Tik grizau is pirties.Perziurejau Mindules foto. Ka as galiu pasakyt - pasaka! Kokie vaizdaI! Koks melynas dangus! Koks grazus dzhipas! Rojus zemeje.... Kokios zuvys!!!! Ir as pasijutau toks laimingas! Rimtai. Gal tai emocijos,gal uzvirs diskusijos,bet as pasijutau tokiu laimingu zmogum,kad gyvenu cia,Lietuvoje,kad rytoj vaziuoju su 15 metu senumo masina su bendraminciu kompanija i Kupiskio marias gaudyti plastakiniu karsioku.Kad pazvejoje susirinksim i kruva,isgersim po 100 g lietuviskos degtineles,uzsikasdami juoda duona su lasinukais ir svoguniuku,kad vaziuodami namo jau kalbesime apie tai,kaip sekanti karta jau rinksimes prie upes,kur,isplaukus ledams,gaudysime plastakines kuojukstes ir lauksim pavasarinio musu susitikimo... Siaip tai aciu tau,Mindule,kad prapleti mano,kaip zmogaus ir kaip zvejo akirati tokiais egzotiskais vaizdais,kad nepamirsti Lietuvos,kad dalyvauji tribunoje - tikrai dziaugiuosi,kad nepamirsti,kas esas ir tavo reportazai nera kokio pasikelusio emigranto pagyruniskos rasliavos. Aciu tau. Bet as nezinau ar istverciau be kamsciu,cymu,vitoliu ir visu kitu biciuliu susitikimu,bendru pazvejojimu... Todel ir pasijutau laimingu... Rasyk,Mindule,dziugink savo fotoreportazais,bet as tikiosi,kad kada nors atvaziuosi i Lietuvele ir uzmirse viska kartu pagaudysim tokias paprastas lietuviskas auksles... Atsiprasau,kad isliejau mane uzpludusias emocijas. bet parasiau tai,ka pajutau... Trinkit mano rasliava greiciau!!!
Bet man taip gera,kad noriu issipliurpt