Forumas apie mėgėjišką žvejybą

Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Nuotraukos gamtos temomis, laimikių nuotraukos, fotoreportažai, video
 #710850   MINDULE
 11 Sau 2018 03:45
U-1

Po kokiu 2 metu pertraukos pagaliau pavyko uzlipti ant ledo... Ne todel kad nebuvo noro, o todel kad nebuvo ledo... O siandien teko papralaituoti eketes greziant ir zuvies beieskant... Sausas nelikau, kazka iskrapsciau, bet 25-30 cm ledas truputi uzkniso...

Pimasis siemet.
IMG_20180110_124350482.jpg
IMG_20180110_124453042.jpg
Paskui po kurio laiko buvo antras.
IMG_20180110_142510216_HDR.jpg
O dar po keliu metimu ir lydekute pasirese, kuria po keliu foto paleidau...
IMG_20180110_143148979.jpg
IMG_20180110_161042221_HDR.jpg
Labai stebejausi kad binejasi tik esiariai, ir visai grazus...
IMG_20180110_152928924_HDR.jpg
Bet galiausiai ir kazkas ivairesnio pakibo...
IMG_20180110_155229040_HDR.jpg
IMG_20180110_161042221_HDR.jpg
Ir pabaigus visu laimikiu foto... kaip per pusdieni visai pakenciamai... Nors ir norejosi kad kibtu geriau, bet visiek zvejyba uzskaitau...
IMG_20180110_172052371.jpg
 #712811   MINDULE
 22 Vas 2018 03:49
Nr. U-2
Nors FB pilnas zuvu foto, bet forumas kazkaip merdi... Nors ash ir panasiai, savaithali zvejojau, foto i FB pirmadieni, o i foruma patingejau sukelti... Na tai pasidalinsiu... zvejyba visai pavyko, turejau naujoka Steelhead'u gaudyme, bet sestadieni pr mus abu 4 zuvys is 9 krante, o sekmadieni 6 is 7... Gerai praleistas laikas :-)

P.S.: Toto tikrai turetu buti daugiau, bet kazkodel keliant darytas telefonu meta klaida, bet apie tai tam skirtoje temoje...
Prikabinti failai
IMG_0238.JPG
IMG_0271.JPG
IMG_0281.JPG
IMG_0292.JPG
 #721640   MINDULE
 19 Gru 2018 01:38
Nr. U1
Kazkada vasara buvau sukurpes reportaza, kaip primusiau basiuku, dar ir keli starkio vaikai pasitaike, bet del forumo problemu ikeliant foto, reportazas liko nepublikuotas, o dabar kai ispudziai isblese ir like kruva foto, jas atrinkineti tingisi, todel kelios foto siaip, tik patikrinti ar tikrai foruma sutvarke ir parodyti, kad dar gyvas, ir kartais pazvejoju
Prikabinti failai
IMG_20180805_200237625.jpg
IMG_20180805_200237625.jpg (82.4 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180805_202211223.jpg
IMG_20180805_202211223.jpg (95.48 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_165451798_HDR.jpg
IMG_20180806_165451798_HDR.jpg (156.23 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_165506380_HDR.jpg
IMG_20180806_165506380_HDR.jpg (148.79 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_165514080_HDR.jpg
IMG_20180806_165514080_HDR.jpg (153.7 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_171050276_HDR.jpg
IMG_20180806_171050276_HDR.jpg (131.09 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_171414467_HDR.jpg
IMG_20180806_171414467_HDR.jpg (87.89 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_174603481_HDR.jpg
IMG_20180806_174603481_HDR.jpg (159.36 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_175233606_HDR.jpg
IMG_20180806_175233606_HDR.jpg (71.67 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_191343938.jpg
IMG_20180806_191343938.jpg (91.08 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_203430578.jpg
IMG_20180806_203430578.jpg (72.19 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_204830367_LL.jpg
IMG_20180806_204830367_LL.jpg (69.04 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
IMG_20180806_210658020.jpg
IMG_20180806_210658020.jpg (69.45 KiB) Peržiūrėta 7940 kartus(ų)
 #721658   Kairys
 19 Gru 2018 20:22
Egzotiška gamta mūsų akims, graži. Žuvys kai kurios lyg ir į mūsiškes panašios, gal ten kokie starkio antros eilės pusbroliai buvo? :)
 #721660   MINDULE
 20 Gru 2018 03:40
Wytux rašė:
19 Gru 2018 09:28
Grazios vietos :gutgut
Kairys rašė:Egzotiška gamta mūsų akims, graži. Žuvys kai kurios lyg ir į mūsiškes panašios, gal ten kokie starkio antros eilės pusbroliai buvo? :)
Del tos gamtos labiau ir keliau foto, ji ir man kaip egzotika, o dar kai pagauni kazka, tai visai faina.

Kas del zuvu, tai parasiau, kad "Starkio vaikai", o siaip mano supratimu JAV yra dvi starkiu rusys - Walleye ir Sauger. Kuris panasesnis i Lietuviska nepasakysiu ;-)
Cia trumpas video apie ju skirtumus:


Dar kad del gamtos, tai Blight'as galetu reportaza pagaliau susukti apie ta amerikoniska zvejyba ir gamta, nors visko parodyti nespejau ;-) :-D
 #721677   Kairys
 20 Gru 2018 23:07
Mindule, dėkui, nei žvyno tau, gražių artėjančių švenčių. :) Tu šaunuolis, kad nepatingi reportažų įmest, pagarba tau. ;uolrait Bus naujienų, informuok, įdomu, kaip ten, kitur kimba. :)
 #721682   MINDULE
 21 Gru 2018 10:16
Nr. U2
Kairys rašė:
20 Gru 2018 23:07
Mindule, dėkui, nei žvyno tau, gražių artėjančių švenčių. :) Tu šaunuolis, kad nepatingi reportažų įmest, pagarba tau. ;uolrait Bus naujienų, informuok, įdomu, kaip ten, kitur kimba. :)
Prašau, nesunku foto sukelti, kai forumas veikia... O apskritai tai dėl tam tikrų priežasčių žvejybų smarkiai apmažėjo, bet su laiku pasitaisysiu.
Kad ir kaip laiko mažai, bet šiemet apturėjau geriausią lašišų dieną, kaip pasiguldžiau virš 30 žuvų ant kranto.
Plius steelhead'ų vieną kartą buvau išlėkęs, ir diena nebuvo tuščia... Žemiau kelios foto tiesiai iš telefono.
