Forumas apie mėgėjišką žvejybą

Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Nauji įrankiai, masalai, reikmenys; žiniasklaida apie žvejus, įvairios naujienos bei kita informacija

 #203   tuomahaukas
 23 Vas 2006 13:32
Nu totalus briedas :lol:
Giedrė PETKEVIČIŪTĖ turbūt ... a, blin, no coomments :lol:

 #214   Agis
 23 Vas 2006 14:00
Informacija trumpa ir aiski, bet negi per klubo narius neatsirado nuotrauku su ziemiskais laimikiais, nes raso, kad rezultatai buvo :roll:

 #1036   tuomahaukas
 27 Vas 2006 15:31
Apie kolegas už Atlanto...

JAV konsultacinės firmos "Sportmaster" duomenimis, yra per 50 000 000 registruotų meškeriotojų. 31 proc.- dailiosios lyties atstovės.
JAV sttistiniai duomenys krupščiai renkami, kad galima būtų bent apytikriai įsivaizduoti mėgėjiškos žūklės mastą. Vidutinis amerikietis per metus į žūklę važiuoja maždaug 10,5 karto. Nurodoma kad amerikiečiai per metu žūklėje praleidžia per 522 mln. 800 tūkst. dienų. Kasmet išduodamas per 30 mln. žūklės licenzijų, tačiau šis skaičius negautinis, nes daug žvejų vyksta žūklauti į užsienį. Amerikos žvejų asociacijos duomenimis, kasmet žūklei šios šalies atstovai išleidžia 29 milijardus dolerių, o tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, susijusios su žūkle, JAV ekonomikos apyvartą papildo beveik 70 milijardų doleriu. Vien gyviems masalams amerikiečiai kasmet išleidžia maždaug 9 milijonus dolerių.

Skaičiai- 1
Vidutinės klasės žūklės įrankių kainų Amerikoje vidurkis (JAV doleriais):

Spiningo meškerykotis: 34,99
Klasikinė blizgė: 1,99
Vienagyslio valo pakuotė (230m): 4,99
Meškerykotis jūrinei žūklei: 60,00
Svarelių komplektas: 5,00
Valas jūrinei žūklei (300 m): 6,99
Pakuotė sliekų: 1,00

Skaičiai- 2
Kasmet JAV (medžioklės ir žūklės departamento duomenimis) žvejai vidutiniškai išleidžia (JAV doleriais):

Žūklės įrankiams:
Meškerykočiams: per 870 800 000
Blizgėms: per 621 075 000
Ritėms: per 577 330 000
Valams: per 206 650 000

Su žūkle susijusioms reikmėms:
Maistui ir gėrimams: per 3 817 450 000
Kelionėms į žūklavietes: per 2 492 240 000
Nakvynės vietų nuomai: per 1 135 200 000
Katerių ir laivų degalams: per 1 106 200 000

Štai tokie popieriai pas amerikonus :ks>

 #1433   Aukstaitis
 02 Kov 2006 13:42
Kuršių marių stintautojai teisėtai kelia klausimą, jog komunalinės tarnybos privalo pasirūpinti, kad ant ledo atsirastų biotualetai.

Po žvejybos savaitgalį ant Kuršių marių lieka kalnai šiukšlių ir žvejų gamtinių reikalų pėdsakų.
Skaitytojai ne tik piktinasi nuotykių ant ledo ieškotojų elgesiu, bet ir siūlo išeitį. Neringiškiams patiems derėtų pasirūpinti švara.

Iš Vilniaus su savo tualetu žvejys nevažiuos. Valdininkai tik dejuoti moka, o nesirūpina, kad patogu būtų ant Kuršių marių atvykstantiems žvejams.

Už įvažiavimą į Neringą imamas didelis „ekologijos“ mokestis, o kam jis naudojamas – nežinia. Už jį siūloma ne tik biotualetų nupirkti, bet ir nuo Kuršių marių ledo šiukšles rinkti. Stintautojai Neringai taip pat palieka pinigėlių už apgyvendinimą ir maitinimą.

Todėl savivaldybė žmonių poilsį net ir ant ledo turėtų organizuoti taip, kad netektų žmonėms braidyti po išmatas.

Ant pavažų įrengti biotualetai turėtų būti atitempiami į didžiausias žmonių susibūrimo vietas, o vakare surenkami. Taip pat prie biotualetų turėtų būti ir dėžės šiukšlėms surinkti.

Valdininkams primenama ir tai, kad už leidimus meškerioti imami pinigai. Jie ir turėtų būti skiriami tvarkai bei švarai užtikrinti.

Žmonės mato, skaito, atsiliepia. Tik ar jų teisingi žodžiai pasieks valdininkų ausis ir akis?

Šaltinis - dienraštis Klaipėda

 #1485   spiridonas
 02 Kov 2006 21:07
:lol: isivaizduok tokia situacija.. vejas, pusto , salta . uzsimanai mzt , pedini iki tuliko atsidarai, o ten nuo uzuovejes pasislepes ir skyle issigrezes sedi koks Paliulis [oj-me:

 #1490   Skumbrotas
 02 Kov 2006 21:31
Dajoš každomų ryboku po biotualetą :!: :lol:
Manau, kad jie praverstų ir vasarą - būtų kur dzikų pasirinkti :!: :lol:

 #1502   Donis
 02 Kov 2006 22:16
Skumbrotas rašė:Dajoš každomų ryboku po biotualetą :!: :lol:
Manau, kad jie praverstų ir vasarą - būtų kur dzikų pasirinkti :!: :lol:
Maciau kaip hebra gamtinius reikalus ant kibiro atlikineja :-vimt

