Atviro vandens sezonas
04.12.
Žvejot už Pagirių tvenkinių su plūdine buvo... hm... įdomu, nes už 50 m sėdejo 2 diedukai ant ledo
Pagavau 4 kuojas nedickas.
Vėliau pavažiavau iki Vokės kolchozo- ten 3 žmonės su plūdinėm. sakė kad visiškai nejama
Grįždamas sustojau prie Vokės tilto ir nuėjau pakrante apie 2 km. Pagavau vėlgi tik 4 kuojas.
Bet laiką praleidau tikrai labai smagiai, ypač tie nauji pojūčiai:
o kaip užmest ? blin, ir vėl į kitą upės pusę ! vaje, vėl susipainiojo !
Beje, 2 kuojas pagavau ant dzyko+trūklio, likusias- ant gyvos musės
04.23.
6- dienį, gerai išsimiegoję, su
kardžuve nuvažiavom prie tvenkinių už Pagirių. Šiaip jau planavom ramesnę vietelę prie Vokės pasieškot, kuo toliau nuo girto kolchozo, bo maniau kad ir prie tvenkinių bus aibė žmonių. Visgi užsukom ten (apie 11 val.)- pasirodo kad mes pirmieji. Tvenkiniuose visur atviras vanduo. Po pusvalandzio jau pradėjo rinktis liaudis. Pasirinkom vietą ne visai stovinčiame vandenyje, bet su vos juntama srove.
Kardžuvei riezkai puvo suvyniotas naujas valas, paruoštas pašaras. Ėmiausi savo įrankio ir pirmasis dviem metimasis sugebėjau supainioti abi sistemėles, teko keisti
Tuo metu "sausi" žvejai iš šonų jau nervinosi žiūrėdami kaip maniškė pradėjo vieną po kitos kuojytes traukti
Prisijungiau ir aš, traukėme jau kartu, šonuose- mirtina tyla
: dešinysis kolega privertęs tikrai per daug pašaro buvo į ~1,5 m gylį ir manau kad žuvys rado žymiai geresnį užsiėmimą- spakainiai prisivalgyti, negu ieškoti masalo. O kairysis... iš pradžių manėme kad anam atsibodo užsiiminėti kultūrizmu ir visą savo turimą arsemalą (štangas, hantelius, blynus) mėto vandenin...- bet ne, pasirodo ten tokia chitra sistemėlė su labai "lengvute" plūde keliauja į 1- 1,5 m gylį
Masalui naudojome nedidelius sliekus ar jų gabaliukus, trūklio lervas, dzykus, gyvas muses ir perlines kruopas. Pašarą darėme skurdesnį ir nedaug: 3 dalys- smulkus bazinis, 1 dalis- malti džiūvėsėliai, po 0,5 dalies sėlenų ir saulėgražų išspaudų, dėjom pusę porcijos matyliaus ir saują perlinių kruopų ir jokių atraktorių. Šėrėm dažnai ir visai po nedaug.
Pastebėjom, kad ženkliai kibimas pagerėdavo, kai kokiom 10- 15 min. išlįsdavo saulė. Geriausiai ir dažniausiai kibdavo ant perlinės krupos iš pašarų, nespjaudavo ir į trūklį, bet su pastaruoju- labai banguotai, po poros kibimų užėjus štiliui ir pakeitus į perlovkę- vėl kimba.
Pagrinde smulkmės pagaudėme, bet pasidžiaugėme bent tuo, kad berods išspaudėme "programą maximum", palyginius su kitų rezultatais
Beje, pagaliau įtikinau
kardžuvę "pseudoTrabuccą" palikti namie ir įdaviau 4,20 m. kotą. Gaudydama 1,25 g plūdele ana įvertino visus privalumus ir greičiausiai kad viena meškere mano asmeniniame arsenale sumažėjo
Ta proga visus žuveliokus paleidome pasiganyti atgal
04.27.
Na va, ką tik grįžau iš tvenkinių už Pagirių- atbuvau sąžiningai
Vėlgi ėmiau daugiau masalų, bo biesas žino kaip tom kuojom užplauks: tešlą su medum, trūklio lervas, dzikelius, kokonus, gyvas muses, perlovkę ir konservuotus kukurūzus.
