[zuviuks]

sveiki, siandien su Audruciu po piet buvom nuvazeve su spiningais nemunelio pasiurpint deja nelabai kas mums gavos.istraukti tebuvo trys sapliukai cia didziausio labai nekokybiska foto 760gr

dar vienas buvo 600gr ir maziausias 520gr.deja is manes gidas tikrai nekoks nes Audruciui taip ir nepavyko isvilkti nei vieno sapaliuko. vienintelis jam uzsikabines monstras atitruko likus vos porai metru iki kranto .tikiuosi jog kita kart gal bus kiek geriau.

[kamstis]

Savaitgalis,bent viena diena reikia skirti zvejybai Ilgai masciau kur vaziuot ,Nemune viena kita mekne jau jama,Nery sapaliokai kabinejasi,Nevezy irgi galima sy bei ta pagaut,bet..... labai nesinori but kolukyje,kai aplink varpeliai skamba,signalizatoriai pypsi,rusiskos dainos is masinu skamba,atsibodo ir igriso Pamastem ir isvaziavom anksti is ryto i Nevezy,bet ne i tas "kolukines vietas"bet gerokai toliau ,toliau nuo miesto.
Ir stai ka radom anei vieno ryboko,tylu smagu,pauksciukai pypauna
Gamta jau bunda,pavasaris ateina neisvengiamai.

Ilgai nelaukdami ,ruosiam meskeres.

Kibimo ipatingo nera bet vienas kitas zuveliokas pakliuna ant kabliuko.
Tai svarbiausia,nepriplest zuvies juk atvaziavom.


Gaila ,kad tokiu oru ir dar pusetinai kimbant reikia vaziuoti namo,ir kas man liepe telefono neisjungti paskambina uzsakovas,uzsimano pabendrauti,apie kitos savaites darbus pasikalbeti
Ka darysi,viniojam meskeres ir lekiam namuciu,tokia ta sekmadienine zvejyba gavosi

[Sokratas]

Šį rytą širdis tiesiog jautė, kad kibs, nes vakar jautė kad nekibs, ir nekibo....
Kadangi kuo toliau, tuo vis labiau, žuvingesnėse vietose darosi ,,kolchozas" nors nekimba kolkas ir ten, tai nusprendžiau vieną nuošalią vietikę Ventoje aplankyti. Šiemet dar nebuvęs, tad įdomu, kas ten kaip.
Prieš 9 val išlėkiau . Juo labiau artėju prie upės, tuo labiau širdis dungsi, kažkokia keista savijauta, oras žvejybai pasakiškas, tiesiog jaučiu visu kūnu - kibs. Ir tiktai bac ...ir yra, sėdžiu

Kokią valandą krušausi pats, vargau tol, kol pasidėjo apačia ir jau nei iš vietos. Patraukiau pėsčias iki kaimo kokius 2 - 3 km ieškoti traktoristų. Pamatau sodyboje traktorių ir einu. Visi negali, nes arba traktoriai neveikia, arba girti arba tingi . Ir ką tu jam, pinigai nedomina, sako atvelykis... Dar sukoręs kokius 5 km, lankydamasis 8-toje sodyboje, atrandu normalų vyruką, kaip tik besėdintį ,,Beloruse". Sako tuoj pasikraus akumas, užkuriame ir pirmyn ...
Sėkmingai atvažiuojame ir mašina ant smūgio ,,išlupama" iš šios vietikės:


Jau 14-ta valanda. Toliau nebevažiuoju, bijau, todėl likusį puskilometrį iki upės nukulniuoju pėsčiom, nors vos bepastoviu ant kojų, nebelaiko visai.
Kaip ten bebūtų oras pasakiškas. Širdis po truputėlį atsigauna:

Per 3 žvejybos valandas įsitikinau, kad pagauti galima tik blizgių (taip aukšles mūsuose vadina), va tokių:

Nuojauta mane apgavo, o gal dėl to, kad tik po pietų meškerę užmečiau. Bet nesigailiu... gailėsiuosi rytoj, kai visi kojų raumenys skaudės
Vanduo Ventoje pats tas, skaidrus, jo ne per daug. Tiesa, tik atėjęs, kai priėjau prie upės, kažkas nuo pat pakrantės nešė kudašių, matyt šildėsi užutėkyje, kiek supratau, žuvis turėjo būti stambi, nes didžiulis kiekis dumblo pakilo. Sutiktas vienas žvejys irgi nieko neturėjo, nors jo žvejybos būdas buvo visiškai kitoks, nei mano.
O kieno čia pėdsakai tokie nemaži sniege galėtų būti, gal bebro ? Ką mano medžiotojai?:

[žVYNAS]

Velniop, du kartus dejau reportazus, nesekmingai, viskas dingdavo, idesiu tik viena nuotrauka ir viskas, neber nervu!



Nemunelis, du kliovai, viena pagavau, nufotografavau ir paleidziau, kita ivilko vobleriuka i sabakstinus, teko nutraukti.

[audrutis]

Po vakarykstes sapalu zukles Nemunelyje siandien jauciuosi neramus ir neistveriu. Pavalges pietus sedu i bolida ir lekiu Musos link. Davaziuoju upe - kolxozas visiskas. Vaziuoju toliau - vel kolxozas. Matau nieko nebus. Pasistatau masina ir kulniuoju keleta kilometru, kol atrandu duobele, o zveju aplink tik keli, taciau ir tie matos labiau vartoja vaistus, nei zvejoja. Vienas tik nubudes neseniai, nesiorentuoja erdvej Trumpai pasilabinu su jais ir pradedu drozt duobe. Koks 20 tusciu pravedimu, as jau paejejes i prieki, kai staiga pajuntu smugi. Sedi kazkas. Ir neblogas. Priesinasi ne super aktyviai, taciau karts nuo karto papraso valo. Pritraukiu jau visai netoli, taciau vel papraso valo. Dar karta pritraukiu ir priesininkas isnyra, taciau vietoj plataus sprando pamatau geltonai margus sonus Iskart telepatiskai pradedu tartis su margasone..... bandau ja itikinti, kad tikrai bus paleista, o is jos reikalauju grazinti vobleri (mano 6 vobleriu kolekcijoje tik 2 tinkami siu dienu Musoje). Sanderis ivyksta. Stai margoji, salia spiningelio, kuriam ji- pirmasis laimikis:


O cia pries atsisveikinima, dar vis laikau ja uz sprando, kuris gan storas, nes svere jinai visa kilograma :


O cia jau laisveje, taciau dar kazko lukuriuoja:



Nors laimikis ir nelegalus, taciau jinai jau isnersusi, tad zala gamtai nepadaryta jokia. O dziaugsmo nemazai

Zvejoju toliau. Po gero pusvalandzio pakeiciu vobleriuka i giliau nerianti ir pirmu metimu sedi. Ir sikart ne upes pakrasti kale, o paciam viduri, kur srove nemaza, nors ir duobe. O ir priesinasi daug aktyviau, nuolat praso valo. Sunku suvaldyt. Padeti apsunkina tai, jog nesu su ilgaauliais, o tarp kranto ir vandens- pusantro metro zoliu sluoksnis. Adrenalino kiekis kraujyje didziulis, nes is kovos jauciu, kad sikart dziaugsiuos dar labiau. Itariu jog placiasprandis, o ir nemenkas. Kelinta karta prisitraukiu, o grazuolis vel papraso valo, ir galiausiai iplaukia i zoles, kokie 5 metrai nuo manes. Jau bandau eit link jo, jei reikes pasiryzes netgi bristi, kai nenaudelis spjauna man mano vobleri ir sprunka i gelmes, taip ir neisvystas O tiek man ir tetruko Adrenalino kraujyje labai daug, taciau jauciuosi nekaip. Taip norejau pamatyt ka ten traukiu.....

Truputi nurimes tesiu toliau. Ismetau visa duobe, nueinu iki sekancios ir taip keleta valandu. Jau pradeda temt, tad suprantu, kad zukle baigta. Kaip dazniausiai ir buna - svarbiausias laimikis lieka nenugaletas, taip lyg ir kviesdamas ateinancioms kovoms. O ju dar bus, ir ne viena........