Prikabinti failai
IMG_20181125_085037388.jpg
IMG_20181125_085037388.jpg (124.32 KiB) Peržiūrėta 7726 kartus(ų)
IMG_20181125_083543775.jpg
IMG_20181125_083543775.jpg (136.4 KiB) Peržiūrėta 7726 kartus(ų)
IMG_20181125_084952135.jpg
IMG_20181125_084952135.jpg (140.08 KiB) Peržiūrėta 7726 kartus(ų)
IMG_20181125_083643807.jpg
IMG_20181125_083643807.jpg (111.22 KiB) Peržiūrėta 7726 kartus(ų)
IMG_20181125_095040736.jpg
IMG_20181125_095040736.jpg (141.08 KiB) Peržiūrėta 7726 kartus(ų)
IMG_20181125_074600036.jpg
IMG_20181125_074600036.jpg (115.09 KiB) Peržiūrėta 7726 kartus(ų)
IMG_20181124_073526385.jpg
IMG_20181124_073526385.jpg (130.53 KiB) Peržiūrėta 7726 kartus(ų)
 #721694   Vaidis
 21 Gru 2018 22:48
Ne veltui posakis gimęs prieš daugelį metų, kad Amerika - svajonių šalis, ne tik, kad finansine ir galimybių prasme, bet kaip matom, tai tikrų tikriausias žvejų rojus! ;-var-var.
 #721701   MINDULE
 23 Gru 2018 03:27
Vaidis rašė:
21 Gru 2018 22:48
Ne veltui posakis gimęs prieš daugelį metų, kad Amerika - svajonių šalis, ne tik, kad finansine ir galimybių prasme, bet kaip matom, tai tikrų tikriausias žvejų rojus! ;-var-var.
Nenoriu gilntis i politikas ir pan... vis laukiu kada Blight aprsys savo vizito ispudzius, jau tokius truputi pablesusius, bet vis sis tas...
Bet trumpai - salis tokio dydzio kad kievienas pagal norus gali susirasti tai kas jam aktualu ;-)
 #721870   blight
 01 Sau 2019 18:22
Helou bojs end giorls.
Taip jau išėjo, jog šiek tiek padvejojęs, bet dar ir gyvenimo permainų paskatintas, dar pavasarį ryžausi avantiūrai rudenį skristi užu pelkės Amerikon... pažvejoti. Na taip, prie viso to dar buvo ir didžiulis noras aplankyti dar nematytą Niujorką su savo „skaiskreiperiais“ (kas mano specialybės žmogui sakyčiau yra privalu), bet visgi pagrindinis tikslas buvo pamatyti Ameriką žvejo akimis. Daug kam tai pasakius tiesiog pasukioja pirštą prie smilkinio ;;'plim , na, bet žvejai tikrai supras. O viso to didžiausias kaltininkas, žinoma... Mindulė... Kalbino kalbino mane.. ir prikalbino. O kalbino dar nuo praeito rudens. Prisipažinsiu, dvejonių buvo nemažai – aj ką aš čia vienas tokį kelią, o dar ir šiaip už Lietuvos sienų niekur nesu žvejojęs, dar Mindulės reportažų kaip buvau matęs tokiam kolchoze aš visai nemėgėjęs gaudyt, tai o jei nepatiks, o ir šiaip ta Amerika man po apsilankymo studentavimo „work and travel“ laikų 2002 metais paliko gana slogų įspūdį, kaip storkių ir žioplių, nesveiko ir neskanaus maisto šalis... :roll: Bet tiesiog šiais metais taip viskas sutapo, kad ir visos galimybės leido, ir gyvenime toks momentas, jog į viską tiesiog spjoviau ir pasakiau „what the hell, varau“ :ruko . Kol dvejojau atėjo kovo mėnesis ir taip dar aišku šiek tiek bilietai pabrango, na bet ką darysi. Tad kovą nusipirkau, o spalio mėnesį jau nebuvo kur dėtis.
Taigi, spalio 4 d., susikroviau viengungio lagaminą – drabužiai, lauktuvės (5 puskepaliai lietuviškos duonos ir šakotis), gražiai pastrižai lagamino įspraustas 9pėdis 4dalis 8 klasės Redington muselinės kotukas, na ir aišku ritė su rimtu šniūru, ant kurio drąsiai gali skalbinius džiauti. Na o kuprinėj kaip visada smulkmenos – 2 fotikai su keliais objektyvais, gopro kamera su 4 atsarginėm baterijom, battery pack‘as... + dar kompiuterio tašė. Ir štai aš jau Vilniaus oro uoste. Jau ir čia besėdint fantazija piešia didžiulius monstrus su pelekais, su kuriais teks susikauti !-kliovas-! :
IMG_20181004_153745.jpg
IMG_20181004_153745.jpg (75.09 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Skrendam iki tarpinės stotelės.
IMG_20181004_173709.jpg
IMG_20181004_173709.jpg (47.91 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Persėdimas Kopenhagoj, tik truputį neramu kokią vietą gausiu, nes perkant pasirinkti neleido, o LT oro uoste irgi kažkodėl nepaskyrė, sakė pasakys Danijoj. Atvykus panelė siūlo man vietą prie lango, aš akį mirktelėjęs mandagiai parodau kokios mano ilgos kojos ir, kad per 8 valandas kelionės jos gali suvargti. Panikė sako OK, žiūrim ką turim ir parodo visas likusias laisvas vietas. Va kas man akivaizdžiai pirmiausia pasimato išvažiavus iš Lietuvos – tai žmonių malonus bendravimas, visi patenkinti, šypsosi, bendrauja, ne tokie surukėliai kaip mes (neslėpsiu, dažnai ir aš pats) :? . Viena vieta žiūriu iškart už sienos skiriančios aukštesniąją klasę – perfect sakau, jamu šitą ;uolrait . Suplėšo mano senąjį boarding pass‘ą ir atspausdinusi naują palinki gero skrydžio. O ten buvo tikrai patogu – galėjau išsitiest kone visu ūgiu, ramiai pamiegoti, pailsėti, tad kelionė tikrai nebuvo varginanti. O vat muitinėj tai ten jau pakankino, paėmė visų pirštų antspaudus, nuskenavo akių raineles, uždavė kelis kvailus neva suktus klausimus, ir nors iš barzdos aš gerokai panašus į teroristą, bet kažkodėl vis tiek praleido :cool: . Truputį paklaidžioju kol randu lagaminą ir skambinu Mindulei, „atvaryk, aš jau čia“.
Atvykau jau vakare, tą pačią dieną kaip ir išskridau kai aplink jau viskas tamsu. Laiko skirtumas -7val, diena kaip ir susimaišiusi su naktimi, bet adaptacijai laiko nėra - iškart persirengiam ir važiuojam žvejybos link. O tas važiuojam, tai 5 valandos, 300 mylių kelio (Amerikos masteliu čia normalu).
Pakeliui pašnekam apie gyvenimą ir jo bajerius, į tarpus pasijuokdami nuo Mindulės prikauptų krūvos anekdotų, taip pat gaunu išankstinės informaciją kas manęs laukia, ką gaudysim, kur važiuosim.