Pašarą dariau tokį: pagrindas- bazinis jaukas, saulėgrąžų išspaudos, kukurūzų miltai, avižiniai dribsniai : 7:1:1:1. Pridėjau pusė stiklinės perlovkės ir pusę mini indelio "Bonduel" kukurūzų.
Iškart nešėriau, šen bei ten pamėčiau. Kibo pašėlusiai, bet tos piršto dydžio kuojikės varė į neviltį
Nu
, galvoju:
mažiau gaudyk ir daugiau galvok, antraip nieko doro nebus ... po valandos buvo rastas variantas- ant mažo kabliuko- mažesnis kukurūzas, o sistemėlę sutvarkiau taip, kad į 2- 3 m gylį eitų lėtai ( apie 3/4 viso svorio sustūmiau prie "Crystal" vagleriuko (1,25 g) ir 0,15 g palikau "leistis"). Ir pasiteisino- ėmė tikrai gražios kuojos, traukt buvo tikras malonumas
Buvau neapsakaičiavęs ir pasidaręs kiek perdaug pašaro, bet pamaniau kad eina jos kaku- baigęs žūklę suversiu likutį ir jaukinau tikrai šykščiai, pertraukomis tarp nedidelių rutuliukų pažerdamas vos vos perlovkės ar porą- tejetą kukurūzų. Manau kad tai padėjo išlaikyti kuojas
Paklausit nafig aš taip nusismulkinu aprašydamas ? Ogi todėl, kad šalia žūklavo vienas žmogus, kuris prieš man išvažiuojant skiaurėje teturėjo apie 10 "pirštukų" (per 4 val.), o kitam kolegai jau po 1 val. trūko nervai ir tas išvažiavo gaudyt į Vokę. Pirmąjam daviau ir dzyko, ir kukurūzo (tas ant matyliaus gaudė), bet kadangi neklausė arba nematė reikalo pažiūrėti
kaip gaudoma- į klausimą
počemu u tebia vsio vremia kliujiot ? atsakiau-
potomu, čto ja chorošyj čelovek
Baigiant noriu pasakyti kad apturėjau labai puikų laiką (ačiū sinoptikams, kad eilinįkart nusikvaksėjo ir "gandonkės" nuo lietaus neprireikė) bei labai smagu kad šįkart radau raktą prisibelsti į gražių kuojų širdis (skrandžius)
05.01.
6- dienį su
Aukštaičiu ir
aukštaituku nudūmėm prie tvenkinių už Pagirių. Aš burbėjau kad 8 val. išvažiuot per anksti, bet kolega alaus bonke užkišo man srėbtuvę ir ramus iki pat žūklavietės su "soske" prasėdėjau, nors aišku gurkštelėt buvau gabus tik mašinai važiuojant per geležinkelio bėgius...
Aukštaitis užsibrėžė griežtai vien mikromasaliniu su avižėlėm gaudyti,
aukštaitukas- su lydekiniu, aš- su plūdinuke. Kadangi pirmasis turėjo programą bent vieną pagauti, tai ją viens- du ir ir įvykdė, man dar neužmetus masalo
... Vėliau ištraukė gražulį ešerį ir dobrą kuoją
Aukštaitukui nekaip sekėsi. Tiesą sakant ir man- vos keletą padabnesnių kuojų. Galima buvo jas dzykais erzint, bet taip tik mažutės kabinosi-
aukštaitis ant avižėlių dažnai anas lupo, ale jam žymiai įdomiau savuoju būdu buvo žūklaut- aš kantriai bandžiau ant kukurūzo laimę
Dėl prastesnio kibimo manau kad kortas sumaišė stiprokas vėjas- pasirinktas tvenkinio kampelis atrodė toli gražu ne toks Eldoradas, kaip praeitąkart
A šiaip tai visai linksmai pasėdėjome. Tiksliau tariant
pasėdėjau- aniedu meitėliai papylė savo kėdutes į šipulius
05.23.