 #1503   spiridonas
 02 Kov 2006 22:19
aisku kibiras kaimyno ? :lol:

 #1505   Donis
 02 Kov 2006 22:20
spiridonas rašė:aisku kibiras kaimyno ? :lol:

:lol: :lol: :lol: ir as taip manau,arba mano kur vejas Preiloj nupute kai stintas gaudem :lol: :lol: :lol:

 #1759   Agis
 05 Kov 2006 17:22
O jeigu i visa tai rimtai paziurejus, tai prie kiekvieno zvejo po tulika nepastatysi.Tulikai pastatyti prie masinu stovejimo aiksteliu ir jeigu yra noras pasielgti pagal visas etikos taisykles gali maloniai nuo ledo parkeliauti tuos pora kilometru ir pasinaudoti biotueletu.Manau ne kiek zvejai, kiek zurnalistai kelia tokias problemas, bo tai jau yra kazkas negerai ir tipo cia galima ka nors juodinancio atrasti.Tokiu reportazu rasytojams patarciau bent jau apsilanky vietose ir pasivaikscioti islipus is masinu, ne tik link poilsiniu su karstais gerimais.
Kad nesigautu mano tuscias burnos ausinimas rodau :
Vieta: Prieila, masinu stovejimo aikstele
Paveikslėlis

 #1760   mende
 05 Kov 2006 17:40
net vienas zmogus buvo i tulika nuejas :shock: :lol:

 #1821   Aukstaitis
 06 Kov 2006 10:41
Nors ne visai apie žvejus,bet tai kažkiek liečia ir mus :? :

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo Bronislovo Lubio valdomas koncernas "Achemos grupė" planuoja didinti Kavarsko hidroelektrinės pajėgumus ir iki maksimalios ribos paaukštinti Kavarsko užtvanką.

Padidinus užtvanką, ketvirtus metus veikiančios Kavarsko hidroelektrinės galia padidėtų nuo 1 iki 1,5 megavato - tokia įranga čia iškart ir buvo sumontuota. Elektrinė per metus galėtų pagaminti ne 6,4 mln., o 9-9,5 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, rašo "Lietuvos rytas".
Paaukštinti Kavarsko užtvanką leido Aplinkos ministerija. Kad šis projektas būtų įgyvendintas, jam turi pritarti daugiau kaip 60 upės pakrantėse savo valdas turinčių žemės savininkų.

"Jei nors vienas žemės sklypo savininkas kategoriškai atsisakys mūsų pasiūlytų sąlygų ir nepritars tvenkinio išplėtimui, toks projektas išvis negalės būti vykdomas", - sakė bendrovės "Achemos hidrosiotys" direktoriaus pavaduotojas Linas Sabaliauskas.

Pasak dienraščio, paaukštinus užtvanką, po vandeniu atsidurtų ne tik dešimtys hektarų žemės, bet ir saugotini augalai, naujų nerštaviečių būtų priverstos ieškoti tauriosios žuvys.

Pusantro metro aukštesnė užtvanka virš jos išliejamą Šventosios tvenkinį nuo 78 hektarų padidintų beveik kita tiek.

Dėl tokios žmonių veiklos intervencijos keistųsi ne tik Šventosios slėnis. Į šią upę įtekančios Virintos žiotyse vandens lygis irgi pakiltų apie 1,25 metro. Ji plačiai išsilietų, todėl čia nuolatos gyvenantiems šlakiams ir upėtakiams tektų ieškotis sraunesnių vietų.

Žmonių nerimą įvertinusi bendrovė "Achemos hidrostotys" nusprendė nepretenduoti į žemės nuosavybę. Ji pasiūlė, kad upės užlieti plotai kaip buvo, taip ir liktų žemės savininkų turtas - vandens telkinys. Už tai, kad tektų iškirsti jų mišką ar užlieti vandeniu pakrantės ganyklą, bendrovė siūlys piniginę kompensaciją.

Supirkdama hidroelektrinių gaminamą energiją valstybė yra įsipareigojusi mokėti po 22 centus už kilovatvalandę.

 #1869   tuomahaukas
 06 Kov 2006 17:20
Aukstaiti, šiandien perskaičiau visą straipsnį "LR" priede. Jau tarp eilučių daug kas aišku: sumontuota galingesnė įranga, yr apsaugos ministerijos laiminimas... ir vienas mažas mikrobas- tų suknistų žvejų nuogastavimai... straipsnis tikrai kelia juoką, žinant kokia šachmatų partiją mėgsta žaisti oligarchai, bet ir liūdnas tuo pačiu. Dabar kažkaip grąžiai informacija pateikiama (kai ją būtina pateikti !) - ... su vilties kibirkštėle, hehe :twisted:

 #1990   Aukstaitis
 07 Kov 2006 16:02
Visas savaitgalio dienas Kuršmarių ledas buvo nusėtas žuvautojų.

Daug stintautojų ieškojo laimės prie poligono, kiti – 14-ajame kilometre ir toliau į pietus. Tai atvykėliai automašinomis, kuriomis patogu pasiekti marių ledą nuo dešiniojo kranto. Atvykstantys per neriją turi mokėti už persikėlimą, o paskui pėsčiomis kulniuoti ledu, tolokai paliekant mašinas. Nesaugu, tiesa?

Prie poligono neblogai sekėsi žuvautojams penktadienį. Tiesa, padirbėti teko: vyrai gręžė po 8-10 ekečių. Už kantrumą ir darbštumą buvo atsilyginta. Pavyzdžiui, atkaklusis Vladas į namus parsivežė 215 stintų. Ir neblogų.