Gryzdamas apklausiu kitus zvejus. Vienas turejo pora kilograminiu sapaliuku, kitas nei kibimo, o senukas buvo sugaves puskilogramini sapaliuka. Gaude jis ant saldyto pernykscio karkvabalio, dugnine

Tiesa, sutikau daug "tipo" sapalistu, kurie sapalus gaude dideliais guminukais, uzsiseke storus pavadelius

[Arunasbaze]

Tai,kad arteja savaitgalis,mus nudziugino ir kartu sukele rupesti-kur zvejoti???Informacija ,kuria pavyko gauti apie numatomas savaitgalio zvejybos vietas,buvo menkai guodzianti-kimba silpnai Tai surengus balsavima,buvo nuspresta pasiduoti i Klaipeda,pasvesti viena diena per metus ne visai daugelio laikomai idomiai strimeliu zuklei nuo Klaipedos molo.Kaip nuspresta,taip padaryta.
Kadangi strimeliu zvejyboje buvau naujokas,tai nesitikejau,kad 4 paruostu sistemeliu ir gero tuzino svareliu gali nepakakti Bet pasirodo,kad kolegoms irgi sekesi ne geriau turejo irgi gerokai pasirausti savo kuprinese,kad surastu koki uzsimetusi svareli.
Bet po pietu igave patyrimo,isstudijavome dugno reljefa ir nuostoliai sumazejo o kibimas pagerejo.Be to,gan draugiskas vietinis nenusakomo amziaus senelis gan protingai ir paprastai nusake pagrindinius sekmingos zukles kriterijus Keletas foto is isvykos


Kolega ,eilini karta uzkabinues sistema uz dugno kliuviniu,nusprende kol kas jos nelupti,o surukyti nervus raminancia cigarete.Kai ji uzgeso,ir buvo ciupta meskere,pasirode,kad kliuvinys ne tik atsilaisvino,bet ir net atgijo

Laimikis pradinej ir galutinej formoj

[Skumbrotas]

Truputis iš Nidos.
Taigi sekmadienis. Atvykom vėlai, kaip tikri miegaliai, bet ne dėl tingėjimo, bet buvom šlykščiai apgauti sinoptikų Vietoj žadėtos ramumos radom riaumojančias bangas ir bekylantį vėją Teko maudytis:

Pasimaudę vyrai ėmė statyti sunkiąją artileriją, ruošti gardžiausius užkandžius... (žuvim poniatno)

Kad nė viena plekšnė nepraeitų Ir ji nepraėjo ..

Įvykdę plekšnių žvejybos kvotas vyrai vėl ėmėsi maudyti metalą (ir ne tik, atvelykis juk ). Šis šlapias reikalas po ilgo triūso davė pirmąjį vaisių, tiesa gerokai infliacijos nugraužtą:

Bet čia margoji žuvelė prakalbo prokuroro balsu ... Sako - jūs ką, blin, vaikus skriaudžiat Ko kabinėjatės

A nu ka staigiai paleidžiat, o tai pašvilpsiu chebrą, nukandžios jums velykas

Visi persigandom ir skubiai paleidom plėšrūnę

Dar buvo pagautas ir Uotas, kuris sėkmingai pasislėpė delne

Vakare atplaukė lašišų viršaitis razborkių daryti, kurį Spiridonas ir areštavo. Bet to jau nebemačiau, tad ir neįamžinau...

[zuviuks]

sveiki, oras syla tad sunku issedeti namuose tai vakar po darbo sugalvojom nulekt pamegint sapala sugaut. nors zukle pradejom tik po septyniu, bet kaip pasirodo labai norint ir tiek dar uztenka.tiesa laimikis velgi nera labai gausus du zvejai 4sapalukai du po 400 ir dar vienas 920gr, bei sis 890gr

beja abu didesnieji vienas paskui kita pagauti temstant ir sitas paskutinis istrauktas po puses devyniu vakaro. gal butu ir dar pavyke pagaut taciau vieta kur kibo reikalavo jog butu matoma(visokie orentyrai) o sutemus zvejot apgraibom ir palikt vobleriuka sakose manau neiseitis

[spiridonas]

Viskas prasidejo, kaip ir iprasta- persikelimas į “anapus”.

Dar su tamsa nuvaziuojame i Nida, persirengiame ir nueiname prie juros

Netrukus sulaukiame ir sviesaus ryto

Zukles dalyviai: Giedrius, Donis, Vaidas ir Artūras(is kaires i desine)

Siandienos zuklei pasiruosta- “saldainiai” zuvims dezutese

Po keletos nerealizuotu kibimu Donis “iskrapsto” pirmaja

Laisve “neuzaugoms”

Donis –srimelininkas

Mano grazuole uzkibusi, kai save parode pavirsiuje, o as jai blizge pasiuliau keliu metru atstumu, „ kaip ant lekstutes”

Jura buvo dosni, lasiukus mete kaip gintara i kranta, tik pasykstejo jiems dydzio, tad mes juos „meteme“ atgal

Poilsio akimirkos

Kaliuha (is Bangos), kaip jis pats issireiske: „...diletanto sekme“- 4 metimai-2 zuvys:

Airio dziaugsmai

Airis ir verslininkai (kranto linija matoma- pirma stovi valtis paskui tinklai, o paskui airis)

Pasirodo, be reikalo lauzome galvas del valciu registracijos- jos juroje nereikia, numeriu taip pat.


Ne kiekviena karta gali verslininkus stebeti is taip arti

Vandens skaidrumas

Pakrante

Prisipazinkite kas pametete- radau pluduriuojancia prie pat kranto, kablys surudijes. Dezutes turinys vienas zilvinas. Pametusiam, galiu tik perduoti , kad dezute ir blizge susirado kita „seimininka“


Bus dar vakare...

Foto dare:

[spiridonas]

2 dalis


…gal pasiimam alaus? Pasedesim, pakalbesim…

...ne, geriau pasiimam degtines! Pagulesim, patylesim...

Trybunieti is šalmo pazinsi

Drugelis pagal spiridona

Drugelis pagal Doni (N-18)

Kai namie palikti visi irankiai, sauksta atstoja ir tai ant ko gaudai (salvkrokeno blizge)

Vakareja.

Vandens skaidrumas-2

Aciu jiems uz gerai praleista laika!

Ir pabaigai foto pavadinimu- 5 elementai…….ZEME(po kojomis), VANDUO, UGNIS , ORAS ir MEILE….. zvejybai


5 zvejai- 15 lasisu. 2008 04 01

spiridonas

[audrutis]

Siandien ant pietu buvau suplanaves pasivaiksciot Musos pakrantemis, pamojuot spiningeliu su mikromasaliukais. Mazdaug 13 valanda, baiges tvarkyt keleta reikaliuku, pajudejau is Panevezio Musos link. Visa kelia keikiau sinoptikus, kurie zadejo saulute. Saulute siandien taip ir nepasirode Na bet svarbiausia lyt nepradejo, tad viskas gerai. Pravaziavus pro Zilpamusi nusistebejau, kad masinu beveik nera. Reiskia lynai nebekimba, balta zuvis taipogi nevaiksto. Negera nuojauta, kuria greit nuveju salin ir kupinas optimizmo vaziuoju toliau. Davaziaves savo vietytes velgi nusistebiu nedideliu kaip sestadieniui zveju skaiciumi. Greit islipu is bolido ir skubu vieno zvejo link. Bloga nuojauta patvirtinama, nes nieks nieko nepagauna. Tiesa, is ryto kibo, taciau kazkuriuo metu pasikeite vejas ir kibimas visiskai nustojo. Praktiskai visos duobes laisvos.
Griztu prie masinos, pasiimu spiningeli ir patraukiu upes pakrante zemyn. Priejes pirma perspektyvesne vietele sveiciu vobleriuka tolyn i srove. Pritraukus netoli kranto, kur nebera sroves, pajuntu smugi. Sedi kazkas. Pirmu metimu Tiesa laimikis ne ispudingas, bet nuotaika jis man pakeicia kardinaliai. Stai matroskinas, kuris atkabinamas ir paleidziamas namolio:


Metau toliau, taciau visgi matroskinas buvo atsiskyrelis. Pasvarstau galbut uzsidet guminuka, taciau mano tikslas juk ne tas, mano tikslas placiasprandis, todel zingsniuoju toliau.
Uz kokio pusvalandzio uzkimba piratas, kokiu 150g, taciau 5 cm vobleriukas visas gerkleje. Operacija tikrai sudetinga, tenka nulauzt viena trisaki, kad tik isgelbet piratuka. Nezinau ar jis isgyvent, taciau padariau viska ka galejau. Nujausdamas, kad cia ne paskutinis piratas, uzsidedu pavadeli. Sikart pasiseke, nenukando, taciau daugiau rizikuot nebenoriu- tiek savo, tiek margasones labui.
Einu tolyn ir svaidau, svaidau ir vel svaidaug vobleriukus. Keiciu i mazesnius, i giliau neriancius, kaitalioju spalvas, bet galiausiai vel uzsidedu 5cm Jaxon kuojyte. Pirmas metimas, ir vel sedi. Is silpnu smugiu ir menko pasipriesinimo viskas aisku. Gerai, kad si karta operacija lengvesne, tad tikrai turetu gyvent:


