Nutiko tai netaip seniai,
Kai tirpo ant šlaitų ledai,
Išsiruošiau prie upės aš,
Gamtos šaukimo vedamas.
Slaptoj vietelėj užu sraunumos,
Tikėdamasis aš geros kovos,
Trout tuna aš metu drąsiai.
Ir štai patraukus tris metrus,
Smūgiuoja šlakis toks stiprus,
Iškarto užvirė kova,
Ten ritė žviegia traukiama,
Žuvis išoka iš vandens aukštai,
Panėrus slepias už akmens giliai,
Žvake ji verčias kelis kart sparčiai!
Ir štai kova beveik baigta,
Žuvis aprimus, rodos įveikta,
Bet štai trout tunas sklendžia jau ore,
Žuvis laisva, nepagauta,
Sustingęs šlakis toks orus,
Laimėjo jis, o ne žmogus,
Ramiai pamojęs uodega,
Nusirita žemyn upe...
Kova išliks ilgai atmenama,
Adrenalino pliupsnio lydima,
Kaskart atėjus laikui palankiam,
Prie upės kvies ir naujai kovai šauks.