuvėdra pastveria paviršiuje plaukianti mailiuką, taip parrodydama jog žuvies čia yra.
Grįžtam i valti ir plaukiam atgal parane bandydami blizgiauti. Aš imu mikrikini kotą ir dedu mikro masalus tikėdamas bent baltą žuvį pagauti ar kokį ešerioka. po eilinio metimo palei žolę, iššokia sprindis ešerys ir griebia mano masalą. gražus ešeriokas, bet kur ji dėti viena, todel keliauja atgal. pakyla vejas ir tikimės sroves, bet bergždžiai. taip visą diena sroves Minijoj ir nebuvo, tai tikraiusia ir buvo pagrindine nekibimo priežastis, nes grįžo kiti žvejai taip pat su 1 lydekaite ir keliais ant slieko pagautais ešeriais. Žvejyba ne kokia, bet svarbiausia oras buvo geras ir pailsejom gamtoj.
tau skirtos žuvies, nieks nepagaus