Siandien ant pietu buvau suplanaves pasivaiksciot Musos pakrantemis, pamojuot spiningeliu su mikromasaliukais. Mazdaug 13 valanda, baiges tvarkyt keleta reikaliuku, pajudejau is Panevezio Musos link. Visa kelia keikiau sinoptikus, kurie zadejo saulute. Saulute siandien taip ir nepasirode
Na bet svarbiausia lyt nepradejo, tad viskas gerai. Pravaziavus pro Zilpamusi nusistebejau, kad masinu beveik nera. Reiskia lynai nebekimba, balta zuvis taipogi nevaiksto. Negera nuojauta, kuria greit nuveju salin ir kupinas optimizmo vaziuoju toliau. Davaziaves savo vietytes velgi nusistebiu nedideliu kaip sestadieniui zveju skaiciumi. Greit islipu is bolido ir skubu vieno zvejo link. Bloga nuojauta patvirtinama, nes nieks nieko nepagauna. Tiesa, is ryto kibo, taciau kazkuriuo metu pasikeite vejas ir kibimas visiskai nustojo. Praktiskai visos duobes laisvos.
Griztu prie masinos, pasiimu spiningeli ir patraukiu upes pakrante zemyn. Priejes pirma perspektyvesne vietele sveiciu vobleriuka tolyn i srove. Pritraukus netoli kranto, kur nebera sroves, pajuntu smugi. Sedi kazkas. Pirmu metimu
Tiesa laimikis ne ispudingas, bet nuotaika jis man pakeicia kardinaliai. Stai matroskinas, kuris atkabinamas ir paleidziamas namolio:
Metau toliau, taciau visgi matroskinas buvo atsiskyrelis. Pasvarstau galbut uzsidet guminuka, taciau mano tikslas juk ne tas, mano tikslas placiasprandis, todel zingsniuoju toliau.
Uz kokio pusvalandzio uzkimba piratas, kokiu 150g, taciau 5 cm vobleriukas visas gerkleje. Operacija tikrai sudetinga, tenka nulauzt viena trisaki, kad tik isgelbet piratuka. Nezinau ar jis isgyvent, taciau padariau viska ka galejau. Nujausdamas, kad cia ne paskutinis piratas, uzsidedu pavadeli. Sikart pasiseke, nenukando, taciau daugiau rizikuot nebenoriu- tiek savo, tiek margasones labui.
Einu tolyn ir svaidau, svaidau ir vel svaidaug vobleriukus. Keiciu i mazesnius, i giliau neriancius, kaitalioju spalvas, bet galiausiai vel uzsidedu 5cm Jaxon kuojyte. Pirmas metimas, ir vel sedi. Is silpnu smugiu ir menko pasipriesinimo viskas aisku. Gerai, kad si karta operacija lengvesne, tad tikrai turetu gyvent:
Pradedu pykt ant saves. Jauciu, kad tikrai kazka darau ne taip, nes kimba ne tas, kas turetu. Taigi patraukiu tolyn ieskodamas kitokiu vietu. Vietu, kurios turetu labiau patikt placiasprandziui sapalui arba jo pusseserei meknei. Nesustodamas nukulniuoju vos ne kilometra, kai pamatau labai grazia vietele. Anoje upes puseje teka greita srove, o sioje ilankele, kurioje vanduo praktiskai stovi. O mazdaug per viduri susidare grazus sukuriukai. Ten ir tikiuosi sulaukt kibimo. Neprieinu arti tos ilankeles, leidziu is kokio 50m atstumo. Pirmu praleidimu nieko, antru irgi nieko...... kazkaip nepavyksta nuplukdyti vobleriuko tiksliai ten, kur noriu. Ir pagaliau, treciu bandymu, vobleriukas plaukia grynai ten, kur ir noriu. Isleidus koki 60m valo prilaikau vobleriuka, jis pradeda darbuotis. Is leto traukiu link saves ir po akimirkos pakrato mane kazkas, labai panasiai kaip elektra. Nerealus