Forumas apie mėgėjišką žvejybą

Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Nuotraukos gamtos temomis, laimikių nuotraukos, fotoreportažai, video
 #696123   drulia
 09 Geg 2017 17:49
Nr. 3
Žiobrio paieškos.

Ilgai negalvojęs, nusprendžiau įdėti bent vieną foto reportažą (?) su keliomis foto iš žiobrių paieškų :cig.

Iš vakaro susiradom vietą, stebėjom kur link juda žuvis, o gražumas, o pliauškėjimas uodegomis per vandenį, tiesiog atgaiva sielai :D
IMG_20170505_205702.jpg
Iš pačio ryto, sulaukę šviesos lekiam per laukus į susirastą vietą, atrodo kad jau kažkieno važiuota, na kaip taip? :-ug
Širdys kulnuose, adrenalino koncentracija kraujyje pasiekia piką, ir uffff... Vieta neužimta ;uolrait
Sumetam, ieškom kur slepiasi vimba vimba. Taip praeina kelios valandos, jau kaip ir nuotaikos nebėra, masalai išbandyti visi, jaukas išbandytas, vieta pakeista n kartų ir tik pabandžius uždėti mažą slieko galą išilgai kablio ir ant galo užkabinus musės lervą, pataikius į srovės kraštą kur matosi smėlio ruoželis pasirodo jo didenybė - ŽIOBRIS :D


IMG_20170506_084209.jpg
IMG_20170506_084209.jpg (61.68 KiB) Peržiūrėta 11243 kartus(ų)
IMG_20170506_084143.jpg
Ir taip vienas po kito, kitas po vieno ir per gerą valandą pagauti 9 :) vienas apsipylė pienu ;;yel šiurkštaus dar nei vieno, bet tuoj tuoj, pora dienų ir jie bus pilnai pasirengę nerštui :/brazasista

Turbūt tiek tų žiobrių šiemet ir tepavyks suvilioti, tuoj draudimas, o orai tokie kad nesinori niekur net kojos kišti iš namų :D tai tiek :)
 #696266   SKYLINE
 10 Geg 2017 21:14
:/braj; Nr. 4
Norėjau įkelti į jaunųjų žvejų reportažus, bet kadangi pamiršau pridėti ŽT sutartinį ženkliuką tai įkelsiu čia :)
Truputį įnešiu varžybų kvapo ir pasidalinsiu kaip viskas buvo I Lietuvos spiningautojų lygos etape.

Tik baigėsi lydekų gaudymo draudimas, jau iškart pirmąjį ir antrąjį savaitgalį skyrėm Galuono ežere pasitreniruoti. Lydekos kibo realiai kiekvienam inkare, tiek giliau, tiek sėkliau. Aha, reiškias viskas su šituo ežeru gerai, lydekų yra, jos kimba, nemažai ir įskaitinių. Susiradom taškus, kur geriau, ant ko geriau ir kaip. Sugebėjom sugaut iš įvairiausių ežero kampelių beveik 40 lydekų. Viskas ok, jau žinom ką darysim per varžybas.

Gegužės 6 prasideda varžybos, lempa įjungta, kažkas apie +25 laipsnius. Gaudom, tiksliau mėtom kaip į šulinį, ir tik po kelių valandų sulaukiam kibimų, pirmas pramazintas, antras palaikytas, trečias - 3kg karšis surijęs visą Keitech easy shiner 4 :shock: . O čia tai šikna galvojam. Su klubiečiais susikambinam, visi tušti, bent nusiraminom, kad ne vieni mes tokie. Po val man kibimas ir įskaitinė žuvis - 46cm lydeka. Valio, jau ne baranka. Toliau mėtom, nes žinom, kad to negana, 2,5val tuščiai, liko 30min iki finišo ir kolegai kibimas. Rankose jau laikom visai gražią 1.5kg lydeką ir plaukiam į finišą. Paaiškėja, kad pasirodėm labai gerai, iš 47 kiečiausių meistrų esam 7 vietoj. Laimingi, patenkinti, laukiam kitos dienos ryto.

Gegužės 7. Rytas pasitiko mus su nu***dintu benzu iš kanistros, pasisekė, jog klubiečiai dar turėjo atliekamo ir išgelbėjo. Startas, ir mėtom 3val tuščiai, kolegai kibimas - peiliukas nelegalas. Oras jau kaip ir lydekinis, apsiniaukę, lietus lengvas. Vėl lengvoj panikoj, ir vėl išaiškėja, kad daugeliui ta pati šikna - nekimba. Liko paskutinės gal 20min iki finišo ir šiaip netaip įkabinu legalią lydeką...pffuuu...bent ne baranka. Grįžtam į krantą, išaiškėja, kad vėl nemažai barankų, bet šįkart pasilikom 20 vietoj. Visa laimė, kad viskas pasikreipė aukštyn kojom. Kas sugaudė vakar, šiandien 0, kas vakar 0, šiandien sugaudė. Tas mums padėjo, stipriai nenukrist iš 7 vietos ir mum teko garbinga 10 vieta kartu su nereitinguojamais( jų neskaičiuojant likom 9).

Tai va tokios tos varžybos, nelengva, prakaito daug išlieti tenka, bet norint kažką pasiekti reikia padirbėti. :ruko
O čia keleta foto iš treniruočių :/braj;
5.jpg
IMG_20170509_093515_865.jpg
IMG_20170509_093515_865.jpg (60.65 KiB) Peržiūrėta 11016 kartus(ų)
1.jpg
3.jpg
3.jpg (100.4 KiB) Peržiūrėta 11016 kartus(ų)
4.jpg
4.jpg (57.41 KiB) Peržiūrėta 11016 kartus(ų)
12.jpg
6.jpg
IMG_20170509_114251_425.jpg
IMG_20170509_114251_425.jpg (36.81 KiB) Peržiūrėta 11016 kartus(ų)
13.jpg
13.jpg (110.6 KiB) Peržiūrėta 11016 kartus(ų)
7.jpg
8.jpg
9.JPG
11.jpg
11.jpg (75.04 KiB) Peržiūrėta 11016 kartus(ų)
14.jpg
15.jpg
15.jpg (88.98 KiB) Peržiūrėta 11016 kartus(ų)
18.JPG
10.jpg
TOP10
20.jpg
 #696278   Evaldas Z
 10 Geg 2017 22:21
Nr.5
Pries keleta dienu, kai dar buvo pavasaris... :)
1.JPG
2.JPG
2.JPG (31.69 KiB) Peržiūrėta 10988 kartus(ų)
3.JPG
4.JPG
5.JPG
6.JPG
6.JPG (147.04 KiB) Peržiūrėta 10988 kartus(ų)
7.JPG
7.JPG (61.75 KiB) Peržiūrėta 10988 kartus(ų)
8.JPG
8.JPG (113.57 KiB) Peržiūrėta 10988 kartus(ų)
 #697730   Kostas1
 31 Geg 2017 19:36
Nr.6
Vakar buvo grazus oras tai nuprendziau siandien nuvaziuoti i savo gimtine.O ryte pasirodo kad ne toks jau ir grazi diena bus.Na bet jei nusprendziau tai nusprendziau.Nieko nekeisiu ir be to vejas palankus karsiam.Nuvaziaves palaukiau kol nustos mazas lietutis ir susiruosiau.Susimaises pasaro karsiams,uzkabines kukuruzus uzmetu pludinuke ir laukiu kibimo....Praejo 30 min....Jau valanda kaip sedziu.....sedziu jau 2 valandas....buvo keli kibimai bet....tuo ir baiges kad tik pajudina ir viskas.
Nusprendziau pakeisti telkini i daug mazesni.Ir dar pasaro truputi liko.Gaila ismesti.pasikeites i paprastesne meskere.Ir jau as prie mazo telkinio.Uzmetu pora jauko kamuoliuku,kabinu kukuruza uzmetu ir laukiu.Dairaus aplinkui ir pamatau kad tik pludes virsunele matosi.Traukiu jauciu kad kazkas stambaus ir didelio yra.Tik pamaciau pavirsuje sublizgejo ir matau kaip plude skrenda i virsu.Kabinu vel kukuruza,palaukes apie 10 min. traukiu ir kabinu slieka.Ir prasidejo sportas.Metu ir traukiu karosiukus.Kelis istraukes pasitaike vienas 0,160 gramu karosas.Sportuoju toliau ir istraukes matau kad mazas lyniukas vietoj slieko kabo.Atsargiai atkabines foto ir greitai paleidu.Tegul auga...
Ezere per 2 valandas 3 kibimai.Masalas naudotas ivairius nu kukuruzo iki sumustiniu.
Mazame tvenkini kudroje daug mazu karosiuku,vienas stambus plauko toliau,vienas 0,160 g.kitas mazesnis ir vienas mazas lyniukas.Zvejota ant kukuruzo pagrinde ant slieko.
20170531_145213.jpg
20170531_144947.jpg
20170531_134948.jpg
20170531_134948.jpg (58.75 KiB) Peržiūrėta 10600 kartus(ų)
20170531_134913.jpg
20170531_134913.jpg (80.82 KiB) Peržiūrėta 10600 kartus(ų)
20170531_135922.jpg
20170531_135922.jpg (61.35 KiB) Peržiūrėta 10600 kartus(ų)
20170531_111510.jpg
20170531_102741.jpg
20170531_102741.jpg (93.45 KiB) Peržiūrėta 10600 kartus(ų)
20170531_100616.jpg
 #697950   Wytux
 04 Bir 2017 20:32
Nr.7