Pradedu pykt ant saves. Jauciu, kad tikrai kazka darau ne taip, nes kimba ne tas, kas turetu. Taigi patraukiu tolyn ieskodamas kitokiu vietu. Vietu, kurios turetu labiau patikt placiasprandziui sapalui arba jo pusseserei meknei. Nesustodamas nukulniuoju vos ne kilometra, kai pamatau labai grazia vietele. Anoje upes puseje teka greita srove, o sioje ilankele, kurioje vanduo praktiskai stovi. O mazdaug per viduri susidare grazus sukuriukai. Ten ir tikiuosi sulaukt kibimo. Neprieinu arti tos ilankeles, leidziu is kokio 50m atstumo. Pirmu praleidimu nieko, antru irgi nieko...... kazkaip nepavyksta nuplukdyti vobleriuko tiksliai ten, kur noriu. Ir pagaliau, treciu bandymu, vobleriukas plaukia grynai ten, kur ir noriu. Isleidus koki 60m valo prilaikau vobleriuka, jis pradeda darbuotis. Is leto traukiu link saves ir po akimirkos pakrato mane kazkas, labai panasiai kaip elektra. Nerealus jausmas. I krauja plusta adrenalinas, o stiprus smugiai nesiliauja. Taip, tikrai ne margasone, ir tikrai ne matroskinas. Varzovas ir valo truputi papraso, ir klausyt manes nenori. Patraukus kokius 20m jis prisisvartuoja zolytese, prie mano kranto. Itempes vala einu link laimikio, melsdamasism visiems dievams, kad tik nenutruktu, kad tik pamatyciau. Ana savaite net dvieju nepamaciau, dvieju is dvieju, tad labai nenoriu, jog tai pasikartotu. Priejes prie tos vietos pamatau grazius besiverciacios zuvies pelekus...... tikrai nemaza.......sirdis kalatojasi dar labiau. Netrukus turiu laimiki savo rankose, bet tai ne placiasprandis. Tai jo pussesere mekne (velesniu diskusiju metu paaiskejo, kad tai visgi placiasprandis-apsipazinau ):


Greit istraukiu svarstykles. 950 gramu. Galvojau bus daugiau, visgi senai nemates tokio sapalo, tad ir svarstykles manyje issiderinusios (o pasirodo mano svarstykles neissiderinusios. Po keliu savaiciu atlikau juju patikra ir issiaiskinau, kad svarstykles visada ir stabiliai rodo 400g maziau, taigi sapalas svere 1350g). Paimu grazuoli, prinesu prie jo stichijos, dar keletas kadru ir atsisveikinam, bet tikiuosi ne visam:


Greitai susipakuoju fotoaparata, svarstykles, nusiplaunu rankas ir ruosiuos leist vobleriuka i ta pacia vieta. Viliuosi, kad jisai ten ne vienas gyvena. Taciau man sutrukdo Mane pastebi dvi gulbes ir pasileidzia visu greiciu i mane. As rekauju, mojuoju spiningu, tripsiu, taciau jom ne motais. Bandau graziai sakyt, kad batono neturiu, taciau nieks nepadeda. Visgi, is mano judesiu supratusios, kad nieko nepes, grazuoles praplaukia mane ir nuplaukia pries srove. Ir tada as padarau lemtinga to vakaro klaida- sveiciu vobleriuka i norima vieta ir bandau plukdyt....... o gulbes tai pastebi, greit apsisuka ir pasiduoda vobleriuko link. Kol susigaudau ka daryt, valas uzsikabina uz vienos gulbes koju ir ana, matyt issigandusi, pradeda mojuot sparnais ir bando kilt. Po akimirkos isgirstu trumpa pokst........ truko valas, o truko jis kazkodel ties rite. Gulbe baisiu greiciu prasinesa pro ta vieta, kur uzkibo mekne. Dabar ten jau tikrai niekas nebekibs Kazkokiu stebuklingu budu vobleriukas jai neisikabina, tad ir man siek tiek palengveja. Taciau voblerio as netekau, o svarbiausia netekau kokiu 30-40 metru pintuko. Kita dalis, kazdaug tokia pat, dar riteje, taciau zuklei tiek tikrai neuzteks. Aisku metyt galima, taciau plukdyt i tolimesnes vietas jau neiseina Suprantu, kad zukle man baigta. Tiesa, dar kokia valandele pametau, dar ir smugi nebloga apturiu, taciau nepakertu. O smugis buvo srovej, tad tikrai sapalas arba mekne. Taigi, po valandos, pajudu masinos link. O nuejes as buvau visai nemazai, kokis 3-4 km Taciau neskubu, o groziuosi atbundancia gamta, apniukusiu, taciau ramiu vakaru.......... netrukus, visas laimingas, numalsines aistra, jau sedziu automobilyje ir judu namu link. Zinau, kad rytoj vel noresis pakartot, taciau ora pranesa ne koki, o ir seimynai prizadejau niekur nebevaziuot. Iki kito savaitgalio, Musa.......

[Arunasbaze]

Nors ir labai suvarzytas susiklosciusiu aplinkybiu,vistiek neistveriau nezvejojes.Kadangi neturejau daug laiko,nusprendziau patikrinti upes miesto ribose.Taigi Nemunas,pasiruosiu spininga,vobleriuka ir pirmyn.Po valandos rezultatas tas pats-nulis.Jau netoli dvylika val dienos,tai einu prie masinos,sutinku pazystama ,pasisnekam ir nusprendziu pasiimti tolimo uzmetimo meskeryte

Zuvu yra ir po truputi kimba,Zuvys sroveje kaisioja nugaras,kartais issoka i pavirsiu ir kas smagiausia nespjauna i slieka Kelios priverte atleidineti vala ir mastyti apie netinkama pavadelio stori
.
Po triju su puse zvejybos valandu nusprendziu,jog gana ,nors ir toliau kimba Pasveriu ir suskaiciuoju-10 kibimu,8 meknes,svoris 5.2kgZvejyba liuks!

[Sokratas]

Trečiadieny žvejojau Varduvoje čia:

Šeštadienio laimikis Vadakstyje:

Šiandien (sekmadienį) pradėjau čia:

Deja, mano žuvys ne tokie kaip Vitolio ar Arunobazes:

Vėliau palėkiau į Ventą Latvijos pusėje, pasipraktikuoti su mikromasalais, nes jais praktiškai negaudęs. Dar pamėčiau Ventos intake Zanioje tikėdamasis ešerio ar dar ko, bet nieko, tik paskandinau vieną sukrę: įmečiau į medį, nutrukiau valą ir kai mėdinau pajudinau šaką, pliumt į vandenį ir atia...

Vėliau grįžau atgalios ir nufotkinau, kaip Latvijoje vienam upelyje vanduo pavirsta pienu :


Apačioj vyrykai ir vaikai gaudė ešeriukus, bet kibo maži.

Dešinėje yra seno buvusio malūno pastatas, kurime dabar vėl veikia elektrinė, o kitame jo gale gyvena vienas pažįstamas, kuris pastoviai mirko tinklus šioje užtvankoje. ,,Nableka žuveis, nableka, kap aliektreni atidari", sako jisai. Vundou ta pakyln, ta nusileid, nakreipunt diemesi į tun nerš žovis a ne, dėltuo išdžiūst ikra i žuveis smarke sumažieji.
Kai paklausiau, kaip tu ir nebijai miestelio centre statyti tinklų, jisai sako, je mon i pajam anus, keta deina viel atvež, veskas sūrišta .

[cyma]

Tai va, šeštadienį su drauge staigiai ryte sugalvojom varyt į Nidą, paėmėm dar jos brolį su šeimyna, tai mano safranas buvo sausakimšas bet man svarbiausia kad įgrūdau dar ir dėklą su meškerėm bei amunicija. Apie 14val buvom jau kelte ir neužilgo Nidoje. Pirmiausiai lėkiau ant kopos pažiūrėt į bangavimą

supratau kad spiningauti nelabai išeis, tai traukiau feederiukus, nes iki surfų dar nedaaugau

turėjau kuojytės ir krevečių(maksiminių) galvojau vis kokią plekšnę suviliosiu. Tik kad kibimą labai buvo sunku įžiūrėti, feederių galūnės nuo bangų ir šarato 4-ių uncijų riedėjimo lingavo kaip pasiutę. Pirmųjų plekšnų ilgai laukti nereikėjo

,nebuvo jos visiškai ir mažos, o domėjosi labiau krevetėmis. Tiesa po pirmųjų plekšnių man reikėjo tik užmauti naują masalą ir nors kažkiek įsibridus užmesti

,nes ištraukti žuvį norinčių atsirado daugiau

Bebrendant gavau pora bangų per galvą, o draugė išvadino savižudžiu Finale turėjom labai skanę vakarienę
Nu o sekmadienį ryte jau jūra buvo nurimus , ėmiau spiningą tik nei telefono nei fotiko imti nerizikavau taigi pirmoji mano lašišaitė nuplaukė nepapozavusi o link pietų pradėjo lyti , tai atsisveikinę su Nidos šeimininkais

patraukėm namo.

