[gelmės]

Šeštadienis. Su seneliu nutarta šturmuoti Kupiškio marias. Susitikimo vietos keisti nežadėjome. Aštuntą valandą jau laukiu. Nėra senelio. Gliaudau suolėgrąžas. Gliaudau kokias 5 minutes. Skambutis. Senelis atsiprašinėja, kad negali aplenkti kažkokios tai kolchidos ir važioja 35 km per valandą greičiu. Aš nepiktas, ir siūlau jam už kiekvieną pavėluotą minutę, atlikti tupčiukus. Jis nesutinka. Velniai jo nematė.
Pagaliau pasirodo. Kadangi gerai žino kur važioti, tai jis rieda pirmas. Praklaidžioje gerą pusvalanį, randame norimą vietą.


Su visais pričindalais patraukiame išsvajotų karšių link. Bendras vaizdas.

Senelis užsiima pačią geriausią vietą.

Ir pradėjo lupti va tokius žuvinus :

O man tik tokis :

Paleidžiu :

nes biski per mažas. Turiu pastebėti, kas senelis buvo insidėjęs 2 litrus brendžio. Man nedavė. Pats patvarkė. Net stopariko nereikėjo.

Įdienojus pastebėjome kažką keisto.Priėjome arčiau susipažinti. Jis su diedu bazarino, aš su jo ponia. Žinau tik tiek, kad tokis daiktas y labai gerai prie vėjo, lietaus. Abu pagyvenę dziedukai mielai paaiškino kūrybos procesą. Štai biški iš arčiau :

Apie pietus senelis buvo pritvatines tiek žuvies :

O aš tik tiek :

Nebelaukėm vakaro. Senelis liabai norėjo patekti un pirtį, todėl išsiruošėme namolio anksčiau :

Atsibučiavome ir sutarėme dar susitikti.
Namie žuvinus panaudojau va šitaip :

Skladuke radau irgi panaudojau :

Galite atkreipti dėmesį į vieno vyno stiprumą. O kito butelio atidaryti nesugebėjau. Dar ir dabar virtuvėje stovi su dildės galu.
Baigdamas galiu tik pasidžiaugti, jog yra liabai faina turėti tokių draugų, kaip senelis. Ir ne tik viens jis. Ir dar y daugiau.
Iki.

[spiridonas]

šitas iš to pačio tvenkinio, už kurio įvardinimą -į DŪDĄ duodama

P.S. ne mano

[Vitolis]

Vakar sulaukiau Niuxos vizito. bbd ant darbu ir mes jau Tauragne. Graztas net inkaites, skyliu da....velnia. Ashariokas viens, kits.
"Shliop noga" gerisi Tauragnu ir inkerta asharioka. Kadangi neispudingas egz. foto sesijos nedarom.

Parvyke i vieshbutuka imames tikro darbo. Niuxa parode ka sugeba. Patiuningavom keleta mano sukriu ir surishom strimeriuka.


Aciu tau kolega.

[spiridonas]

Vakar su nutarėme pasižvalgyti po vieną tvenkinuką ( tą patį )
grežiu pirmasias skyles, parodau kas ir kaip ir mes jau "veiksme" :

ilgai laukti neteko ir pagauna šiais metais pirmąjį ešerioką:

as taip pat bandau sugauti ką nors, pagaunu tokiu pačių, tačiau kažką rimtesnio suvylioti nepavyksta, nors ir 4 vietas pakeitėme per 2 valandų žvejybą:

Vis vien likome patenkinti pabuvimu gamtoje ir nuo ledo nulipę susikabinę rankutėmis, draugiškai nuvažiavome namo kepti kugelio...

[gelmės]

Sveika chebryte. Pabandysiu kai ką papasakoti.
Trys laisvos dienos. Dvi iš jų skirtos laimės ieškojimui. Susikrovę šiokią tokią mantelę, sėdame į mano raudoniukę ir su Edosiumi išriedame pas senelį. Kadangi buvome gavę asmeninius jo pakvietimus, tai tikėjomės kažko neįprasto. Ko tikėjomės, tą ir gavome. Kelis ežeriukus aplankėme. Ir pamatėme daug sniego, mažai valytų keliukų, storo ledo ir daug ekečių, kelias kuojas ir keliolika ešeriukų. Bet dar buvo daug juoko ir dar daugiau geros nuotaikos. Daug medžių ir tik dvi nusilpusios tujos. Abi kainuoja po 70 lt. (Čia kas norės, tai supras)
Pirma stotelė Utenoje. Pagal užsakymą Edosius nuperka žieminę meškerytę. Už jos saugojimą pardavėjai palikdamas 183lt. Besidžiaugdamas Vitolio suorganizuotu žvejybos įrankiu su visa Salmo rite ir visais pribumbasais, paprašo manęs laiko pasirūkymui. Tuo metu neiškenčiu ir aš. Pastebiu, jog kaina šioje parduotuvėje žemesnė nei Panevėžyje. Tad sugebu palikti keliolika litų už sargelį, valą ir avižėles.
Antra stotelė parduotuvė „Norfa“. Senelis jokiais būdais nutarė nebepriimti mūsų be cukraus. Jam mat kava su sacharinu neskani. Ponas, *BLYN*. Nuperkame visą čielą kilogramą (nes mažiau neradome ) ir šutiname senelio sodybos link. Štai ir vizito tikslas.
Trečia stotelė. Galutinė. Senelis įsitikina, kad cukrus vietoj.

Leidžia pastatyti mašiną jo kiemelyje. Iš to džiaugsmo statinėjau kur tik buvo galima.