Taigi trumpai papasakosiu koks tikslas ir visą jo istoriją. Mano ir mūsų pagrindinis taikinys – King salmon – lašišų rūšis, kurią šiose vietose įveisė dirbtinai, kai Ontarijo ežere kritiškai padidėjo ežerinių „silkių“ populiacija (nežinau tikslaus jų pavadinimo, bet „who f*king cares“), kurios yra pagrindinis King‘ų maistas. Pačios lašišos taip kaip ir mūsiškės – subrendusios rudenėjant migruoja neršt į upes ir upelius, tik šiuo atveju ne iš jūros, o iš Ontarijo ežero (kurio dydis nėra kuklus – 300x80 km). Išneršusios visos iki vienos jos miršta, todėl po to upė atrodo kaip nuskendusių zombių kapinynas. Yra dar ir kitas lašišos porūšis – Coho. Jos kaip ir King'ai atplaukia neršti ir po to miršta, neužauga tokios didelės, bet kulinariniu požiūriu yra daug vertingesnės. Jų kur kas mažiau, bet pagauti tikrai įmanoma. Paskui King'us ir Coho pasmaguriauti jų ikrais plaukia ir ir Steelhead'ai – kaip mūsų šlakiai, tik vaivorykštinio upėtakio porūšio. Šituos (būtent šiuo metu) jau pagaut labai sunku, kaip Mindulė sakė – geriau ir nesitikėk. Nes paprastas palyginimas, žaidžiant žaidimą, tai jei už pagautą Kingą ir Coho „užsidirbi“ iš kolegos $1, tai už steelhead‘ą - $10. Na ten tiesa dar gyvena ir Brown trout, bet čia jau kita istorija, jį sugauti ir kiek kitokia žvejybos specifiką, ir šiaip jis jau ypatingai retas laimikis. Šias žuvis labai daug kas maišo ir neskiria, nors mano akim žiūrint tai padaryti tikrai nėra sudėtinga. Beje per dieną galima pasiimt viso 3 žuvis, iš jų tik vieną steelhead‘ą.

10.05. Penktadienis. Na štai ir atlekiam į vietą (teko pirmą kartą pavairuoti ir hibridinį auto) – Pulaski miestelį. Stabtelim žūklės parduotuvėj (eilinė parduotuvė, bet tokio dydžio "krautuvėlės" ir pasirinkimo visoj Lietuvoj reikėtų su žiburiu paieškoti), nusiperku metinį bilietą už $50 (dieninis kainuoja $10, bet kadangi mano planas žvejoti 5 dienas, tai gal dar ir kitiem metam liks). Dar tamsoj prie mašinos apsirengiam, šokam į bridkelnes, susiruošiam įrangą ir pirmyn. Priėjus prie upės, kadangi nieko nematau, einu paskui Mindulę, brendam sraunion upėn, sako eik čia, statyk koją čia, nes kitur nuneš srovė, čia sekliau ir t.t. Klausau ir darau kaip gidas sako. Stovim tamsoj, laukiam kol prašvis ir pagaliau galėsiu padaryt pirmuosius metimus. Rankos jau rimtai dreba kaip norisi padaryt tą pirmąjį metimą. Prašvinta, greta išnyra buvusio tilto atramos, taip tos garsiosios, kurias jau ne kartą teko pamatyti fotume Mindulės nuotraukose, ir aplink jau galybė prisirinkusių žvejų. Na ką, pagaliau, pirmieji metimai. Pradžioj labiau tik mokinuosi, nes žūklė specifinė –nemaži 3-4 švino rutuliukai, ilgas pavadėlis 0,26-0,28mm FC valo ir gale muselė. Metimai netolimi, bet viską reikia atlikti labai greitai, nes srovė greita. Mindulė rodo pravedimą. Ne už ilgo „atkertu sistemą“, pradedu jaust kada dugnas, kada kur kliuvinys (visgi ant upės kranto užaugęs). Na ir po pusvalandžio jau kaip ir įsicinkinu, jaučiuosi kur kas komfortiškiau. Mindulė jau aišku pasikerta vieną King‘ą. Pasižaidžia vos keletą minučių – nutraukia. Pfff galvoju, nemoka traukt ar ką... Aplink pradeda tai vienur, tai kitur Kingai šokinėt. Ir taip įspūdingai, iššoka kartais ir daugiau nei metrą nuo vandens ir visu svoriu kaip rąstas šlumšt, sukeldamas tokį specifinį neįprastą garsą, panašų kaip išgąsdintas bebras tvoja uodega į vandenį. Pradžioj nesuprantu kas čia darosi, paskui susigaudau, kad kai kažkas pasikerta tokį rąstą, labai dažnai jos taip elgiasi. Pro šalį praplaukia viena kita valtis su gidais ir pilna valtimi tinginių. Man kol kas vis nieko nepavyksta pagaut, nors atrodo lyg ir viską teisingai darau. Taip begalvojant kas čia ne taip, eilinis pravedimas ir, bam... kietai už dugno. Reik patampyt, gal atsikabins. Pagroju kaip su gitaros styga pirštais per šniūrą, ir taip bedarant matomai „dugnui“ mano išgrotos "smoke on the water" natos nepatiko ir jis... pajudėjo... ir su tokiu pagreičiu ir jėga, kad milisekundžių reikalas... Rankoj dar turėjau laisvo šniūro. Tas taip šovė, kad vos nesupjjaustė rankų. Ritę buvau pasidaręs su laisvesniu stabdžiu – sakau prisisuksiu kai užkibs. Aha... Taip pradėjo žviegt jog dar bandžiau pristabdyt su ranka, gavau iš rankenėlės per nagus ir taip nieko ir nepamatęs anam gale išgirstu „pokšt“... Stoviu taip nieko net nespėjęs suprast lyg be amo ir atsidariusiu stalčiumi. Bet tuo pačiu ir pačiam juokinga – truputį neįvertinau su kuo turėsiu reikalų, ir gavosi toks visiškas veiksmų chaosas (gerai kad gidas nematė). Kol rišuosi musę Mindulė antrą pasikerta. Nutrūksta. 