Na, o sekmadienį žvejojantys tose pačiose vietose, galima sakyti, net nuo katino neapsigynė. Du mano pažįstami, kurie nelaiko savęs prastais žvejais, po visos dienos žūklės pasidalino po pusantros stintos: vienas pagavo tris žuveles, kitas – nė vienos. Tą dieną prastai kibo ir kitiems 2 žuvautojams. “Ką padarysi, - sakė Algis. – Nepasisekė. Bet geras oras, poilsis gamtoje atgaivino, suteikė malonumo. Su naujomis jėgomis pradėjome savaitę.”

Beje, patyrę žuvautojai sako, kad stintos geriau kimba nesaulėtą dieną, kai atlydys. Žodžiu, geras oras – tik juo pakvėpuoti ir pasigrožėti gamta. Stintavimui jis prastas pagalbininkas.

Kol kas nepasikeitė žuvautojų nuomonė, kad stintos geriau kimba už Kiaulės Nugaros į pietus. Tai patvirtino ir šeštadienį, kai kelios dešimtys mėgėjų “okupavo” ledą 14-ajame ir 15-ajame kilometruose. Be abejo, jiems neužteko vienos eketės. Marios ten plačios, reikėjo nujausti ir suvokti, kur yra stintų tuntai. Julius mus informavo, kad ištraukė 73 agurkais kvepiančias žuvis. Beveik tokiu pat laimikiu džiaugėsi ir su juo atvykęs Algimantas. “Geriausiai kibo iš ryto. Gylis – beveik 6-7 kilometrai. Masalas – stintos porcija. Apie 14-15 valandą stintos kažkur nuplaukė, - papasakojo Julius. – Todėl ir žvejybą greitai baigėme.”

Savaitgalį ir Ventės rage judėjo būriai žvejų. Dauguma “motorizuotų” zujo su ledo rogėmis. Ir čia dienos buvo skirtingos. Žinoma, lėmė ir žvejų patirtis, kiekvieno sėkmė. Valius papasakojo, kad gerai sekėsi penktadienį. Jis kantriai ieškojo žuvavietės. Ir surado. Į namus nebuvo gėda grįžti: keli kilogramai stambokų raibašonių džiugino ir akį, ir širdį.

Paskatintas sėkmės, į tas pačias vietas jis nuvažiavo šeštadienį. Nieko gero. Nesėdėjo namuose vyras ir sekmadienį. Tik po didelių vargų prisiviliojo keturis ešerius.

Didesniu laimikiu tą dieną galėjo pasigirti tarp ešeriautojų žinomas Audrius. Didelės patirties turintis žuvautojas ištraukė 13 grobuonių. Tai lyg ir kuklus laimikis, bet kai kitiems nekimba, ir tiek ešerių gėdos nedaro.

Teko girdėti, kad neblogai sekėsi vyrams, žvejojusiems Ventės rage šeštadienį maždaug šeštame kilometre Nidos link. Po žūklės jų kuprinėse buvo po 18-20 vidutinio svorio (300-400 g) ešerių.

Išvada aiški: ir stintos, ir ešeriai dar kimba. Reikia tik dažniau išvykti ant ledo, kantriai ieškoti žūklaviečių, turėti geras, patikimas sistemas, sumaniai keisti masalus.

Beje, kad vyksta aktyvus stintavimo sezonas, pasakoja “Aistės žūklė” firmos vienas savininkų Vytas Svitojus: “Sėkmingai prekiaujame stintoms žvejoti meškerėmis, kurias graibstyte graibsto. Šiemet jų jau pardavėme beveik tris tūkstančius. Pernai, kiek prisimenu, jų realizavome dešimt kartų mažiau. Lemia dėkingas poledinės žūklės metas”.


Straipsnis iš Klaipėda.daily.lt

 #1997   tuomahaukas
 07 Kov 2006 16:47
Nu aiški išvada, logiška :roll: :lol:
Nugi nukvako tie beletristikai, jomajo, su savo išvadom...- kitąkart tikrai žinosiu, ko man reikia lipant ant ledo sėkmingai žūklei :lol: :lol: :lol:

 #2649   eLPi
 14 Kov 2006 16:13
Klaipėdiečių „Kurėnas“ liko ketvirtas

Kretingos rajone ant Lazdininkų tvenkinio ledo vyko meškeriojimo varžybos pereinamajai Kretingos miesto mero taurei laimėti.

Praėjusį sekmadienį vykusiose varžybose dalyvavo 15 komandų po tris dalyvius. Iš viso varžybų metu sugauta 42,629 kilogramo žuvų.

Pirmąją vietą užėmė „Pyla-1“ komanda iš Gargždų. „Pyla“ jau spėjo pagarsėti tuo, kad šiais metais pirmą kartą Lietuvos meškeriojimo istorijoje dalyvaus pasaulio žvejybos čempionate.

Pyliškiai Martynas Baranauskas, Mantas Riauka, Raimundas Jocys sugavo 7,625 kilogramo žuvų.

Antrąją vietą užėmė „Fortūna“ iš Šiaulių. Gediminas Cironka, Ruslanas Okopnijus ir Arimantas Cironka sugavo 7,051 kilogramo žuvų.

Trečia buvo gargždiškių „Pyla-2“ komanda. Vilius Beinoras, Darius Beinoras ir Audrius Rancas kartu sumeškeriojo 6,59 kilogramo žuvų.