Siandien atsikeliau kaip tikras tinginys (neveltui tevo diena). Supratau , kad nei fiziskai, nei moraliskai negalesiu atlikti 'kazkokiu ukio darbu".Zmona ruosesi vaziuoit sveikint savo tevo, o as nusprendziau pazvejot. Vakar nusipirkau pasaro lynams ir 'dzyku' , bet prisiminiau ,kad 'lyninej' baloj dar reikia papildomo leidimo. Per daug tingejau ji organizuotis, tai uzsimeciau liemene kurios kiseneje nuo praeitos zvejybos krebzdejo likes burelis grambuoliu ir patraukiau i savo tradicini vakarini upes ruoza-miesto dziundgles. Vakaro nelaukiau(tingejau) , pradejau lygiai vidurdieni. Po keliu saltesniu ir vejuotu dienu tikejausi kad bus gerai ir vidury dienos :ruko Galvojau letai prasieisiu, patikrinsiu netikrintus kampelius, o nes kojos- 'pracekinsiu' ruozo pratesima. Islindus ruozo pradzioj- 'laba diena' is kitos puses - pamirsau kad semkadienis, teks derintis prie konkurentu :? . Pirmam taske nieko, toliau ilindus i krumus - pakabinu toki virs legalumo. Lendu dar giliau ir svysteliu pries save ir iskarto nuo dugno pakyla kilinis :shock: baksteli plude ir atgal -snukio priekis kazkoks baltas, pavadinau ji baltasniukiu. Kiek paleidus zemiau kibimas- dar vienas vos legalus pakirstas. Keiciu i sviezia grambuoli ir vel sveiciu pries save. Vel baltasnukis pakyla ir si karta kala grambuoli, bet iskarto ispjauna. Nu ir velniop ji- gryzdamas suvesiu saskaitas. Lendu i savo 'koronna' vietele- status skardis, krumai is visu pusiu ir virsaus, eina tik nuleisti masala ir srove ji nesa zemyn, , svelni 'bulka' , sukdamas rite atlieku kazka is serijos 'kertu' ir sedi :ruko grazi kova po krumais ir pavyksta prisitraukt, tada kota kaip koki stekeri stumiu uz saves ir traukima uzbaigiu vala traukdamas rankom :ruko Va taip vat. Koks 0.8...
IMG_20170604_130056.jpg
IMG_20170604_130056.jpg (97.79 KiB) Peržiūrėta 10384 kartus(ų)
Slenku toliau, pora nerealizuotu kibimu ir nieko idomaus kol neprieinu uzutekio. Klaupiuosiu ant keliu kad ne taip islindes virs kranto buciau ir paleidziu palei uzutekio krasta. 'Ziaurus' smugis per .. plude. Laukiu toliau... vel smugis - kertu ..ir pludes nera, kablio nera, nors pavadelio valas vietoj - kaip mes cia taip sugebejom :donknow' Vienzodziu plude ziuriu toliau plaukioje uzuteki, o as ant keliu susirisineju nauja 'sistema' . Kol tai darau sapaliuzas dar karta demonstratyviai 'kala' plaukiojancia plude . "Idiotas' - tokia mintis susigeneravo makauleje. Uzmetu i uzuteki ir ilgai laukt netenka- bac ir sedi. Nors ir lenda i "paskendusi" medi bet iskrasptau 'durneli'. Netempe kilo. Stoju sekanciuose krumuose ir leidziu zemyn. Uz triju metru nuo manes baisulinis verpetas, bet nepakertu :evil: Kol is kisenes istraukiu grambuoli ir veriu ji ant kablio greiciausiai verpeto savininke isleto pakilo upe ir sustojo tiesiog ties mano kojom ir taip ziuri i mane- tipo tu cia tuos grambuolius kaisioji ? taip 'prastovejom' kelias minutes ir ji letai pakilo 'aukstyn'. Mekne, apie kila. Teisingumo delei dar tokia viena akistata turejau veliau. Irgi mekne. Joms tai patinka, nes sapalai i akiu kontakta kazkaip neina.
Uz posukio beigesi reguliarus vakarinis ruozas. Kadangi 'dar ne vakaras' nusprendziau paeejeti toliau, nors ir pasikeite 'reljefas' - baigesi istisiniai krumynai, dabar jie tik tarpais pievose, o gilios, kreivos ir 'isgrauztos' pakrantes tapo smeletomis, patiesiomis ir dalinai 'apzelusiomis' negiliomis- ne mano megstamas variantas. Pradzioje pedinu skeptiskai zvalgydamasis, o poto nematydamas 'vaizdo' pokyciu nusprendziu eiti leciau, bet jau plukdydamas grambuoli. Ir ka jus manot- virs zoliu kilimo svelnus bac, kertu ir iskarto rite 'paduoda' valo. Sedi :ruko bet nepasiduoda- lenda i zoles , todel turiu leistis zemyn. Siaip ne taip iskrapstau, netoli dvieju, jau 'balkis'.
IMG_20170604_152815.jpg
IMG_20170604_152815.jpg (98.8 KiB) Peržiūrėta 10384 kartus(ų)
Nu ka ,' zolynams' dedu riebu pliusa. Sitas vazaivo namo. Pirma- buvo kaip nekeista giliai irijes- teko 'operuot' . Antra - zmona prie kelias dienas nupirko vakarienei lasisos "sniceliu" :?
Pjaunu toliau. Krumu ruozelis, neapsiprendziu ar lysti...vistik lendu. Ziuriu ir negaliu patiket- geras 'balkis' stovi palei kranta. Tyliai atgal ir is auksciau bandau leisti. Neuztikrintas stuktelejimas ir viskas. Na turesim omeny sita taska.
Prasideda smelynai, gylio iki keliu, tikejimo- dar maziau .....leidziu beveik viduriu ir 'is toli' - tik bac ir sedi.... kilinis..
IMG_20170604_165845.jpg
IMG_20170604_165845.jpg (94.88 KiB) Peržiūrėta 10384 kartus(ų)
Nu 'raz takoje dielo' - dedu pliusa ir smeliukui :-D uz kampo - bac dar vienas kilinis 'nuo smelio' ..
IMG_20170604_172432.jpg
IMG_20170604_172432.jpg (123.2 KiB) Peržiūrėta 10384 kartus(ų)
Kadangi zemiau jau namo krante sedejo 'konkurentai' - pasukau namu link- neipsi gi ant galvos. Gera zvejyba ispuole, net su baltasnukiu nestabtelejau pasiaiskint - paliksiu kitam kartui:-D
 #697967   Bratka
 05 Bir 2017 08:54
Nr.8
Šeštadienį bandėm karšį pagauti.
20170603_090614.jpg
20170603_170102.jpg
received_1435058656537934.jpeg
received_1435058656537934.jpeg (87.22 KiB) Peržiūrėta 10279 kartus(ų)
received_1435058536537946.jpeg
received_1435058536537946.jpeg (78.45 KiB) Peržiūrėta 10279 kartus(ų)
 #698468   Donis
 12 Bir 2017 16:57
Nr.9
Kaip ir kasmet su lašalais atskrenda mano reportažas apie upėtakius ir į Žvejo tribūną. Buvo labai smagus sezonas, daug žuvies, daug įspūdžių. O smagiausia tai, kad prie upės šiemet sutiko važiuoti ir žmona. Net 3 kartus :-D Kaip supratau - patiko. Po pirmos žūklės, kol aš žvejojau, aprašė savo įspūdžius. Tai šiemet bus mūsų bendras reportažas, gal taip net ir įdomiau. Kas netingėsit- paskaitykit, pasigrožėkite nuotraukomis.


Pirma pažintis su lašalu....
Kasmet ateina tos keistos savaitės... Keistos man, kuri niekada nežvejojo ir nesiruošia to pradėt daryt. Keistos gal bet kuriai nežvejojančiai muselininko žmonai ar draugei. Bet visiškai nekeistos pačiam muselinės žūklės entuziastui. Dažnai paskaitau muselininkų temas forumuose ir matau, kad net naujai iškeptas žvejas, kuris dar tik bando mojuot „botagu“ su šniūru lekia prie upės per lašalo skridimo sezoną. Aš tuo periodu tiesiog apsišarvuoju kantrybe išklausant kaip bulkavo, kiek matė išėjimų, kaip erzina bebrai, kurie ne vietoje ir ne laiku atsiranda, kaip susitinka šernų šeimyną. Sunku? Visiškai ne. Man lengva. Žinau, kad to metų laiko jis laukia apvalius metus, kaip likus keletui mėnesių prasideda vis dažnesnės kalbos apie TAI. Man tai jau įprasta ir tapo neatsiejama gyvenimo dalimi- jis įsivaizduoja, kad taip mane iš anksto nuteiks skrydžiams iš namų vakarais :D Ir taip skraido kiekvieną vakarą beveik mėnesį laiko nežiūrint į tai, ar būnam namie Plungėje, ar Priekulėje pas jo mamą, ar lauke saulė ir šiluma, ar vėjas ir lietus. Žemaitijos upes ir jų intakus pažįsta puikiai, juk ir užaugo vos keli metrai nuo Minijos, o žvejoja nuo 5 metukų. Pasakojo anyta, kaip eidavo skaityt knygą, kad tik Donatas galėtų pažvejot. Vieną bijodavo paleist, Minija kiek kitokia ten, kur prabėgo jo vaikystė, o ir gylis ne toks, kaip pas mus aukštupyje.
Ir visgi pirmą kartą net neprašius (to gyvenime nebūtų įvykę) man pasiūlo pačiai pamatyt kas tai yra. Man, kaip aš sakau, šaligatvio vaikui, važiuot prie upės vakare ir laukt tų skraidančių gyvių. Man jie negražūs. O dar ir piktybiniai, nes prilimpa nutūpę. Surišta lašalo muselė labai graži, bet realybėje... Nepatikėsit- aš išvažiavau ! Pasikroviau telefoną, nes o ką aš veiksiu ten, juk man neįdomu, maniau pirmą kartą gal susirasiu kokią elektroninę knygą paskaityt... Pasiėmiau visgi ir fotoaparatą. Maža kas. Nors jo nemėgstu, didelis, sunkus, o telefonu fotografuot man patogiau. To stebuklo kaip bridkelnės, per kurias uodai nekanda aš neturiu, bugsstopper marškinių taip pat neturiu (Donatai, kitą kartą pasirūpink žmonos apranga labiau ;) ). Būsiu geras masalas uodams. Bet juk ne kasdien, šiandien aš kaip nors išgyvensiu...
Mašinoje kalbos netyla. Tikra sugedusi radija, kuri be sustojimo kalba apie tą patį. Lašalas ten, lašalas ana ten, o gal ten, pervažiuosim per keletą upių per vakarą. Nu ir valio. Važiuosim. Kaip nors ištversiu, nors jau matau save besikeikiančią dėl uodų gausos… Vienam galvoje lašalai, o man.... Bijau bebrų. O jei išgirsiu šerną, man nebereiks jo pamatyti- tupėsiu aukščiausio Žemaitijos medžio viršūnėje ir nežinau kas ir kada mane iš ten iškels. Bijau visko gamtoje. Uodų, skruzdėlių, visų kitų šliaužiančių gyvių. Donatai, juk tu visa tai puikiai žinai... Bet ačiū, kad pasitikėjai ir mane išsivežei į gamtą....
Išlipus iš mašinos užeina kvailas juokas. Ką aš čia veikiu po galais. Didysis vaikas jau lieka savaitgaliams namie vienas (įdomu kada supras laisvo ploto esmę :D ), du mažesnieji smagiai laiką leidžia su močiute Priekulėje. O aš turėčiau smagiai leist vakarą prie upės :D
Einam mudu per laukymę, dėl viso pikto apsiaviau žemus guminius aulinukus, bet sausa, švaru, gražu. Saulė šviečia, šilta, vėjukas pučia, nei vieno uodo. Man pradeda patikti. Gegutė kūkuoja, bet jau ne pirmą kartą ją girdžiu, tai nebesvarbu, jog kišenės tuščios. Upė. Mažytė. Bebrų užtvankų daug. Upeliukas vietomis toks, kaip žvejai vadina „gavnatečka“. Klausiu ar tu čia žadi gaudyti kažką? Donatas eina priekyje ir kas keli žingsniai atsisuka į mane žudančiu žvilgsniu. Nu kassssss? Ar moki eit tyliau? Niekad negalvojau esanti antilopė, bet po tų žvilgsnių jaučiausi kaip Gnu veislės ... Almaaaa, tavo guminiai barška! Sorry. Almaaaa, nekalbėk! Gerai gerai, tyliu. Stoviu už 2 m, jis man kažką mojuoja, gestikuliuoja ir nepyk, nemoku aš tos esperanto kalbos, nieko nesuprantu. Nueina ir palieka mane ramybėje. Dangus giedras, gražu, šilta, uodo nei vieno, išsitiesiu ant žolės ir tiesiog žiūriu į dangų. Guliu gal kokias 10 min su savo mintim. Staiga išvystu prieš save Donatą. Jėzau šventas, kaip sveriant 100 kg reikia sugebėt vaikščiot taip, kad net šapelis netrakšteli po kojomis?? Pasipila priekaištų tirada kodėl aš nežiūriu kur bulkuoja :O Ne nu čia tai viršūnė! Aš pirmą kartą gyvenime iš vis pamačiau tas kelias „bulkas“ ir dabar jau turiu stebėti. Gerai, keliuosi ir žiūriu. O tada prasideda šou. Ir vienur, ir kitur tas malonus ausiai garsas. Pagauna azartas ir mane. Vis dar bandau lengvai sklandyti ore, kad tik neišbaidyti, juk aš tyliai eiti nemoku. Vienas užkibęs pasivartė ir nuėjo atsikabinęs, net aš mačiau tamsų, didelį margį. Donatas, kuris visada moka išlikt ramus bet kur ir bet kada, tėkšteli su meškere per vandenį. Antras kibimas- nuėjo vėl. Jau juokiasi, vadinasi nuotaikos nesugadino. Kyla vėjas, ačiū jam, nes galiu truputį liesdama žemę judėt :D Stoviu, stebiu, einu ir vėl stebiu vandenį. Net švilpt tyliai bandau ir rodau pirštu į keletą kartų toje pačioje vietoje iškylančius ratilus, kuriuos palydi garsus bulbt. Yra !!! Didelis, margas! Pavyksta nufilmuot visą veiksmą nuo kibimo, iki paleidimo, užtrukom tik keletą sekundžių pasidžiaugt. Dar kibimas ! Dar! Aš jau šokinėju, azartas pagavo. Nuotaika puiki. Laikrodis jau rodo po 22 val... Bet stengiuosi negalvot apie jį. Prašau dar žvejot, noriu dar pabūti.... Nuotaika pas abu buvo puiki. Iki kol Donatas neužtiko sliekininkų sistemų.... Bet čia bus kita tema apie tai, kaip valandą laiko dar mynėme upės krantą gelbėdami upėtakius....
Aš dar sugrįšiu. Prie tos pačios upės. Net jei ne dėl lašalų ir upėtakių šou, tai bent apžiūrėti pakrantės.
Alma
2017 m birželis
Prikabinti failai
20170608_174143.jpg
20170608_174143.jpg (156.05 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
20170607_211154.jpg
20170607_211154.jpg (113.96 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
20170608_210550.jpg
20170608_210550.jpg (60.37 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
20170607_211136.jpg
20170607_211136.jpg (196.65 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
20170607_191156.jpg
20170607_193106.jpg
20170607_193106.jpg (173.6 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
20170607_191006.jpg
20170607_191006.jpg (64.84 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
20170607_184103.jpg
20170607_184103.jpg (142.73 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
20170607_184011.jpg
20170607_184011.jpg (130.86 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
20170607_182850.jpg
20170607_182850.jpg (169.66 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
20170602_201537.jpg
20170602_201537.jpg (154.23 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
19146255_10211424410677682_5871000251428588829_n.jpg
19146255_10211424410677682_5871000251428588829_n.jpg (91.61 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
19029577_10211424411117693_7551263032333447953_n.jpg
19029577_10211424411117693_7551263032333447953_n.jpg (139.48 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
19113650_10211424410957689_3577148518589601175_n.jpg
19113650_10211424410957689_3577148518589601175_n.jpg (70.88 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
19113615_10211424411477702_320478787903259498_n.jpg
19113615_10211424411477702_320478787903259498_n.jpg (124.75 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
19060175_10211424410557679_5134096333054931578_n.jpg
19060175_10211424410557679_5134096333054931578_n.jpg (130.45 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
19029285_10211424410997690_4162789677813712387_n.jpg
19029285_10211424410997690_4162789677813712387_n.jpg (118.59 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
19029510_10211424411517703_4063292475443445620_n.jpg
19029510_10211424411517703_4063292475443445620_n.jpg (161.84 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
18945347_10211365165556591_1501962391_n.jpg
18945347_10211365165556591_1501962391_n.jpg (111.99 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
18952979_10211424410917688_6276705494502830860_n.jpg
18952979_10211424410917688_6276705494502830860_n.jpg (140.06 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
18871258_10211342969681708_1815368576_n.jpg
18871258_10211342969681708_1815368576_n.jpg (177.63 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
19029185_10211424411277697_2524780562921864417_n.jpg
19029185_10211424411277697_2524780562921864417_n.jpg (150.01 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
18870898_10211342969801711_2083248044_n.jpg
18870898_10211342969801711_2083248044_n.jpg (268.13 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
18952983_10211424411397700_7023301153268534226_n.jpg
18952983_10211424411397700_7023301153268534226_n.jpg (160.63 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
20170607_193201.jpg
20170607_193201.jpg (121.17 KiB) Peržiūrėta 9786 kartus(ų)
 #698506   zvejysmegejas
 13 Bir 2017 01:32
Nr.10
Lašalas.. Lašalas.. Lašalas..
1.JPG
2.JPG
3.JPG
4.JPG
Šis žodis pastarosiomis dienomis mūsų šeimoje jau buvo tapęs kone keiksmažodžiu. Laimei, turiu supratingą šeimą, kuri žino, kad tie keliolika vakarų, praleistų prie upių, man buvo reikalingi bei svarbūs. Girdėjau, kad kiti žvejai, pasirodant lašalui net pasiima atostogas. Deja, tokios galimybės aš neturiu, o ir lašalų skridimo tikslus metas nežinomas, taip pat, kaip nežinosi, kada bobų vasaros metu tau veidu slinks voratinkliai ar kada kuriame nors Lietuvos kampelių apsilankys Pupų Dėdės karavanas su šunimis.
Pernai turėjau pirmą upėtakių gaudymo sezoną museline lašalo skridimo metu, tačiau visiškai nebuvau su tuo susipažinęs, tad rezultatai nebuvo itin geri. Šiemet tam ruošiausi: stebėjau vandens lygį, temperatūros svyravimus, bandžiau prisiminti perspektyvius upių ruožus, kuriuose galėtų skristi lašalas, skaičiau ir daugiau lašalo sezonų patyrusių žvejų pastebėjimų. Daug aplankyta, apkeliauta, pamatyta, įamžinta. Pasinaudota puikia proga skirti laiko ir nepagrindiniam hobiui
6.jpg
7.jpg
2h.jpg
5.JPG
8.JPG
9.JPG
10.JPG
Džiugu, jog lūkesčiai bei pastangos nenuėjo perniek. Kelis vakarus stebėjau itin aktyvius bulkavimus. Pats rinkimo šou nuo paviršiaus yra sunkiai aprašomas, tačiau labai užburiantis. Tas vaizdas išlieka ilgam atmintyje, kas susidūrė, manau, pritartų man.
11.JPG
Įkritę į vandenį lašalai upėtakiams yra lengvas grobis ir jie mielai naudojasi proga prikimšti pilvus šiais vabzdžiais, o homo sapiens gudrus - susiriša (arba paprašo rišimo guru, kad surištų) muselių, panašių į lašalus ir plukdo upės paviršiumi.
DSC_006.JPG
DSC_2270.JPG
Upėtakis, manydamas, jog tai tikras skanėstas, čiumpa jį nuo paviršiaus ir atsiduria ant kabliuko. Sąmoningo žvejo dėka, paleidžiančio žuvis, tai trunka neilgai, nes po foto sesijos jis keliauja atgal į savo vandenis rinkti tikrų lašalų.
DSC_0064.JPG
DSC_0007.JPG
DSC_0086.JPG
DSC_0122.JPG
DSC_0256.JPG
DSC_2547.JPG
DSC_2610.JPG
DSC_2732.JPG
DSC_2617.JPG
DSC_2877.JPG
Beje, reiktų pažymėti, jog būta dienų, kai net gudrų žveją pergudrauja pats upėtakis, nekibdamas ant siūlomų netikrų lašalų, o šokinėdamas virš vandens šalia jų :)
Visi šiose nuotraukose įamžinti upėtakiai (neįamžinti taip pat) grįžo į savo namus, kad su jais, dar labiau ūgtelėjusiais, būtų proga susitikti ne tik man, tačiau ir kitiems.
DSC_0156.JPG
DSC_2558.JPG
Vakarėja.
25.JPG
Laikas namo..
26.JPG
 #698730   RastaMan
 14 Bir 2017 22:46
Nr. 11
Paveikslėlis
Išvyka dviese, arba kaip padaryti, kad visi būtų "sotūs ir laimingi"