3-čią, 4-tą, 5-tą – tas pats. 6tą jau žiūriu pasiduoda link kranto ir galiausiai išsitraukia (jo terminu „pasiguldo“). Man visiškai tuščias tarpas. Mindulė pasiūlo susikeist vietom – „jo OK, nes čia visai nekimba“. Bet nieko naujo - Mindulei kimba ir čia, o man nekimba ir jo vietoj. Galiausiai štai, pasikertu antrąją. Bet vėl labai trumpam, nes traukinys kai pasiduoda, vėl nesugrabalioju ritės, gaunu su rankenėle per nagus ir „plekšt“ – ko gero smagiausias garsas kito žvejo ausiai, bet tik ne mano. Sekundžių reikalas, pavyzdingai blogas reagavimas į situaciją ir ate. Ne taip ilgai trukus pasikinkau jau ir 3čiąją. Pasivedžioju pirmyn, atgal, neskubinu, jau lyg ir kontroliuoju situaciją, prasižaidžiu net 15 minučių, žuvies taip net nepamačiau, kol galiausiai ji pasidavus link tilto atramos vis tiek nusirauna. O man jau ir ranką pakirto kaip reikiant, su tokiu traukiniu galynėtis čia kaip kažkas pasakė – „tik rimtų vyrų užsiėmimas“ :cool: . Pradedu suprast, kad pasikirst žuvį yra mažiau nei pusę darbo, didžiausias darbas ir meistriškumas yra visgi ją ištraukt. Mindulė bara, jog elgiuosi per švelniai, „čia nereikia kaip su moterim, imk ant griežto“. Bandau viską virškint ir gal kiek nenorom, bet vykdyt, nu nes kažkaip nefainai atrodo kaip taip neištrauki. Jau 3:0. Ok, priseveržiu stabdį jau „ant griežto“ ir neužilg pasikinkau 4tą. Ta matyt pajutusi didesnį pasipriešinimą duoda pasiutpolkę į vieną šoną, į kitą, graži žvakė, pasirodo visu ūgiu, dar viena žvakė ir netrukus nei minutės kovai, nurauna viską velniop. 4:0. Mindulė matau ant kranto jau pasiguldė antrąjį „ryklį“. Greitai pasikinkau aš ir 5tąją (viską mintyse skaičiuoju). Gaunu 2 minutes nerealių vaizdų su įspūdingų 8 žvakių šou (bus filmuky), bet galiausiai užplaukia į akmenyną ir nutarkavusi valą nuplaukia toliau. Bet vien dėl tokių vaizdų jau verta žvejyba... Nesu anksčiau nieko panašaus matęs. Net pats nejusdamas sušunku Mindulei „ar tu matei?“. O tas be jokios nuostabos – „nu“, taip lyg leisdamas suprast jog čia taip įprasta. Ir visgi nejučia susimąstau, nors ir esu už jūrų marių, bet jaučiuosi taip, lyg būčiau kažkur Lietuvoj, tik atlėkęs į jos kitą galą pasisvečiuoti ir aplankyti kitokią naują upę. Gal dėl adaptacinio periodo nebuvimo, bet visiškai nesijaučiu, jog būčiau Amerikoj. Grįžtam į realybę... Visgi 5:0 truputėlį mane jau nervint pradeda. Jau diena gerokai perkopė į antrąją pusę, o aš iki kranto dar nei vienos nepritraukiau. Bet nepasiduodu ir dirbu.. t.y. mokausi toliau. Neilgai trukus atrodo vėl kaip į dungą įsegu, jau norėjau brist arčiau bandyt atsikabint ar sugrot kokią kitą melodiją, kaip dugnas pradžioj iš lėto, o po to su torpediniu pagreičiu pajuda prieš stovę, link manęs. Ir taip turbiškai greit parvaro, kad vos spėju ritę dantis sukandęs sukt ir šniūrą rinkti. Ir tuo pačiu jaučiu, kad jos visiškai nevaldau. Pasileidžia dar daugiau aukštyn, kiek apsiraminu, nes tada daug lengviau sukontroliuoti, tada šiek tiek atleidžiu stabdį, leidžiu „pasiganyti“, bet tuo pačiu žiūriu į pakrantę pilną žvejų ir galvoju, kad dabar jau bus reikalų. Kaip Mindulė mokė, garsiai rėkiu „fish on“. Ir net pats kažkaip nustembu, kaip tvarkingai visi išsitraukia meškeres, atsistoja ir laukia kol aš pasižaisiu. Taip aš šaukdamas „coming up“ praėjau gal 20 žmonių aukštyn, paskui šaukdamas „coming down“ tuos pačius žemyn, vargais negalais prisitraukiau prie kranto monstriuką ir tada supratau kodėl taip jos nevaldžiau – kabliukas uodegoje. O dar pritraukus prie kranto stiprioje srovėje čia dar ne viskas – ją paimt irgi yra reikalų. Žuvis pajutusi jog artiniesi varo tolyn. Vien jos svorį srovėje neina išlaikyti. Nuo pasikirtimo pražaidžiau keliolika minučių, kol galiausiai atėjo Mindulė į pagalbą, suėmė už uodegos ir išvilko į krantą. Na pasiimt tokios ir taip nebūtų galima – nes skaitosi užkabliauta. Galima pasiimti tik 3 vnt., kurios pagautos į burną. Bet aš gi čia ne dėl mėsos atvažiavau. Yeeees... ledai pralaužti... Štai jis, mano pirmasis King‘as. Kiek liūdina tas faktas, kad pagautas už uodegos, visgi norėtųsi pirmąjį gražiai, legaliai, kaip priklauso. Na bet čia jau matomai ne mano valiai.
IMG_20181005_102509.jpg
IMG_20181005_102509.jpg (190.6 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Na toliau jau nebeskaičiavau, nes jei atvirai nesitikėjau, kad čia tiek tų kibimų būna. Tiesiog mėgavausi procesu, kitaip sakant kaifavau. Ir link dienos galo jau supratau, kodėl taip geriau daugiau forsuot, kad tiesiog kartais geriau jau jei matai jog žuvies nesuvaldai leist jai nusitraukt ir plaukt toliau, o per tą laiką tuoj kitą ar net kelias pasikirsi... Na taip pralaužus ledus jau viskas ir toliau ėjo kur kas paprasčiau. Pasiguldžiau neužilgo ant kranto ir antrąjį. Ir trečiąjį. Net nepajutau kaip ir dienos galas atėjo. Bendroj sumoj per dieną turėjau virš 30 palaikymų (kaip sakiau vėliau jau net neskaičiavau), iš jų 4 žuvis pasiguldžiau ant kranto. Mindulė kibimų savaime suprantama turėjo daugiau, pasiguldė tai jau neatsimenu, lyg 6.
IMG_20181005_120121.jpg
IMG_20181005_120121.jpg (261.47 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Vakare sustojam į vietinį kabakėlį pavalgyti ir alučio gurkštelti. Kas nustebino tai labai skanus maistas, o ir alaus mano skonio pasirodo turi ir gaminti jį moka.
IMG_20181005_172357.jpg
IMG_20181005_172357.jpg (96.88 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Pavalgę važiuojam valandžikę į viešbutį, ten permiegam... ta prasme pernakvojam, jei taip galima pavadinti kelias valandas miego, ir dar tamsoj vėl į žūklę.

