Septyniolika savininkų — ir ežeras be krantų
Žemė ir patrauklios vietos visada buvo vertinga nuosavybė, o šiandien paežerės, netoli miesto esantys žemės sklypai tapo kone aukso vertės. Alytaus rajone tyvuliuoja daugiau kaip 70 ežerų ir keturi tvenkiniai. Kaip „Dainavos žodį“ informavo Alytaus rajono savivaldybės vyriausioji aplinkos apsaugos specialistė Nijolė Burneikaitė, 32 ežerai yra išnuomuoti, į 12 pretenduojama susigrąžinti kaip nuosavybę arba ji jau sugrąžinta.
Pati įdomiausia ežero ir aplink jį esančios žemės grąžinimo istorija vyko ir tebevyksta Luksnėnų kaime. Luksnėnų ežeras bei žemė aplink šį vandens telkinį, pasirodo, priklauso ne dviem ar trims savininkams. Iš viso jų atsirado net 17! Kartu su Alytaus seniūnijos vadovu Visvaldu Dumbliausku nuvykome pažiūrėti ežero, esančio už 7 kilometrų nuo Alytaus, ir paklausti savininkų, kaip sekėsi apie 60 hektarų dydžio ežerą padalinti į 17 dalių. Beje, nuosavo ežero troškę žmonės nebuvo iš anksto informuoti, kad vanduo nebus vien džiaugsmas. Pagal aplinkos apsaugos reikalavimus, ežerą reiks įžuvinti, atlikti mokslinius tyrimus. Kaip tai padarys daugiausia pensinio amžiaus savininkai?
Senelių palikimas
Kai kurių Luksnėnų ežero savininkų nebuvo namuose, kai kas apie turimą nuosavybę kalbėti nenorėjo, tačiau Vaclovas ir Teofilė Gražuliai svečius priėmė maloniai. „Kiek aš pamenu, dalis šio ežero priklausė jau mano proseneliams. Tais laikais jie iš šio ežero pragyveno ir mokėjo mokesčius“, — pasakojo ponia Teofilė. 71 metų moteris rodė tinklus bei įrankius, prieš daugelį metų jos giminės vyrų naudotus žvejybai. V.Gražulis prisiminė, jog žiemą per užšalusį Luksnėnų ežerą eidavo vakaroti pas būsimą žmoną iš priešingoje pusėje esančio kaimo. „Aplink einant apie 8 kilometrus būtų tekę sukarti, o kai čia arti, tai dažniau ir ateidavau“, — juokavo 72 metų vyras.
Sutuoktiniams priklauso apie 5 hektarus ežero. Kaip nubrėžti nuosavybės liniją vandenyje, spręsti teko teismui. 17 ežero savininkų kreipėsi į teismą, kuris nustatė juridinį faktą. Kadangi į teismą kreipėsi visi kartu, išlaidos buvo nedidelės — atsiėjo gal po 100 litų. Bet šiandien dar ne visi savininkai galutinai susitvarkę žemės nuosavybės grąžinimo dokumentus.
Ką darys su ežeru bei žeme prie vandens telkinio, Teofilė ir Vaclovas atsakyti negalėjo. „Norime, kad ši nuosavybė eitų iš kartos į kartą. Mums ją paliko, ir mes norime palikti. O jaunimas tegul elgiasi kaip išmano. Gal kokį verslą...“ — svarstė pašnekovai. Beje, paklausti, kaip 17 ežero savininkų rūpinsis jo įžuvinimu, moksliniais tyrimais, sutuoktiniai nustebo: „O tai privaloma?“
Tačiau šį klausimą jiedu sprendžia paprastai. „Kodėl valstybė nori reguliuoti, kaip mes turim elgtis su savo nuosavybe? Mes įžuvinsim, o chuliganai elektra išmuš. Oi, čia daug problemų. „Žvejai“ sudaužo ir savininkų valtis, ir staliukus“, — porino Gražuliai. Parduoti turimos pakrantės jiedu jokiai būdais neketina. „O kam mums pinigai? Turim karvutę, gaunam pensijas, ir užtenka“, — kalbėjo sutuoktiniai.
Atsakomybė ir įsipareigojimai
Kaip „Dainavos žodį“ informavo rajono savivaldybės specialistė N.Burneikaitė, Alytaus rajone išnuomoti 32 ežerai, 12 privatizuoti arba tvarkomi jų, kaip nuosavybės, grąžinimo dokumentai. Tačiau toli gražu ne kiekvienas savininkas galėtų tapti pavyzdžiu kitiems. „Teko nutraukti nuomos sutartį su Kumečių tvenkinį nuomojusiu žmogumi. Jis visiškai neprižiūrėjo vandens telkinio, nesirūpino įžuvinimu, nesilaikė įsipareigojimų. O galiausiai išvažiavo į užsienį“, — pasakojo specialistė.
Aplink nuomojamą ežerą turi stovėti informaciniai ženklai, skelbiantys nuomininko telefono numerį bei sąlygas apie galimybę įsigyti leidimą žvejybai. Vietiniams gyventojams, kurių gyvenamoji vieta nutolusi ne toliau kaip 3 kilometrus, leidimai išduodami nemokamai. Kitu atveju ežero nuomininkas turi rinkti rinkliavą, išduoti leidimus.
N.Burneikaitė pabrėžė, kad nuosavas bei nuomojamas ežeras yra ne tik malonumas, bet ir didelė atsakomybė.
paimta ir
Dainavos Žodžio