[Edosius]

Priviet
Šioks toks reportažėlis iš mano dienoraščio.
Nei numigęs, nei nuknarkęs, nei gerai pailsėjęs, po keturių valandų besivartymų lovoje kilu iš patalų penktą ryto. Liežuvio receptoriai leidžia suprasti, kad kramsnoju kažkokią dešrą, karšta arbata šį desertą priverčia švelniau nusileisti link skrandžio. Pro langą matosi jau pusmetį tarnaujantis man automobiliukas, langai sveiki, padangos nenuleistos, vienu žodžiu tinkantis ir pasiruošęs bezdėti keliu link tikslo. Pats palikęs paskutinias savas „dujas“ trinkteliu durimis ir neužilgo riedu tolyn nuo sostinės. Bet, net tokiu laiku kartais susidaro spūstys. Kokios gi priežastys, šių spūsčių tokiame laike? Labai paprastos – visa naktį lijo, kažkur užsikišo kanalizacijos labirintai, o tuo tarpu santechnikai turbūt šventė artėjantį savaitgalį. Kai kam labai nepasisekė, turbūt visas laisvas dvi ar daugiau dienų sugadino, o ir taupyklę teks daužyt, babkes skaičiuot. Vieni iš tokių...


Vandens virš mašinos slenksčių.

Nors imk ir žvejok. Gerai, kad prancūzai sugalvojo hidraulinę pakabą, tad pasikėlęs ją, šį kliūčių ruožą įveikiu sėkmingai ir riedu toliau.
Vietoje. Miškas, paukščiai sveikinasi, dangus šiek tiek verkia. Pats gi bebro išmintu keliu kulniuoju. Rankoje spiningas, ant kaklo pakabinti raktai, fotikas, akiniai, per juosmenį prirakinta didesnė nei spekuliantų piniginė, kurioje spragsi nuo kulniavimo sudėlioti masalai.
Pliaukšteli „dirbtinukas“ vandenin...suku kaire ranka pagal laikrodžio rodyklę „SPRO“ rankenėlę. Pirmas metimas tuščias, pirma vieta taip pat tuščia, o taip nebūdavo...keista. Rodos nereikalingų pėdų pakrantėje nesimato, o gal yra tokių kurie oru vaikšto?
Vietos gražios.

Srovė vandenį priverčia sukiotis verpetais, vietomis sulėtėti ir pailsėti, dar tolėliau girdi kaip čiurlena.

Iš kokio dešimto šūvio, palaidoju pirmą vobleriuką. Anas ryškiai per polaroidus matosi įstrigęs per upokšnį nuvirtusio medžio skūron. Ramus kaip Belgas užmezgu antrąjį. Praėjęs gerą mylią palaidoju ir antrąjį. Jau nesijaučiu kaip Belgas... Normalių kibimų neturiu. Tik matau, drumstą vandenį, nešančias medžių atgyvenusias šakeles, atžydėjusius žiedus ir retsykias baksnojantį vobleriuko galą pacanioką rainuotajį... Kūnas išsinori poilsio. Prisėdu, dairaus, klausaus... matau žalius žaisliukus medžius papuošusius, girdžiu viską, ką tik galėčiau išgirsti būdamas vienas gamtoje. Daug garsų, daug grožio, bet mes jo neįvertinam... reikia džiaugtis ir šia gamtos dovana. Sedėdamas ant permirkusio kelmuko girdžiu nendrių, pusiau apsinuoginusių medžių šlamėjimą - lengvai permatomą, juk tai nereali subtili akimirka... net pamirštu kad žvejoju......


Atsipeikėju ir ramiai nieko neskubinamas mindau pakrantes toliau. Na nėra tu kibimų nors tu užsimušk. Galvoje peršasi mintis – įsegsiu kažką rimtesnio. Užneriu vieną iš didžiausių masalų iš savo kolekcijos. Vieta keičia vietą, srovė priverčia skaičiuoti laiką, aš neskubu, bet ir vietoje nestoviu. Gražus sraunus, šaltiniuotas „zagybėlis“ už dešimties metriukų. Nuplukdinu savo didžiausią... Suku, prisivelku, vėl leidžiu, vėl suku.. pačiam nepatinka, nes neužsuku kur norėčiau...
Griovys pasitinka, tenka peršokti, ilgai ilgai svarsčiau kur ir kaip jį įveikti, bet persikaparojau. Vėl tas pats „zagybėlis“ tik pusė distancijos arčiau. Prisėlinu tyliai tyliai, kaip šešėlis. Plukdinu „dirbtinuką“, numatęs kur jį stabdysiu ir nardinsiu tą ir darau. Panardinęs gerai užlaikau su visais patempimais, kad tik dugną rasčiau ir kuo ilgiau po medžiu išlaikyčiau. Prasukęs tris metrus matau kaip valu užsikabino plaukianti šakelė, ta priverčia voblerį kilti viršun, anas bekildamas iš po kelmo išprašo rainių.. gražų tikrai gražų rainių, tik bumt... kertu ir ... kas ir? Vobleris į orą... Jaučiaus kaip nebe Belgas kvadratu. Juk visada didžiausios pabėgą, nutrūksta, o aš taip tikėjaus, net širdis kripždėjo kad bus kažkas rimtesnio, gal tiek ir kripždėjo, juk mačiau pusmetrio galiūną, jis griebė, jis man pasirodė, jis man suteikė šansą dar sykį su juo susitikti..gal nedabar, gal ryt, gal vėliau, bet suteikė... Nuseikiu savyje rimtai. Bet kaip šešėlis be jokių garsų darau pakartotiną dublį..leidžiu, vėl panardinu.. Smūgis.... Spiningas lyg žabynė išsiriečia link vandens paviršiaus, po to į vandenį. Kadangi priešininką prieš tai mačiau, žinau su kuo turiu reikalų. Laikau tik rankoje vytelę išsilenkusia pusapskritiminę ir dar galu vandenyje, net nežinau ką daryti. Jaučiuos kad visiškai nevaldau situacijos, anas pradeda „arti“ dugną visur. Duobė vos ne trys metrai, o gal ir daugiau.. Kaip tikras olimpiados dalyvis šauna viršun ir pasisveikina „žvake“, po to vėl ir vėl.. Valo nebesuku nuo kontakto. Kadangi kaip ir tėvai baigę tiksliuosius mokslus, pradedu astronomiškai mąstyti, arba mane į miltus, arba aš kietas... Kaip minėjau duobė galinga, krantas status, neprisiprašysiu vietoje jo niekaip, pradedu po truputi vilkti prieš srovę link to griovio, juk tai vienintelė mano išeitis. Žvairomis savo akimis matau kaip nerimo akimis stebi skersai į mane priešininkas. Nepasiduoda, bet....nežinau kaip vėl aš tą griovį peršokau, žinau kad pasisveikinau su juo kaire ranka. Suėmiau ir išsinešiau į gyvenimą, į žmogaus gyvenimą, kur stichija priklauso žmonėms, na bent jau taip juos kažkas pavadino..
Nemanau, kad kada nors didesnį pagausiu, bet tikiu kad taip bus... 52cm, svoris 1,366kg, prarijęs keturias varles.. galėjau pameluoti, bet to tikrai nenoriu ir nemėgstu, jei jau žinau kiek varlių prarijęs buvo, supratot, kad jis jau nebekovoja su srove..

Panašiai vėl už astronominės valandikės palaidojau savo priešininko „killerį“..
Prieš tai jis buvo prisikvietęs labai panašų „broliuką“ irgi pusmetrinį, bet per porą metrų manę nuskanavęs nebesiryžo pasitikrinti.. Mažesniu irgi buvo, tiesa jie dar yra savo stichijoj, jie kovoja su gyvenimu, kaip ir mes...
Vėl atsisėdau bolidan. Jaučiaus ne kaip Belgas, ne kaip Lietuvis ar Latvis, jaučiaus žmogumi...
Visas dienoraštis priklauso man, tai tik dalis kurią papasakojau Jums. Jei patiko, brūkštelsiu ir kitą sykį. Kas mane smerkiat kaip „grobuonį“, tebunie...
Iki malonaus...
Su pagarba, Edis.