10.06. Šeštadienis. Antrąją dieną gaudom privačiam mažesnės upikės ruože ($10). Į mažesnes upikes ir žuvys pasirodo vėliau, tad dar neramu ar jau bus atplaukusios. Atsistojam ties didele duobe, kur Mindulė ją pernai atrado kaip labai perspektyvią. Atėję šioje vietoje sutinkame grynakraujį amerikietį su sūnum, bet kuriam akyse tik mėsa galvoj. Bet amerikietis pasirodo pažįsta Mindulę, tai pasitinka draugiškai. Kaip bebūtų ten Amerikoj irgi visokių yra, yra ir kurie nori kuo daugiau mėsos parsitemti, yra ir brakonierių-kabliautojų, bet visgi didžioji dauguma (ypač jaunimas) gaudo dėl malonumo ir principu pagavai-paleisk. Duobė didelė tai telpam nesunkiai visi 4-se. Žūklės sąlygos visiškai kitokios nei vakar – vanduo visai ramus kone stovintis, pravedimai labai lėti, švinas atitinkamai irgi daug lengvesnis, ir tiesiog lėtai skandini muselę. Pakirst pakirtau keletą, bet taip niekaip ir neištraukiau. Su vienu vargau net 20 minučių, kol galiausiai Mindulė sako kiek čia gali tampytis, jau nusibodai ir aišku „pyst“ ir nutrūko (kas dėl to kaltas ir taip aišku). Apie piet Mindulė sako „matau tau čia nuobodoka, tai gal varom kitur“. Na iš tikro nebuvo ten labai nuobodu (na gal tik kažkiek), irgi savotiškai įdomu, tiesiog labiau buvo kažkaip psichologiškai nesmagu žvejot šalia tokio žvejo, kuris gaudo nelegaliais metodais, o dar ir vaiką savo mokina... Nors iš kitos pusės lyg ir dzin turėtų būti man ta žuvis kažkur kitoj Atlanto pusėj... Na bet už tai labai smagiai pasiklausiau tikrosios amerikietiškos kalbos, su tais jų tipiškai bukais keiksmažodžiais, posakiais („what‘s up“, „holly shit“, „no shit?“ ir t.t.) ir keistu akcentu, kartais taip suveliančiu tarp liežuvio žodžius, kad būna sunku suprast ką sako, dirbtiniu nustebimu ir džiaugimosi. Irgi įdomi patirtis.
Taigi popiet nusprendžiam patikrinti kitą mažą upikę. Prieš tai aplankytoj žuvies nebuvo labai daug, tad ir šitoj vargu ar galim kažko tikėtis. Bet nepaisant to... kokio pasakiško grožio upikė. Ir mes joje buvom visiškai vieni. Einu aš ir jaučiuosi lyg Lietuvoj būčiau ir upėtakiniu upeliūkščiu eičiau – teka pro mišką, kurio medžiai atrodo taip pat kaip mūsiškiai, bebrų užtvankos tokios pačios, augalai irgi tokie pat, tyla ir ramybė, gryna laukinė gamta... Ir kaip abu su Mindule šnekam – Amerika kokios praktiškai joks turistas nemato.
IMG_20181006_115731.jpg
IMG_20181006_115731.jpg (275.46 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
IMG_20181006_120916.jpg
IMG_20181006_120916.jpg (217.63 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
IMG_20181006_121458.jpg
IMG_20181006_121458.jpg (255.54 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
O nepaisant ir viso to grožio, dar sugebėjau ir porą žuvų pagaut. Viena kažkokia vietinė, bala žino kokia – šapalo ir gružlio hibridas.
IMG_20181006_125344.jpg
IMG_20181006_125344.jpg (122.57 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
O kita... taaaip, jis, tas pats Kingas.. Ir visai gražus. Tokiame upelyje tokį pasikinkius teko pavargti daugiau nei 10 minučių, abiem su Mindule pravalyti nemažai dugno nuo įvirtusių šakų ir gulinčių rąstų, pasiguldžius net patiems buvo taip juokinga, kokį čia cirką surengėm (užfiksuota viskas ir kamera).
IMG_20181006_131852_1.jpg
IMG_20181006_131852_1.jpg (226.71 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Pravažiuojam patikrinam dar vieną upeliūkštį, bet ten net nelendam. Galiausiai visgi pravaikščiojus daug kilometrų, nors tepagavus vos kelis kingus, grįžtam prie legendinės tilto atramos. O ten žmoniųųųų, o brolyti... :shock: Visgi ilgasis savaitgalis (Columbus day), tad tuo metu čia žvejų kiekis būna didžiausias. Mindulė sakė specialiai atvežė pažiūrėti, kad pamatyčiau kas būna.
IMG_20181006_152934_1.jpg
IMG_20181006_152934_1.jpg (284.14 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Bet randam tarpuką ir įsispraudžiam. Juolab čia jau trinantis antrą dieną, aš matau, kad Minda (taip jį vadina amerikiečiai) čia kone visi pažįsta. Ir tikrai neperdėsiu jis čia yra daug kam autoritetas, daug kas iš jo mokosi, daugumą jis išmokino kaip reikia ne tik gaudyti, bet ir sėkmingai pagauti, kokios sistemos, kad ploni pavadėliai labai įtakoja kibimų kiekį ir t.t. Realiai aišku jis jau kiek sezonų gaudo lašišas, tad jam čia upę skaityt tas pats kaip atverstą knygą. Elementarus pavyzdys – gaudo kitas žvejys vietoje porą valandų, galiausiai nieko nepagavęs spjauna ir išeina į kitą vietą. Ateina Minda, ir nepraėjus nei 5 minutėms jau girdi „fish on“. Va čia ir yra „masterstvo“ :ruko . Na kol ten Mindulė su visais sveikinasi ir aptarinėja įspūdžius (kitaip tariant užsiiminėja nesąmonėm), aš jau smaginuosi – pasikinkau vieną po kito Kingus. Per vos porą valandų turėjau pasikirtęs 7-8 traukinius, ištraukiau tik vieną. Dabar vat ir supranti kodėl čia kolchozas. Visgi žuvies masė praeinanti pro šią vietą yra įspūdinga. Per dieną čia (aišku sezono matu) palaikyti po 30-40 žuvų tikrai nėra joks stebuklas. Tai ir renkiesi – nori daug kibimų – stoji čia ir turi susitaikyti su kolchozu. Nori ramiai pažvejoti, lendi kur ramiau ir tada per dieną turi gal tik keletą kibimų.
Vakarienei Mindulę kabakėlyje buvo užsakęs steiką. Net ir čia jį bariuko panos pažįsta ir priima kaip „saviaką“. O steikas buvo nuostabaus skonio, nepamenu kada Lietuvoj buvau tokį valgęs...
IMG_20181006_195558.jpg
IMG_20181006_195558.jpg (101.27 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Prikimšę gūžius grįžtam viešbutukin, kelias valandas nusnaudžiam. Ir vėl tas nelemtas žadintuvo garsas išverčia iš lovos.

10.07. Sekmadienis. Trečioji diena, paskutinė iš pirmojo ilgojo savaitgalio. Ir šią dieną visgi nusprendžiam vėl žvejoti prie tilto atramos. Nes visgi iki mažų upeliukų lašišos dar nepakilusios. Aš pagaliau nusprendžiau nebūti toks išdidus ir pasinaudoti Mindulės pasiūlymu pasiskolinti iš jo 10 klasės croixiuką, nes visgi daugeliu atvejų mano 8tukas yra tikrai per silpnas tokiems monstrams suvaldyti ir aš su juo nesu padėties šeimininkas. Atvykstam vėl tamsoj, atsistojam į savo viečikę, kurios kiti „slabakai“ nemėgsta dėl stiprios srovės ir – važiuojam. Šiandien tiesa kimba prasčiau, o dar ir oras pobjauris – iki piet purškia dušas snukin. Bet veiksmo užtenka. Per gerą pusdienį (turėjom anksčiau baigt, nes planas dar aplankyti neršyklą) buvau pasikabinės kelioliką žuvų. Ištraukiau tik porą. Bet nuotaikos puikios. Mindulė ir traukdamas King‘ą be problemų moka papozuoti.
