Temos gal ir nereik trinti, manau tegu būna, gal kas kokius įspūdžius patalpins. Šiaip atrasti kokį mažai nužvejotą ir nenutryptą upelį yra didelė laimė, leidžianti pajusti nuostabų žvejybos džiaugsmą. O kad tokį atrasti įmanoma, papasakosiu vieną atveją.
Mano pusbrolio tėviškėje teka toks upelis, labai panašus į Žvelsą. Kažkada ten buvo pilna upėtakių, šapaliukų, vėžių. Bet vieną sykį važiuodamas girtas traktoristas per brastą apvirto su pilna bačka amonjako - visos žuvys plaukė aukštyn pilvais, pilni krūmai krutėjo nuo dvesiančių vėžių... Bet visiškai gyvybė dar nepradingo. Bet paskui kolkozo traktoristai įjunko tame upelyje savo techniką plauti, galu gale kolkozas pastatė kiaulinyką ant kranto ir pradėjo srutas leisti... Tai buvo galas - visa gyvybė ten dingo daugeliui metų...
Bet pasikeitė laikai, kolkozai sugriuvo, kiaulinyką kolkoznikai po plytą išsitampė, traktorius prichvatizavo ir pragėrė. Vienu žodžiu išnyko upelio žudikai. Pereitą rudenį sulaukiau pusbrolio skambučio. Džiaugsmingu balsu pranešė, kad, apsilankė tėviškėj ir vaikščiodamas palei upelį pamatė daug neršiančių upėtakių. Tik, sako, dar visi nedidukai. Sutarėm, kad dar metus nežvejosim, tegu paauga, o paskui jau bandysim. Ir jis, ir aš niekad neimam upėtakių, visad paleidžiam, tad nusimato kažkurį periodą smagios žvejybos! Kol kokie sliekininkai užuos, kad ten atsirado žuvies... Dabar ten jau daug metų jokio žvejo nesutiksi, nes visi žino, jog "ten žuvies nėra". Bus tikras svajonių žvejybos rojus!
Taigi reziume - nesvarbu kas ką sako, jei tik upelis patinka - visad verta pabandyti pažvejoti. Gal ten kažkada ir nebuvo žuvies, bet jei upelis švarus ir tinkamas joms gyventi - anksčiau ar vėliau žuvys į jį sugrįžta.
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...