Sveiki,
prieš tai du neapsakomai įdomūs ir gražūs reportažai vienaip ar kitaip palietė antrąsias puses arba šeimą. Ne išimtis bus ir tai ką dabar bandysiu aprašyt.
Užbėgant įvykiams už akių, tiems kurie mano jog reportažas tik žuvų foto (gink Dieve nieko prieš jus blogo neturiu :[anuol ) norėčiau pasakyt/pasiteisint, kodėl tai visgi žvejybos, o ne kelionės reportažas. O taip yra todėl, kad gan ilgai tam ruošiausi, rinkau informaciją (maps'ai, google'ai ir t.t.), inventoriaus teko pasiimt daug (tiesą sakant didžiąją bagažinės dalį būtent ir sudarė žvejybos įrankiai, o ne įvairūs "turistiniai padargai" :grin: ).
Na ką gi, bandysiu pradėti :grin:
Kaip ir minėjau, kelionė su mano antrąja puse, tai teko gerokai pasukt visą tai kas sukas ir ko geriau nereikėtų sukinėt ( :-D ), kad kaip čia viską "padaryt", kad ir mano žmona, ir aš pats nelikčiau nuskriaustas. Lyg ir viskas apgalvota, visa manta sukrauta - važiuojam!! ''plot
Niekur neskubam nes išvykom laaabai anksti, o vykstam iš "žemai" (žemaitija) į "aukštai" (aukštaitija). Atvykus zuikio greičiu sunešu visą mantą į mūsų "pilaitę" ir jau žvelgiu pro jos langą į savo naują "žaidimų aikštelę" :grin:
1.jpg
Laiko dar į marias, tai įtaisau savo "sėdynę" ten kur be galo patogu ir kas svarbiausia, kad galėčiau stebėti viską kas vyksta apačioj t.y. kur užsiimsiu rimtais reikalais :grin:
2.jpg
2.jpg (252.08 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
Žvalgyba davė vaisių. Jau žinau kelias vietas kur pastoviai iš vandens išoka žuvys. Tiesa nedidelės, bet ir ne aukšlės dydžio. Analizuojant kranto liniją kokį čia dabar spiningą imt ar "krūminį" ar "plentinį" (kam vaizduotės stinga, bet manau čia tokių nėra, paaiškinu - pirmasis trumpas, skirtas šabakštynam, antrasis savaime suprantama priešingas variantas pirmąjam), prieita prie išvados - vienareikšmiškai "plentinis" :grin: . Vis dar bestebint aplanko be galo gražus padarėlis (aišku jis gražus tik tiems kas supranta kas tai ir jei tas kas supranta yra žvejys :grin: ))
3.jpg
3.jpg (42.4 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
Laikas vis artėja prie valandos "X". Ausis pasiekia čirškinamos mėsytės garsas. Pasuku makaulę į kairę.... akurat, žmonos "zagaras" pačiam įkaršty, O tai reiškia - jai gerai, o man laisvas laikas :v-ar
Na kuuu, prie upės. Vaizdas džiugina. Gražu.
4.jpg
5.jpg
Nužiūrėtos vietos iškart duoda vaisių (čia turbūt vertėtų prisimint patarlę "neskubėk ir būsi pirmas")
6.jpg
6.jpg (82.49 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
Na šitiem tikrai nesiruošiau. Masalinėje praktiškai nieko nėra ant ko galėčiau juos kur kas sėkmingiau gaudyt. Galvojau jog čia jau bus pirmas "fail'as" pasiruošime, bet klydau. Kibo ir toliau
7.jpg
7.jpg (70.6 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
Taip bežaidžiant sportinis azartas po truputi pradeda blėsti
- Negi nieko rimčiau nebus?!?
(Retorinis klausimas garsiai, kurį palydi kiek tylesnė tyrada rusiško paveldo)
Ir staiga (nežinau ar pavyks perteikt garsą raidėmis, bet visgi pabandysiu, jei ką "paspauskit fantazija ON", jei ką yra visai šalia nuo "nebenusišnekėk" :-D ) toks itin duslus "bulbt" ten kur turėtų būti masalas, mikro akimirka ir jau ritė žviegia, spiningas (pakankamai galingas) riečias į baranką lyg ir traška (čia tiksliai atsakyt negaliu, gal tik dabar berašant taip atrodo), dar akimirka - didelis triukšmas vandens paviršiuj ir...ir..ir...baigta. (čia jau kur kas garsesnė tyrada vertės iš burnos, net gėda prisipažint kiek makaulė to brūdo pritaupius :oops: :-D ). Atsikabino. Per tą trumpą laiką nesugebėjau pamatyt kas ten buvo. Upėtakis? Manau ne nes pastaruosius jau užuost gebu. Dar viena mintis - Ponas šapalas chuliganavoja. Smagu, jau žinau, kad ir kažką rimtesnio yra tikimybė rast :v-ar .
Tuom ši diena nesibaigė prie upės, bet jau ir tiek malonumo nebeteikė po sakykim nesėkmės.
8.jpg
Dar keli metimai ir jau laikas pažiūrėt ar žmona jau "paruošta" t.y. dailiai apskrudus (tik prašau jokių nepadorių minčių čia :stop-; :-ug :grin: )
Tik mane pamačius iškart suprato jog KAŽKAS įvyko. Veidą buvo nuspalvinusi tokia kvaila šypsena kokią gali turėti tik dviem atvejais, arba tada kai kelnes netyčia "prisidrebi", arba kai žvejys susiduria su rimtu priešininku.
-Tai jau pagavai? :grin:
Na ir atsakymas, ypač dažnai girdimas:
- Tu nepatikėsi kokio dydžio buvo, bet....pabėgo :-D
Ir tada viskas buvo nupasakota kiek įmanoma detaliau, žmogui nesusijusiam su žvejyba garantuotai per smulkiai ir per ilgai, bet čia sakau DIDELĮ ačiū už supratinguma, išklausimą ir neparodyma nei menkiausios kruopelytės nesusidomėjimo. Juk suprantat kaip reikia viską tiksliai papasakot ir pasidalint tais nuostabiais potyriais :grin:
Vat čia kilo didelis klausimas ar talpint sękančia foto ar ne. Klausiau moderatorių ar galima, nurodė tam tikrus taisyklių punktus jog tam tikru atveju ne. Gink Dieve tikrai šia nuotrauka nenoriu ko reklamuoti ar skatinti tai daryti, bet jei jau pasakot viską, tai viską reik ir parodyt (Jei vistik tai prieštarauja taiyklėm šią pastraipą galima ir išrtint, tikiuosi ne visą šią rašliavą nes laiko tai tikrai užtrunka :lol: )
Tai va (manau suintrigavau, kas čia dabar bus :-D , tie kas laukia orgijų, galit toliau nebežiūrėt - nebus :-D ) viską atpasakojus ir vėl prisiminus kas įvyko, reikia lengvai nusiramint ir skirt likusį vakarą nuostabaiusiam ir atrimiausiam sau žmogui - savo žmonai.
Štai ir raminantys, kartu ir dezinfekatorius, na ir Pono Karbauskio didžiausias košmaras :grin:
P_20170609_185558.jpg
Daug negalima, o ir nesinori nes ne tam čia atvažiavom, be to vis dar tikiuosi revanšo su šios dienos "chuliganu" ir plius dar laukia nuostabus vakaras gražioje aplinkoje.
Aistroms atslūgus ir abiejų fantazijos dėka susikuriam sau nuostabią "ale restorante" vakarienę. Čia gal pasirodisiu kaip tikras neandartalietis per taip ir norisi sękantį vaizdą pavadint "Man Vs Wonam" :grin: Na ką kas man besakytu, bet neskaitau aš maistu žuvį, mėsa ir tik mėsa :twisted: (tikrai nieko neturiu prieš tuos kas ją mėgsta, skonio reikalas :grin: )
P_20170609_193450.jpg
Tiek tos dienos, laikas pailsėt ir pilnai pasiruošus laukti to ką pasiūlys sękanti, niekada nenuspėjama, diena
Kiekviena nauja diena prasideda ne kuom kituom kaip pusryčiais. Hmmm, skanumėlis :v-ar
P_20170610_073532.jpg
P_20170610_073532.jpg (87.75 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
Pasistiprinus, laikas pabendraut su vaikučiais
9.jpg
9.jpg (70.18 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
:-D Iš akių atrodo kiek paklaikę, bet čia viskas normalu - šiuolaikinis jaunimas - kompiuteriai, facebook'as, twitter'is... :-D
Laikas vėl prie upės. Ne, ne, ne chuligano vakarykščio ieškot, bet su žmona pasibūt. Viskas nuostabu, bet akys "krypt" į namelį, "kypt" į vandenį. Viskas suprantama, namely - spiningai, vandeny - žuvys :-D . Ciklas vis dažnėja. Reikia kažką daryt :? . Kas gali išgelbėt? Ogi "Smaragdo žiedas" žmonai. Taigi graži dovana moteriai visada jos širdį suminkština :grin:
Štai jis. Sakysit negražus? :grin:
P_20170610_104823.jpg
P_20170610_104823.jpg (69.52 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
Viskas, žmona patenkinta. Aš galiu daryt ką noriu ;-var-var.
Bolido greičiu iki namelio, už meškerės ir prie upės. Tokiomis situacijomis pats stebiuosi. Be galo nemėgstu bėgiot, bet nustembu kartais kaip tai gerai sugebu :-D
Vanduo....
P_20170609_160215.jpg
Ilgai laukt nereikėjo. Smagu. Bet ne TAS :(
P_20170610_193513.jpg
Nieko, visvien smagu. Mėgaujuosi kiekviena akimirka. Ir staiga tas pats scenarijus kaip vakar, tik.....(pauzė įtampai išlaikyt :-D ) šį kart jau kovoju su žuvimi. Savy ramybė, jokių karštligiškų judesių, viskas gerai. Ir štai jau turiu kuom pasidalint su jumis. Nežinau ar tai tas pats "vakarykštis" ar ne, bet tai jau nesvarbu. Jaučiu pasitenkinimą. Viskas pavyko, liko ir žmona savaitgaliu patenkinta, ir aš gerai leisdamas laiką smagiai žuvį pagaudžiau :cool:
11.jpg
11.jpg (115.84 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
12.jpg
Bet viskas tuom nesibaigė (va čia jau rašinio kulminacija artėja :-D )
Patenkintas savimi ir nebesikitėdamas nieko daugiau sulaukiu tai ką jau aprašiau tik tris kart išraiškingiau :shock: . Ir štai dar vienas gražuolis
P_20170610_162542.jpg
Kaip nebūtų keista, bet ir tai dar ne pabaiga. Viską vainikavo šis smarkuolis, kuris tikrai ilgam išliks atminty...
P_20170610_162627.jpg
P_20170610_162627.jpg (137.19 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
Laikas leidžiamas smagiai lękia kaip greitai sukamas filmas per tv, nieko nepadarysi, viskas kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Esu be galo sužavėtas kraštu kuriame buvau ir esu įsitikinęs jog sugrįšiu. Tik manau sękantį kartą skirsiu laiką savo mėgsamiausiam užsiėmimui - upėtakių žūklei.
13.jpg
15.jpg
16.jpg
16.jpg (54.71 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
Paskutinės sedundės, o aš vis prie upės. Ligonis, ne kitaip :-D
22.jpg
22.jpg (93.62 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
Na ir kaip išvykstant neparagavus kažko vietinio :grin: . Vieta labai jau autentiška, bet buvo verta :grin:
P_20170611_153543.jpg
P_20170611_154141.jpg
P_20170611_154141.jpg (79.89 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
23.jpg
23.jpg (62.71 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
Na o ši simbolinė taurė už jus visus meškerės brolius, už visus tuos kurie myli gamtą, ją saugoja ir mėgaujasi kiekviena akimirka budami joje :/braj;
P_20170609_185013.jpg
P_20170609_185013.jpg (56.83 KiB) Peržiūrėta 10555 kartus(ų)
 #699261   Sokratas
 26 Bir 2017 18:31
Nr.12