Klaipėdiečių žvejų klubas „Kurėnas II“ liko ketvirtas. Edvardas Keras, Romualdas Ušinskas, Audrius Uselis sugavo 3,557 kilogramo žuvų.

„Klaipėdos“ inf.

 #2748   Agis
 15 Kov 2006 11:38
Klaipėdoje vykusiame pasitarime aplinkos ministras Arūnas Kundrotas sakė, kad rekreacinė žvejyba, tinkamai sureguliavus verslinę, duotų daugiau naudos, negu gaunama dabar žvejojant vien verslo tikslais. Šią ministro mintį žvejai suprato, kaip senokai jau sklandančių kalbų patvirtinimą, kad verslinė žvejyba Kuršių mariose bus dar labiau ribojama, o daliai žvejų tikrai teks pasitraukti iš verslo.

Ministras taip pat pažymėjo, kad tolimesnės žvejybos vidaus vandenyse strategija jau ruošiama, kad ji tikrai numato mažinti žvejybos įmonių Kuršių mariose kiekį.

Arūnas Kundrotas referavo Audriaus Endzino ir Virginijaus Domarko pasisakymus apie būtinybę gilinti į Kuršių marias įtekančių upių žiotis, apie nemažėjantį brakonieriavimą saugomose teritorijose, kormoranų daromą žalą ir kai kuriuos verslininkų bei juos kontroliuojančių pareigūnų tarpusavio santykius. Ministras informavo, kad šį pavasarį Vyriausybė planuoja surengti diskusiją dėl upių žiočių gilinimo darbų. Jis taip pat pritarė pasiūlymui dėl kormoranų populiacijos mažinimo tartis su Kaliningrado aplinkos apsaugos institucijomis, mat tų paukščių yra privisę visose marių pakrantėse, jie daro didžiulę žalą ir lietuvių, ir rusų žvejams.

Citatos paimtos is laikrascio "Pamarys"

Tikekimes,kad tai neliks tik kalbomis is tribunu.

 #3873   mende
 27 Kov 2006 15:18
Nors mėgėjiška žūklė pasaulyje tampa vis reikšmingesne ekonomikos šaka, Lietuvoje jai reikiamo dėmesio neskiriama - kol kas apie ją beveik nėra net statistinių duomenų

Tarptautiniai statistiniai duomenys liudija, kad kai kuriose šalyse kas šeštas gyventojas - žvejys mėgėjas. Milijoninės armijos šių entuziastų gerokai išjudina kiekvienos valstybės ūkį. Tačiau šiai pramogos rūšiai Lietuvoje dar nėra skiriama reikiamo dėmesio. Mūsų šalyje nėra net išsamios statistikos apie vis populiarėjančią mėgėjišką žūklę.

Kai kurie situaciją gerai žinantys žvejai mėgėjai sako, kad tokia statistika nekaupiama sąmoningai, nes ji atskleistų, jog valstybei yra nenaudinga verslinė žvejyba, kuri vis dar globojama.

Kas septintas - su meškere

Kai kurių apklausų metu nustatyta, kad Lietuvoje yra net pusė milijono meškeriotojų. Nors tokiu skaičiumi specialistai smarkiai abejoja, vis dėlto žvejų mėgėjų gretos yra kelis ar net keliolika kartų gausesnės už pačią didžiausią politinę partiją. Kartu tie patys specialistai pripažįsta, kad meškeriojimas Lietuvoje išgyvena bumą.

Medžiotojų ir žvejų draugijoje “Kauno diena” buvo informuota, kad Lietuvoje yra maždaug 34 tūkstančiai žmonių, turinčių žvejo mėgėjo bilietus. Šią armiją dar papildo maždaug tiek pat entuziastų, kurie įsigyja Aplinkos ministerijos leidimus, duodančius teisę užmesti meškerę neišnuomotuose vandens telkiniuose.

Prie to reikia pridėti dar kelias dešimtis tūkstančių žmonių, kurie mėgsta žvejoti privačiuose tvenkiniuose, kur jokio bilieto ar leidimo niekas neklausia; sumokėjai pagal tarifą ir mėgink laimę. Meškeriojimui jokių bilietų nereikia paaugliams iki šešiolikos metų, taip pat vietos gyventojams, gyvenantiems nustatytu atstumu nuo vandens telkinių.

Pirmaujame Europoje?

Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys Romualdas Žilinskas “Kauno dienai” sakė, kad, jo nuomone, Lietuvoje žvejų mėgėjų yra ne mažiau kaip šimtas tūkstančių. Tačiau žveju mėgėju jis laiko žmogų, kuris nors tris keturis kartus per mėnesį užmerkia meškerę. Jei priskaičiuotume ir tuos, kurie į žvejybą susirengia vos vieną kitą kartą per metus, meškeriotojų armijoje susidarytų ir pusė milijono žmonių, sakė pašnekovas.

R.Žilinskas tikina, kad, jo duomenimis, pagal žvejų mėgėjų gretų gausumą, žinoma, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų skaičių, mūsų šalis iš esmės gali pirmauti visoje Europoje. Pasak jo, tai gali liudyti ir žiniasklaidos dėmesys vis populiarėjančiai pramogai. Kitos šalys neturi tiek žvejams mėgėjams skirtų žurnalų; jų Lietuvoje - net keturi, taip pat yra kelios jiems skirtos laidos per televiziją.

Tuo statistika Lietuvoje apie mėgėjišką žūklę ir baigiasi. Nėra tiksliai žinoma, kiek pinigų žvejai mėgėjai iš viso išleidžia savo mėgiamam užsiėmimui, kiek tam skiria laiko, kur žvejoja ir t.t.

