Labas visiems
Ech tos atostogos, užsidirbtos, išsvajotos ir visada kaip bebūtų – TRUMPOS
Birželis, birželis ir tas vasarinis vėjelis.. Vieną dieną aršus kaip Erelis, kitą žiūrėk ramus kaip pūkėlis..
Po meeto visgi norėjosi išvažiuoti ir atsipūsti, ramiai pažvejoti, galbūt net kažką pagauti
Jei „kažką pagauti“ tai nutariam su forumiečiu BRATKA - imsim karpiecus ir kokį tai ųsuotą Šamuką paerzinsime..
Šamuko rodos maistelis paprastas – varliokas, bet jį pasigauti nu i namas...
Šiaip ne taip randu užsislėpusį miške šulinioką dviejų metrų gylio, kuriame prikritę šių kvaksėtujųjų.. Su graibštu prisišaudau desetką, reikškias galim minti gazo pedalą iš Biržų link Panevežio, o poto į plačiuosius vandenis
Panevėžyje susimetę tik žvejui pažystamus rakandus pajudame link tikslo. Pora astronominių valandėlių ir mes jau vietoje
Ramiai, nestresuodami susinešam įrankius link vietos, ten juos sušriubavę ir užtaisę kvapnius pašarus nusviedžiam vandenin, lai įvertina karpiokai..
Jei vienos rūšies ūsuotiesiems „venteriai“ užtaisyti, tai laikas užtaisyti ir ilgesnius ūsus auginančiems..
Reik atsinešt valtelę, prisipūst ir užmerkt penkis skritulius ant varliokų..
Atsinešam valtikę link bazavimosi vietos, ir... vienos meškerės nėra.. Nu negali būti kad stabdžio neatleidom.. neeee.. atleidom.. meškerė niekur nedingusi toli, tik nuo kuoliukų nurėžta ir plūduriuoja vandenyje.. Aišku, nieko nebėra..
Nusibraukiam snarglius ir pučiam valtį, veriam varliokus ant šio amžiaus naujienos – PATYS PASIKERTANTYS KABLIAI ŠAMAMS
Mums jie (kabliai) pasitikėjimo nekelia, bet gal... Du kaip sakant tokius kablius ir paliekam, sekantys trys mūsų akiai tinkami, tik tiek kad patys nepasikertantys, o reiks pačiam pakirsti.. ir visa tai vėliau..
Vakarinis kibimas meškerės nutempimu nuo stovelių buvo pirmas ir paskutinis ne tik per vakarą, bet ir per visą naktį iki pačios aušros..
Rytas pasitinka toks rudeninis, sakyčiau rugsėjo galas ar lapkričio pradžia.. Vėjas uraganiškas, šalta.. ir kur tas Birželis..
Po nakties skrituliai ramūs kaip belgai ir stovi įsmeigti lyg kuolai šiltnamyje..
Po valandėlės pirmas „išėjimas“ Bratkai... Sėdi bet nesisveikina... Arčiau pritraukus ne tik kad pasisveikina, bet ir atsisveikina.. Iš pažiūros – nedidelis.. Laukiam toliau
Kukurūzus pradeda drąskyti riebios kuojos... Poto perstoja..
Antras „išėjimas“ Edošiui.. Šiam atsisveikinti nepavyksta, tad pasispardęs atsiduria tinkliuke...
Nedidelis, bet jau sportininkas
Vėl kuojos ir nežmoniškas vėjas mus žiauriai myli..
Einu nusnausti, nes pora valandų miego – mažoka..
Už penkių minučių girdžiu šūksni – "Edi kelkis"... Bratka įkirtęs rimtesnį ant maniškės ale dugninės...
Imki ir trauki vaptelis jis, bet žodžių nevyniodamas į vatą, atrėžiu – prisidirbai, tai ir pabaik darbą iki galo.. Šis karpiokas rimtesnis, nieko nesimato net kol iki kranto bandai prišvartuot.. Rauna dugnu kaip koks plūgas ardamas vagą.. Ryškiai beardamas randa kelmą ir POKŠT...
Diena nieko neišsiskiria ir nieks nepasikeičia – vėjas kosminis, kimba tik kuojūkštės..
Mąstom, galvojam, kaip čia grįžti ne su dviguba baranka.. Važiuojam parduotuvėn bulvių, gaunam, verdam, metam vandenin.. metam ir batoną paviršiuje, bet viskas veltui..
Vakarop rimsta vėjas, palaima..
Imam spiningus, o ant jų plūdinukes ir palei krantą tykiai tykiai..
Atsisėdu rodos tokiame ramiame kamputyje kad nusiperst baisu, iškart išgirs visi vandens gyviai..
Sukiojasi trys plačianugariai, o gal ir daugiau.. Laukiu.. Gliaudau tuos pačius saldžius kukurūs, skanūs, ką daugiau apie juos ir pasakysi..
Ateina banga, DIDELĖ... Išnyra.. Bebras metro ilgio ir taip stovi metras nuo plūdės .. Nieko nebijo.