---------------------------------------------------- Žvejybinis reportažas nuo Mažeikių krašto ------------------------------------

Gegužės pabaiga. Alyvos sužydėjo, ženklas, kad lynai turėtų kibti. Tuo labiau,kad tai vienur tai kitur pasigirsta, kad jie kimba. O ir pats jau ne sausas, jau pagavęs jų... Reikia vėl bandyti.. Nebandysi, tikrai nepagausi... Nepagausi lynų, tai nors karšiukų, raudelių bus.... Su tokiomis mintimis atsidūriau prie Juodeikių tvenkinio. Kaip ir priklauso, pasišėriau, užmečiau vieną fiderį ir vieną plūdinę...
Noriu lyno...noriu, noriu, noriu ...o norėt juk nedraudžiama...

Po poros valandų laukimo jau būtų gerai ir karšiukas, dar po valandos, sutikčiau ir su raudelėmis.... na nekimba, nors nusišauk... Prieš dieną tokius galiūnus išvelėjau iš to tvenkinio, iš tos vietos, kad oi, oi, oi, ...
20170529_073555.jpg
20170529_092524.jpg
o dabar tyluma, ramuma... Nors ne visai: paukšteliai čiulba, bebrai plaukioja , net uodega kitas išmuša tokį fontaną, lyg didžiausias rąstas būtų iš dangaus nukritęs
P1140739.JPG
o ir žuvys paviršiuje supliauška, kartais kupras iškiša, bet nekimba. Po 4-ių valandų laukimo, šėrimo, meškerių permetinėjimo, masalų keitimo, kantrybė išseko...
Kažkada netoliese buvau apžiūrėjęs tokį tvenkinį, matėsi, kad ten gyvybės yra, bet konkrečiai, kas tenai gyvena, dar neteko įsitikinti...Galvoju,reikia pabandyti pavažiuoti iki jo, ar taip, ar anaip, čia nėra laimės man šį rytą ankstyvą. Dar tik 7 valandos, žvejybai laikas tinkamas...
Kaip taręs, taip padaręs, atsirandu aš prie to vandens: visi krantai apaugę nendrėmis, viduryje vėlgi matosi kažkokie šapai išlindę, kas byloja, kad ten gylis mažas, arčiau kranto, švariau...
P1140740.JPG
Pirmas klausimas , kažin koks čia gylis, ir ar bent kiek švarus dugnas, kad įmanoma būtų meškerioti. Bandau nustatyti : užmetu, plūdė stovi, ištraukęs gylį padidinu, vėl užmetu, vėl stovi , ir taip dar keletą kartų, kol plūdė pavirsta ant šono...Nieko sau, visai netoli kranto, o gylis beveik 3 metrai, nustembu...Tuoj ištrauksiu meškerę, truputį pastumsiu plūdę žemyn, kad gražiai stovėtų, pakeisiu senus sliekus ant kabliuko, likusius nuo anos žvejybos, ir matysim, kas čia man pirmas užkibs, jei iš vis užkibs...
Užmetu, plūdelė atsistoja, ir....nieko laukt nebereikia, žiūriu, kad pradeda slinkti į šoną, įgydama visai neblogą greitį. Pakertu, kažkas geras aname valo gale pakibęs, bandau sulaikyti, bet nesiseka, plaukia tolyn nuo manęs savo maršrutu, aš nepasiduodu, ateik čia, kas ten toks esi, ritė žviegia visu garsumu... vienu žodžiu, galynėjamės, kas kurį įveiks...Jisai, o gal jinai, pakeičia kryptį ir pradeda plaukti link nendrių, ko aš visai nenoriu, tempiu link savęs kiek begaliu, o galiu nedaug, nes pavadėlis tik 0,12 mm, per daug griežtas negaliu būti, nutrūks ir viso gero, net nesužinosiu, kas ten toks buvo. O juk norisi labai, manau ir jums, beskaitantiems, jau norisi :grin: ... Ir staiga, kad šoks į orą... ir čia mano akys ant katos iššoko: lydeka, nedidelė, gal tik pusės metro ilgio, bet nustebau be galo susidūręs su tokiu laimikiu. Na, ne laimikiu dar, jis dar vandenį, tiksliau , jau ore, nuo manęs už kokių taip 10-ies metrų... Ilgai neskraidė, pliaukštelėjo vandenin ir nėrė tiesiai į nendres...Tik vienas Dievas težino, kur ten jai buvo kabliukas įsmigęs, kad dar iki šiol nenupjovė savo aštriais, kaip britva, dantimis, tokio plonyčio pavadėlio...
Valas apsuktas apie nendres, jinai nendrėse, aš tymt, tymt, nei krust. Bandau bristi arčiau, atsukti už jų užsisukusį valą, taip sakant, bandau gelbėti padėtį. Atrodo pavyksta, meškerę ištraukiu, o aname gale nebėra kabliuko ... laimikio, savaime suprantama, irgi...
Ne bėda, rišu naują kabliuką , maunu ant jo naujus masalus, bandau laimę toliau: lydekų tikrai nenoriu, ne jų aš čia atėjau, ne jų. Jei norėčiau jų, visai kitaip meškerė būtų surišta. Ko tai senokai jos manęs nebedomina, nebedomina tos kvailos (jei iš vis žuvis gali būti protinga ) plėšrūnės, griebiančios bet ką, ir bet kaip, kas tik plaukia pro jų nasrus, ar tai būtų metalo blizgantis gabaliukas, ar guminė neaiški žuvelė, ar tik pagaliukas su kabliukais besikraipantis. Tokią plėšrūnę pagauti sugeba bet kas, kas nors šiek tiek susipažinęs su žvejyba, neįsižeiskit spiningistai, čia aš tik taip mandravoju... :liež-uvis :) Bet va, pamėgink įsiūlyti savo masalus taikiai žuviai, kai jinai ir valgyti nelabai nori, velniai žino, ko ji kartais nori, aplink sukinėjasi, dugną knisa, maitinasi, burbuliuoja, o tavo siūlomų skanėstų neliečia, žuviai, kurios tu nori, o jinai tavęs, nei kiek :roll:
Norėčiau gražių karosų, gal lynų, gal raudžių, gal net karpių nedidelių pamatyti, užkibusių palaikyti, ištrauktus pačiupinėti, nupaveiksluoti, galiu ir atgal paleisti, nebėda, ne iš bado mirštam... bet juk nepasirinksi, norėti juk nedraudžiama '''bum .
Kelis kartus lygtais kažkas bandė dar kibti, bet nepakirsdavau, matyt tokios ten ir žuvys tebuvo...Nors kažkas, laikas nuo laiko stambesnis supliauškėdavo, ar net nugarą parodydavo vidurį tvenkinio, pranešdamos, kad mes čia gyvenam, pamėgink pagauti :ruko ...
Saulė pakibusi jau aukštai plieskia, niekas nebepatampo nei plūdelės, reikia baigti, užteks šiandienai. Tokia jau dienelė šian nelabai sėkminga, visai nesėkminga...Kaip tas kad sako: jei nežinočiau, kad žvejyba ramina, visus sudraskyčiau, subinesa išspardyčiau :-niak' :-D :-D :-D
O prie šio tvenkinio aš dar kada nors sugrįšiu , ,,jej bogu" , sugrįšiu ....
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Prasidėjo birželis, pradėjau važinėtis į kitas vietas žvejoti. Labiausiai dabar kenčia Sedos ir Plinkšių ežero lynai, karšiai, kuojos ir raudės. Dažnai visai neblogai pasigauna. Kartais žvejoju vienas, kartais su kompanijone, kuriai žvejyba irgi pirmoje vietoje, o visa kita - paskui... :roll: :lol:
Vieną vakarą, pasižiūrėjęs meteoroligines prognozes, pamačiau, kad rytas gan vėsus, tik +2 šilumos, nusprendžiau nevažiuoti, mai šunys... O mano žvejybos partnerė telefonu prasitarė, važiuosianti, nebijanti šalčio... Ir iš vis, jei mes, daugumas žvejų sekame prognozes, ar slėgis nesikeitė, vandens lygis toks pat, temperatūra tinkama, tai ši žvejė, į tai nekreipia jokio dėmesio, sakydama, man tas nerūpi, nes vis tiek aš važiuosiu pažvejot, nepagausiu, tai nors gamtoj pabūsiu, atsipalaiduosiu nuo darbinių rūpesčių... Ir kas keisčiausia, nors kartais visos prognozės rodo, kad šiandiena nekibs, o jinai- bac ir prigaudo... Ir ką man tada reikia sakyti, kaip jaustis : D
Atsikėliau vistiek anksti iš įpratimo, galvoju, dar šiek tiek luktelsiu, kavos atsigersiu, pavalgysiu, jau ir oras sušils, o tada pasuksiu jai , jei sakys kad kimba, važiuosiu ir aš...
Skambinu :
- A kimb lynaaa? -, ir girdžiu atsakymą:
- Su lynaas visaa prastaa, net nedasejkiau anū... užtat su stirnuom liux, veina pateisiau unt keli vėjtuo '''bum :shock: :shock: :shock: :superšokas :superšokas :superšokas :-ug :-ug :-ug :-niak' :-niak' :-niak'
Bet pati sveika gyva , meškeris irgi sveikas , o mašina, užkiely unt trala, buoginam į metala lauža... Vo tep vo....
Paklausiau, ar nereikia padėti kuo, sako, jau viską pati susitvarkysiu, buvusi ir policija ir medžiotojas, ir viskas ok, išskyrus vargšelę Audi ...O rytoj, sako, pasiimk ir mane žvejybon, nes noras žvejot nedingo :) ;-var-var. Pažadėjau pasiimt , tuo pačiu aptarsim visus niuansus, kaip ten kas nutiko...
Stiprių dar yra moterų mūsuose, nesakykit ;uolrait : D
Anksčiau, žvejodavo tik plūdinukėm. Dabar jau moka ir fiderį užmesti, ir ne tik užmesti, bet ir pagauti.
Šiaip jau darosi pavojinga ją imtis kartu, nes dažnai man nušluosto nosį :D. Va šioje bendrai sugaudytų laimikių iš Plinkšių ežero foto - visi didžiausi lynai sugaudyti jos:
P1150544.JPG
Šioje laimikių fotkėje iš Sedos ežero , pats didžiausias karšis (1,6 kg)- irgi jos:
P1150583.JPG
Juokais apie tai per SKYPE pasibėdavojau stipriam žvejui, gyvenančiam Airijoje, tai jis taip mane paguodė: ,, "naujokams sekasi" ... bet paskui naujokai virsta nebe naujokais ir viskas grįžta į savo vietas :)
Gal taip ir bus, matysim... :)
Žvejojant šiuos karšius Sedos ežere, pasidariau pertraukėlę, paėjėjau pasižiūrėti iki netoliese esančios įlankėlės. Buvau girdėjęs, kad joje įmanoma ir lynų pagauti, galvoju reikia ,,pračekinti“, ar įmanoma būtų žvejoti nuo kranto. Matau, kad neišsivalius, neįmanoma, bais jau prižėlusi pakrantė... Bet dar kai ką pamačiau- žolynas aptvertas srituliais.
Grįžęs papasakojau, ką mačiau, sakau, užkniso jau tie sediškiai, žvejoti tingi, tipo ,laiko neturi, bet skritulius pastoviai stato, ne pirmą kartą matau :evil: . Sakau, reikėtų juos biški paauklėti, kad laikytųsi taisyklių , reikėtų pranešti gamtosaugai. Nei tu skambinsi, nei ką, tik pliurpi , sako mano kompanijonė.... Ach taip, paimu telefoną ir surenku 112, patikrinsiu tuo pačiu, ar beįmanoma juos prisišaukti šeštadienį, kai visi ilsisi : paaiškinu situaciją, neužilgo perskambina inspektorė pasitikslinti, kas ir kaip. Panašiai po valandos , kitoje ežero pusėje, matau privažiuojant GA džipą su priekabėle, ant kurios valtis . Skambina man, sako, matau vidurį ežero vieną skritulį , o čia kiti - vandens lelijų žiedai balti... Nuėjęs prie įlankėlės, pirštu parodau kur jų yra daugiau. Inspektorius sako, ne didelė čia bėda, vienoje vietoje 4 skrituliai, o tas kitas vidurį, gal visai kitų žmonių. Tenka man paaiškinti, kad taisyklės reikalauja, kad prie žvejybos įrankių būtų ir jų prižiūrėtojas. Sakau, gal jisai, kas čia sustatė juos, dar keliose vietose yra pristatęs. Inspektorius nesiginčija, tik pasako, kad mano tiesa, ir teks leisti valtį į ežerą, sako, nusileiti į pakalnę dar pusė bėdos, bet va, užtemti atgal į kalną, gali pritrūkti jėgų... :e:e Taip išaiškėja jo nenorėjimo plaukti priežastis... :-niak'
Pasiplaukioję, surinkę skritulius, praplaukdami paaiškina, kad skrituliai buvę užtaisyti su boiliais: stambiems karpiams, lynams, karosams, karšiams. Rimtai paruošti skrituliai, sako, net su švieselėmis naktiniam stebėjimui...Jei kas liks nepatenkintas, kad dingo jų įrankiai, lai kreipiasi į Mažeikių GA, paaiškina...
- O jei jie vietoj kreipimosi mums padangas supjaustys, snukius išdaužys, kaip tada,- klausiu su šypsena veide? :) Inspektorius su inspektore , ar tai negirdėjo mano klausimo, ar apsimetė kad negirdi, nuplaukė į kitą ežero kraštą patikrinti ten situacijos, ir grįžę savo krantan, pradėjo sunkiai vilkti valtį į krantą, į kalną prie mašinos...
-----------
Tai va, taip ir gyvenam paskutiniu laiku: kartais lynai nuo tiltelio, kartais iš valties Plinkšių ežere, kartais karšiai, karosai, kuojos nuo kranto su fideriu Sedos ežere. Ėjo kalbos, kad be proto kimbo karšiai Juodeikių tvenkinį, kol kas netikrinau, neįmanoma visur suspėti, tuo labiau, kad dabar, kai jau baigėsi draudimas gaudyti žiobrius, Ventos upė ties Mažeikiais, rodo stebūklus. Vanduo pavasarį buvo žemas, juk net nebuvo pavasarinio polaidžio, nes žiema praktiškai be sniego, ir kai kurie manė, kad žiobriai pas mus neatplauks, nes sunku bus jiems užšokti ant Kuldygos slenksčio...
P1070013.JPG
Atplaukė ir džiugina... Vimba šiemet kimba nuostabiai, kelios valandikės ir dienos normą prirenki. Aną rytą pririnkau net dvi normas. Gaudau ir leidžiu į skiaurę... Po kiek laiko prisiruošiu patikrinti, ar neviršijau leidžiamo svorio. Kilsteliu skiaurę, o tenais bematau tik 4 žiobrius, ištraukęs žiūriu, kad atsiradusi skylė dugne... '''bum .Kai kam pasisekė ;uolrait , užtaisau skylę ir žvejodamas toliau, nesunkiai prirenku naują normą...
P1150649.JPG
Pridedu dar nuotraukyčių, kad įsivaizdotumėt, kokius vaizdus mano akis glosto ankstyvais žvejybos rytais, ar vėlyvais vakarais, ar naktį:
P1140788.JPG
P1140859.JPG
P1150059.JPG
P1150142.JPG
P1150157.JPG
P1150153.JPG
P1150172.JPG
P1150308.JPG
P1150311.JPG
P1150339.JPG
P1150615.JPG
P1150620.JPG
P1150716.JPG
P1150734.JPG
P1150642.JPG
P1150678.JPG
O vieną dieną birželio vidurį, patapau įsipareigojusiu... Feisbuke, kaip dabar madoj, nepasiskelbiau , bet toks jaučiausi... Tad kitą rytą tik prabudęs , dar neprašvitus, sėdau mašinon ir išlėkiau aplankyti savo draugelio. Tik užgesinus variklį, iškart ir prisistatė... Matyt vakarykščiai įsidėmėjo jo garsą, ne tik mane, gerą dėdę, kuris neblogai pavaišino ... :)
Na ką, susirenkam žvejybos reikmenis ir pėdinam į pakrantę žiūrėti, ką šį rytą Dievulis mums pusryčiams pasiūlys...
P1150443.JPG
Suskaičiavau, 7-ios žuvys jo skrandyje telpa, 8-os jau nelietė...Po gero pusvalandžio, dar dvi...ir viskas, užteks, sako, kiek gi galima :grin:
P1150485.JPG
Aišku, ne veltui vaišinosi, saugojo meškeres, nagais braukdamas per striukę, ar kelnes, pranešdavo apie kibimus, jei užsižiopsodavau ... :grin:
P1150517.JPG
https://youtu.be/qY68_NO0E2Q