Kurioziška išvada

Šiokią tokią statistiką praėjusiais metais mėgino susisteminti Aplinkos ministerija, tačiau ji daugiau dėmesio skyrė pramoninei žūklei. Išvada buvo padaryta viena, nors ir kurioziška: valstybė iš pramoninės žūklės turi gerokai mažiau naudos negu iš mėgėjiškos žvejybos.

Statistikos departamentas apie mėgėjišką žūklę, taip pat apie su ja susijusią prekybą žvejybos reikmenimis turi tik pačius bendriausius duomenis. Ši žinyba, pavyzdžiui, meškeres skaičiuoja ne vienetais, bet tonomis.

Statistikos departamente niekas negalėjo pasakyti, kodėl duomenys apie mėgėjišką žvejybą ir apie su ja susijusią ūkinę veiklą nėra renkami. Departamento atstovė Birutė Stolytė “Kauno dienai” pripažino, kad detalios informacijos apie tai neturi. Ji kartu pažymėjo, kad mėgėjiškos žvejybos reikmenų kasmet įvežama vis daugiau.

Tuo tarpu kitose valstybėse statistiniai duomenys apie mėgėjišką žvejybą ir su ja susijusius ekonominius procesus kruopščiai renkami. Specialistai sako, kad čia itin pasižymi amerikiečiai, garsėjantys savo sugebėjimais ir pomėgiu skaičiuoti viską.

Apyvarta - dešimtys milijonų litų

JAV žvejų mėgėjų asociacijos duomenimis, Amerikos meškeriotojai per metus išleidžia maždaug 30 milijardų dolerių vien žvejybos įrankių įsigijimui ir su žūkle susijusioms reikmėms. Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, susijusios su mėgėjiška žūkle, Amerikos ekonominę apyvartą kasmet papildo iki 90 milijardų dolerių.

JAV ekonomika už Lietuvos ūkį yra didesnė maždaug šimtą kartų. Kainų ir paslaugų tarifų skirtumas tarp dviejų šalių - taip pat gana didelis.

Vis dėlto manoma, kad mūsų šalyje žvejai mėgėjai savo mėgstamai pramogai kasmet išleidžia iki 50 milijonų litų. Toks skaičius - labai realus, nes vien meškerių, spiningų ir kitų reikmenų kasmet importuojama beveik už 10 milijonų litų.

Tarptautinė statistika liudija, kad su mėgėjiška žūkle susijusioms reikmėms išleidžiama gerokai daugiau negu žūklės įrankiams. Tos reikmės - nakvynės vietų nuoma, degalai valčių varikliams, kelionės į žūklės vietas ir t.t.

Parduotuvių tinklas plečiasi

Mėgėjiškos žūklės bumą, kurį ekonomikos ekspertai tiesiogiai sieja su pragyvenimo lygio kilimu, Lietuvoje liudija nuolat besiplečiantis parduotuvių, prekiaujančių žvejybos reikmenimis, tinklas. Tačiau kiekvienas jo segmentas veikia individualiai, todėl apie statistinių duomenų kaupimą negali būti nė kalbos.

“Kauno dienos” pašnekovas, dirbantis mėgėjiškos žvejybos įrankių versle, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų paminėta, sakė, jog “žinoma, visi verkšlena, kad šis verslas - vienas vargas, tačiau nuolat atsirandančios didelės tokios profilio parduotuvės liudija, jog yra priešingai”. “Šis verslas duoda gerą pelną”, - tvirtino pašnekovas.

Kartu jis pripažino, kad šiame versle yra ir daug chaoso, nes nėra didelių bendrovių, kurios centralizuotai importuotų reikiamas prekes, o kiekviena firmelė sukasi, kaip išmano.

Plėtros perspektyvos yra

Panašios nuomonės buvo ir UAB “Albatroso prekyba” vadybininkas Tadas Gudauskas. Jis “Kauno dienai” sakė, kad kai nėra oficialios statistikos, konkurentai vienas nuo kito viską slepia; kiekviena bendrovė daro savo statistiką, žiūri, kaip vyksta prekyba, vienus metus lygindama su kitais.

“Sunku suvokti realųjį rinkos dydį, jis yra nemažas, nes Lietuvoje tikrai gausu žvejų mėgėjų”, - sakė pašnekovas.

Paklaustas, ar žvejybos reikmenų verslas ir apskritai mėgėjiška žūklė Lietuvoje turi gerą perspektyvą plėtotis, T.Gudauskas sakė: “Plėtra yra ir dabar, bet jeigu atitinkamos valstybinės institucijos pasirūpintų žuvų gausinimu, kartu apribojant žvejų verslininkų veiklą, tai būtų labai stiprus impulsas. Gerai yra žinoma, kad valstybė iš žvejų mėgėjų turi daug daugiau naudos negu iš verslininkų. Užsienio šalių pavyzdžiai tai irgi liudija”.

Duomenis skelbti nenaudinga

Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys R.Žilinskas “Kauno dienai” teigė, jog “valdžiai visai nenaudinga, kad su meškeriojimu susijusi statistika būtų žinoma visuomenei, įskaitant ir žvejus mėgėjus”.

Pasak pašnekovo, vis dar nesėkmingai mėginama pasiekti, kad verslinė žūklė Lietuvos vidaus vandenyse visai būtų uždrausta. “Mat kai kurių įtakingų kairiųjų partijų nariai turi išsinuomoję daug ežerų, ypač pietrytinėje šalies dalyje. Valstybei iš tos nuomos nieko gero, nes pajamos yra slepiamos. Kartu vengiama minėti skaičius, liudijančius, kokias pajamų valstybė turi iš žvejų mėgėjų. Vieno žvejo mėgėjo nauda valstybei neretai būna didesnė negu verslinės žvejybos bendrovės, slepiančios savo verslo užkulisius”, - sakė R.Žilinskas.