[Sokratas]

Trečiadienio žvejybos palydovė

Šiandienos laimikiai tik tokie:

Žvejojau Vadakstį, Lietuvos pusėje, po to mėginau ir čia, Latvijoje:
.
Panašaus dydžio kuojikių prigaudžiau ir daugiau, bet visas mečiau atgalios paūgėti .... Tingėjau net paveiksluoti. Pabūvojau ir dar keletoje vietų Latvijoje, tik dabar galvoju, kodėl negalėjau nufotkinti? Šaukštai po pietų....

[Robinjo]

Gryzom nuo upes, ziurim liko laisva zuvis, niekam nereikalinga, sumastem prie alaus pasidaryt Nabagas dar turbut nesuprato kas jo laukia

Kadangi "sudedamosios dalys" nesudetingos taig greit pasiruosem svoguno, morka, cesnakiuko ir druskos

pasikepem morku su svogunais ir prigrudom zuvelioka pagraban , dar pora skilteliu cesnako i pilva, viena i galva, kad likes be ziaunu neatrodytu toks liesas nu ir palydejom , amzina jam atilsi, apklojom kad nesusaltu

poto supratom kad blogai pasielgem tai islaikius 220 laipsniu karstyje, atkasem po 35 min, dar kuri laika nuo "smelio" atkasinejom, poto nusprendem kad jau laikas skrodimui kaip ir

Galiausiai karsis pats neiskente ir tare "Lauzykite mane ir valgykite , zvejai, nors jus man ir nebroliai "


p.s siaip as nzn ar cia apie tai pas jus kas rase apie toki buda , ar mes aplamai i tema cia mestelejom ,neturejom ka weikti tai pafotkinom, nezinojom ar det i tema zuvu patiekailai, ten fotkiu ner, nu jum spresti, jei ka istrinsit , svarbu zvejyba teikia malonuma

[Sokratas]

Šiandien žvejojau Vadakstyje. Bandžiau laimę ir Lietuvos ir Latvijos pusėje.
Lietuvoje kibo tik aukšlės, o Latvijoje papuolė šapaliukas, kurį nufotografavęs, paleidau atgalios. Gaila, kad tik vienas:

[audrutis]

5 ryto suskamba zadintuvas. Sikart - lyg maloni muzika jis man, nes keltis juk ne i darba, o i pirma karaliskos zuvies medziokle. Greit susiruosiu ir laukiu Fiskiaus skambucio. Vietoje isbut - misija neimanoma, tad iseinu i gatve ir groziuos svintanciu Paneveziu. Oras siltas, jokio vejelio. Nuotaika puiki. Stai ir skambutis. Po keliu minuciu pasirodo ir kolega. Pasirodo jis buvo pamirses uzsivest zadintuva, taciau buvo pazadintas angelo sargo. Taip taip - angelo sargo, nes jis isgelbejo Fiskiu nuo mirties As uz tokius dalykus pasigailejes nebuciau
Visai netrukus mes jau kelyje i Utena. Kadangi viso kelio metu maloniai snekuciavomes, neuzilgo isvydome ir Vitoli, belaukianti musu prie Utenos Romados. Pajudame toliau, sekame musu kolega. Juk esame jo valdose. Ir sis kelias neprailgsta. Stai mes jau vietoje. Besisnekuciuodami greit susiruosiame, simboliskai "padarome" skanaus gerimelio (Valanciukai juk esame ), pasidaliname upes ruozus ir patraukiame i medziokle.
Stai as ir vienas, visiskai susiliejes su gamta. Nepertraukiamai ciulba pavasari simbolizuojantys pauksciai, ciurlena upelis, traska mano mindomos sakos. Fantastika. Bandau zvejoti, plukdyti vobleriuka link ivairiu kliuviniu, posukiu ir panasiai. Nepasitikiu savimi, nes nesu sugaves margojo, neisivaizduoju kur jo ieskoti. Na taip, isivaizduoju, taciau tik teoriskai - tai pasitikejimo neprideda.
Po kurio laiko prieinu labai grazia ir gilia vietele. Dugno nesimato. Nuplukdau vobleriuka, "uzkuriu" ir palieku vietoje. Nieko. Istraukiu, pametu i ilankele ir suku rite. Netrukus pajuntu pirmaji smugi. Na gerai gerai - smugeli. Taciau visai smagu. Tiesa, mazylis nei valo praso, nei suvaldyt ji sunku, taciau net ir keliaudamas tiesiai link manes jis sukelia daug teigiamu emociju, priesinasi is paskutiniuju. Stai jis jau krante, pirmasis mano margis:

Uzsikabines nestipriai, uz lupu krastelio. Greit atsisveikiname ir isleidziu ji namolio. Nuotaika visiskai kita. Yra ju cia, sitame mazame upelyje. O ir kur ieskoti daug aiskiau, pasitikejimas savimi padideja zenkliai.
Po geros valandeles bergzdziu plukdymu prieinu nuvirtusi medi. Priejus prie pat kranto, is po koju pasibaido kazkokia zuvis, labai panasi i lydeka, ir pasislepia tiesiai po nuvirtusio medzio sakomis. Greit apeinu medi is kitos puses (einu pries srove), nuplukdau vobleriuka po juo ir laikau. Netrukus smugis. Sikart smugis ir traukimas daug smagesnis. Zuvis bando palyst po medziu, papraso truputi valo (rites bugnelis netinkamai sureguliuotas), taciau visai netrukus margis jau krante. Taip - visdelto margis. Nebuvau mates upetakio vandenyje, todel ir neatskyriau nuo lydekos. Grazuolis gan stipriai isikabines, abu trisakiukai burnoje. Po neilgos operacijos, kurios metu neteko siek tiek kraujo, upetakiukas paleidziamas paugeti. Labai tikiuosi, kad isgyvens. O stai ir jis:


Dabar jau jauciuosi tikras nugaletojas, marguju upetakiu valdovas, tiesiog spinduliuoju pasitikejimu savimi. Tikslas pilnai ivykdytas. Su sia nuostabia zuvim susipazinau, o draugausim manau tikrai ilgai.
Po gero pusvalandzio, visiskai netiketoje vietoje pajuntu dar viena smugi. Buvau nuplukdes vobleriuka iki dar vieno nuskendusio medzio, o pritraukus ji beveik prie kranto, gilumeleje ir kale margiukas. Sis dar grazesnis, o kova dar malonesne. Sikart jauciuosi visisku padeties seimininku, nes nera jokiu kliuviniu, uz kuriu jis galetu uzsikabint. Tiesiog laikau ji pasikinkes ir megaujuosi kova. O jis pasiduoda biski pasroviui, grizta pas mane, tada biski pries srove, karts nuo karto visu grazumu pasirodydamas ir pavirsiuje. Dar biski pavarginu, nes noriu nufotografuoti ir ne visiskai laikinon nelaisven pakliuvusi margi, kurio dar galbut ir i rankas paimt nepavyks. Fotosesija ji isvargina ir todel labai lengvai parvelku krantan:




Sis islaisvinamas lengviau ir namolio:

Daugiau kibimu nesulaukiu. 4 zukles valandos prabega neitiketinai greitai. Grizdamas dar iamzinu pirmaja savo upetakine upe:

Kelias atgal uztrunka daug ilgiau, nei kelias i prieki Ilgiau aisku tik mano smegenyse, nes joms nepatinka eit nuostabaus upelio pakrantemis ir nemegint nieko suviliot.
Visas susiles, isvargintas brovimosi per ivairius ikyrius krumus, pries tai pasivaidenus, jog pasiklydau, ir pasiekiu musu issiskyrimo vieta, kur manes jau laukia Vitolis. Netrukus pasirodo ir Fiskius.
Vitolis pagavo 2 margiukus bei paliko auskara monstres margasones lupoje, o Fiskius 1 upeliu karaliu. Pasidaliname ispudziais, susipakuojame daiktus, uzkandame:

ir, pilni nuostabiu ispudziu, pailseje (ne fiziskai aisku), pajudame namu link.
Dekui kolegos uz puikia kompanija. Dekui Vitoli uz puikias vietas. Dekui upeli uz pirmuosius, bet ne paskutinius margius......................