Vyksta ilgokos derybos dėl žvejybinės vietos. Pagaliau senelis nusipurto dulkes nuo savo žvejybinių kelnių .
Duoda leidimą žvejybai.
Išvykstame į išsvajotą karšių žvejybą. Bendras ežero vaizdas.

Gręžiamos pirmosios skylės. Pirmieji masalai palieka savo buveinę ir keliauja ežero gelmėn.

Kadangi senelis su draugu iš vakaro buvo žuvį pašėrę, tai rezultatų tikėjomės atsakančių. Kad neprailgtų pirmojo kibimo laukimas, senelis pasakoja apie dvikilinius šio ežero karšius.

Gerai įsiklausę suprantame, kad tai buvo senai....
Bet mes gaudome. Gaudome, gaudome ir gaudome. Senelis pasakoja ir pasakoja. Nieko neprigaudome. Nors ne visai. Aš suviliojau šep ne tep vieną. Ne karšis, bet..

To pasakoje nutarta persimesti į kitą ežerą. Ten turi kibti mažesnio gabarito žuvys : kuojos, ešeriai. Ežeras yra netoli, todėl pėdiname pėstute. Eidamas matau daug skylių, kutriose buvo brakonieriaujama. Visai netoli kelias. Šioks toks mašinų judėjimas vyksta. Štai vienas iš įrodymų.

Pėdos šviežios. Prie vienos iš ekečių randu ir kraujo pėdsakų.Neestetiškas vaizdas, todėl foto nebus. Situacija aiški. Kažkas nesenai ištraukė nerštukę. Barakušos, blyn.
Pagaliau kitas ežeras. Pirmieji kadrai. Matosi vasarinės karšininkų vietos. Pasiruošę žmonės karšių žūklei.

Vėl gręžiamos skylės. Senelis valo eketę,


kad matytų kur išleisti avižėlę. Visu pajėgumu puolame gręžti lede skylių ir ieškoti nors kokios žuvies. Pagaunu keliolika kuojukių. Čia didžiausios.


Nors žuvienė išeis. Bendrom Vyto, Edosiaus ir senelio jėgom sukrapštome žuvienei. Yra kaip yra. Senelis nelinksmas.

Vakaras ir dalis nakties praėjo užtikrintai. Žuvienę išsivirėm.Senelis gerai skuto bulbas, gerai skrodė ešeriukus. Mums patiko. Atmatoje galės Raudei ir kitom moteriškėm padėti. Dešras kepėm. Pirtis kaito. Kas norėjo, tas maudėsi.Alaus pritrūkom. Keli reisai pasipildyti buvo. O ko daugiau reik? Kaip visad neapsieita be skambučio Raudziukei. Juk Valentino diena buvo. O ją mes mylime. Apie pusė vienuoliktos vakaro skridzas nissan dviejų durų sugalvojo pirkti. Skambina Edosiui ir patarimo klausia. Geriau feederiui pataupytų. O pusė dviejų nakties seneliui skambutis. Kol susiranda telefoną, kol sugraibo kur kokis mygtukas, skambutis nutyla. Senelis galvoja, kad jį žmona su meilės diena pasveikinti norėjo. O pasirodo gelmes pajuokavo.
Rytas. Pusrytukas. Senelis kaip visad nemirtingas. Klausite, kodėl? Atsakysiu. Sakau vyriokams, kad aš galiu atnešti tik vieną puodelį kavos be savo. Senelis iš karto pagavo kampą -girdėjot, vyrai. Tipo jam turiu nešti. Nenešiau. Pats sugebėjo.
Prieš lipant į mainas sprendėm dilemą. Kur ?Išsprendėm. Nutarėm keisti ežerus. Šį kartą patraukėme visai priešingon pusėn. Spėkit kas pirmas sėdo į mašiną? Atspėjote.

Senelis pirmas nurūko.


Vos spėjome su Edosiumi.
Labai gražus ežeriukas. Nedickas. Kiek apžiūrėjau, tai vasarą prie jo nėra prošvaisčių palapinės pastatyti. Vien medžiai, medžiai.


Vėl puolame prie žvejybos.

Kas vilioja ešeriukus, kas bando baltą žuvį. Kibimas prastas. Dairomasi.


O gal nemokame. Senelis nutaria, kad reikia dar kitur pasiduoti. Sutinkame, nors Edosius šiek tiek nusivylęs. Jis prisigręžė skylių ir ne visas patikrino. Bet boso reikia klausyti. Vėl pėdiname link mašinų. Aš išvažiuoju. Senelio mašina nesiveja. Einame žiūrėti kodėl. Taigi sugebėjo neapsisukti. Buksuoja opeliukas ant ledo. Šakalį kažkokį nulaužė. Padedame išstumti. Padėkoja. Bet tik tiek. Pinigų nepasiūlo. Ką padarysi.
Užtat nuveža prie dar gražesnio ežeriuko. Dydis panašus, kaip ir buvusio. Pats ežeras lomoje. Iš visų pusių miškas. Matosi, kad bebrai neliūdi.

Kelmai, kelmai....Vieta pasakiškai graži. Netingiu ir prigules pliaukšteliu fotoaparatu.


Daug nenoriu išsiplėsti, nes paskui iš aprašymo atpažins kas nors. O to senelio širdukė neatlaikytų.
Mes su Edosiumi nutariame čia pasilikti truputį ilgėliau. Senelis su draugu netrukus susivynioja savo“šmutkes“. Nėra kibimo. Atsiglėbėščiuojame. Paliekami vieni. Tylu.

Gražu.

Tikriname skyles. Iš kiekvienos galime išprašyti tik po vieną, du ešeriukus. Aš tik vienoje eketėje sugebu prisivilioti truputuką daugiau.

Edosius paima kelis didesnius.