Jis teigė, kad į žvejų mėgėjų racionalius pasiūlymus neatsižvelgiama. “Nuolat siūlome verslinės žvejybos atsisakyti Kauno mariose, jas atiduodant žvejams mėgėjams. Mums atsikertama: “Verslininkai yra nemažai investavę - pirkę laivų, pastatę pastatų ir t.t.” Tada verslininkams sakom: “Galit tais laivais plukdyti meškeriotojus, pastatytus pastatus paverskit viešbučiais. Mėgėjų pameškerioti, net iš užsienio, tikrai bus ir nauda bus abipusė. Tačiau viskas kaip žirniai į sieną. Štai kodėl Lietuvoje vengiama statistikos apie meškeriojimą ir jo naudą valstybei”.


www.kaunodiena.lt

 #3878   alkanas
 27 Kov 2006 16:59
:gutgut dekui, norejau si straipsni paskaityt, jau norejau kaunieciu prasyt, kad idetumet, ale ziuriu yra :grin:

 #3883   tuomahaukas
 27 Kov 2006 17:35
R.Žilinskas tikina, kad, jo duomenimis, pagal žvejų mėgėjų gretų gausumą, žinoma, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų skaičių, mūsų šalis iš esmės gali pirmauti visoje Europoje. Pasak jo, tai gali liudyti ir žiniasklaidos dėmesys vis populiarėjančiai pramogai. Kitos šalys neturi tiek žvejams mėgėjams skirtų žurnalų; jų Lietuvoje - net keturi, taip pat yra kelios jiems skirtos laidos per televiziją.
Na tik ne pagal tokius faktorius spręsti reikėtų- čia R. Žilinskas stipriai perlenkė :!: Tada reiškia kad rusai išvis pagal tokias statistikas išvis ne žvejai :lol: Tokiems produktams nereikia kiekybės, reikia kokybės. O pasamprotavimams, diskusijoms, forumams- interneto platybės.
Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys Romualdas Žilinskas “Kauno dienai” sakė, kad, jo nuomone, Lietuvoje žvejų mėgėjų yra ne mažiau kaip šimtas tūkstančių.
Pagaliau sutarta kad ne milijonas :shock: , nes daug juoko buvo, kai jei atsakymas į klausimą "ar esi kada nors žvejojęs ?" su atsakymu "taip" yra užskaitomas kad apklausos dalyvis- žvejys :lol:
Statistika nenaudinga ne vien "kortų parodymui" kas link verslinės žūklės, o elementariausiu mokesčių slėpimu. Daug kas yra daroma atsiskaitant grynais pinigais be jokių popieriukų, neįmušimu į kasą ir t.t.- yra visokiausių "fintų".
Tai, kad valstybė iš verslinės žūklės turi mažiau pajamų, nei iš mėgėjiškos- faktas kaip blynas ir net nėra ko ginčytis. Ir atsakingų valdininkų durniais vadinti jokiais būdais negalima. Jie ne durniai, jie žino daro :twisted:
Ir pabaigai. "Teisingoje" vietoje įsikūrusiai žūklės parduotuvei su bent jau pusė velnio vadyba ir klientų poreikių analize bankrutuoti išties reikėtų turėti gabumų :lol: - pernai žūklaujant Galvėje teko kalbėti su vienu veikėju iš Kauno, turinčiu labai įdomių ambicijų dėl parduotuvių plėtros mažesniuose miestuose. Kaip papasakojo iš savo patirties- "neįsivaizduoju kaip chebra tokį biznelį paverčia vėjais, dažniausiai tai būna ne žvejai, o "lišnų babkių kišėjai" fig znajet kur, prisisamdę visokių dalbanutų pusbrolių, kurie jei yra laikę kotą rankose, tai nebent tik savo :shock: ". (citata) :lol:

 #3931   Aukstaitis
 28 Kov 2006 10:03
Savaitgalį žvejai Nemuno deltoje iš po ledo traukė tinklus, smarkiai užterštus ruda, lipnia, dvokiančia mase, kurią sunku nuplauti. Žuvų tinklaičiuose nebuvo. Jos pasitraukė į švarius vandenis.

Pramoninės poledinės žūklės laimikiai per pusę sumažėjo ir Kuršių mariose ties Nemuno ištakomis. Gamtos mokslų daktaras rusniškis Kazys Gaigalas patvirtino, kad apie neaiškios kilmės teršalus jo klausinėjo žvejai.
Mokslininkas mano, kad tai gali būti Kaliningrado srities Sovetsko celiuliozės kombinato teršalai. Gali būti, kad per žiemą rezervuaruose kaupti teršalai į Nemuną leidžiami prieš ledonešį. Tai gali būti daroma sąmoningai. Po ledu nesimato pastipusių žuvų.

Be to, netrukus prasidės potvynis, ir sunku bus išsiaiškinti teršalų kiekį ir kaltininkus.

Aplinkosaugininkai vakar net nežinojo, kad Nemune po ledu plaukia teršalai. Jiems apie tai niekas nepranešė.

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas sakė, kad be šeimininkų sutikimo jie neturi teisės tikrinti tinklų.

Kuršių marių žvejų įmonių susivienijimo „Lampetra“ vadovas Virginijus Domarkas teigė, kad ir ankstesniais metais pavasarį, prieš ledonešį, žvejų tinklai apsiveldavo ruda lipnia mase.