[Fiskius]

Na o dabar apie ta pati, tik kitomis akimis
Penktadienio vakare, nusitatau zadintuva penktai valandai ir ramiausiai nueinu miegoti. Nakti pazadina dukryte, pdarau jai arbatos ir vel einu miegoti. Laikrodyje sviecia 2:00, laiko miegoti dar yra.
Prabundu kamuojamas nuojautos,kad tuoj skambes zadintuvas, bet leidziu sau dar pasnuduriuoti iki to skambucio. Uzsnustu. Prabundu vel, pasiimu telefona, 5:20!!!
Pasirodo neijungiau, kad zadintuvas skambetu sestadieni.
Paskubomis rengiuosi, sildausi arbata, kertu sunkiai lendanti sumustini ir lekiu i masina. Pakeliui paimu Audruti. Aciu mano biologiniam laikrodziui, kuris nepavede ir nepriverte kolegos ilgiau grozetis panevezio rytu.
Gerai pazistamas kelias neprailgsta. Kildami i kalna pamatome pasauli, nusileide vel paskestame ruke kaip kokie eziukai Horizonte, pro debesis kyla ryskiai raudona saule.
7:00 sutartoje vietoje matome laukianti Vitoli. Pasilabiname, sedame i masinas ir lekiame paskui Vitolio bolida.
Sustojame miske, prie sodybos, kur ramiai galime palikti masinas. Uzkandame, Audrutis traukia "vaistu" nuo kosulio ir ruosiames irankius


Netrukus pasiskirstome upes ruozus ir leidziames i kelia.
Man tenka nemazai misko keliuku paeiti pries srove, kad galeciau zvejoti grizdamas pasroviui.
Miskas grazus, senos pusys skleidzia nepaparasta aromata. Miesto dulkemis uzkimsta nosis be galo pasiilgusi sios gaivos.

Netruku prieinu ploteli, nepaprastai graziu geliu. Itariu tai silageles. Tuoj pat pradedu gailetis, kad tepasiemiau tik muiline, rimtesni fotika patingejau temptis. Visgi jei buciau zinojes kad krantai tokie nesudetingi, tikrai buciau emes. Na dabar belieka tik keikti muilines letuma ir nesugebejima sufokusuoti ten kur reikia ir bandyti kazka nufotkinti. Sis tas gaunasi.
Dar siek tiek paejes, pamatau stai koki vaizdiali:
Kazkas pasidejo siuksles. Nuotaika kiek sugenda, kad tokiame graziame kampelyje atsiranda visokiu dalaba-jobu nesugebanciu parsivezti siuksliu i miesta ir ismesti pirmame pasitaikiusame konteineryje
Dar kiek peejejes suku link upes.
Sis vaizdeli, labai mielas sirdziai, ir tikrai pataiso nuotaika.
Dedu vobleri ir tikrinu visas perspektyvias vietas. Vienoje is ju pamatau kaip tamsus seselis pakyla is sleptuves, seka mano vobleri iki seklumos ir uztikrintai ciumpa. Upetakis nedidukas, bet kova smagi. Be to stoviu isibrides iki savo trumpu botu virsaus, o priesais mane dar pernyksciu nendriu juosta. Viskas tvarkoje, upetakis krante
Pamatuoju 32cm. Ant ribos, bet kol iskrapstau kabli, gana smarkiai nukraujuoja, todel dedu i krepsi. Be to buvau prizadejes savo dukrytei parvezti sviezios, svarios, skanios zuvies.

Keliauju toliau, keiciu masalus bet kibimu daugiau nera. Oras grazeja, islenda saulute. Vienoje vietoje, prabrides nendriu juosta sumastau atsistoti ant smelio kalnelio. Dedu koja ir shast iki keliu Kereplinuosi i kranta ir surades kelma sedu ant jo, aunuosi botus ir greziu kojines :-)
Toliau keliauti jau ne taip smagu, visgi dar ne vasara, bet ir ne ziema, todel kiek intensyviau paejus, kojos susyla
Bandau laime toliau, vienoje netipineje vietoje atsiveja nedukas margiukas, bet nespeja sugriebti sukres. ir gerai kad nespeja.

Netrukus prieinu ir susitikimo vieta. Kur manes jau laukia Vitolis ir Audrutis.
Dalinames patirtais ispudziais, rodome nuotraukas, matuojame koks tarpas tarp akiu buvo didziausioms zuvims, kurios kaip visada liko vandenyje
Dekui kolegos uz nepaprastai graziai praleista diena, kuri prailgino musu gyvenima dar viena diena.

[virsaitis]

tai va taip... nusprendziau suviliot kokia margasone ir as siendien... neturiu rasytojo talento tai geriau pasiziurekit

ce pirmoji, kazkur 50 cm, bet teko "operacija" atlikt kad galeciau kablika isimti

vienas isvis "peiliukas" pakliuvo, kuris aisku keliavo atgal


vakare pries pat temstant dar viena "nelegale"

gulbiu pilnas tvenkinys, virs 20 suskaiciavau

nuo ketvirtos dienos iki vakaro devyniu 8 kliovai, 3 relizuoti, gal trikablius mazus kabinau.... gaila kad didesniu egzemplioriu nepasitaike, o ju siame tvenkinyje yra...

[litovcas]

Sveiki,
Buvome su Wors nuleke prie Bagdanoniu i ezeriuka patikrint turimos irangos . Prisiputem lodke ir pirmyn. Is pat vakaro buvau save paruoses tam, kad jeigu uzkibs margasone, butinai paleisiu . Isplaukem, pametem, pakaitaliojom masalus, taciau . Nutarem pasiplaukioti ezere, paziureti kaip slysta valtyke, o tuo paciu ir imetem pavelkiauti. Prie vieno iskisuliuko buvo vienas booomt, ale bet taciau . Plaukiant toliau uz akies krasto uzkliuvo kazkoks plaikiojantis kamstis . Priplaukiau, ogi te tinkliuks . Teko istraukti astrius peiliukus ir aleliuja, liko priristas prie sakos nelabai tinkamas naudoti. Rerzultatas keletas kuoju ir 400 g. eserys . Velkiaujam toliau, booooom, jauciu kad kazkas juda, bet patraukt beveik negaliu, tik kad tempiasi . Priplaukem, ogi vel , vobleriukas isiseges i sena uzmirsta tinkla, kaip visada procedura parasta, astrus peiliai ir tinklas paliktas krante. Rezultatas dar keletas kuoju. Nutarem parplaukti i kranta issivalyti, kojas pamiklinti. Plaukiant atgal ties tuo paciu iskisuliuku Wors'ui booom, pasipurte ir aleliuja . Na gerai nesustojam ir i kranta. Susitvarkom ir bandom toliau. OOppss, uzmirssau pasikraut akuma po buvusios zvejybos , tenka irkliukais dirbti. Kadangi valties prieky sedejo Wors, darbas teko jam . Nutarem tik patikrinti ta pacia vieta kur buvo booom ir sakem gana bus. Priplaukem, gal koks trecias ar ketvritas metima ir booom, kazkur apie 5m nuo valties, sedi . Kadangi spiningelis UL, valiukas 0,089 pintukas, vobleriukas maziukas su eseriniu kabliuku, tai spinas perlinko vos ne per puse Taciau pajauciau, kad zveriukas sedi tvirtai, nutariau leisti pasizaisti, kol bus surastas aparatas kelioms nuotraukelems. Kadangi paleist vis vien reikes . Taigi pirmas vaizdelis

Antras

Jau pavargusi

Ir keliaujam namo i gimtuosius vandenys


Kadangi nesverem, bet kazkur tarp 1,3 iki 1,5. Taigi tokia pazintis su to ezero margasonemis. Pakolkas galeciau pazymeti, kad lydekaite nebuvo baisiai agresyvi, matyt dar pavargusi nuo "seimininiu" reikalu .
Tai tiek. Tikiuosi kitiems pasiseke labiau ir buvote apdovanoti didesniais laimikiais. Bet man sezono pradziai kaip ir uzteko

[Edosius]

Buvau ir aš, ne vienas, ne dviese ir net ne tryse. Visi keturi tilpome mašiniukan. Pirmasis jau užsiėmęs savo vietą.