jausmas. I krauja plusta adrenalinas, o stiprus smugiai nesiliauja. Taip, tikrai ne margasone, ir tikrai ne matroskinas. Varzovas ir valo truputi papraso, ir klausyt manes nenori. Patraukus kokius 20m jis prisisvartuoja zolytese, prie mano kranto. Itempes vala einu link laimikio, melsdamasism visiems dievams, kad tik nenutruktu, kad tik pamatyciau. Ana savaite net dvieju nepamaciau, dvieju is dvieju, tad labai nenoriu, jog tai pasikartotu. Priejes prie tos vietos pamatau grazius besiverciacios zuvies pelekus...... tikrai nemaza.......sirdis kalatojasi dar labiau. Netrukus turiu laimiki savo rankose, bet tai ne placiasprandis. Tai jo pussesere mekne (velesniu diskusiju metu paaiskejo, kad tai visgi placiasprandis-apsipazinau
):
Greit istraukiu svarstykles. 950 gramu. Galvojau bus daugiau, visgi senai nemates tokio sapalo, tad ir svarstykles manyje issiderinusios
(o pasirodo mano svarstykles neissiderinusios. Po keliu savaiciu atlikau juju patikra ir issiaiskinau, kad svarstykles visada ir stabiliai rodo 400g maziau, taigi sapalas svere 1350g). Paimu grazuoli, prinesu prie jo stichijos, dar keletas kadru ir atsisveikinam, bet tikiuosi ne visam:
Greitai susipakuoju fotoaparata, svarstykles, nusiplaunu rankas ir ruosiuos leist vobleriuka i ta pacia vieta. Viliuosi, kad jisai ten ne vienas gyvena. Taciau man sutrukdo
Mane pastebi dvi gulbes ir pasileidzia visu greiciu i mane. As rekauju, mojuoju spiningu, tripsiu, taciau jom ne motais. Bandau graziai sakyt, kad batono neturiu, taciau nieks nepadeda. Visgi, is mano judesiu supratusios, kad nieko nepes, grazuoles praplaukia mane ir nuplaukia pries srove. Ir tada as padarau lemtinga to vakaro klaida- sveiciu vobleriuka i norima vieta ir bandau plukdyt....... o gulbes tai pastebi, greit apsisuka ir pasiduoda vobleriuko link. Kol susigaudau ka daryt, valas uzsikabina uz vienos gulbes koju ir ana, matyt issigandusi, pradeda mojuot sparnais ir bando kilt. Po akimirkos isgirstu trumpa pokst........ truko valas, o truko jis kazkodel ties rite. Gulbe baisiu greiciu prasinesa pro ta vieta, kur uzkibo mekne. Dabar ten jau tikrai niekas nebekibs
Kazkokiu stebuklingu budu vobleriukas jai neisikabina, tad ir man siek tiek palengveja. Taciau voblerio as netekau, o svarbiausia netekau kokiu 30-40 metru pintuko. Kita dalis, kazdaug tokia pat, dar riteje, taciau zuklei tiek tikrai neuzteks. Aisku metyt galima, taciau plukdyt i tolimesnes vietas jau neiseina
Suprantu, kad zukle man baigta. Tiesa, dar kokia valandele pametau, dar ir smugi nebloga apturiu, taciau nepakertu. O smugis buvo srovej, tad tikrai sapalas arba mekne. Taigi, po valandos, pajudu masinos link. O nuejes as buvau visai nemazai, kokis 3-4 km
Taciau neskubu, o groziuosi atbundancia gamta, apniukusiu, taciau ramiu vakaru.......... netrukus, visas laimingas, numalsines aistra, jau sedziu automobilyje ir judu namu link. Zinau, kad rytoj vel noresis pakartot, taciau ora pranesa ne koki, o ir seimynai prizadejau niekur nebevaziuot. Iki kito savaitgalio, Musa.......