Žvejai skambino į Žuvininkystės departamentą ir prašė ištirti neaiškios kilmės teršalus bei priežastis, kodėl pasitraukė žuvys

 #4318   Mike
 31 Kov 2006 11:59
Kaliningradiečio žūklė Kuršių mariose baigėsi moksliniu atradimu
| 2006 03 31 10:52:33 |

Kaliningradietis žvejys mėgėjas Kuršių mariose pagavo neįprastą žuvį, kuri forma ir dydžiu priminė kuoją, bet buvo neįprastos spalvos: ši žuvis paprastai būna balzgana, o sugautoji buvo su rausvais žvyneliais ir raudonais pelekais, pranešė Kaliningrado televizijos ir radijo kompanija "Jantar".

Žvejys mėgėjas Georgijus Barbovskis, kurio bičiuliai paprašė tos žuvies "nesūdyti, nekepti, nevalgyti, o geariau parodyti išmanantiems žmonėms", nuvežė "auksinę žuvelę" į Kaliningradą ir parodė "AtlantNIRO" (Atlanto žuvies ūkio ir okeanografijos mokslinio tyrimo instituto) mokslininkams.

Šie, atidžiai apžiūrėję laimikį, iškart atmetė prielaidą, jog žuvis serga.

Paskui ėmė kelti versijas. Pirmoji - kad tai auksinė meknė, dekoratyvinė žuvis, veisiama uždaruose vandens telkiniuose, kažkieno piktos rankos išmesta iš akvariumo. Antroji - kad tai technogeninės mutacijos produktas.

Galiausiai mokslininkai nusprendė, kad tik skrodimas parodys, kuri iš šių versijų teisinga. Tačiau rezultatai pranoko visus lūkesčius. Paaiškėjo, jog tai vis dėlto kuoja, bet - vienintelė ir nepakartojama. Mutantė, bet ne technogeninė, o gamtos sukurta.

Pasak "AtlantNIRO" vyresniojo mokslinio bendradarbio Jefimo Kukujevo, "gamtoje tarp karpinių tokių formų pasitaiko, bet retai. Tokios ryškios oranžinės formos pagrindu prieš kelis šimtus metų kinai išvedė auksinę žuvelę, kuri auginama akvariumuose".

Įdomiausia, kad neįprasta kuoja ne tik sugebėjo nepražūti, bet ir rengėsi palikti įpėdinių - raudonoji žuvelė buvo pilna ikrų. Labai gali būti, kad žvejai dar pamatys tokių gamtos stebuklų. Beje, tokias žuvis galima ne tik atiduoti į mokslininkų rankas, bet ir valgyti, užtikrino specialistai.

 #4322   tuomahaukas
 31 Kov 2006 12:13
Vilniečiai netenka Salotės ežero
Vilniaus Pilaitės rajoni gyventojai kreipėsi į Seimo kontrolierę, prašydami išsiaiškinti, kaip atsitiko, kad 1.5 ha ploto teritorija prie salotės ežero nebuvo įtraukta į valstybės išperkamos žemės sąrašą, ir šis sklypas grąžintas savininkams.
Prie Salotės ežero tik 50 m atsumu nuo vandens telkinio pradėtas statyti namas, kurio valda atitverta tvora, todėl kaimo gyventojams priėjimas prie salotės ežero yra apribotas. Atlikusi tyrimą Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė nustatė, kad dar 1999 m. Vilniaus apskrities viršninko administracijos pareigūnai, tvirtindami Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, nesivadovavo Vyriausybės nutarimu ir, net turėdami informaciją iš Vilniaus rajono savivaldybės apie visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų plotus, šių plotų neįtraukė į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamios žemės planą.
Iš ELTOS inf.

 #4536   Mike
 03 Bal 2006 12:17
Svarstomi mėgėjiškos ir verslinės žūklės pakeitimai

--------------------------------------------------------------------------------


Vėgėlė
Linas Ložys Šių metų pradžioje žurnalo,,Žvejys ir žuvis” redaktoriaus skiltyje buvo atspausdintas straipsnis apie migruojančių vėgėlių žūklę, kurią šio žurnalo vyr. redaktorius vadina tiesiog skerdynėmis. Autoriaus nuomone, jei šios skerdynės greitu metu nebus pažabotos, apie vėgėles turėsime šnekėti būtuoju laiku, nors šios žuvys ir labai vislios.

Vėgėlės yra vienos vertingiausių žuvų Lietuvoje, todėl norint pagausinti šių žuvų išteklius, buvo pradėtas jų dirbtinis veisimas. Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras 1997-2005 m. į vandens telkinius įleido 687 mln. vėgėlių, tačiau, Aplinkos ministerijos užsakymu atlikus mokslinį darbą dėl vėgėlių įveisimo efektyvumo, buvo nustatyta, kad vėgėlių gausumas telkiniuose visiškai nepriklauso nuo įžuvinto vėgėlių kiekio ir šie darbai nedavė jokio ekonominio ar biologinio efekto. Kaip parodė praktika, dirbtinis veisimas vėgėlių išteklių nepagausins, todėl manome, kad žurnalo,,Žvejys ir žuvis” vyr. redaktoriaus nerimas yra pagrįstas.

Šių metų kovo 23 d. vykusiame Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos (toliau – Taryba) posėdyje buvo pritarta pasiūlymui uždrausti vėgėlių mėgėjišką ir verslinę žvejybą jų nerštinės migracijos ir neršto metu – nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Regionų aplinkos apsaugos departamentai, atsižvelgdami į hidrometeorologines sąlygas, turi teisę paankstinti ar pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų, todėl siūlomas mėnesio draudimas turėtų apsaugoti šių žuvų nerštą.