Šeštadienį daviau "pliušo" Mūšoje tikedamas kokį šapalą įsegti. Penki kilometrai leido tik sutikti žiobriautojus ir pažiūrėti jų laimikius. Senelis kaip visada nupėdinęs toliausiai nuo visų bandė plūdine kokiam šapaliokui už ūso patampyti. Sutiktas iškart rėžė kalbą - vos sensacijos nepadariau Kaip pats minėjo, įsegė monstrą, nuo dugno nepakėlė. Aišku nutrūko. Galvoju gal kokį lyną iš miego prabudino
Krikšto motinos vyras, vardu Vytas irgi tuščias, bet linksmas ir energingas Palydėjom šeštadienį kartu su Biržietišku alumi ir nutarėm sekmadienį pasitikti prie Nemunėlio krantų. Kiti masalai, kiti įrankiai, tik tos pačios šešios kojos ir šešios rankos, net ir šešios akys. Du spiningai, viena lydekinė,viena "žyvcinė", vienas kanukas žuvytėms.
Nemunėlis pasitinka žymiai skaidresniu vandenėliu nei Mūšos. Vandens galėtu pusmetriu būt mažiau. Pirmos dvi duobės pradžiugina dviems plūdės niurktelėjimais seneliui Juozui. Vieną puskilinę kaip pats išsireiškė - techniškai ištraukiau, mačiau Niekaip neįkalbėjau, kad paleistų. Tiek tos, ir taip daug gero žvejybos fronte pasižymėjęs yra.
Keliai išsiskiria. Mes dviese su Vytu gąsdinsim lydokus spiningais, Juozas gyva žuvele.
Kotukas pradeda savo darbą, ranka tai kyla į viršų tai leidžiasi žemyn, riešo stumokliukai irgi darbuojasi. Kiek judesių, kokia energija - gyva žmogaus energija. Po keliolikos minučių pasitinka vandens gyvio energija. Spardosi kaip patrakęs, bus gerų 200gr. Net nepalietęs leidžiu pačiai išspręsti galvosūkį ir nešti kūdašių kuo toliau nuo manęs. Nespėju net kadro prigriebti. Dar po ketvirčio valandos prisistato didesnė. Šiek tiek stipresnė ir didesniais dantimis


Pamačiau, paglosčiau, pabučiavau, padėkojau..

Toje pačioje vandens tėkmėje uždainuoja ritukė vėl.. -bzzzzzzzzz Pakirtęs jaučiu jau pagyvenusią ir ryškiai protingesnę. Po dešimties sekundžių spiningėlis vėl dirba įprastu rėžimu. Nieko nemačiau, tik jutau.
Po pusvalandžio, Vytas įpaišo ir savąją.

Nebučiuoja, bet suteikia jai antrą gyvenimą.

Susitinkam patį vyriausią musų ryboką. Ne sansacija, bet vėl įdomus pasakojimas išsprūsta iš jojo lupų - aš ir vėl, ne kaip visi žvejai - ant dzikiuko begaudydamas kuojas užsiraunu ant lydekos, patraukęs pora metrų atsisveikinu su ja "padovanojęs" jei marmiškę
Toliau kulniuojam jau tryse. Į kuprą dar vienam lydokui, tikrintis su juo beprasmiška, leidžiu išsilaisvinti, bet nesugeba pats.

Tenka ištiesti pirmąją pagalbą ir suteikti jam antrą šansą.

Rezultatas - 3:1:1.
Grižtant dar įvertinam Apasčią. Per visą upės plotį parvelku paskutinę tą dieną išdurnėjusią ir nesupratusią spąstų kulipką.

Lai durniuoja toliau, bet atsargiau

Juozas viena puskile švelnina rezultatą. Grįžtam namolio. Vėl tenka smagiai nusišypsoti - savo žmonai Juozas taria - žinai Jane, Edis visiškai durnas, pagauna lydeką, nufotografuoja ir paleidžia..
Sezonas atidarytas, laikas praleistas puikiai, nuotaika pakili, energijos padaugėjo
Iki malonaus

[cyma]

Taigi dviese su draugeliu šeštadienio rytą iš Kauno link Nidos pajudam 2:30val., kaip passkui pasirodė truputį per anksti,nes važiavimo salygos buvo geros,mėnulis apšvietė pakankamai gerai autostradą,varėm kaip dieną..... 4:20 mes Klaipėdoj Statoile-kava,sumuštinis....,laiko yra,keltas tik 5:00. Dar po gero pusvalandžio mes jau Nidoj, išlipus iš mašinos nuotaika truputį sėda, nes jūra girdisi nebus rami....,užlipus ant kopos pasirodė ne taip jau ir baisu...

Pasiėmę spiningus bandom brist....,visgi malonumo nedaug, toli neužbrendi,šokinėt per bangas tenka ištisai, o per kaikurias šok nešokęs .Pasikankinę valandėlę nutarėm imt dugnines ir iki pietų laiką skirt plekšnėms,gal po pietų jūra nurims kiek.....

Bandom siūlyt krevetes bei kuojos porcijas...,ir kagi nenusivylėm....iki 13:30 virš 30vnt. tikrai neblogų plekšnių,visų nesvėriau bet manau apie 5kg. buvo...,draugelio viena iš didžiūjų:

Nu o man vis pasiseka kokį neformatą pagaut, šis jūrų velnias sugebėjo įsisegt į uodegą

Plekšnių mums jau buvo tikrai gana jei sugebėdavom neduot įryt, tai keliavo visos atgal...,tiesa pastebėjom vieną dalyką, jei nepamatai pirminio federio supurtymo, tai plekšnės įrijusios atrodo kad ir užmigdavo,jokio daugiau judesio,trauki permest, o ten dupletas....,į masalą tikrai nieko migdančio nedėjom
bangelėms truputį aprimus, mums papietavus bandėm visgi kokį lašį suviliot, geriausiai užbrist pasisekė prie gelbėjimo stoties, kur verslininkai valtį laiko...., taigi visas veiksmas ten...,pirmiausiai supūrto draugeliui rankas, bet tk tiek....,neužilgo kibimas man,pasikerta,jaučiu kad maža...,einu į krantą, nes sačiokas namie garaže, o iškart į rankas imt nedrystu...,ir ką...,sugeba likus dviem metram iki fotosesijos nusipūrtyt, dar man į kojas iš laimės atsitrenkia ir ate Po kiek laiko vėl geras smūgis man, sėdi vėl, visas veiksmas lygiai toks pat tik šį kartą nuo fotosesijos neišsisuko ,greitai pora nuotraukų ir atgal į jūrą...

vėliau dar du kartus gavau per rankas, bet nepakertu, turbūt visos panašaus dydžio kibo, visi kliovai išlindus saulei....,vanduo drumstokas, nor vienu metu labai staigiai nuskaidrėjo, matyt srovė iš kažkur švaresnio atnešė. Be mūsų buvo dar dvi kompanijos iš keturių ir dviejų asm. Jie bandė iki pietų, tai pora kliovu minėjo kad turėjo ir....
tai tiek....,smagus šeštadienis su gera nuotaika nepastebėjom kaip vėl į Kauną parlėkėm....,tiesa vėl nustebino Neringos bebaimės kiaulės

[Sokratas]

Pagaliau su naujuoju spinu pagauti vakar pavyko dvi žuvytes
Imageshack streikuoja, neatsidaro, bandysiu įkelti nuotraukas per talpink.com

Draugas žvejojo ant gyvos, tai 3 pagavo panašaus dydžio ir ketvirtą apie 2-jų kg:

Vėliau, nuvažiavau į kitą vietą, tokį visai nedidelį karjerą. Nedidelis tiek, kad lengvai švystelėjus, masalas gali atsidurti kitam krante . Ten vanduo labai skaidrus, metrą-pusantro gali laisvai matyti kas darosi po vandeniu:

Jau artėdamas prie vandens, pamačiau netoli kranto kilograminę lydeką. Stovi nusisukusi nuo manęs ir nekruta. Galvoju, kažin ji mane mato, ar ne? Truputėlį atsitraukiau toliau ir švystelėjau į priekį mažą guminuką. Velniškai įdomu pačiam darosi, kas čia bus.... Masalas artėja, artėja, lydys - a nei krust. Guminukas praėjo gal pusmetris virš žuvies, o ji nesureagavo. Užsidedu didesnį, kitokios spalvos ir vėl užmetu. Guminukui artėjant link lydekos, jinai po truputį, lėtai lėtai pradėjo plaukti į priekį. Buvo toks jausmas, kad tuoj puls mąnąją apgaulę ir praris. Deja deja, kaip judėjo po truputėlį, taip ir nusiįrė į gelmę, pasislėpė.
Dar kurį laiką bandžiau įvairius masalus, bet veltui. Vėliau užlipau ant tokio nemažo akmens ir toliau besidarbuojant pasukau žvilgsnį į dešinę ir ...sustingau.... Iš netoliese esančios seklumos, lėtai plaukia lydys ne mažesnis kaip dviejų kg, o gal net trijų . Ten tokia įlanka, gylis iš vis, gal koks 30 cm tiktai. Turbūt šildėsi ir pamatė mane, kai aš pasilipau aukščiau, todėl nusprendė gelbėti savo kailį, kol dar laikas. Na, vėliau, aišku, dar svaidžiau įvairiausius masalus gal valandą, bet niekas nebelbėjo. Paėjėjęs į kitą vietą dar pamačiau 2-3 šimtų gramų lydekaitę, kuri atbula atbula, turbūt manęs saugodamasi, pradingo gelmėje.
Tiesa, ta didžioji lydeka buvo smarkiai apdraskyta. Matėsi baltos jos mėsos viduryje nugaros ir uodegoje. Kas į ją galėjo kėsintis, neįsivaizduoju. Gal bandė kas nudurti per nerštą?