Po kiek tai laiko nustoja kibti visiškai. Nutariame baigti ir mes. Padedu savo spiningėlį poilsiui.

Dešimt žuveliokų pasiimame. Reik namo parvežti įrodymų.
Viskas. Baigėsi dvi nuostabios dienos. Praleidome tikrai gražiai.
Tai kas ta laimė, kurios išvažiavome ieškoti? Laimė – pajausti tą menkutį sargelio virptelėjimą, paliesti drebantį ir spurdantį sprindinį ešeriuką, šąlančiais pirštai bandyti uždėti uodo trūklio lervą, nežinant ar ja kas susigundys. Laimė – stebėti kaip pagauta žuvytė vėl paleidžiama į savo vandenis, o kažkas didelis ir stiprus nusineša pačią kibiausią avižėlę į gelmę parodyti savo gentainiams ant ko žmonės jas gaudo. Ne sugautų žuvų kiekyje laimė.Oi ne. Bet malonu, kada tikrai gali, ramia sąžine pasiimti pagautą žuvį į namus ir pradžiuginti šeimyną skania žuviene ar kepsniu. Laimė sukasi bendraminčių rate. Tokiame rate gali pasijusti saugus, stiprus, laimingas, linksmas. O kartais pabūti jaunas, vaikiškas, mažas blevyzgautojas, kuriam tik to ir tereikėjo. Laimė - matyti, kad yra toks gražus kraštas Lietuva. Su tiek ežerų, su tiek miškų, su tiek gerų žmonių, su tiek geros nuotaikos. Juokas ilgina gyvenimą. Bet tiek juoko, kiek teko mums, gali praplėšti pilvo raumenis. (Jei jų ten nors kiek dar yra) Tad ir juoktis reikia su saiku. A nea? Man šiandien jaučiasi pilvukas.
Dėkui tau seneli už nuotaiką. Tu kaip visad n e p a k a r t o j a m a s . Mes dar atvarysim tų karšių.
Dėkui Edosiau, kad nors vieną dieną leidai tave apgaudyti. (Aš galvoju, kad abi dienas tave apgaudžiau, bet negi čia ginčysiesi)
Seneli, perduok gerą žodį nuo manęs Vytui. (Vycka, kaip tu jį šauki )
Štai ir viskas.
Jei ką, tai nebrokykit.

[senelis]

Nu pavarai,gelmes Na as tada irgi viena foto imetu,kuri man kazkodel labai primine viena klipuka


O primena stai ka
http://www.youtube.com/watch?v=jQieZc7zcT8

Ir dar viena foto


Jo.... pailsejom

[diego]

O buvo taip:
kadangi vakar visos zukles parduotuves nedirbo (apart vienos pacios geriausios, tik kad joje nebuvo matyliaus), tai siandien zukle su Vaidziu24 pradejom gerokai veliau nei austant
Ech kaip norejosi uzsirauk ant gero kibimo... bet istorija visai kita.
Pradejom grezti eketes, ieskoti... Bet kabinejosi tik cigaretiniai eseriukai (ir ne taip daznai).
Eketes vis grezem ir grezem...

Aisku, TIEK ekeciu prigrezus turetu atsipirkt kazkaiptai Na ir atsipirko siek tiek - vienas stambesnis issirito is eketes:

anas buvo piktas ir fotografuotis nenorejo taip kaip linuipvlts norejo netgi vaidi24 praryti apzora:

vaidis24 taip pat norejo pasirodyt kad moka fotkint, tai ir diego su eseru nutrauke

Zveju dar buvo, bet niekas niekuom pasigirt taip pat negalejo...
Kur gaudem, nesakysim, nes nenorim gaut i duda
Cia jums ezero peizazas vienas

Tai kaip ir baigsiu si mini reportazeli na ir aisku kaip nepaminesi remeju. Taigi, siandien mus reme:


su pagarba, diego

[cyma]

Kadangi sunkiai taikiausi su darbo diena šeštadienį o ir pasiūlymas buvo dar kartą bandyti kuršmarėse ešerių, tai ir nutarėm kad darbas tą dieną ne mums....
na o ešeriai mariniai eilinį kartą mus ignoravo, pradaužėm įvairiais velniais iki 12val., kol trūko kantrybė, nes nematėm nė barkšt...,taigi atradus truputį gilesnę vietą, vėl sėdom ant baltos (žuvies ta prasme) kibo, nors ir ne labai smarkiai neblogos kuojos

o kas mokėjo gaudyt, pagavo ir tokių

900g
po to ir tokį 1,5kg

važiuodami namo nusprendėm Legendinio į žvejyba nebeimti

apgaudė visus žiauriai
gal ten kablys, karšio nugaroj estetikos ir neduoda, bet aš tik norėjau parodyt, kad be to įrankio jis niekaip nelindo pe 13-os skylę....

[mepps]

sveiki, noriu pasakyti ir patvirtinti kad vasario pabaiga ir kovo pradzia tikrai yra nekibimo metas. Siandien su tevu buvom paleke pazvejot i didziulio ezera( cia traku raj.), is ryto kibo normaliai, bet ne kaip anksciau, o nuo 3h kaip nustojo tai nustojo, niekur isvis ir nei pas man nei pas teva. Nors jau 3h vis dar sviesu, bet del tokio nekibimo neapsikentem ir isvarem namo, jei butu kibe tai butume dar buve. Sykarta tokia zvejyba ir mane sunervino. Gal ne kiek sunervino, o kiek ta ziemine zvejyba jau nusibodo. Greiciau tas ledas nutirptu....norisi pradet atviro vandens sezona.
Na bet vistiek kai ka pagavom, keliatas plakiuku:


O cia visos dienos laimikis:

[Donis]