IMG_20181007_072624.jpg
IMG_20181007_072624.jpg (145.06 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
O man dieną galutinai praskaidrina pagautas Coho. Pasikirtus iškart supratau, kad elgiasi kažkaip kitaip. Tiesą sakant suvaldyt jį kur kas paprasčiau – agresyvūs ir itin stiprūs pirmieji smūgiai ir pasiblaškymai, kurios svarbu suvaldyti, o po to viskas aprimsta, žuvis greičiau pavargsta. Turėjau ir dar vieną Coho pasikirtęs, bet to jau nevaliojau ištraukti.
IMG_20181007_111015.jpg
IMG_20181007_111015.jpg (198.52 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Taigi du bepročiai baigia pirmąjį žvejybinį savaitgalį.
IMG_20181007_111118.jpg
IMG_20181007_111118.jpg (162.03 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Važiuojam pavalgyt vėl į kabakėlį. Šį karta cheesesteak‘ą. Nu ir vėlgi pasakiško skonio... Moka visgi tie amerikiečiai maistą daryt, ir turi tikrai kokybiškai ir skaniai:
IMG_20181007_121614.jpg
IMG_20181007_121614.jpg (117.13 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Na ir pavalgę važiuojam aplankyti neršyklos. Va ten tai vaizdai įspūdingi, ypač žvejo akiai sunkiai suvokiami, kai taip tiršta, žuvis prie žuvies trinasi nugarom, net dugno nesimato, viena po kitos vis iššokdama oran... :shock:
IMG_20181007_125607.jpg
IMG_20181007_125607.jpg (260.39 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Pirmam savaitgaliui įspūdžių tikrai per akis. Savo baterijas net persikroviau daugiau nei 100%, bijojau netgi, kad jos overcharge‘intos gali perdegti.

Judam namų link. Ir dabar Mindulei 5 dienos darbo (išskrido kažkur ten kiton pusėn), o man susipažinimui su New York City. Apie Niujorką čia jau gal nerašysiu, nes vien žvejybinių įspūdžių turbūt iki galo mažai kas perskaitys (tinginiai)… Tiesiog trumpai, nuo gyvenamos vietos man iki Niujorko 1,5val kelio atobusais ir metro arba keltu. 5 dienų man pakako į valias, jog pamatyčiau viską ką norėjau, kaip dažniausiai ir mėgstu, vykdau programą maksimum, apžiūriu miestą be jokio poilsio ir daugiausia savo kojomis (vienintelis stabtelėjimas - papietavimas). Kaip pvz pirmą dieną suvaikščiojau 28 km... Na o viką apibendrinus, NY tikrai paliko kur kas didesnį įspūdį nei tikėjausi. ;-var-var.
Nors trečią dieną jau vaikštant po miestą, kažkaip atėjo didelis noras vėl lėkt žvejot. Ligonis.... nepagydysi jau :? . Iškenčiau iki penktadienio vakaro, kada grįžta Mindulė, sėdam mašinikėn ir lekiam link žūklės plotų. Ir po 5 valandų mes jau štai vėl prie tekančio vandens.

10.13. Šeštadienis – visą dieną be perstojo merkia lietus. Gal dėl to, o gal ir dėl to, jog eilinis savaitgalis - žvejų daug mažiau. Pirmoj dienos pusėj važiuojam vėl prie tilto atramos. Nors oras ir bjaurus, bet kadangi teisinga apranga, tai jokio diskomforto ir „parkių“ dėl to nėra. Nuotaika puiki, kad net kotą graužt norisi.
IMG_20181013_094644_1.jpg
IMG_20181013_094644_1.jpg (161.96 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Maža to – smaginamės pilnu tempu. Aš šitoj upėj jau jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Vėl galybė kibimų, pasikinkau gerų traukinių, kurių žinoma daugiausia neištraukiu. Ne kartą net vienu metu abu su Minda traukiam žuvį, vienas kitą apeidinėdami. O aš dar vėlgi pagaunu Coho, nors ir nedidelį, bet skanų (šitas iškeptas). Širdis jau džiaugiasi, šypsena iki ausų. Per kelias valandas palaikiau virš 10 žuvų. Mindulė kaip visada daugiau – keliolika. Krantą pasiekia... kas ten pamena, kelios.
IMG_20181013_081856.jpg
IMG_20181013_081856.jpg (184.15 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
IMG_20181013_095257.jpg
IMG_20181013_095257.jpg (146.99 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Pasitarę (pasitarimas vyksta taip – Mindulė klausia gal varom ten, o aš palinksiu galva) nusprendžiam aplankyti dar kitą upelį. Atvažiuojam. Jau pirmasis vaizdelis nuo tilto mane užburia. O vat čia tai egzotika. Nieko panašaus LT nerasi, o kadangi aš iš viso užsienyje žvejoju pirmą kartą, tai suprantama ir kitur nesu matęs. Kaip aš pavadinau – akmeninė upė. Viskas vien akmuo – šlaitai akmuo, dugnas visas vientisas akmuo, su kaskadomis ir vis šian bei ten tarpais su išgraužtomis duobėmis. Žiauriai įspūdinga.
IMG_20181013_115521.jpg
IMG_20181013_115521.jpg (166.84 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
IMG_20181013_121241.jpg
IMG_20181013_121241.jpg (233.64 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
IMG_20181013_142347.jpg
Bet tuo pačiu ir nedrąsu... Pirma leistis nuo akmeninių šlaitų, stengentis nepadaryti „galva-šikna-galva-šikna“, o po to bristi į sraunią upę, kuri atrodo tartum būtų čiuožykla, ir truputį ne taip padėjus koją gali smagiai užsivožti su kaulų trakštelėjimo garsu. Bet praėjus gal 15 minučių apsipratau, pamačiau, kad su šipais galima visiškai drąsiai ja braidyti, ir neužilgo jaučiausi kaip savas.
Upės specifika jau vėl kitokia – švinus reikia lengvinti, kad muselė natūraliau sklęstų. Vanduo skaidrus, vietomis žuvis net matai plikai akimi, vaizdas tikrai įspūdingas ,atrodo lyg keli rykliai plaukiotų duobėje. Pasikirtus žuvį praktiškai visą veiksmą matai savo akimis. Ir nors atrodo ir lengviau turėtų būti ištraukti – upikė seklesnė, žuviai nėra kur daug dingti, bet dėl aštriu akmenų labai greitai valui gali padaryti „džyrgžt“. Truputį pavaikščojam pakrantėmis kol galiausiai susirandame sau įdomesnę ir ramesnę nuo žvejų vietelę ir... smaginamės. Kelias valandas gerokai pasinervinu, tiksliau gidas panervina. Gaudom vienas šalia kito, petis petin, tam kimba, man - nifiga. O ir šiaip toj vietoj sutiktas amerikietis nuo pat ryto žvejojo, sakė turėjo 2 kibimus. Atsistoja Mindulė, tereikia vos kelių metimų ir „fish on“. Ir taip vieną, kitą kartą, amerikietis akivaizdžiai nervinasi, trypčioja aplink. Mindulė papasakoja, parodo aišku kaip jis gaudo – negi gaila. Na bet aš irgi stoviu šalia, atrodo darau tą patį, bet geras dvi valandas... keitalioju jau visokias museles.... nu nieko nesigauna.