Tarybos posėdžio metu taip pat buvo svarstomas žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pasiūlymas dėl verslinės žvejybos šaminiais venteriais įteisinimo. Taryba šiam pasiūlymui nepritarė, kadangi šamai yra gana retos žuvys mūsų vandenyse (vandens telkinių ir jiems gyventi tinkamų vietų telkiniuose yra nedaug), be to, šias žuvis gana intensyviai gaudo žvejai mėgėjai.

Nuo praėjusių metų, siekiant apsaugoti į nerštą migruojančius žiobrius, visose Kuršių mariose mėnesiui – nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 20 d. buvo uždrausta žvejyba 40–45 mm tinklaičiais. 2003 m. tokia žvejyba buvo draudžiama tik 10 dienų, 2004 m. – 15 dienų. Kuršių marių žvejai verslininkai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad šis draudimo periodas būtų sutrumpintas, kadangi tai labai apribojo kuojų žvejybą (kuojos gaudomos tokio paties akytumo tinklais). Kuojų versliniai sugavimai 2005 m. iš tikrųjų sumažėjo – 62 t, lyginant su 2003 m. ir 143 t, lyginant su 2004 m. Tačiau žiobrių versliniai sugavimai Kuršių mariose išlieka dideli – 2005 m. siekė net 75,8 t. Mokslininkų nuomone, dar padidinti žiobrių sugavimą būtų neleistina, todėl Taryba nepritarė draudimo žvejoti kuojiniais tinklais žiobrių rudeninės migracijos metu periodo sutrumpinimui.

Taryba nepritarė ir dar vienam žvejų siūlymui – padidinti perpelių priegaudą. Šios žuvys tik praėjusiais metais buvo išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos. Perpelių, kurios nuo 1957 m. buvo praktiškai išnykusios, ištekliai per paskutinį dešimtmetį visiškai atsistatė. Šių žuvų dirbtinis veisimas yra praktiškai neįmanomas. Perpelių ištekliai atsistatė be žuvivaisos – vandens kokybės gerinimo, tinkamo žvejybos reglamentavimo ir kontrolės priemonėmis, todėl ir ateityje būtina ypatingą dėmesį skirti šioms išteklių išsaugojimo priemonėms.

Kuršių mariose žvejybą statomais tinklaičiais leidžiama pradėti tik nuo rugsėjo 1 d. (kituose vidaus vandens telkiniuose – nuo liepos 1 d.) Kuršių marių žvejai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad šiais metais, eksperimento tvarka, būtų leista pradėti žvejoti karšius anksčiau – nuo liepos 16 d. Tai būtų naudinga ir žvejams, ir poilsiautojams – žvejai kurortinio sezono metu galėtų parduoti žuvis brangiau nei rudenį, o poilsiautojai dėl padidėjusios pasiūlos nusipirktų žuvų pigiau. Didžiausia tokios žvejybos problema yra ta, kad vasaros metu sunku išsaugoti sugautų žuvų gerą kokybę. Taryba pritarė žvejų pasiūlymui, tačiau pabrėžė, kad, siekiant užtikrinti į tinklus pakliuvusių žuvų kokybę, būtina dažniau tikrinti tinklus. Siūloma nustatyti, kad įmonei, kuri nesilaikė vasaros laikotarpiui nustatyto tinklų tikrinimo režimo ir jos tinkluose žuvys sugedo – teisė žvejoti vasaros laikotarpiu atimama. Taryba siūlo vasaros laikotarpiu leisti įmonėms žvejoti 2–3 karšiniais (70 mm akytumo) tinklaičiais. Tuo laikotarpiu jau prasideda lašišų nerštinė migracija, todėl jų migracijos kelyje – 2 km atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto - žvejyba statomais tinklaičiais turėtų būti draudžiama.

Taryba taip pat pritarė Nemuno deltos regioninio parko darbuotojų pasiūlymui, kad Nemuno deltos vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama mėgėjiška licencinė žūklė, nebūtų vykdoma speciali žvejyba žuvivaisai. Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui siūloma maksimaliai išnaudoti galimybes žuvų reproduktorius įsigyti iš žvejų verslininkų.

Taryba atidėjo žvejybos traukiamaisiais tinklais Kuršių mariose uždraudimo ir atitinkamo kompensavimo žvejams klausimų sprendimą kitam posėdžiui, kadangi šiuo metu siūlomas vieno traukiamo tinklo pakeitimas į 34 statomuosius tinklaičius ir 5 gaudykles ne sumažintų, bet dar padidintų žvejybos intensyvumą Kuršių mariose. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai įsipareigojo kitam posėdžiui pateikti alternatyvų pasiūlymą dėl žvejybos traukiamais tinklais Kuršių mariose uždraudimo.

Posėdžio metu dar buvo svarstomi žvejybos įrankių ženklinimo, žvejybos žurnalų pildymo ir kiti klausimai. Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos pirmininku išrinktas Vilniaus universiteto docentas, gamtos mokslų daktaras Egidijus Bukelskis. Pasiūlymus dėl žvejybos reglamentavimo pakeitimų, žuvų išteklių apsaugos ir atkūrimo priemonių galima teikti Tarybos pirmininkui elektroniniu paštu: egidijus.bukelskis@gf.vu.lt

  • VDS, VPS serveriai
  • Bronzinė žuvis
  • Žvejybos reikmenų parduotuvė