Negi rėkausi dabar ant jo. Ieškau kokio akmenuko kad į kaktą pataikyčiau, bet nerandu. Ploju rankytėmis, gal išssigas, bet kur tau, stovi kaip stabas ir veizėja į mane. Galu gale, medžio ir žolės kvapas priverčia jįjį pasukti krantan ir pasidarbuoti tuo ko jis mėgsta
Ateina Bratka, tam paporinu kad tas Asilas (bebras) viską sugadino, o karpiecų juk buvo..
Ant tų žodžių niukt niukt pludė ir „paniesla“.. Jis MANO... Kotukas tikrai ne karpiams gaudyt – ST-Croix, viso labo 2 mėteriai ilgio ir užmetimas iki 10gr.. Extra fastas, tikras mano išsigelbėjimas starkiaujant stovinčiame vandenyje
Pakertu. Trys sekundės ir nieko nebėra. Nusinešė viską.. ramiai kaip koks povandeninis laivas nieko nepajutęs.. Klaida, pamiršau ritę susireguliuoti.. Pasijaučiu kaip koks „edosiukas“
Persirišęs viską grįžtu link tos pačios įlankėlės. Labai gerai matau patį artimiausia skritulį užmestą ant šamuko.. Ten virte verda vanduo nuo „artojų“. Atsinešu dugninę ir švystelėju 30cm nuo skritulio, gal koks karpiukas susigundys, dėja prasedėjus valandikę – tylu.
Žygiuoju su savo spiningėliu toliau laimės ieškoti, vos ne visai į kitą ežeriuko pusę, mat ten „maudosi ore“ karpiecai.
Sėdžiu tyliai, tik tabako dūmus retsykiais išpūtčiu. Atkreipiu dėmesi kad kažkos žvirblis žiauriai sužverėjęs puola už save dvigubai didesnę paukštelę..
Keista pagalvoju, ir kaip taip gali būti
Po kokio trečio to žvirblio antpuolio ausis pasiekia didesniojo paukščio giesmelė – „KUKU-KUKU“ ir dar pritupia prie tokio pat „vargšo“ kuris kaip manau ieško kas išperėtų kiaušinius. Fantastinis vaizdas – pirma sykį pamačiau Gegutę, net visas dvi bekūkuojančias ant vienos Juodalksnio šakelės..
Prie pat kojų suraibuliuoja vanduo.. Metų lyg ir į taikinį.. Už minutės išvažiuoja plūdė pasroviui link „povandeninio laivo“... Ritė jau sureguliuota.. Kirtimas... Prasideda.. ir taip kokį 20 min.. Aria dugną, pasisveikina, vėl link gelmių.. Ranka įskausta, o ką jau bekalbėti ritės požiūriu... Kiekvienu pritraukimu ar atleidimu viena ranka laikai žabynę, o kita ranka virkdai rytukę, ją arba užveržinėdamas, arba atveržinėdamas..
Šį sykį nugali protas. 6,4 kg – kaip ant tokio įrankio, patikėkite – SMAGU
Grįžtam pasiimti tos dugninės kur prie skritulio buvau palikęs... dar plūdikę užmetu. Pusvalandukui prasedėjus imu vyniotis link bazavietės. Reikia aišku išsitraukti dugninę. Traukiu. Virsta skritulys. Stovinčiam šalia Bratkai nurėžiu – bl... skritulį užkabinau. Traukiu toliau dugninę.. Karmūškė rankose.. skritulys sukasi.. neria... iškyla visu gražumu Šamiecias pasisveikinti..
Jėgų bei azarto antplūdis padidėja visu 1000%... Pokui visi tie karpiai, IMSIM – ŠAMĄ.. TAS matosi tikrai nevaikiškas... Šoka valtin Bratka akimirksiu, aš pritūpęs lyg mergaitė laukiu. Pasiruošęs rengtis ir eiti maudynių, visgi NEEILINIS įvykis mano žūklėse..
IRRRRRRRRRRR...... Grįžkim prie NAUJOVĖS kabliukų skirtų Šamams gaudyti...
VISIŠKAS ABSURDAS.. Jei deklaruojama, kad savaime pasikertantis, tai galim drąsiai su Bratka pasakyti – kad net ne savaime, o norint pakirsti – NEĮMANOMA...
Net nereikėjo kirsti, spjovė kaip kokį skreplį ir išspjovė... Galutinai ši NAUJOVĖ pasiuntė mus į nokdauną, mes gi pasiuntėm ale „NAUJOVĘ“ ant trijų raidžių ir dar kvadratu...
Daugiau kaip ir nieko išskirtinio, apart to, kad naktį po miegmaišiu nesijautėm lyg Žiemkenčiai..
Laimikai:
Edošiaus – 2,8 ir 6,4 kg.
Bratkos dešinėje rankoje karpiecas, o kairėje kerai įsižiūrėjus neūžauga šamukas..
Tiek šiam kartui, mes dar grįšime patampyti šiuos storalūpius ir nepamiršime kas augina ilgus ūsus..
Iki malonaus