Rytas,upe :

veliau aplankeme savo klubo ezereli,paziurejom kaip upetakiai gyvena,per ziema pajuodo

[[

[kamstis]

Vakar t.y. 11.03.vyko V.G.K. ir "Salmo Kaunas" poledines zukles varzybos.Smagiai praleidom laika,gausioje bendraminciu kompanijoje,viso: dalyvavo 36 poledines zukles entuziastai,bendroje iskaitoje nugalejo visu musu pazystamas "Legendinis"
Dar keletas foto is siu varzybu,dar keli formieciu veidai U[RL=http://img10.imageshack.us/my.php?image=p1011433.jpg][/URL]
Gavo V.G.K. i kaulus ziauriai bet mes turime vilties reabilituotis
O 1-oji "Legendinio" vieta ipareigoja visus tobuleti
Siaip ,turiningai ir smagiai praleistas laikas.Buvo smagu

[Edosius]

Kovo 11-oji nedarbo dienelė. Smagi tokia sakyčiau, pats savaitės vidurys, gali miegoti lyg soties, gali alutį gurkšnoti, teliką žiūrėti arba tiesiog pažvejoti. Pasirinkau – žūklę, juk reikia dar grąžto ašmenis pazulinti, marmiškių kablius pabukinti ir pabandyti iš po ledo kokiam gyviui parodyti pavasarinę saulę. Pirmoji stotelė – Nemunėlis. Ant ledos jau sukaliojasi aštuoni žvejokai, plius mes dar dviese ir visa desetka. Ant ledo ištrauktų žuvų mažiau nei mūsų visa susirinkusi brigada. Trink trankt ir per pora minučių vienas žvejys išprašo iš vienos eketės keturis kuprius, geltonus su raudonais pelekėliais ir sverenčius nemažiau kaip po 300gr.

Na galvoju gerai, bus ką šiandien paveikt, bet kur tau.. po trijų valandų ant ledo jau tik penki rybokai, visi tušti, o aš net kibio nematęs. Palikom tą vietelę pailsėti, nes apart tų keturių matrioškinų nieko daugiau ir nebuvo. Pliurzinu ir vietomis žiauriai pripustytu keliu nusibarškinom link Apasčios. Ten tokia pati dainelė – tik tiek kad ji daug nervingesnė. Prasiskambinęs su pažystamais turiu info kad Kilučiuos ties žiotim gaudo, bet ar pagauna nežino, nes tik pravažiuodamas matė. Na ką bildam ten laimės ieškoti, nes per penkias valandas vėl net kibimo nematėm dviese. Kągi – štai ir Kilučiai.

Paklausiu pirmo sutikto žvejo kaip jam?- nuo ryto va tik šešios žuvys, na ir tos žuvys – iš trijų metrų nelabai matomos..
Dingo ūpas visiškai.. Dar taip nebuvo – kad per gerą pusė dienos žvejybos net sargelis nesudrebėtu. Belieka tik susikaupti, pagalvoti ir pamedituoti..

Užsirišu mažą mažą marmiškę ir pradedu ieškoti gyvybės po ledu. Ir štai – mano pirmasis kuprius, namo tuščias negrįšiu .

Dar pertikrinęs keletą eketėlių randu ir auksinę – kurioje prasedėjau tris valandas, tiksliau pasportavau. Viso išvelėjau 64 galvas, kokių dešimt pūgžlių ir likusieji ešeriukai.

Šioje baloje pavyko pagauti ir mano bedražygiui – seneliui.
Na jo žuvelių kiekis kuklesnis, na ir skaičiai juk nesvarbiausias faktorius, svarbu kad dar ir tokią nekibią dieną turėtum jėgų nusišypsot.

Palydėjau šią dieną prie eketės suleisdamas visą savo pagautą žuvį, ramiai sėdau bolidan o namie gurkštelėjau šalto alaus.
Dabar jau laukiu savaitgalio, jis turėtų būti kitoks....

[Agis]

Dabar jau ir as galiu pasakyti, kad pleksnem dar truputy ankstoka Jau apie astunta ryto meskeres su krevetes ir karpio porcijomis (raudeles ir slieko neturejome) buvo sumesta vandenin


Zinoma nemokam mes tu tikru "pendulum" ale sviedem kiek sveikatos turim


Apie dvylikta supratom, kas pleksnikes ne tik kad spyga, bet subine mums parode, nes taip ir nesulaukeme jokio spaktelejimo.Taigi nutareme pasivaikscioti tai pakeitem sutarta paemimo masinon vieta ir patraukem misku pasivaiksciodami ir stebedami dar vos vos atbundancia gamta

Pavasaris kol kas toks, kad su zieminiais rubais tikrai karsta nebuvo.

[gelmės]

Šį kartą trumpai.
Vieną savaitgalį nusibeldėme su seneliu į Kupiškio marias. Pasiūliau, jis sutiko. Saulėgražų gliaudyti man nebereikėjo. Nuvykes į vietą jau radau. Oras lyg ir nieko pasitaikė. Žvejyba nelabai. Aš šiek tiek prigraibiau. Na, bet ne apie mūsų žvejybą šį kartą.
Bežvejodami pamatėme grupę atvykusių, kurie kai ką turėjo. Tai buvo šuo. Man įstrigo, kad jis velka žvejybinę mantą. Susidomėjau. Kadangi šunelis buvo paleistas, tai jis laisvai vaikščiojo po gana didelę teritorują. Atvyko jis ir pas senelį.