O čia - kas man liko nuo draugelio pusryčių ...
P1150523.JPG
Neilgai tęsėsi mūsų draugystė, vėliau dar kelis kart ten nuvykęs, jo jau neberasdavau, neaišku kur pradingo...
Va tiek trumpai naujienų iš šiaurinės Žemaitijos.

,,Nie puxa, nie pėra“, ką išvertus reškia, nei žvyno nei uodegos, arba, kitaip sakant, kad jūs nieko nepagautumėt, mieli Lietuvos žvejai ir žvejės :lol:
Reportažo autorius džiaugiasi karšiuku :
P1150597.JPG
P1150597.JPG (72.42 KiB) Peržiūrėta 9940 kartus(ų)
O pabaigai paragaukime kokosų aliejuje kepto lyno iš Plinkšių ežero:
P1150634.JPG
ir žiobrio iš Ventose:
DSC_0313.JPG
Paskutinį kartą redagavo 1 Sokratas. Iš viso redaguota 26 kartus.
 #699621   blight
 03 Lie 2017 09:18
Metai štai ir įpusėjo. Kokių pasakiškai gražių reportažų šį kartą pamatėm... O dabar turim mėnesį tam skirtoj temoj balsuot už patį geriausią 2-ojo ketvirčio reportažą (balsuojam tik už numeruotus reportažus): viewtopic.php?p=699620#p699620 .

Naujus reportažus numeruojam vėl nuo Nr. 1 ;-)
 #702250   zvejysmegejas
 26 Rgp 2017 03:12
NR 1.
Paveikslėlis

Šį mėnesį turėjau savaitę atostogų Aukštaitijoje. [attachment=39]1.jpg[/attachment][attachment=38]2.jpg[/attachment][attachment=37]3.jpg[/attachment] Būti žvejybos rojuje, ežerų apsuptyje [attachment=36]4.jpg[/attachment][attachment=35]4b.jpg[/attachment][attachment=34]4c.jpg[/attachment] ir nežūklauti, būtų neracionalu. Žmona norėjo pažvejoti plūdine. Deja, jos norams nebuvo lemta išsipildyti, nors ir musių lervų jau buvau nupirkęs. Atpratau nuo plūdinių ar dugninių, tad nusprendžiau porą išvykų skirti plėšrūnui sugauti. Iškart susidūriau su kėblumais pasirinkdamas kurį nors iš 304 rajono ežerų :)
Lengviau tapo tuomet, kai Alis`e ieškojau ežerų, kuriems galioja bendras žvejo mėgėjo bilietas, nes daug
rajono ežerų išnuomoti skirtingiems nuomininkams. Turėjau įsimetęs Ufimkos valtelę, tai nuvykau prie labiau girdėto ežero, paplaukiojau kelias valandas, lydekų nebuvo, bet ešeriukų būriai kildavo iš dugno link valtelės. Paieškojau mažiausių masalų, tai linksmai pasportavau pagaudamas kelioliką nedidelių ešeriukų.
Vakarėjo. [attachment=33]5a.jpg[/attachment]Teko grįžti į krantą.[attachment=32]5b.jpg[/attachment]
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kitą dieną rinkausi kitą ežerą, kuriame buvo įveista šamų. Jų, aišku, nemačiau ir pagauti neplanavau. Užtat visokių gyvių užmačiau. Kas čia? (Aš ne apie šlepetę) :) [attachment=31]6.jpg[/attachment] Saulei leidžiantis turėjau keletą lydekų kibimų. Dvi, deja, atsipurtė.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Dienos bėgo, o mintys nedavė ramybės dėl kitokios žūklės. Spėkit, kokios :?: Taip! :grin: Norėjosi pamatyti upėtakį. Bet pamatyti ne nuotraukose, pvz., tokiose [attachment=30]7.jpg[/attachment][attachment=29]8.jpg[/attachment][attachment=28]9.JPG[/attachment][attachment=27]10.jpg[/attachment] O sugauti gyvai, juolab nuo paskutinės tikslingos išvykos buvo prabėgusios jau turbūt 2 savaitės. Žinojau, jog ir Aukštaitijoje Jų galima rasti.
Važiuoti toli. Bet norisi.
Palydovas lydi į vietą. [attachment=26]11.jpg[/attachment]
Atvykau.
Kur aš? [attachment=25]12.jpg[/attachment]
Vienok vieta man nesvarbi.
Svarbiausia, jog yra upė, [attachment=24]13.jpg[/attachment] ir yra vandens [attachment=23]14.JPG[/attachment] Tiesa, vandens nedaug [attachment=22]15.jpg[/attachment][attachment=21]16.jpg[/attachment][attachment=20]17.jpg[/attachment] Bet apskritai, čia visko yra:

ir skulptūrų, [attachment=19]18.jpg[/attachment]
ir milžiniškų augalų - Petasites hybridus, [attachment=18]19.jpg[/attachment] ir būsimų didelių drugių - Sphinx ligustri, [attachment=17]19a.jpg[/attachment] ir uogų, [attachment=16]20.jpg[/attachment] ir šiaip gražių dalykų bei spalvų [attachment=15]21.jpg[/attachment] Yra netgi Tų, dėl kurių šias vietas aplankyti norėjosi labiausiai.
Pirmieji sugauti kol kas tik tokie.[attachment=14]22.jpg[/attachment] Gal todėl, kad yra ir pėdų (foto skolinta iš pernykštės mano išvykos Dzūkijoje)[attachment=13]23.jpg[/attachment] Tad pėdinu tolyn, gėriuosi gamta bei upe, netikėtai kažkas sušlama už kelių metrų ir suplasnoja. Nebuvau pasiruošęs to įamžinti, tad nesigavo kokybiškai kaip norėtųsi [attachment=12]24.jpg[/attachment][attachment=11]25.jpg[/attachment] Prieinu vietą, kur pavasarį buvo radybų[attachment=10]26.jpg[/attachment] Negi imsi namo, juk blogas ženklas? :grin: Randu toj pačioj vietoj, kur palikau, vadinasi, niekam neprireikė [attachment=9]27.jpg[/attachment] Lai lieka dar.
Žengiu toliau, prasideda įdomesnis ruožas su pagilėjimais bei bebrynais. Ir.. ne tokiais linksmai dalykais.
Ar esat matę nardantį šerną? :?:
O aš mačiau.
Galiu parodyti, jei nesugadinsiu apetito bevalgantiems. :? [attachment=8]28.jpg[/attachment] Gaila šerniuko, bet jam nebepadėsi.

