Nu va, ir as vakar pagaliau apturejau sioki toki veiksma mielajame Sirvenos ezeriuke. Teisingiau ne tik vakar, viskas prasidejo dar sekmadieni. Taigi......
Koki 20-30 metru nuo kranto, kur gylis 1,5-2 metrai, nedideleje aiskteleje, apsuptoje lapukais, draugelis jau kelinta diena seria zuvis. Pries keleta metu jis ten maitino jas visa vasara, o ezeras jam atsilygindavo neitiketinai gausiu laimikiu, t.y. kuojomis, karsiais, lynais. Taigi siemet nutarem abudu vel uzsiimt ilgalakiu zuvu viliojimu bei nuolatine zukle toje pacioje vietoje. Sekmadieni buvo pirmoji diena, kai as imeciau ten savo pludyte. Nuo pat pradziu, ant kukuruzo pradejo kibt gan nemazos, delnines kuojos, taciau po pusvalandzio kibimas apstojo. Dar po valandos vel ispesiau keleta egzemplioriu, dar pridejau kokiu 400g karsiuka bei vieno zveriuko, tikrai didesnio kalibro, nesugebejau pakelti nuo dugno. Kova buvo labai trumpa, nes buvau pasirinkes tikrai per plona vala (0,1 mm stroft pavadelis). Buvau uzmetes visai salia lapuku, o ne aiksteles viduryje, ir po trumpo pludes vilkimo pakirtau. Pajutau, kad varzovas tikrai rimtas, jis visai nekilo nuo dugno. Nors pavadelis ir plonokas, mano matchas tikrai butu be menkiausios problemos sugeres visus smugius ir varzovas tikrai butu anksciau ar veliau pakiles bei atsidures valtyje, taciau jis mane pergudravo. Po keliu sekundziu kovos nere i lapukus, visai salia kuriu ir uzkibo, valas apsipyne juose ir negailestingai truko. Net nespejau normaliai susigaudyti kokie varzovo smugiai buvo, ar lyninis daznas dungsejimas, ar retas karsinis....... visgi as esu beveik isitikines, kad kibo lynas, nes karsis nebutu taip greit ir su tokia jega neres i sona, sulaikyt jo buvo neimanoma, tam reikejo daugiau erdves arba lyninio, zymiai storesnio pavadelio. Sekmadieni zukle tuom ir baigesi, nes "geri" draugai, like krante, pradejo svaidyti i mane akmenis. As mat juos buvau atsivezes issikept saslyko, o pats su masinos rakteliais isplaukiau zvejot ir visiskai nereagavau i ju prasyma gryzt bei nebendravau
Taigi pirmadienis. Nuo pat ryto nesidirba, knieti vel uzmesti meskeryte. Zinau, kad su reikalais turesiu vaziuot i Birzus, bet nezinau, ar liks laiko uzmest meskeryte. Laiko aisku lieka
20:00 as jau ten, zmonele irgi valtyje, gliaudo moliugo seklas ir keikia valti, nes ji ne fotelis
Primetu pasaro, puse indelio kukuruzu, juos kabinu ir ant kabliuko. Pavadeli sikart uzsidedu 0,14 mm, visgi aikstele per maza, kad rimtesnis varzovas leistu zaisti su juo. Uzkimba viena kita kojyte, keliu simtu gramu karsiukas, tada pradeda kibti raudes, nedidukes, taciau dar sugebancios apzioti kukuruza. O is aiksteles inirtingai kyla burbulai...... itariu lynus, arba dar karsius, renka pasara nuo dugno, o i mano kukuruza stambesni nereaguoja
kuo toliau, tuo zuvys mazeja. Bandau ir gylius kaitaliot, nuledziu ant dugno, pakeliu truputi, pakeliu dar auksciau. Vien smulkme. Ant dugno ten yra plonas sluoksnis zolyciu, todel geriausia zvejot truputi pakelus nuo jo, t.y. paguldzius ant lengvo zolyciu patalo virsaus. 21:30 kibimas beveik apstoja, net smulkme nebesikabina, nors ji man maziausiai rupi, atsibodo....... Zmonele jau leidzia visokiu garsus, garsiai ziovauja, garsiai demonstruoja, kad jai darosi salta, zodziu zaidzia mano nervais. Paveiktas sazines grauzimo pazadu, kad meskerytes trauksiu 22:05, ne veliau. Tas ja siek tiek paguodzia ir garsai aptyla
Ezeras visai nurimsta, kaip veidrodis. Smagu, nes pries tai buvo sioks toks vejukas, bangavo, truputi nese plude. Sedziu, megaujuos gamtos garsais, kazkur toli baubia baublys, keliasdesimt metru nuo valties plaukioja gulbes su gulbiukais (zukles pradzioj juos irklais teko nuvaikyt nuo valties, nes vos i ja neilipo, visai nebaikstus). IR, mazdaug 22:00, skaiciuojant paskutines minutes, plude letai niukteleja, pastovi, vel labai letai niukteleja ir vilkimas. Kertu, jauciu dideli svori, tikrai dideli svori. Laime pavadelis storesnis, kibimas aiksteles viduri, tad po keliasdesint sekundziu pamatau karsio nugara, sona. Tikrai ispudingas. Priesinosi gan smagiai, bet aisku iki kol gavo oro. Po to, kaip visiska petelne, atkeliauja iki valties ir, idaves zmonai meskera, paimu si galiuna. Tikrai zinau, kad su pludine didesnio nesu pagaves
REKORDAS (krante pasverus paaiskeja - 2,2 kg). Toki karsi lupt Atmatoj ar Upaityje viena, o stai musu ezeriuka, pludine, is lapuku - visai kas kita. Jei atejo vienas, ateis ir daugiau, ir lynai pasirodys. Dabar tikrai tikiu. Zmona nenori tiket, kad karsiai vaiksto buriais, todel nenori pratest leidimo dar pusvalandziui. Visgi ikalbu, taciau neskaitant keliu nerimtu niuktelejimu, nieko. Vynioju meskeres ir zinau, kad atplauksciu cia dar ne karta.........
Foto bus veliau, nes savo aparato neturejau, o draugelis, kuris mane iamzino, ne internautas, ir kol atsius visai neaisku. Greiciau nuleksiu vel ten su savo kompu ir isidesiu nuotraukyte, o paskui, AISKU IR BUTINAI, parodysiu jums laimiki. Geltona grazuoli
Jis bus iskeptas seimininko, ant zariju, visai salia ezeriuko. Gaila, bet man paragaut turbut neteks
..................