[baniusa333]

buvom mes sestadieni nidoje ir kai dabar paskaiciau tai pro cyma praejom pleksnes apziurejom bet nesugalvojau paklausti kad forume besilankantis mes persirenginejam dar kaip tik cymos paklausiau kaip bangos suzinom kad ne kas einant iki juros atrodo stilius bet uzlipus ant kopos iskart nuotaika susidrumscia,ryte tuscia keturiese pramojavom bet nieko,pietaujam ir senukas prieina prie musu pasiteiraut kaip zuvis gaunasi kad jau mes teiraujames jo kur cia geresnes vietos pabandom pervaziuoti.ant kelio valkiojas neaiski lape manau kad pasiutus isvis nieko nebijo pasvilpi tai prie dureliu prieina masinos

vietos pakeitmas dave naudos isirasau i savo saskaita pirmaja lasisaite nors nelegale bet pirma keliauja atgal i jura ir noras pagaut didesne vis dideja,po valandos iskrapstau antraja tokia pat kaip ir pirmoji ir dar du kibimai nerelizuoti,draugeliai aiskina man kad mano blizge zaj......is gaudziau ant kastycio(niekas neturejo kastycio),specialiai nuimu blizge ja draugui perduodu pats uzsidedu balta abu garcia blizge ir ant sios sulaukiu kibimo nors netikejau,lasisa kirto nepakirtau kaip reikiant tai dar si sugebejo iki koju blizge atvyt.apie 6 dviese nusirasom kaip sakant baigiam zvejyba pakaks dviese dar svaido,prisijungia dar du zvejai prie ju,mes masinoj sedim daiktus jau susitvarke laukiam ju kazko nesulaukiam turbut bus pagave akurat einam jau ju kviest ir ziuriu draugelis antra lasi jama ir saukia renkis brisk,vienu zodziu pasirasiau vel i bridkelnes i bangas jau nekreipiu demesio per valanda lieku slapias visas ir be lasisos,per ta valanda kaimynai pagavo du lasius ant nidos jie gaude,isvis mes keturiese pagavom keturias,kaimynai irgi ju laimikis,grystant kelia pastojo sernu kompanija,bet kokie zmones idomus lipa is masinu vos neglosto sernioku kai salia serniene vaiksto jau taip arti prieina.vienas su mazu vaiku ant ranku islipes palei sernus vaiksto,atrodo viska surasiau

[Sokratas]

Pakartosiu dalį to, ką buvau rašęs pirmadienį apie sekmadienio žvejybą:
,,Jau artėdamas prie vandens, pamačiau netoli kranto kilograminę lydeką. Stovi nusisukusi nuo manęs ir nekruta. Galvoju, kažin ji mane mato, ar ne? Truputėlį atsitraukiau toliau ir švystelėjau į priekį mažą guminuką. Velniškai įdomu pačiam darosi, kas čia bus.... Masalas artėja, artėja, lydys - a nei krust. Guminukas praėjo gal pusmetris virš žuvies, o ji nesureagavo. Užsidedu didesnį, kitokios spalvos ir vėl užmetu. Guminukui artėjant link lydekos, jinai po truputį, lėtai lėtai pradėjo plaukti į priekį. Buvo toks jausmas, kad tuoj puls mąnąją apgaulę ir praris. Deja deja, kaip judėjo po truputėlį, taip ir nusiįrė į gelmę, pasislėpė.
Dar kurį laiką bandžiau įvairius masalus, bet veltui. Vėliau užlipau ant tokio nemažo akmens ir toliau besidarbuojant pasukau žvilgsnį į dešinę ir ...sustingau.... Iš netoliese esančios seklumos, lėtai plaukia lydys ne mažesnis kaip dviejų kg, o gal net trijų . Ten tokia įlanka, gylis iš vis, gal koks 30 cm tiktai. Turbūt šildėsi ir pamatė mane, kai aš pasilipau aukščiau, todėl nusprendė gelbėti savo kailį, kol dar laikas. Na, vėliau, aišku, dar svaidžiau įvairiausius masalus gal valandą, bet niekas nebelbėjo. Paėjėjęs į kitą vietą dar pamačiau 2-3 šimtų gramų lydekaitę, kuri atbula atbula, turbūt manęs saugodamasi, pradingo gelmėje.
Tiesa, ta didžioji lydeka buvo smarkiai apdraskyta. Matėsi baltos jos mėsos viduryje nugaros ir uodegoje. Kas į ją galėjo kėsintis, neįsivaizduoju. Gal bandė kas nudurti per nerštą ?"

Taigi, ta didžioji matytoji lydeka nedavė man ramybės. Trečiadienį, po darbo nulėkiau pasigaudyti karosiukų. Pamaniau, jei jos nenori gumų ir geležių mano, gal norės gyvų skanumynų.
Karosiukai kibo neblogai, užtrukęs valandikę, išbildėjau į tą tvenkinuką, kur gyvena lydekos...
Užmečiau plūdinę ant karosiuko, o pats pradėjau mosikuoti su spinu, užsidėjęs voblerį-lydekos imitaciją.
Po gero pusvalandžio plūdės nebeliko. Kiek palaukęs ir nesulaukęs, kol pradės valas rodyti judėjimo, pakirtau ir jaučiu, kad pakibo mažytė. Nesunkiai ištraukiu:

nufotografuoju ir paleidžiu. Ne jos gi atvažiavau.
Vėl užmetęs karosiuką, mojuoju toliau, keisdamas masalus. Ir pagaliau, pajuntu grįbštelėjimą, vynioju valą toliau ir akiratyje pasirodo pati to kaltininkė ir dabar jau matau, kaip griebia blizgę, vėl kertu, bet nesėkmingai. Dar kelis kart metu, kartais pajuntu griebimą, o kartais jį pamatau, bet pakirsti nepavyksta. Net pačiam keista, kaip ji ten griebia, kad blizgės trišakis kablys yra bejėgis.
Kai jau atsibosta tas geležies gabalas ir jin jo nebegriebia, atsinešu iš kito karjero galo meškerę su karosiuku ir užmetu į tą vietą. Nepraeina nei minutė ir lydeka ant kranto:

Atkabinęs paleidžiu, šį kartą sėkmingai pavyksta nupaveiksluoti paleidimo momentą:

O toji toli neplaukia, stovi dugne už kelių metrų ir ilsisi.
Uždėjęs naują karosiuką vėl užmetu beveik į tą pačią vietą ir maždaug už dešimties minučių pamatau panyrant plūdę. Vėl nesulaukęs kada pradės čiuožti valas, reiškiantis kad jau galima kirsti, mosteliu su meškerykočiu į viršų ir jaučiu, kad šį kartą priešininkas rimtesnis. Bet nesunkai ir jisai atsiduria ant kranto:

Pasvėręs randu 2,8 kg. Kad čia ta pati, sekmadienį matytoji, išduoda žaizda ant peleko:

Tikslas pasiektas . Dar kiek pameškeriojęs, paspiningavęs, ruošiuosi namo. Praėjo jau gera valanda, o anoji vis dar toje pačioje vietoje ilsisi, negąsdina jos nei mano vaikščiojimas pakrante, nei šešėliai, nei kas:

Atsisveikinu, palinkiu kuo ilgiau jai išgyventi, kuo storesniai užaugti ir išvykstu

[Marius D.]

l

[kamstis]

Siandien turejau galimybe truputi fiziskai pasitreniruoti,kadangi mano traktoriukas Krot -1 man parode tai teko imtis kastuvo besidarbuojant su siuo irankiu pastebejau ,kad daug visokio gyvio pas mane darze priviso tai issirinkau pati graziausia slieka ir ka... nu aisku ant kablio ji,kadangi ir balute salia yra,reikia patikrint ,kaip jos gyventojai perziemojo

O gyventojai Sako Gyvenu gerai Karosai jama

[litovcas]

Sveiki, buvos sestadieni Rubikiuose, tai tik dvi jamamos po 1,3 panasiai uzsikabino ant metalo apie 10 val. Daugiau
Tai tiek