Prieinu dar vieną perspektyvų bebryną, keliolika metimų skirtingais vobleriais rezultatų nedavė. Užsidedu vieną iš kelių arsenale esančių tekančios saulės šalies gamintojo voblerių [attachment=7]29.jpg[/attachment] (nereklamuoju, tik dėl statistikos) ir antru metimu pajuntu smūgį, kurio taip laukiau bei tikėjausi.
Štai Jis [attachment=6]30.jpg[/attachment] Širdis džiaugiasi. Ne mažiau džiaugiasi ir Margasis, grįždamas namo. Apsuka garbės ratą, lyg norėdamas papozuoti, o reportažo autorius, lyg tyčia, tądien pasirinko paprastą objektyvą, kurio galimybės yra labai ribotos [attachment=5]31.jpg[/attachment][attachment=4]32.jpg[/attachment][attachment=3]33.jpg[/attachment] Po tokio susitikimo su Juo, nebereikia niekur skubėti, diena užskaityta galutinai. Galima prisėsti, apmąstyti, pailsėti. [attachment=2]34.jpg[/attachment] Toli nebeinu, randu dar vieną perspektyvią vietą - akmenį, po kuriuo tikrai privalo kažkas tūnoti, nes tai viena giliausių atkarpos vietų. [attachment=1]35.jpg[/attachment] Deja, niekas neišlindo pakeitus kelis masalus ir apmėčius iš visų pusių.
Būtinai dar prie jo sugrįšiu, tik greičiausiai jau kitąmet.
O gal ten slepiasi JIS, didesnis už pernai sugautą, įamžintą šioje nuotraukoje ir paleistą?.. [attachment=0]36.jpg[/attachment]
Prikabinti failai
1.jpg
1.jpg (206.32 KiB) Peržiūrėta 8154 kartus(ų)
2.jpg
3.jpg
4.jpg
4b.jpg
4c.jpg
5a.jpg
5b.jpg
6.jpg
7.jpg
8.jpg
9.JPG
9.JPG (291.01 KiB) Peržiūrėta 8154 kartus(ų)
10.jpg
11.jpg
12.jpg
13.jpg
14.JPG
15.jpg
16.jpg
17.jpg
18.jpg
19.jpg
19a.jpg
20.jpg
21.jpg
22.jpg
22.jpg (295.24 KiB) Peržiūrėta 8154 kartus(ų)
23.jpg
24.jpg
25.jpg
26.jpg
27.jpg
28.jpg
29.jpg
30.jpg
31.jpg
32.jpg
33.jpg
34.jpg
34.jpg (346.9 KiB) Peržiūrėta 8154 kartus(ų)
35.jpg
36.jpg
 #704855   sunnuva
 01 Spa 2017 00:16
2?... (susiimkit!)

Gal kiek simboliška jog pasakojimas atgulė pačiame margųjų sezono saulėlydyje. Nors jiems vietos čia nebus skirta daug. Tai ne vienos žūklės istorija, o trejeto tikrai nepamirštamų dienų.
Paskutiniu metu kasmet planuodamasis vasaros atostogas užsirezervuoju nedidelę atkarpėlę atskalūniško gyvenimo gamtoje. Tad ir šiemet pačiame vidurvasaryje susikroviau mantą ir patraukiau gimtinės link. Tikslas – per tris dienas įlysti į tris skirtingas žvejybines nišas: upėtakis, šapalas ir… karšis. Taip, karšis. Man kaip upelių maniakui plūdinė ar dugninė žvejyba pastaraisiais metais tampa vis didesne egzotika, šiemet tai ir buvo vienintelis sykis kai gaudžiau ne srovėje. Tad viduryje savaitės (šachmatas baidarininkai!), ankstyvą rytą aš jau dūmiau automobilio grotuvui plyšaujant amerikietiško kantri garsais. Pirmas darbotvarkėje buvo taškuotasis. Darbotvarkė glausta, tad šiam susitikimui išskirtas viso labo pusdienis. Vis dėlto vieta ne nauja, praeitais metais daryta žvalgyba sudėliojo šiokias tokias gaires, tad ir tikslas išsikeltas ne pats menkiausias – bent vienas gerokai virš 30cm. Tikslus žvejybose aš keliu dažnai, lyg kokią sportinę dvikovą su pačiu savim. Priklausomai nuo vietos ir lūkesčių, jie būna gan įvairūs: bent dešimt žuvų, bent vienas 30cm, bent penki 30cm ir panašiai. Taip lengviau matuoti kylančio (?) meistriškumo lygį, ir atminimai apie žvejybas kokie tai aiškesni bei tikslesni. Tad vienas gerokai virš 30cm. Tikslas tikrai ne titaniškas, bet žinant to upelio specifiką visai nemenkas. Ankstesnis rezultatas – du 30cm ribą perkopę marguoliai per tris žvejybas. Antravertus prisiminimas kuomet iš po šakų krūvos pabaidyta torpeda negiliu vandeniu šovė taip kad vandens vibracija buvo ne tik per bridkelnes juntama, bet ir girdima tiesiogine prasme ragian nenusismulkinti. Taigi persvarstydamas tikslus ir taktikas nejučia atsiduriu prie upelio. Vanduo aukštas (ačiū kapitone „Akivaizdu“ pasakys bet kurs žvejys šiemet), tačiau skaidrus ir smagus. Ir vis tik nemėgstu aš per aukšto vandens. Nejauku man kai bangelės teliūskuoja per bridkelnių kraštą, nesu ir žengimo į juodą nežinią fanas. Tad keliose vietose atsargumo vardan kliūtis apėjau krantu. Sugaudavau vis vieną kitą žuvelioką, nedidelių „špingalietų“ ten apstu. Tačiau vis pratinuosi jų mėgstamas vietas ignoruoti ir ieškoti kur gi tie profesoriai KTU rektoriaus disertacijas aptarinėja. Valanda vijosi valandą, bridau prieš srovę vis nukabinėdamas pacanus nuo kabliuko, ir nejučia pradėjau save pliekti kad galbūt su pirminiu tikslu buvo persistengta. Ar ne laikas jį skubos tvarka koreguoti iki tarkim 20 žuvų, nes nors skaičių dažniausiai pametu pirmoje dešimtyje, tądien tiek tikrai jau turėjau. Tų minčių genamas prieinu paskutinį posūkį, mat už jo dar viena vieta kur esant tokiam vandeniui niekaip neperbrisiu, ir puikus atskaitos taškas pabaigai, mat jau paskirtasis pusdienis niekingai seko. Skaitėt ne vieną pasakojimą kur sugaunama žuvis paskutiniu metimu? Tai va. Sugavau. Greit pajutau kad ne „sportininkas“. Dar po poros akimirkų žybtelėjo mintis kad greičiausiai kažkas netoli tikslo. O dar po poros minučių (kaip bebūtų nedideliuose upeliuose kovos neilgos) pamačiau kad tikslas pasiektas. Tai savo antspaudu susitikimo protokole patvirtino nepriklausoma ekspertė Ruletė. Dabar humaniško ir šiuolaikiško žvejo vardui išlaikyti būtina būtų paminėti kad žuvis sveika keliavo atgal. Nekeliavo. Prie tikslo buvo žvaigždutė, kurios išnašoje smulkiu šriftu parašyta, jog ta žuvis keliaus mamai ant vakarienės stalo. Kuomet papasakosiu kaip skurdžiai tas upėtakis gyveno savo lediniam vandenyje kol iki jos atkeliavo, gal susimastys ir nebepirks lydekų iš abejotinos reputacijos žvejų.
Atriedėjus iki gimtinės ir atlikus formalumus, jau mintyse dėliojosi kitas mažųjų atostogų žingsnis – naktinė žvejyba ežere! Kaip minėjau man tai yra tokia pat egzotika, kaip užkietėjusiam karpininkui muselinė. Tad ruošiausi atsakingai – prisikasiau krūvą sliekų (naminiai riebokšliai, ne kokie kalifornijos trūkasliekiai). Naktiniai lynui, paprasti rožiniai kuojai ar karšiui, o trumpučiai žali – ešeriui. Bent taip vaikystėje prisimenu galvodavau. Vasara drėgna, tad asortimentas gausus ir per dešimt minučių jau turiu ką pasiūlyti visoms ežero žuvims. Viena dugninė meškerytė, plūdinukė, kibirėlis jauko ir aš pasirengęs. Raunu žvyrkeliais ir miškais link gerai žinomo ežero gerai žinomos vietos, sukryžiavęs pirštus kad tik laisva būtų. Savaitės vidurys visgi, bet maža ką. Tik įsukus į aikštelę širdis nurimsta – nei palapinių, nei mašinų. Atabradėlis spindi atviras ir lengvomis bangelėmis moja kuo greičiau nusileisti ir užsimesti meškerę – ženklą kad vieta nusavinta tokiam laiko tarpui kokio tik užsimanysiu. Nusavinimas buvo labai savalaikis, iki sutemų dar du automobiliai smalsiai įsuko į aikštelę ir pašniukštinėję nurūko tolyn. Kompaniją man palaikė tik itin meilus šuneliukas, kuris kas kartą čia atvykus atsliūkina pasisveikinti ir prisispaudęs prie žemės prašo – pakasyk, ką? Kibo vidutinės kuojos, vienas kitas karšiokas, vakarop jie lyg ir stambėjo, lyg ir ne. Šioje žvejyboje ne tai buvo pagrindinis dalykas. Ir tikslas čia buvo kur kas pragmatiškesnis – praleisti naktį tamsaus miško ir skaidraus ežero sandūroje, stebėti sutemų gyvybę, nesmigti (!). Deja, romantika baigėsi labai greitai – temstant ėmė kilti priešinis vėjas, taikliai svaidyti šeryklėle užtaisytą meškerykotį darėsi vis sunkiau, o žuvis lyg pirštais kažkam spragtelėjus dingo kaip į vandenį (:D). Greituoju būdu buvo priimtas sprendimas greit susipakavus nusnausti automobilyje, ir švintant atakuoti lynus šalia esančioje įlankoje. Būtent ten sumečiau jauko likučius, ir atsiguliau į toli gražu ne penkių žvaigždučių lovą ant sėdynių. Tačiau kiek žvaigždučių trūko čia, tiek jų kompensavo dangus. Ir vieną didelį šviestuvą tarp jų. Net ir tokiomis nežvejybinės sąlygomis miškas naktį alsavo baugiu paslaptingumu ir didybe. Visokių minčių varginamas užmigau vėlai, o kiek tos vasaros nakties tėra. Vienoje pusėje rodos dar saulėlydžio paskutiniai štrichai neišsitrynę, o kitoje žiū jau dangus sidabru dengiasi. Įlankoje sėdėjau dar gerai neįžiūrėdamas plūdės. Kaip parodė tolesnė eiga, nebuvo ten ką ir žiūrėti. Visą rytą iki pat karaliaus pusryčių niekas taip ir nesujudino plūdės. Vėjas, nenurimęs visą naktį, vis smarkiau kėlė vandenį ir putė iš galvos bet kokius vilties trupinėlius. Nurašęs šį tarpsnį kaip nedidelį broką iki tol sklandžiai besiklosčiusiame atskalūno tridienyje, susikroviau mantą ir patraukiau namo. Išsimiegoti ir pergalvoti strategijas, nors trečiasis etapas buvo mažai nuo tokio oro priklausomas. Grįždamas mišku stabtelėjau gerai žinomoje vietoje tikėdamasis rasti pirmųjų voveraičių. Radau 7 baravykus. Ne tokia ir prasta diena išaušo – pagalvojau.
Tos pačios dienos vakare, pasilengvinęs krovinį bei atsikratęs sliekų, pašarų ir kitų sėslios žvejybos atributų ir juos pakeitęs itin šviežiu batonu bei keliais vobleriukais ir vabalais patraukiau link upelio vykdyti kasmetinės operacijos. Šiemet jos kodinis pavadinimas yra Šapalas2017. Nulis originalumo, nes visas jis sunaudojamas bandant sugauti tuos povandeninius arklius. Į vietą atvykau jau temstant, tad spėjau tik apžiūrėti upę šalia mano laikinos stovyklavietės. Vanduo geras, čia šlapios vasaros itin reikalingos, ir nors upelis maitinasi tik iš ežero ir tokiu būdu nenusenka daugiau nei šis jam leidžia, truputi daugiau vandens atveria didesnes galimybes žuvims. Ir man. Vėl migis automobilyje, šį kartą su smagesniu nusteikimu – oras susitvarkė, medžiai nebeošia kaip pašėlę o ir sekanti diena žada būti saulėta ir karšta. Kaip ir patinka žuviai juodu uodegipelekiu. Keltis gerai neprašvitus prasmės nemačiau – nebrisi per kerplėšų ir kelmų pilną upę prieblandoje. Tačiau laukti vidudienio kaitros neleido kitas niuansas, net ir darbo dieną įdienojus upę užpuola didžiausi šių dienų kenkėjai, irklais, liemenėmis ir šiaudinėmis skrybėlėmis pasidabinę gyvųjų mūsų vandens gyslų konkistadorai. Tad lengvai užkandęs ir įsitikinęs kad jau pakankamai šviesu patraukiau link vandens. Turbūt keliais sakiniais aknsčiau kai kam galėjo pasirodyti keistas mano masalų asortimentas – batonas, vobleriai ir vabalai. Niekuomet tvirtai negaliu nuspręsti kaip tą dieną toje upėje žvejosiu. Bent kol nepamatau situacijos su vandens lygiu, kliūčių kiekiu (upė nacionalinio parko teritorijoje, įkrito medis – gulės kol supus). Šį kartą genamas vidinio noro pamatyti šapalo bulką savo valo gale ir įvertinęs situaciją virš galvos, susikonstravau muselinę. Įsimečiau kelis savadarbius vabaliokus, širšes, vieną kitą šlapią musę ir nubridau aukštyn. Upės profilis labai specifinis, ilgos visiškai neperspektyvios atkarpos su žolių tankiai prižėlusiu vandeniu iki kelių, siauros sraunios pratakos tarp aukštų meldų, ir tos nedidelės sietuvėlės po šakomis. Va jose ir sėdi tie batono rijikai. Pirmos nedelės kišenėlės nedavė jokių rezultatų. Plaukiančius vabalus kapojo raudytės, vienoje pratakoje širšę griebė netgi ešerys! Tačiau šapalų nesimatė. Kadangi ruožas žinomas kaip penki pirštai, jau ėmė kilti nerimas, mat apie pusę šapalų buveinių patikrinta. Pradėjau gailėtis įrankio pasirinkimu – metimai po žemomis šakomis netikslūs, atsirado kažkoks užtikrintumo stygius ir kritęs pasitikėjimas. Nusprendžiau leisti vabalus pasroviui tolyn kiek pavyks ir kiek matysiu juos plūduriuojančius. Rezultatas nebuvo linkęs gerėti, o juk sprunkančių šapalų pastebiu, ir ne vieną. Nusprendžiau nebesigadinti dienos ir keisti taktiką. Išlipęs į krantą skubiai nurūkau ir pasigriebiau ultralight spiningėlį, kelis vabaloblerius bei mikro sukres, ir vėl įbridau ten pat kur pradėjęs. Anksčiau stebėdamas šapalus saulėtais vidudieniais mačiau kaip irklo riterių pabaidyti jie be didelio delsimo grįžta atgal. Gal visgi toks vandens turistų spaudimas kažkiek ir padeda mažindamas žuvų baikštumą, velniai žino. Kaip ten bebūtų nusprendžiau kartoti visą ruožą iš naujo, mat ir laiko dar į valias. Ir kuomet jau pirmoje klasikinėje šapalvietėje pasroviui leisdamas buožgalvio dydžio vobleriuką įkirtau vidutinišką storagalvį, pasitikėjimas šovė aukštyn, nuotaika pasitaisė, ir atsirado viltis priartėti prie tikslo. Jo anksčiau nepaminėjau sąmoningai, kadangi ir pats baidausi tos minties. Tikiuosi sugauti upės karalių. Tik tiek. Nei ilgio, nei svorio. Tik titulas – karalius. Kai jį sugausiu, vien paėmęs į ranką žinosiu kad tai ir yra karalius. Esu matęs pora tvirtų kandidatų į karalius stebėdamas vandenį nuo šlaito karštomis dienomis. Tačiau bėda kad karaliai plauko porose su pažais, kurie nešioja jų apsiaustų skvernus idant į padumblėjusį dugną nesusiteptų. Ir kai atplaukia karališka batono porcija slepianti kabliuką, karalius liepia pažui patikrinti. Pažas ant kablio, karalius į žoles. Aš esu sugavęs jau per penkis pažus. Mano tikslas yra karalius. Karaliai nesilanko bet kur, ruože yra viso labo trys vietos, kur esu pastebėjęs juos. Ten aš visada itin atsargus, tylus ir lėtas. Šį kartą pirmas taškas tuščias, karalius kažkur lanko pavaldinius. Antras taškas visai netoli, tiesaus ruožo gale, po eglių šakomis. Vabalo ten net negalėjau patupdyti, o srovės jį nusukdavo šalin. O štai vobleriuką gerai užmetus galima įleisti tiksliai. Yra tik viena svarbi detalė – reikia užmesti GERAI. Šitas aspektas tame upelyje sąlygoja didesnę dalį sėkmės. Dažniausiai užmetu patenkinamai arba prastai. Bet ne tąkart. Tąkart aš užmečiau PUIKIAI. O kai padarai tokį metimą į vadovėlinę šapalvietę skaidrų baidarių irklų kaukšėjimo nesudrumstą rytą pabunda toks išankstinis tikėjimas būsima įvykių eiga. Kitaip sakant akimirką šmėsteli mintis kad dabar bus smūgis ir net neabejok tuo. Smūgis aišku buvo. Karališkas. Bent tuomet taip atrodė. Po neilgos kovos paviršiuje pasirodė snukis. Riebaus, gerai nupenėto, ilgą apsiausto kampų nešiojimo stažą turinčio pažo snukis. Beveik pro nosį pralėkė smaragdinis paukštelis. Nežinau ar tai buvo tulžio pypsėjimas, ar tyliai į iš tamsaus peleko susuktą kumštuką kikeno karalius. Grįšiu...
Prikabinti failai
10.jpg
Pažas
10.jpg (310.66 KiB) Peržiūrėta 6959 kartus(ų)
9.jpg
Pažas?
8.jpg
Gera pradžia pusė darbo
7.jpg
Turisto pusryčiai
6.jpg
Pirmieji šiemet
5.jpg
Raganų valanda
4.jpg
Sako visiems geras nebūsi. Ane?
4.jpg (361.65 KiB) Peržiūrėta 6959 kartus(ų)
3.jpg
Vienas iš pacanų
2.jpg
Jei reikia išskalauti bridkelnes iš vidaus
1.jpg
Berods pirmas nupiepėlis
 #704904   blight
 02 Spa 2017 10:03
Kaip akimirka praėjo trečiasis ketvirtis. Šį kartą turim vos porą fotoreportažų, gal dėl to, kad sąlygos neleido, kai taip lietus mus skriaudė, gal tiesiog patingėjot, na bet gerai, kad turim mūsų upėtakininkus. Tad dabar turim mėnesį tam skirtoj temoj balsuot už patį geriausią 3-ojo ketvirčio reportažą (nepamirštam užsieniečių): viewtopic.php?p=704903#p704903

