Nr 13.
Sveiki
2012-2013 metų žiema užsitesė lyg „Darbo partijos“ byla. Laukdami pavasario kas vakarą laukdavome Šulijos orų prognozės – kada gi tas pavasaris..
kaip supratome Šulija niekada nemeluoja apie orus, tiesiog orai mums meluoja
Lyg senas užsimiegojęs lokys, prabudo ir pavasaris
Pradžioje ir su nemenku minusu naktimis, gerai kad tai tęsėsi neilgai, nes pravažiuojant keliais, sutiktos pilnos kaimenės stirnų apsnigtuose laukuose, bei sniegą baksnojantys gandrai, leido suprasti – laukiniai gamtai dabar nepyragai, o ir maisto jie nusipirkti negali..
Mūsų šiaurės Aukštaitijos kampelyje, „neatlaikė“ ir keletas ežeriokų.. duso viskas kas gyva – lydekos, ešeriai, kuojos, net vežiai neišgyveno..
Žinome tai visi – juk nepirmas ir nepaskutinis metrinis ledas priverčia „kristi“ silpniausius.. juk taip gamtos sudeliota, ir taip buvo ir bus
O dabar tas pavasaris. Potvyniai, drumstas lyg naminis alus vanduo nuplovė visas pakrantės šiukšles tolyn, pradėjo šilti, krito vandens lygis, kol galų gale ir šiluma pradėjo „kilti“ vos ne minutėmis
Atsidariau sezoną su plūdine. Kibo smagios riebios „šiurkščios“ kuojos. Negi ten jas fotkinsi. Poto ešeriokai kelis vakarus pasirodė visu rainumu. Gamta budo visu gražumu, žalčiolai po kojomis šliaužiojo, kol galų gale „poravosi“
Kaip ir kiekvienais metais mūsų upes pasiekė žiobriai, ko pasekoje prasidėjo masinės „žiobrinės“.. Apie žiobrinių ypatumus smagiai aprašė Bratka, tik pridursiu, kad nutarėm kas metai vėl susikauti su žiobriais Nemunėlyje ir taip atidaryti feederio sezoną upėje
Na o dabar apie vakar vakarą. Pirmą sykį šiais metais išplaukiau į ežerą pasižvalgyti kaip lydekiokai laikosi po neršto
Aplinkui nei vienos valties su žveju.
Pasirinkau vakarinę ežero dalį, nes ši dalis visada sušyla greičiausiai. Gylis iki dviejų metrų. Pavasario galop ši dalis užželia visokiausiais „barščiais“ ir žvejoti (spiningauti) tiesiog neįmanoma. Dabar jau irgi matosi kylantys į vandens paviršių pavieniai lelijos lapai.
Išplaukiau šį sykį ne vienas, kartu prikabinau „Vytautą“.
Ryški dirbtinė žuvelės imitacijos „virpė“ kabinama prie segtuko ir švyst vandenin. Gal kokiu penktu metimu trys metrai nuo valties sudrebina kotuką pirmoji išdykėlė. Sakyčiau 800 gr. Parodo kad nepamiršo „žvakės“ šokio
Vienam sunku fotkinti, kai su kaire ranka laikai „kryželį“, o su dešine bandai spaudinėti kažkokios tai firmos blykstės migtuką. Kažkas visgi pavyksta
Rodos karabinas tikrai patikimas, bet sugeba atsilenkti ir tapti nedarbingas. Tiesa, kad toks karabinas „pavęstų“ dar nėra buvę.., bet pasirodo dar bus...
Raudonosiai „starkai“ skraidina žolių kuokštus pas „pačias“ į lizdus, kad būsimiems „kinderiams“ būtų šilčiau ir minkščiau išvysti pasaulį.
Mažieji paukštukai tuo tarpu mėgaujasi saulės šiluma.
Po penkiolikos minučių iš trisdešimties metrų atakauoja pirmosios lydekos sesutė.
Akių kryptis leidžia suprasti, kad užkibo gyva
Spardosi, bet žvejo ranka su ja pasisveikina. Tiek pirmoji, tiek ši – aplipusios dielėmis, o nudaužyti šonai išduoda kad pavasarinis meilės ritualas atliktas
Išsega žvejo ranka iš lydekos liežuvio kablį ir atsisveikina
Na ir vėl ir vėl... Vėl atlenktas karabinas...
Nafik persirišu visai naują pavadėlį su visai kitos formos karabinu. Vėl svaidžioju. Į kairę, į dešinę. Trečias, ketvirtas, penktas, šeštu kibimu atsitempiu identiško dydžio ščiupokėlį. Kadangi dydis toks pat, net nebefotkinu, nes pasirodys kad vieną lydekioką trisdešimt kartų prifotkinau
Karabinas atlaiko. Septintas kibimas išsiskiria labai galingu smūgiu, koto viršūnė paliečia vandens paviršių, bet tai trunka kelias sekundes..
Pusė devynių vakaro saulė slepiasi už debesų. Atgaiva akims ir nuo polaroidų nuspaustoms tarpuausėms
Nurimsta vėjas, vandens paviršius lyg veidrodis. Atsistojęs be problemų matai savo atvaizdą.
Akį pradžiugina iš džiunglių išniręs aštriadantis bebras. Dar du kibiai, iš kurių vienas realizuotas pats mažiausias spaiglys arti 400 gr..
Lengvais irklų mostais grįžtu namolio.. Valtis lauks įspūdingesnių laimikių
Reziume: per tris valandas 9 kibiai, 4 realizuotos. Visos aplipę dielėmis. Lydekos neaktyvios, jei po nosim pataikai „kala“.. pakirtai – tavo, nepakirtai špyga tuokauta
, drošk nedrožęs, antrą kartą nebesusigundo. Pagal praktiką, svaitės bėgyje bus smarkus „pakilimas“.. ir tikiuos aš jame dalyvausiu
Iki.