Jei pastebėjote, susidraugavo. Bet aš ir ne apie draugystę
Ant šuns nugaros specialiai paruošta liemenė skirta vilkimui. Šuo, atrodo, veislinis. Labai panašus į šiaurinius. Tuos, kurie roges tampo. Matėsi, kad išdresiruotas. Mums bežvejojant, ilgą laiką pragulėjo ant ledo prie savo šeimininko. Parašiau tai vien dėl to, kad tai pamačiau pirmą kartą.
Po savaitės teko važiuoti vienam. Nieks nepakvietė, pats nebeieškojau. Tiesa, VirTus skambino, bet buvo jau per vėlu. Baisiai gailėjausi. Bet, ką padarysi.
Stebuklų neprigaudžiau, kokis 4 kg . Tik, kad didžioji dalis buvo plakiai, tad pasiėmiau desetką žuveliokų. Būčia vėl foto indėjas, bet pavedė fotikas. Užtad vieną kadrą vis dėl to spėjau :

Labai norėjau jas iš arčiau, bet tesugebėjau tik taip.
Tai tiek.

[spiridonas]

Kuzmyčius ir žuvis:

Jau pavasarėja:

bet siandien buvo salta...


Aplankėme Aukštumalę, Pakalnę, Mingės kaimą, o vėliau gaudėme Minijoje netoli Kintų karpinų. Nieko nuostabaus. Galiausiai įkirtome su Kuzmičiumi po rukytą karšį: jis 1,5 kg aš 2,1 kg

[Vitolis]

Shianakt pridrebe kaip reikiant.


Rytas, Kupishkio marios. Ledas toks, kad turbut dar iki geguzes bus surakintos marios. Sniego ant ledo ne tiek ir daug, vandens nera. Greziu pirma ekete ir leidziu. Kazko tai neskesta aviza. Timpt - yra. Pirmas karshiokas jau ant ledo. Taip gal kas 10 min. po karshioka, kuoja. Sninga visa diena. Taciau oras neshaltas +1, tai sedet visai smagu. Zveju nedaug. Na kagi, antradienis, pradzia savaites, tai tik tokie "darbininkai" kai ash ir kirmyja ant ledo. Pakertu eilini karshioka, taciau jauciu, kad shi karta truputi geresnis. Sveriu - 550 gr.
Zvaniju Seneliui pranesht, kad ledas puikus ir kad nepanikuotu del sheshtadienio bendros zvejybos. Po pokalbio su Seneliu, kaip uzburta. Daugiau jokio kibimo iki pat 16 val. Prispazink Senel, uzburei ane
O cia shios dienos laimikis. Nekoks, bet diena praleista super.


Ryt varom tryse ir zvejosim ties Palevenele. Reik treniruotis, kad Senslis ir kiti tokie balvonai neapgaudytu

[Vitolis]

Shiandien rytas pasitiko mane ir mano draugus skaiscia saulute ir shaltuku su -8. Dedames arbatos, sumushtiniu ir pirmyn i Kupiskio marias. Kelias netolimas, nors po nakties sniego kiek ir slidokas, taciau tuos 17 km. iveikiame gana greit. Marios atrodo visishkai ne pavasarishkai. ledas storiausias, sniego dafiga.


Karshiokai musu kazkodel nelauke. ir ten bandom ir ten, viens kitas ir tie nedidukai. Taciau kai diena tokia puiki, netiek ir svarbu, kad nera laukto kibimo. Na negalima sakyt, kad visai nekibo. Kiek tam rybokui reikia. Svarbu kad gera kompanija, diena puiki, dushia tiesiog dainuoja. Padedu savo meshkerele ir laukiu kybio. Sargelis vos krusteli, taciau budingo Karshiui kibimo nesulaukiu. Vel, vos, vos krusteli sargelis. Galvoju, kad koks pugzliukas cia apsireishke ir nutare papietaut. Pakertu ir......isijungia riteles stabdelis. Taciau po truputi, nefarsuodamas, vis su frikciono praslydimais keliu eketes link. Valas plonytis. Neskarshciuok, pamazu ir viskas bus ciki. Jau ish pirmu zuvelioko patimpciojimu budingu tik jam vienam, itariu, kad tai jo didenybe Starkis. Pagaliau eketeje pasidodo ir zuvies galva. Taip, tai jis. Uz zabtuku ir ant ledo. Shia ziema shiame talkinyje teko sumedziot ne viena starkioka, taciau iki shiol visiems truko amzelio ir buvo paleisti paaugti. Na o shis ishversaakis keliavo "do tarbecki" Tiesa ne galiunas, taciau jau suauges Dar po jo pora leshciausku ir namolio. Tuo ir baigeme shios dienos zukle. Idegeme veidus, tai dabar kremu pasitepes kai jaunamarte visas ishraudes sedziu ir jums rashau. Tiesa mano draugeliui nuneshe net dvi "marmoshkes". Mokiau kaip reiketu atreguliuot rites stabdeli, taciau pamokos buvo veltui. Todel ir negalejo pazvelgt Starkiui i akeles. Uzsispyres kaimo vaikis nors tu ka. Ale geros dushios. Tai trumpai tiek.

[Vitolis]

Ishausho musu susitikimo prie kupishkio mariu rytas. Lietus. Audrutis pareishke, kad pas ji jau Senelis atvaro, taip, kad vaziuojam. Paskambina Zvynas, irgi jau kelyje. Vadinasi susitikimo nei laiko nei datos nekeiciame. Pagaliau visi susirinkome. Senelis, Audrutis, Zvynas, Zuviuks, Dagys, Gelmes ir Ash.