Naujus reportažus numeruojam vėl nuo Nr. 1 ;-)
 #704907   blight
 02 Spa 2017 10:09
Tiesa, dėl visa ko gal reikia atsiklaust sunnuva, kadangi tavo reportažas ant ketvirčio lūžio, tai galima jį kaip ir 3-čiam, ir 4-tam ketvirčiui priskirt. Ar nieko tokio jei paliksim prie 3-čiojo ketvirčio (su didžiule konkurencija)? Nes kiek matau tai ir pats numeriuką tęsi seną :-D
 #704909   sunnuva
 02 Spa 2017 10:28
Ant lūžio buvau ir pats kai baigiau, bet norėjau prie vasaros įdėti nes tarp meškerės ilgio lydekų ir peikenomis ginkluotų aquaman'ų nesijaučiu labai jaukiai, lai lieka.
 #707102   Edosius
 04 Lap 2017 14:01
Nr. 1
Paveikslėlis
Senai, oi senai kažką čia pateikiau, bet reikia ir apie save priminti jums visiems kolegos.

Sumedžioti „vilką“ ...
fonas.jpeg
Tikrai taip – sumedžioti. Tam reikia – taiklios akies, nedrebančios rankos, nemažai proto, prieš žūklę paaštrintų kablių, nuvalytų vakare oksidacinių priemaišų nuo galvakablių, keletos atrinktų iš šimto spalvų gamos guminių virpių, pakrautų baterijų visur ir truputėlis sėkmės.
Aišku, vienam čia ne pro kur.. visada kolega pašonėje, visgi vos ne keturių mėterių guminė šliubkė, šioks toks valtyje benzu varomas varikliukas, visa mantelė ir žiūrėk centneris jau prišvartuotas ant priekabos.. Keturatė „škodukė“ iš glušako išmesdama dūmą šiaip ne taip pajuda numatyta linkme.. Vienu rytu su saule, kitu sykiu su musonu, dar kitu su ašaromis iš dangaus. Mašinos salone užuodžiamas skirtingo tabako dūmas, girdimi dviejų žvejų balsai radijuškos skleidžiamame fone – atgaiva, vėl juk būsim ant vandens... Ne daug juk liko, tik valanda ir kibsimės į darbus prilėkę prie vandens paleisdami visą įrangą plūduriuoti – pagalvoji pajudėjęs iš namų..
Vieta ta pati, nusileidimas užima tiek pat laiko kaip visada – pusvalandis. Vėjukas skrodžia per ausis, kartais net švilpia, bet tu juk jau ant vandens tai jauti.
Pirmi lankelio atlenkimai, pirmi užlenkimai, pirmi metimai, pirmi sukimai ir taip varai.. žiūrėk jau šešišimtasis toks „repeatas“, tik kitoje duobelėje..
Sugurguliuojantis skrandis primena kad žvejybiniame portfelyje yra kuo nugesinti tą gaisrą, aišku žvejys išsitraukia kokios tai kiaulienos ar vištienos „bigmacka“, tik jokiu būdu ne „fichmacka“.. sudrasko.. atsigeria arbatos ir vejasi septynišimtąjį kartą užmesti..
Tie šeši šimtai kartų nėra labai paprasti – turi suprasti kaip, kada ir kiek „skenuoti“ dugną. Zacepkių gali prisirinkti kad ir limoną – kiekvienu prasukimu, bet kaip rašau pradžioje – reikia ir nemažai proto.. Čia ne šiaip zanderiuką nuimti su skrituliu ar paprastai velkiauti. Aišku zacepkių ir minuso turėsi visada, na nebent autostradoje tą darysi..
Žiūrėk kolegos akių vyzdžiai išsiplečia ir imu graibštą sušlapinti.. Geras, tikrai geras.. valo prašo kaip šunsnukis, išsižiojęs ir aš laukiu.. Neatlaikęs žmogaus jėgos pasiduoda per anksti – na toks puskilinis, bet subinėn gavęs, plaukia skersai tai ir atrodė kad geras.. namo.. ir taip nemažai tų namo kur iškeliavo, tačiau apie visus juk nepasakosi..
Aišku, ir aš gaunu per dantis.. Staigus, stiprus, užtikrintas – BUM.. Berniokas apie du sakyčiau.. Susitvarkėm gan greitai, mat pasiryžo pasitikrinti penki metrai nuo valties..
image4.jpeg
Užsidedu breketus ir varau toliau, tiksliau varom dviese išsijuosę.. Tai minkšta, tai kieta, tai zaceponas priverčia nusikeikti ne Lietuviškai..
Pakyla musonas, na toks musolinis.. Išgena dangaus avis velniop.. Suaktyvėja kaip reikalas.. Viens, du ir du kart du.. visi vietnamiečiai, apart šito po gero pusvalandžio iš vieno taško išprašyto..
image3.jpeg
Kolega aišku lygina rezultatą, tik foto neturiu..
Musolinis pasisuka link Italijos.. Praskaidrėja, arti pus penktos vakaro.. Šeštą jau tamsu (tas buvo prieš tris savaites)..
Gaunu per breketus užtikrintai dar sykį, kadangi gavęs neseniai – duodu atgalios su skeveldrom du kartus.. smagus sėdi.. uch.. pykšt pokšt keberiokšt nebėra.. ištraukiu džigą be kablio..
Du ar trys pasileidimai šiek tiek žemiau.. Vėl bumt – paprastas toks, tik valo paprašo.. Nusikeikiu iš „B“ raidės nes tai lydekis.. eina šonan.. Ramiai sedėdamas prisivelku ir net nežiūriu nes neįdomu.. Juk nachrien jis man reikalingas.. Prie valties muistosi ir nekyla.. Papildomas kraujo ampludis smegenims duoda impulsą kad kažkas ne taip.. bet sėdžiu ir užkoduotas lydekos net nežiūriu į vandenį.. kolega užkoduotas taip pat – nes pasakiau – kad graibšto šlapinti nevalia prieš bet kokią lydekaitę.. Iškyla.. tiksliau išgirstu – „B“ koks vilkas.. pamatau ir pradedu komanduoti kur sačiokas.. Viens du trys.. jau valtyje.. po minutės atsikeliu, ištraukiu telefoną ir drebančiom rankom paprašau kad įamžintų..
image2.jpeg
image1.jpeg
Vilkas yra vilkas, medžiotojas yra medžiotojas..
Bet juk mes kartais nenorime padaryti tų 700 metimų kad tai įsiamžintumėme, žinokit kartais ir aš tingiu, tad retsykiais užmetu tik kartą – atsidarau Kalnapilio, sasyskų pasikepam, nu ir gerai ANE ?
image1-1.jpeg
Iki chebra :/braj;
 #707222   marenas
 06 Lap 2017 21:23
Nr. 2
Sveiki visi.esu patenkintas iki ausu.pirma kart sudalyvavau Varžyboe ir op.antra vieta is 38 komandu.
Kai pamatem tiek komandu,as net netikiejau kad imanoma kaskas.
Su Ruslanu startui nuskambejus,nuskubejom i karjero kampa ten buvo dobike,pusvalanduka pamete,jau norint plaukt dar suabejojom ir dar kelis metimus padarem,ir barkst Ruslanas turi,ji buvo 3kg.,plaukem pasvert ir paleist.
Atplauke suŽynojome kad buvo prystatita 4kg.uskilo noras jos aplenkt,reikiejo vienos pusantrines,arba dvieju imamu.
dvi imamas pagavom galais negalais.mano kinietis sudirbo ir sugunde tas dvejas ,kurios buvo reikalingos.bet deja parplauke i finisa,mum pranesa kolegos kad kita komanda irgi pagavo dar viena lydeja :( .tad mes atcilikom 300 gr .bet jausmas tai super,kaskas naujo kai reik varžytis.vaikai dar dabar tampo medali ussidieja :grin: .
IMG_20171105_090130.jpg
IMG_20171105_160909.jpg
IMG_20171105_160916.jpg
received_881513508693166.jpeg
received_881513578693159.jpeg
received_881513612026489.jpeg
''plot :/braj;
 #707332   Bildukas
 08 Lap 2017 13:03
Nr. 3
Tai vat pasigirsiu ir as. Teko sudalyvaut tose paciose varzybose, tik kad pazvejot taip ir neteko. Buvau uz treneri, risau, painiojau, aiskinau ir t.t. Kazkaip fb uzmaciau kad vaikams bus varzybos tai nuveziau ir savaji. Ryte vos pabudes patyliukais mamai pasiskunde: " bet tai man ten bus nuobodu". Spiningo rankose dar niekad nebuvo laikes, kai pagalvoje tai tik sale pludines pasedejes buvo. Na maniau valandele pasivaiksciosim ir namo. Mano nuostabai kaip uzmest suprato iskart, aisku del taiklumo to nepasakyciau pirmos valandos pareikalavo daug kantrybes ir (deja neturejau svino) volfra. Ipusejus varzyboms pradejau manyt kad del svareliu trukumo teks jas baigt anksciau, bet kazkaip pradejo taisytis situacija. Pradejus medziu virsunem ir kankoreziais po triju valandu mojavimo masalai pradejo krist i vandeni. Niekaip nejo suviliot eseriuku, galvojaut tuoj prasides zirzimai kad neidomu, nuobodu. Taciau jaunuolis istvermingai svaide vis geriau. Likus gal 20 min iki varzybu galo zuvies dar nera. Po lieptu pamaciau viena nupiepusi eseriuka. Kazkaip prisiminiau savo pirmaji dryziu. Liepos menuo lieptelis ziemine meskeryte avizele ir kaip man tuomet atrode gyvates dydzio sliekas. Pasirauses kuprinej radau avizele, taip puikus vaizdas avizele ant 0.24fc. Apkarpiau greit vargsa keitecho easyshiner'i . Nereikejo jokio pravedimo lieptelis lengvai lingavo tai ir to uzteko, nors ir labai nenorei taciau dryzius netasispyre. Laimes pilnos kelnes lekiam svert. Juokas ima kai pagalvoji. 37g nemaniau kad kur pretenduos. O cia bam 3 vieta, vos parbegusi girdziu vel sauka pas teisejus, pasirodo dar ir jauniaisias dalyvis. Sekmadienis puikus, spokas sapnuoja zuvis laukia kada vel savaitgalis vel zvekybon.
Prikabinti failai
IMG_20171105_124953.jpg
IMG_20171105_124953.jpg (244.61 KiB) Peržiūrėta 5438 kartus(ų)
IMG_20171105_100507.jpg
IMG_20171105_160132.jpg
 #708312   ėrnis
 26 Lap 2017 17:00
Nr. 4