Mindulė atrodo tartum šaiposi. Pasiguldo vieną labai gražų Kingą.
IMG_20181013_125249.jpg
IMG_20181013_125249.jpg (217.13 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Po to kitą. Po to dar ir Coho neblogą. Jau kažkaip ir mane nervas nejučiom griebia, jaučiuosi tartum mokinys šalia. Na bet po kiek laiko kažkaip savaime viskas susitvarko. Pagaliau pasiguldau visai gražų kingą ir aš, aišku su Mindulės pagalba - sugriebia už uodegos ir padeda paguldyti taip suteikdamas galimybę papozuoti.
IMG_20181013_134252.jpg
IMG_20181013_134252.jpg (160.07 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
IMG_20181013_134330.jpg
IMG_20181013_134330.jpg (216.73 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Viso turėjau apie 10 kibimų, pasiguldžiau tik vieną. Aj na pirmai pažinčiai su tokia upe užteks, nėra ko Dievo į medį varyt. Mindulė pasiguldė gal 4, viena iš jų Coho.

Vakare jau laukiu vėl kada gausiu pasakiško skonio steiką, kurį buvom užsisakę iš anksto. Šį kartą jau buvau taip pavargęs, kad nesirįžau net alaus buteliukui, po kurio garantuotai būčiau visiškai išsikrovęs...
IMG_20181013_192937.jpg
IMG_20181013_192937.jpg (100.89 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Vėl kelios valandos pamiegojimo viešbutyje ir net per daug negalvodami kitą dieną iš karto jau nusprendžiam atvažiuoti į tą pačią vietą.

10.14. Sekmadienis. Nors atsirandam dar visiškoj tamsoj, bet jau randame mūsų vietoje vietinį su sūnumi. Mes atsistojame kitoje pusėje, užtenka vietos visiems, nors ir labai arti vienas kito gaudom, bet pirmenybę duodam vaikiui. Smagu žiūrėt kaip tėtis serga už sūnų ir mokina visų žūklės niuansų. O ypač smagu kai vaikas pasikerta ir bando suvaldyt monstrą, emocijos liejasi pro kraštus.
Neužilgo Mindulė pasikinkęs kingą „pravažiuoja“ pro mano žvejybos vietą, o aš ten gal antru metimu pasikertu... steelheadą (matomai jį prabaidė ir praplaukdamas sukėlė apetitą). Gyvai steelheado dar nesu matęs, bet dar traukiant iš vaivorykštinių atspalvių, suprantu, kad čia būtent tas, retasis egzempliorius. Nors jis nėra labai didelis, bet vis tiek neforsuoju, ramiai, duodu pasivargint ir gan nesunkiai susitvarkau.
IMG_20181014_090204.jpg
IMG_20181014_090204.jpg (195.3 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Yeeeah, nerealu ir sunkiai įtikėtina, netgi mano tikslas maximum pagauti visas 3 rūšis yra pasiektas. Žiauriai džiaugiuosi įvykdęs sunkiai įvykdomą planą. Mindulė irgi džiaugiasi, bet dėl to, kad nesilažino, nes būtų prašvilpęs 10 baksų :tia-tau . Na o toliau tiesiog vėl mėgaujamės. Mindulė pasiguldo dar gal 2 kingus, aš jau kitus įgudau pasikirtęs net į krantą netempti o tiesiog vandenį už uodegos sugriebti kita ranka. Nueinam dar į kitą aplaisvėjusią nuo žvejų vietą, ir ten puikiai pagaudom. Ten pasiguldau dar porą kingų. O dar ir su kokiais įspūdingais žvakiavimo vaizdais.. Aj nebežinau, jau nebeskaičiavau iš tikro, o mėgavausi procesu.
IMG_20181014_093458.jpg
IMG_20181014_093458.jpg (246.79 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
IMG_20181014_093721.jpg
IMG_20181014_093721.jpg (215.45 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Na ir ką, diena į pabaigą, laikas baigti. Pasigaunu jau paskutinį kingą, ir taip kaip padariau su visais – paleisdamas atgal į vandenį ir bežiūrėdamas kaip jis rykliškais judesiais nuplaukia atgal į savo stichiją, nejučiom apima liūdesys, kai suvokiu jog ši pasakiška išvyka jau baigiasi :? .