Lietus nesiliove. Zvynas sako: chebra, man vitolis su tuo savo ploshcium nuo lietaus primena tarybiniu laiku Daugpilio turgui boba, kur silkes pardavinedavo Zvyns gavo bana (be eiles inkalt zaliu devyneriu Nuo ryto kliovas buvo shudinas. Tik viens Zuviuks besimelsdamas (visa zvejybos laika praklupojo pasilenkes ties ekete) prigaude tikrai nemazai. Zinoma visi patraukem. kai supylem visa laimiki i maksimini maisha, tai Senelis ishsigando. sako kur ash jas visas sudziausiu. Tik Gelmes pasidave kiek toliau, tai jo laimikio nezinau. Parashys.


kadangi Zvynas pagailejo savo naujos zvejybines palapines nuo lietaus, kas sushalo, ejo i miestelio bara "pasishildyt" Lietus visai isismarkavo. Todel sumete lietuvishkus Seneliui uz puslapio ishlaikyma, susiruoshem namolio. Nors oras musu nelepino, taciau laikas praleistas kartu neykainojamas. Iki kitu susitikimu mieli Tribunieciai

Tik parvaziavus namo, pradejo shviest saule. Oras pasaka. Gal greiciau leda nutirbdys. Ant ledo sniego jau nebedaug, visur vanduo.

[žVYNAS]

Dar pridesiu keleta, kokybe suds, nes telefonu pleskinta, bet visa kita liuks











o dabar ivertinkit senelio drebinimo technika super

[DainiusM]

Labi, vat siandien nusprendziau nulekt iki Taurages (dukriuka is seneliu pasiimt) ir tuo paciu aplankyt Akmena ir Jura... Na aplankiau...

Zodziu... vanduo beveik metru pakiles, gryna kakava (cia nuotraukoj Juros vanduo tai da palygint skaidrus, Akmenoj isvis molina pelke), taip, kad teko zvejybos atsisakyt ir padaryt ekskursija:

Ten vidurinej foto tai ledas ant Baslsku uztvankos Na ir pabaigai... nusprendem, kad bokstelio savininkas yra autolauzyno sefas

[Razbainykas]

Šiandien Nevėžis patvinęs, bet vietelę randu:





Gamta bunda, varlės kvarkia:



Ir kimba štai tokios kuojūkštės:

[spiridonas]

Foto reportažas: "Kaip cesius spiridoną ešeriauti mokė..."




pasvėrėm elektr. svarstyklėmis - 0,445 gr, o paskui.... kadangi Makaulė pasakė, kad ŽT remia " pagavai - paleisk"
http://smotri.com/video/view/?id=u1053531ff93

...gal ir cesiu knygoje "PP" pamatysime?

[Vitolis]

Shiaures rytu Aukshtaitija skendi potvyniuose ir dar kai kur sniege, todel shaika ishtroshkusiu spiningo, atleke pas mane nuo ankstaus ryto. Po to, kai sukariam virsh 60 km. , tame tarpe apie 10 ish ju mishko keliukais pilnais duobiu su vandeniu ir ledais, pasiekiame dislokacijos vieta, prie ishsvajotu upeliu. Bandysime suviliot margi. Ilipam i kelnes ir pirmyn.

Rytas, o ir pati diena pasakishka. Nors apsirengeme ir visai lengvai, taciau ir tuos reikejo nusivilkt. Karshta. Prasimaskatavom iki 14 val. ir nei vienas neturejome nei vieno kybio. Tik prieje prie upelio, pamateme, kad vandens vos, vos. Kiek metu cia vaziuoju, toks pavasaris dar pirmas. Visos pakranciu duobes, kelmai, kur beveik visad sulaukdavau Upetakio ar Taparo smugio, buvo virsh vandens. Kiekvienais metais su ilgaauliais ciobatais galedavau tik retoje vietoje perbrist, tai dabar galejau beveik visa upele braidyt. Duobiu, kuriose galetu pasislept zuvis, praktishkai nebuvo.

Kazkas nerealaus. Kas bus vasara, nezinau.
taciau laika praleidome puikiai. Na kolegos irgi dare nuotraukyciu, tai manau inmes. O ash turejau tik mobilu, tai ir kokybe prastoka.

[cyma]

Taigi, šeštadienis truputis po penkių mes jau prie pirmojo kelto. Norinčių persikelti, kaip ir tikėjomės, ne visi į pirmajį sutilpo Kaip pamatėme po to, ne visi į lašius taikėsi, keletas nusuko turbūt link strimėlių.... Persimetam keliai žodžiais su Doniu, ir po valandžikės mes jau Nidoj. Pamatę kiek spiningautojų susibazavę vienoje vietoje link Rusijos sienos, mes nutarėme bandyti laimę dešniau link gelbėjimo stoties. O ten vaizdas toks: tinklų kaip ir Donis perspėjo....,žvejojom maždaug taip

per tarpą perbridom ir saugojom lašius nuo tinklų krantas, po to tinklas, o jau po to mes
pirmosios ilgai laukti man nereikėjo, tik kad ji kokių 400g , neužilgo ir antroji, šita gal jau netoli kilo....,įamžinom

vėliau, savo pirmają jūroje nuo kranto pagauna ir Legendinis

mažulytė visiškai, nu bet žmogus atsidarė
iki pietų buvo viskas. Vakarop prie manęs priplaukė turbūt būrelis, kibimų gal kokie keturi ar penki per pusvalandį, normaliai pasikerta tik viena, bet gal ir gerai, nes rimto egzemplioriaus tarp jų tikrai nejaučiau.
Gaila, kad įskaitinių nepapuolė, bet oras be žodžių nudegusį veidą vos spėju šiandien tepti kremu

[Vaidis]

Y ašai atsidariau šiandien karklėj
sprunka į gelmes http://img531.imageshack.us/my.php?imag ... 542dl8.flv

[Donis]