Sekmadienį tvenkiniuose už Pagirių sugalvojau atidaryti spiningavimo sezoną. Jau kelionė iki jų buvo nelinksma, nes pylė lietus kaip iš kibiro. Ventiliacija tokia, kad 18 g blizgutė oj kaip netoli skrenda
Kai buvau vietoje, 2 ekipažai spiningautojų jau ruošėsi namo, spiningavo tik vienas pilietis, kuris po 20 min spjovė į viską , susirinko spiningą ir irgi išdūmė namo. Pats dar kokį pusvalandį pasikankinau- tikrai bergždžias reikalas. Nuvažiavau pamėtyti ant Vokės- papildomos lietaus ir vėjo solidžios porcijos palaužė įir mano kantrybę
Pirmadienį prie tų pačių tvenkinių su
kardžuve sėdom prie plūdinukių. Visiškai neaišku ko tądien norėjo žuvys: ir dzykelis, ir kvietys, ir kukurūzas- graibstė kuojytės, slieką- ešeriukai. Bet viską labai labai vangiai.
Kardžuvė nutarė pora valandų pamiegoti ir neapsiriko- per tą laiką pas mane vos penketas varganų kuojyčių. Finale gavos porą keptuvių žuvies ir daug laimės katinui
Galbūt dėl kiek permainingo gūsingo vėjo ir tokio nepastovaus oro tokie "geri" rezultatai ? ...
06.12.
6-dienis. Su
kardžuve apsistojam prie "mūsų" vietos tvenkiniuose už Pagirių. Tikslas- kuojos. Pasišeriam, turim krūvą masalų, laukiam... keičiam masalus. Nieko...
Reziumė: pas mane 3 suskės, pas
kardžuvę- 30
Pusę nakties kankino nemiga- "kas ne taip" ? Sistemėlės identiškos, atstumas tarp mūsų- 5 metrai, plūdės vienodos (nervuodamasis 3 plūdes pakeičiau, sistemėlių variantų ir gylio kaitaliojimų jau nebepamenu), kabliukai vienodi, masalai vienodi. Mano galva, mano vieta- tikrai geresnė:
A ta mani sudirbo
Šiaip jau kibimas labai silpnas buvo... Septintą val. ryto neištvėriau, pažadinau
kardžuvę ir trumpai išdėsčiau savo teoriją:
- ten peršerta jau anksčiau buvo ir "prarūgusi" vieta
Ana pro miegus trumpai išdėstė savo teoriją:
- tu žlibas esi ir kibimo nepastebi
Nu blin
...
7- dienis. Užteko proto nuvažiuot prie tų pačių tvenkinių paspiningaut... Keletą ramesnių vietų radau pamėtymui- nulis. Toliau buvo laipiojimas per nuogus pilvus ir girtus veidus. Tvenkiniai taip nutūpti poilsiautojų su meškerėmis, kad
Ačiū, kitąkart bandysiu paprastą darbo dieną. O žmonos laukia rimtas revanšas
06.18
Kadangi ilgai nemiegojau ir griežiau dantimis dėl revanšo
Kardžuvei- ta diena atėjo. Negarbingai išnaudojau nėščios žmpnos lėto kilimo nuo kėdės ir pakirtimo privalumus prieš storą, bet bistrą kiaulę ir šįkart labai
ją "aplošiau" - sakė kad naktį miegojau pasičepsėdamas
Tai tikek žinių iš tvenkinių.
Kitąryt nudūmiau už sodo prie Vokės aukšlių-
Vanduo juodai krito, atakavo vien mailius (mano mikraskuopiniui klabliukui jis tiko pasimatuoti
), bet laimės tik katinui.
Važaivau prie Vokės už kapinių į buvusį pavasarinį kolchozą- žmonių anei vieno, įsimurlinau iki rūros į dumblą, be ilgos mešlerės ten nėr ką veikt.
Grįžau prie tvenkinių ir užsėdau viečikę prie užtvankos. Poroje vietų gerai pasidarbuota žvejų - prapjautos žolės, vieta patogi. Gerai kibo raudės. Nemažos. Po silpnesnio kibimo pradžioje padėtis ženkliai pasikeitė su "crystal vagler" ir kiek ilgesniu pavadėliu.