Nors jau ir vėlyvas ruduo, vanduo stipriai atšalęs, taiki žuvis jau turėtų būt labai pasyvi ir sugauti ką nors fideriu turėtų būti sunku, bet vistiek aš daug maloniau renkuosi jį, nei dauguma žvejų spiningą kurie tikisi sugauti savo svajonių plėšrūną. Todėl atsiradus nors trumpam laisvo laiko, susikraunu mantą ir lekiu prie netoliese esančio tvenkinio. Atavžiuoju tik apie 12valandą į savo numatytą žūklės vietą. Vanduo stipriai pakilęs, bet kaip bebūtų keista ganėtinai skaidrus. paskubomis pradedu maišyti dar iš vasaros likusius Van den eynde jaukus. šį kartą mašiau VDE superroach ir bream classic.
1.jpg
1.jpg (294.24 KiB) Peržiūrėta 4885 kartus(ų)
jaukas buvo praskiestas su žemėmis santykiu 1:1
2.jpg
kol jaukas bringsta, paskubomis susiruošiu žūklės vietą, laiko nėra daug, dar anksti pradeda temti, tai žūklės sesija truko nepilnai 4h...
3 (2).jpg
3 (2).jpg (427.25 KiB) Peržiūrėta 4885 kartus(ų)
4.jpg
startinis jaukinimas be jokių gyvų masalų, tik grynas jaukas. tiek į tolimą tiek į artimą distanciją skrenda po 3 dideles šėryklas ir tada kabinama tokio dydžio šėryklėlė su keliais matylaisi ir viena kita skandinta musės lerva. pavadėlis 0,08mm 70cm ilgio kabliukas drennan carbon match 16nr. masalas 1 aparikas ir 3-4 matyliai
5.jpg
5.jpg (214.36 KiB) Peržiūrėta 4885 kartus(ų)
na ir beliko laukti...
6.jpg
6.jpg (226.37 KiB) Peržiūrėta 4885 kartus(ų)
pirmiausia tikrinu artima distanciją ten pirmu metimu nedidelis karšiukas, o po jo daugiau jokio judesiu, perejus į tolimą distanciją kibimo taip pat nėra, bet žinau kad ten žuvis pasirodydavo tik po ~1h laiko, tai bandau laukti ir permetiėnti kas 7min. na ir po kokių 45min pirmas atsargus viršūnės linktelėjimas ir pirmasis karšiokas jau krante
7.jpg
7.jpg (331.99 KiB) Peržiūrėta 4885 kartus(ų)
kibimas laaabai atsargus buvo, gerai kad diena buvo visiškai be vėjo, tvenkinio vanduo lygus kaip stiklas.. ir kabliukas įsmigęs į patį lūpos kamputį.
8.jpg
8.jpg (246.12 KiB) Peržiūrėta 4885 kartus(ų)
po šio karšioko, kibimai sekė kas ~5min, jei jo ir nebuvo trumpas meškerės pravedimas ir bumt vėl sėdi :) tik kartais karšiukai atsitraukdavo, ir žūklės taške prisistadyvo smulkios kuojytės, tačiau padavus šiektiek X priedų jie gryždavo.
9.jpg
9.jpg (258.2 KiB) Peržiūrėta 4885 kartus(ų)
taip ir prabėgo tos kelios žūklės valandos, pradėjo temti laikas rinktis žaislus ir važiuoti namo. kaip tokiam metų laikui, ir dar stovinčiam vandens telkiny sakyčiau žūklė buvo labai gera :gutgut :gutgut
ir kuklus vakarykštės žūklės sesijos laimikis.
10.jpg
10.jpg (336.71 KiB) Peržiūrėta 4885 kartus(ų)
 #708361   Ignassio
 27 Lap 2017 14:18
Mindule, pagaut pagauna, reikia tik vietas žinot ir reikiamoje vietoje reikiamu metu būti ;)

Penktadienio popietė, žūklės vieta pasitinka romantiškai. Saulė, ramybė, tyla.

Paveikslėlis

Nusižiūrėjus perspektyvesnė vietą prasidėjo, vienas, antras, trečias <...> penkiasdešimtas :))

Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis

Nors ešerių standartas buvo apie 300 gr.KIEKVIENU pravedimu kibimas arba bent jau pakramtymas ar uodegos nutraukimas. Masalas 2,5 colio REINS tvisteris (dvispalvis: viena pusė citrina, kita pusė skaidrus medus su juodais taškais) 3 gr. čeburaška. Lėtas pravedimas su pakratymu vietoje ir ilgos pausės. Patys didžiausi kibo tada kai masalui leisdavau kelias sekundes pagulėti ant dugno. Be ešerių užkibo ir kelios gražios raudės, tik jos labai nefotogeniškos :)

Nuostabi žvejyba.
 #709700   Dziedas
 20 Gru 2017 11:04
Nr.5
Kiekviena karta galvoju ,kad paskutinis kartas su plūdine. bet orai leidžia taip galvoti vėl ir vėl.
DSCF9565.JPG
DSCF9553.JPG
DSCF9571.JPG
DSCF9560.JPG
DSCF9573.JPG
 #709954   AudriusM67
 25 Gru 2017 22:56
Senei čia lankiausi tad reportažas iš karto apie visą, 2017m sezoną. Daug kas skundėsi šiuo sezonų, tikriausiai ir man reikėtų paverkšlianti, kad jis tikrai labai skūpas. Tikrai taip,- labai sunkus, tačiau kai peržvelgi visas per sezoną padarytas nuotraukas, nuo atidarymo iki dabar, vis tik atsiranda šis bei tas, ką dar ne visai gėda parodyti :grin: Kaip visada, daugiausiai žvejojau tik UL ir SUL spiningėliais, rečiau L, ir tik kelis kartus su sunkia ginkluote. Taip jau susiklostė kelių paskutinių metų reikalai, kad viskas kas virš 3gr jau darosi nelabai įdomu :lol: , nors kartais kai visiškai nekimba tai ir visą 10 gr švysteliu kur nors į Nemuno ar tvenkinio gelmes. Kaip ir anksčiau vis dar didžiausias tikslas tik taiki žuvis,ir jokio džiaugsmo, kai mikro masaliukas patenka kokiam lydokui į kramtyklę, bet jei ta kramtyklė didelė, smagu ir su tokia pasigalinėti liaunais įrankiukais ir ploniausiais valiukais ;-) Kūdos antys šį sezoną buvo su karšiais, tik keli vnt arčiau 3kg, dar kūdesnės antys su ešeriais. Nekibo o gal išmoko jau apsisaugoti nuo mikro masaliukų, bet šiek tiek dar pagavau. Kaip niekad šį sezoną pasigavo daug salačių ir net keletas rimtesnių. 5,6kg su UL #0.2 PE, vienas su SUL koteliu 0,12mm mono pavadėliu avižėle virš 3kg ir visas glėbys mažesnių. Senei buvau apleidęs šapalų spiningavimą. Pamėginau, tačiau jie kaip seniau apleido mano apylinkes, tad teko tenkintis tik pavieniais mažyliais.... Nors ir išskirtinai sunkus sezonas, bet tegul tik nebūna dar blogesnių.... ;-) tad teismui viskas nuo sezono atidarymo iki uždarymo :roll: :grin:
Gerų visiems artėjančių švenčių, daug dovanų, audringo naujų metų sutikimo ir gero ateinančio sezono ::hai-bai

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

P.S sumečiau dalį foto iš kitos talpyklos. Turėtų rodyti. Bandžiau sukelti foto tiesiai į tinklapį, didesnį kiekį deja per kelis sykius nepasisekė. Jei galima ištrinkit postą kuriame nerodo foto ;-)
 #709997   Vaidis
 26 Gru 2017 19:30
Jeigu čia pateiktas blogas sezonas, tada einu paskutinius tris plaukus nusirausiu... :?
:lol: :lol: :lol:
Super!
 #710016   Jara
 26 Gru 2017 22:01
Vaidis rašė:Jeigu čia pateiktas blogas sezonas, tada einu paskutinius tris plaukus nusirausiu... :?
:lol: :lol: :lol:
Super!
Gal zmogui ir blogas sezonas buvo, :roll: bet as tai noreciau pamatyt reportaza po gero sezono ;-) :?:
 #710069   blight
 27 Gru 2017 21:36
Super reportažas ::liux Gaila tik labai, kad negalės dalyvaut geriausio ketvirčio reportažuose, nes ne į mūsų serverį nuotraukos patalpintos 'viarkt
  • VDS, VPS serveriai
  • Bronzinė žuvis
  • Žvejybos reikmenų parduotuvė