Saunu,smagu,kad atidarete sezona ,mes vakar gaudeme,tai sekesi nekaip is 6 vaziavusiu tik 1 pagavo ir kelios atsipurte,as vakar saziningai atidroziau,bet deje nei kibimo neturejau ,siandien vaziavome 4,pagavome visi, viso 5 lasisos visos gal truputi virs kg,bet normaliai nepazvejojom,prasidejo audra

[cesius]

Siandieninis pasivaiksciojimas Danes upe dave siokiu tokiu vaisiu , sutikau daug pludininku, bet jiems nei krust. Zvejojau dviem musem, geriausiai sudirbo cechmenas ,kehe ir redtagas, pradejus didint muse ir zuvys pradejo pustis . Pasitaike ir keleta motinikiu kurios pasidovanojo sau po auskara ir 14-inio gala , 16-inio bijojo. Tiesa pagautas buvo ir sapaliukas DANE VERDA NUO RAUDZIU 50vnt per 2h

[Kairys]

Sveiki. Bandau sukurpt pirmą reportažą, jei kas nesigaus, nepeikit labai.
Kadangi iš ryto turėjau gražaus laiko, o saulė taip maloniai kvietė išeiti į lauką, nusprendžiau pavažiuoti link Neries prie Sporto rūmų, kur tikėjausi pamatyti bent keliolika krantinės aptūpusių ribokų. Nuvažiuoju, vos randu vietą mašiną, imu fotoaparatą, traukiu link upės, bet mane pasitinka tokie vaizdai:

Visuomet pavasarį apsėstas tiltelis ties ta vieta, kur Vilnelė įteka į Nerį, patys matot kaip atrodo.
Panašus vaizdas ir kiek kairiau, ties kažkada buvusiu "kabakėliu", kur paprastai irgi būriuodavosi krūvos žvejų, tiksliau, vienas žvejodavo, o kokie trys stovėdavo aplink ant grindinio padėto alaus bambalio, laukdami savo eilės ir padėdami draugui sutrumpinti laukimą.

Ką gi, galvoju, liūdnoka, galvojau bent pažiopsoti, o čia nėra į ką žiopsoti. ką darom? Toliau varon, link Vingio tilto, ten irgi pavasarį pirmiausia įlankėles žvejokliai aptūpdavo. Atvarau, mainai vietos be problemų, traukiu pro ištaigingus namus link Neries. Pirmas vaizdas, kuris rėkte rėkia, kad jau pavasaris, atrodo taip:

Kadangi atvažiavau ne tokių grupinių žaidimų pasižiūrėti,traukiu toliau. vaizdas visai neblogas,
tačiau žvejų nei kvapo, tik kitoje pusėje vieną pastebiu besėdintį. Einu pakrante, dairausi, tik žiū, žuvis, ne bet kokia, rimtas mekšras, kokių 7 cm, tik vargšas ligotas smarkiai, uodegos beveik nerasta, pats vos juda, gaila, bet žviežių bulvių jau nesulauks, kaip sakoma:

Pastoviu kiek , pasidairau. Pasirodo, ne viskas taip blogai, esama gyvybės, pradeda jinai rodytis, nuo vandens paviršiaus kažką rankioja nedidukės žuvelės, o kartais ir kiek didesnė bangeles sukelia:

Bet nežiūrėsi gi valandą ar kitą vienoje vietoje, reikia į kitą pusę paėjėt. Staiga žvilgt po kojom, kažkokia neįprasta pavasariui spalva akį patraukė, pasilenkiu, o ten štai kas:

O štai čia tas kažkas po vandens procedūrų:
Nežinau, kaip jums, bet man tai radinys patiko, ir šiaip man patinka rasti. Kaip sakoma, nors smulkmena, bet malonu. Išmaudęs radinį dar kiek pažingsniuoju, o priėjęs kažkokį įdomų statinį pagalvoju, kad gal visai įdomu būtų "Gamtos patruliams" apsilankyti šioje vietoje, nes negausiai iš kažkur aukštai atitekantis vanduo tikrai neatrodo labai švarus:

Ką pasakytų patruliai, kol kas neaišku, bet čia apsilankusiens graužikams matyt viskas atrodė gerai, nes išguldė, kas buvo skaniausia ir nuvarė savo keliais:

Ir pabaigai, ką galima pasakyt: baisoka ta upė Neris pavasarį, visur šiukšlių pilna, pagaliai šakaliai po kojom painiojasi, bet pasižiūri į srauniai tekantį vandenį, kuris atrodo pakankamai skaidrus, į tiesiog akyse didėjančius medžių pumpurus, pabaidai meiliai kreksinčią ančių porelę, mintyse paskaičiuoji iki draudimo pabaigos likusias dienas ir žinai, kad kitą kartą važiuodamas prie upės tikriausiai ir meškerę įsimesi. Ir dzin, kad joje nieko nesi sugavęs, svarbiausia pats procesas ir gerai praleistas laikas.

Čia buvo Kairys ir jo pirmas foto moto bandymas.