IMG_20181014_111023_1.jpg
IMG_20181014_111023_1.jpg (109.7 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Grįžtam namo, kraunuosi lagaminą, į kurį niekas netelpa ir viršiju visus galimu svorius. Būdamas Niujorke aišku nepraleidžiu ir progos apsipirkti, nes žinoma jog pačio Niujorko centre esančiose parduotuvėse visas kur kas pigiau nei bet kur Lietuvoje, dar aišku galima ir pasiderėti (o apie kokybę čia jau nekalbėsiu). Į Ameriką atvažiavau su viena pora batų, o grįžtu su 7 (man skirtos tik 2, visos kitos lauktuvėm ir dovanom). Jei taip skaičiuot kiek sutaupiau, tai galima sakyt man kelionės bilietas atsipirko. O tarp kitko, daug kam turbūt įdomu kiek gi kainavo tas bilietas užupelkėn. Daugumai kam pasakau galvoje sukasi skaičius panašus į vienetą su trim nuliais. O iš tikro kur kas mažiau, jei tiksliai tai pats bilietas – 385€. Patys spręskit ar daug. Bet manau, kad verta susimąstyti, gal netgi ŽT mytą galima tenai pasidaryti, o kodėl gi ne? :ruko
Taigi kraunuosi daiktus, gailiuosi, kad vietoj kuprinės nepasiėmiau mažiuko lagaminiuko, na bet aš gi daiktų sutalpinimo specialistas. Na medžiokliniai guminiai botai kuriuos vežu tėvukui lauktuvių jau nelabai tilpo (gal ir tilptų, bet kiekvienas batas sveria po 1,5kg), tad juos nusprendžiau „vežtis“ ant kojų. Prie viso to namo dar pasivežu ir 6kg žuvienos (užsišaldęs gabaliukais vakuuminiuose maišeliuose). Dar namie pasisvėrus svorį viršiju netoli 2kg. Aj galvoju bala nematė, gal praeisiu. Ogi oro uoste pasirodė, kad viršiju gerokai daugiau nei 3kg. Vyrukas sako „žinai, nea, nieko nebus, gausi kažką nuimti“ arba primokėti. Nu jau ne galvoju, suvalkietis tau primokės... Aš atsidarau, pasikuičiu, pasiimu vieną pakelį šaldytos žuvies (~0,5kg), už manęs matau jau eilė žmonių kaupiasi. Išimu ir uždaręs gailiom akim sakau „nu c'mon guys, gal susitarsim, gal bus OK?“ ../;nzv . Tas padeda ant svarstyklių, ką gi ten rodys stebuklingo nuėmus puskilį – aj sako, Okey. Patinka man toks bendravimas, prie kurio jau per savaitę laiko buvau visiškai pripratęs. Na ką dabar su ta likusia žuvim, reik mest lauk, nes gi rankiniam bagaže prasivežt neleidžia. Bet aj galvoju, jei linksmintis tai iki galo. Pasiimu akivaizdžiai į ranką ir nešuosi joje. Ant kojų botai, rankoj žuvis. Bet jaučiuosi ramiai, niekam čia neįdomu kaip tu atrodai, kas žiūrėjo skersai, kaip paskui paaiškėjo buvo lietuviai :tia-tau . Ateinam prie patikros, pirma reikia nusiauti batus, padedu botus, tikrintojas išpučia akis :shock: „wow, where are you going?“. Sakau jam ne kur, o iš kur. "Buvau žvejot". "A nu tada viskas aišku" sako. Praėjus pro "rentgeną" žiūriu kitas tikrintojas krapšto galva žiūrėdamas į mano maišiuką. Prieinu prie jo, klausia „čia tavo?“. Aš ramiai sakau „tai jo“. „O kas čia yra?“. „Aj, šaldyta žuvis...“ „Kaaas?“ „Šaldyta žuvis.“ Klausia „gal gali išpakuot ir parodyt?“. „Jo, be problemų“ – išimu iš zipinio maišelio, išvynioju popierinį rankšluostį ir parodau porą užšaldytų gabaliukų vakume. Tas pažiūri ir su tokia didele nuostaba ir išsprogdintom akim :shock: :shock: , lyg pirmą kartą tokį dalyką būtų pamatęs „vaaaaau“.... po šiokios tokios pauzės „ok, you can keep it“... Hmm, o vat to tai nesitikėjau, kur aš ją dabar kišiu? :roll: Bet viskas gerai – perėjęs patikrą guminius dedu į atskirą maišą (aj nu jei kas pirkau „duty free“), iš kuprinės išsitraukiu atskirus batelius (taip pat vežamus lauktuvėms), juos apsiaunu ir kuprinėj atsiranda dar papildomos vietos. Viskas – Lithuania, I‘m coming back.
IMG_20181015_213315.jpg
IMG_20181015_213315.jpg (119.88 KiB) Peržiūrėta 7396 kartus(ų)
Taip kad kelionė pateisino mano lūkesčius 200%, gavau tikrai daugiau įspūdžių nei tikėjausi. O ir žvejyba, kai per dieną pasikerti 30-40 tokių traukinukų, nu tai čia kažkoks kosmosas, mums Lietuvoje to neturint sunku net ir suvokti, kad taip įmanoma. Žmonių žvejybinė kultūra deja, bet tikrai tenka pripažinti pažengusi į piekį nuo mūsų ženkliai toliau. Kolchozas pas mus, ir kolchozas tenas - nesulyginami dalykai. Aišku pasitaiko keletas užsispyrėlių nemandaguolių, bet čia tik išimtys, visi tikrai labai mandagūs, pasikirtus žuvį stengiasi netrukdyti tau džiaugtis smagiausiomis akimirkomis.
O ir šiaip, per 10 dienų aš spėjau pamatyti Ameriką visokią. Ir to užteko, jog galėčiau reziumuoti - Amerika yra tokia didelė, kad kiekvienas iki vieno gali susirasti to ko nori. Tik atstumai kur kas didesni, bet čia jau... po šio apsilankymo mano nuomonė apie Ameriką, jos žmones, maistą, gamtą nuo prieš tai buvusios pasikeitė kardinaliai.
"Spešil fenks to" kelionės kaltininkui – Mindulei (angl. Minda), kuris tikrai nerealus gidas ir draugas, ir kas be ko – žiauriai kietas žvejys ;-var-var. . Keep on rocking and see you later, alligator.
O ir šiaip jei žiūrint plačiau – jei ne Žvejo Tribūna, tai nebūtų ir šios kelionės. Žvejo Tribūna – geriau nebūna!!!
Ir dar... kažkada dienos šviesą išvys ir filmukas, bet tiek medžiagos, kad nežinau kada spėsiu jį padaryti. O dabar kas netingit paskaityki ir tuo pačiu.. gerų naujųjų metų. Nebijokit naujų iššūkių! ;-)
 #721874   Kairys
 01 Sau 2019 20:02
Super, Blaitai, nerealus ir išsamus reportažas. ;uolrait Kaip ir matyti vaizdai, bet kito žmogaus akimis viskas kiek kitaip atrodo, ačiū už įspūdžius. ;-)
 #721878   Wytux
 01 Sau 2019 20:51
wawawywawawawauuuuu koks grazus ... steikas :-D
O jei rimtai - super kelione ir reportazas :gutgut :gutgut :gutgut

p.s. sedziu raudonas is pavydo :-D
p.s.2 vil be vaiting for muvy :ruko
 #721879   Vaidis
 01 Sau 2019 21:46
Blaic, awesome!!! Baltas pavydas, suskaičiau su malonumu ;uolrait
 #721937   blight
 02 Sau 2019 22:51
SatanKlaus rašė:
02 Sau 2019 15:16
Tai aš irgi manau, kad balsavimą dėl geriausio 2019 metų fotoreportažo galime uždaryti :-D .
Nu jau baikit baikit, šitas reportažas konkurse nedalyvauja, o ir šiaip tai dar prie 2018 metų, nes pagal Amerikos laiką (-7 val) beveik spėjau :tia-tau
 #721945   MINDULE
 03 Sau 2019 03:49
Na va ir aš radau laiko perskaityti visą šitą ilgą reportažą kur buvo garbė sudalyvauti... Per daug aš ten minimas, per daug man ten priskirta nuopelnų... Bet džiugu kad nuomonę apie Ameriką bent truputį kažkam pakeičiau...
Tiesa, praeitas lašišų sezonas nebuvo kažkuo ypatingas, gal net į silpnesnę pusę, nors kai žinai ką daryti, žuvis pasigauna...
 #721998   Wytux
 04 Sau 2019 16:54
blight rašė:
04 Sau 2019 14:39
Wytux rašė:
04 Sau 2019 13:40
po kiek hotelis prie upes , jei nakvot ten visa savaite ?
Mindulė pasakys, nepamenu :-D Varom šįmet? :ruko
Netgi labai svarstytinas variantas :-ou-je
  • VDS, VPS serveriai
  • Bronzinė žuvis
  • Žvejybos reikmenų parduotuvė