[audrutis]

Naktis. 3 valandos 20 minuciu. Pabundu. Gult nuejau jau po vidurnakcio, taciau jauciuosi visiskai zvalus - miegas nebeima. Zadintuvas turi skambet tik po 2 valandu, bet taip ir nebeuzmiegu. Vos atsikeles greit apsirengiu, pasiimu prie duru suruosta manta ir lekiu pas drauga. Tomasscaff su tevu manes jau laukia. Vaziavimas neprailgsta ir stai mes jau prie issvajotosios upes. Teva ir Tomo masiniuka paliekame prie vienos is upes duobiu bei persede i mano bolida vaziuojame 5 kilometrus aukstyn. Tai sudarys mazdaug 10 km upes ruozo. Taip, nusiteike mes rimtai pasivaiksciot ir visiskai nesinori eikvot jegu gryzimui atgal - trokstame tik zvejot ir kuo ilgiau.
Po gero pusvalandzio mes jau prie upes, pradedame storasprandzio medziokle. Pradzia ne itin dziugina, pavasarinis potvynis bei kunkuliuojanti srove nenuteikia optimistiskai. Tikejaus, kad vandens bus bent biski maziau. Pirmas dvi perspektyvias vieteles aplamai vos surandu. Apsemtos vandens salytes visiskai pakeitusios pernai sirdyje taip uzstrigusi peizaza. O ir storasprandis jau kuri laika neduoda apie save zinot.
Ir stai pirmas gyvybes zenklas, pirma upes dovana. Tomas ikerta kazka silpna ir nedideli. Kaip ir supratom zuviai dar neisnirus is gelmiu – sciupokelis. Deje, bet tai buvo paskutine jo medziokle. Vobleriukas giliai gerkleje, trisakis ismiges i ziaunas. Per vargus atkabinam, paleidziam atgal, taciau geros pabaigos nebesitikim.
Judam toliau. Stai ir vel Tomas apturi nestiprius, taciau zenkliai agresyvesnius smugelius. Nesuprantam kas, nes Tomas praktiskai pirma karta issiruose sapalaut, patirties visiskai neturi. Traukdamas tvirtina, kad ne placiasprandis, nes mano nupasakotu smugiu, kurie pakrato lyg elektra, tikrai nera. Taciau visgi suklystam. Mazylis, mazdaug 200g sapaliukas istraukiamas krantam, greit atkabinamas bei paleidziamas pauget. 2-0 juokiasi Tomas, ir ant tu zodziu mane nukrato elektra…… taip, siu smugiu po pakirtimo nesumaisysi su niekuo. Sirdis dainuoja. Traukimas ilgas, kaip besimegavimas puikiausiu prancuzisku desertu. Gyvenimas yra grazus. Stai visa pirmojo 2009 metu placiasprandzio fotosesija:





Po fotosesijos grazuolis atgabinamas ir paleidziamas atgal i stichija. Taip taip, nekyla man net mintis tysti namo sio kovotojo. Per daug brangios man sapalu zukles akimirkos, per daug brangus ir kiekvienas varzovas. Sias nuostabias zuvis reik saugot ateities kartoms.
Na ir pasipila. Per gera pusvalandi isprasau krantan dar 2, taip pat apturiu keleta neaiskiu bumbtelejimu, taciau pakirst nepavyksta. Netrukus ir Tomas susunka is nuostabos, drebanciu balsu: “Yra…..geras”. Nieko ten gero, siek tiek virs puskilogramio, nepazysta dar jis placiasprandziu ir nezino, kad net ir toks palyginus mazylis taip puikiai kaunasi. Dar po pusvalandzio isprasom ir dupleta, t.y. abiem uzkimba vienu metu. Stai dar keletas nuotrauku, taciau tik keletas. Daugiau fotografuoti nebeleido uzvires kraujas bei azartas, nenugalimas noras susikauti dar, dar ir dar karta:



Net patys nesuvokiam kaip greit pralekiam tuos 10 kilometru, o ir laikas tiesiog praskrenda. Zvejota ne tiek ir trumpai, visos 5 valandos intensyvaus ejimo, brovimosi per krumynus, bei, zinoma, maloniausio dalyko – perspektyviu vietu tikrinimo. Ir stai mus pasitinka Tomo tetis, mirkydamas plude vienoje duobeje. Suzinojes rezultatus siek tiek nuliusta, nes jis tepagavo keleta nedideliu kuojyciu. O as tuo tarpu uzbrendu pries duobe, paleidziu pasroviui vobleriuka, traukiu ji ties besisukancia srove ir ikertu dar viena - is pat Tomo tecio panoses. Po smagiausios is sios dienos kovu atkabinu mazdaug kilogramini rubuili ir pabuciaves paleidziu. “Ir visus taip”,- nustemba senas zvejas. Isgirdes atsakyma dar labiau nuliusta. Nesupranta jis musu, tikrai nesupranta…..
Trumpas reziume. As sugavau 6 placiasprandzius, Tomas – 3. Visi, isskyrus viena, turetu sverti tarp 0,5 ir 1 kilogramo. Nors svarstykles turejau, taciau sverti kazkodel nebuvo noro.
Siek tiek nuotaika sugadino sutikti du zvejai, gaude gyva zuvele. Truputi su jais pasikoliojau, taciau nemanau, kad ikreciau jiems proto. Arba bent jau taip neatrode.
Kazkam gali pasirodyti, kad kibo labai puikiai, taciau ivertinus, kiek kilometru praejom - rezultatai tikrai nera is fantastiskos srities. Visgi mus si zukle pakrove tikrai ilgam, laimes pilnos kelnes iki siol. Manau pirmadieni trauksim prie upes vel…….
Beje, vos nepamirsau. Likau suzavetas 1141 GLX-u. Nezinau, ar egzistuoja kazkas labiau tinkantis sapalu zuklei. Nepaleido nei vieno placiasprandzio, nors tikrai ne visi buvo patikimai ikirsti. Neistrauke tiktai tu, kuriu as nepakirtau. Galetu Garis padirdet sia linkme 

Na o dabar antroji fotoreportazo dalis, ne tokia grazi, taciau ne maziau linksma. Viesas vieno kvailio prisikalbejimo pasekmiu irodymas (kas nepagavo kampo, paskaitykit krepsinio tema). Pirmos nuotraukos vis dar normaliai atrodancio zvejo, o kuo toliau tuo baisiau. Nepadejo net plauku kirpimo masinele:









Be komentaru, ane

[Daumis]

Pirmi mano laimikiai