Tad dabar esu visiškai subalamutintas
- kas kaip iš tikro 
Forumas apie mėgėjišką žvejybą
Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Šįryt apsizgribau, kad jau dvi dienos kaip nebe žvejys, tad nulėkiau į MŽD naujų šv. sakramentų išsiimti. Kol išrašinėjo popierėlį akis užkliuvo už padėto ant stalo popieriaus lapo su platinamų leidimų sąrašu ir jų aprašymais. Skaitau - žvejo bilietas Šilutės rajonui, žvejybos vietos - Tenenio, Leitės, Veržo, ir dar kelios upės. Klausiu kaip dėl Tenenio, ar tikrai galima žvejoti, ar čia nėra sena informacija, mol girdėjau kad po 09.01 pagal naujus parėdymus ten negalima. Galima, sako, žvejok drąsiai, tik nusipirk tą Šilutės ausvaicą, nes nei tas bendras, nei licenzijos ten negalioja.
Tad dabar esu visiškai subalamutintas - kas kaip iš tikro
Tad dabar esu visiškai subalamutintas
- kas kaip iš tikro ... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
Dziugins, dziugins, stai atsakymas is Nemuno Deltos regioninio parko administracijos :Donis rašė:Tai ka, Tenenys jau nebedziugins lydekomis
Laba diena
Tenenio upės kairiojo kranto atkarpa randasi NTRP teritorijoje, o
dešiniojo kranto atkarpa ne parko teritorijoje, todel licencinė žūklė
Tenenio upėje neorganizuojama ir joje galioja mėgėjiškos žūklės
leidimai.
Robertas Kubilius
Šiandien kimba kitur...
Bent man taip aiškino MŽD. O kur teisybė, tikriausiai nežino niekas - užtenka žvilkterėti į Agio pateiktus užklausimų atsakymus. Vienas "specialistas" atsako vienaip, kitas iš tos pačios kontoros atsako kitaip, o trečias pagaus žvejojant ir nubaus, nes turės savo "teisybę"...Donis rašė:Kiek supratau tai tenai reikia tureti kazkoki atskira metini Silutes rajono
Visiška belebarda
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
dar naujienos is sios srities:
# siaip seniau norint zvejoti Tenenyje, reikejo silutes MZD atskiro leidimo, kuris berods 16 lt metams kainavo. Kaip dabar nezinau, senasis bilietas jau baigesi.
# girdejau jau pasirode naujos formos bilietai skirti neisnuomuotinems vandens telkiniams, apie kaina nieko negirdejau.
# siandien i darba buvo uzejusi, buvusi grupioke, kuri dirba klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamente, tai as uzklausiau apie licenzijas kur jos galioja, tai paaiskino , kad seniau ant licenziju buvo isvardinta kur galima zvejoti, kaip pav. skirvyteje nuo ten iki ten, atmatoje ir t.t dabar viso to nebera yra parasyta kaz su licenzija galima zvejoti NDRP ir viskas... taip iseitu kad kur yra nemuno deltos regioninio parko zona ten visur reikia ir licenzijos..
# siaip seniau norint zvejoti Tenenyje, reikejo silutes MZD atskiro leidimo, kuris berods 16 lt metams kainavo. Kaip dabar nezinau, senasis bilietas jau baigesi.
# girdejau jau pasirode naujos formos bilietai skirti neisnuomuotinems vandens telkiniams, apie kaina nieko negirdejau.
# siandien i darba buvo uzejusi, buvusi grupioke, kuri dirba klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamente, tai as uzklausiau apie licenzijas kur jos galioja, tai paaiskino , kad seniau ant licenziju buvo isvardinta kur galima zvejoti, kaip pav. skirvyteje nuo ten iki ten, atmatoje ir t.t dabar viso to nebera yra parasyta kaz su licenzija galima zvejoti NDRP ir viskas... taip iseitu kad kur yra nemuno deltos regioninio parko zona ten visur reikia ir licenzijos..
Tenenyje visada reikejo Silutes MZD leidimo, kaip ir kanaluose prie jo.Kas liecia ankstesny inspektoriu darba, tai buvo yvairiai, vieni reikalaudavo Silutes leidimo, kitiems pakakdavo Klaipedos MZD, nors tikriausia patys niekada nebuvo skaite, kad Klaipedos MZD leidimas galioja tik Daneje, Eketeje ir mariose, Vilhelmo kanale.
Šiandien kimba kitur...
jauciu patys GA nezino,kas galima kas negalima 
Šiandien kimba kitur...
nu ash tai tik apsidziaugchiau...
Zvejukas turbut kaliuzej tokiu atveju sedetu
Įvesti vokišką tvarką galima tik vokiečiams
Kaip ir švedams - švedišką, italams - itališką, suomiams - suomišką... Viskas priklauso nuo vidinės kultūros ir disciplinos, kurią lemia istoriškai susiformaves tautos mentalitetas. Pabandykit įsivaizduoti suomišką tvarką Lietuvoje - prie kiekvieno vandens telkinio ar jų grupės stovi stendai su informacija ir pinigų surinkimo/leidimų išdavimo automatais Aš įsivaizduoju - automatas stovėtų iki tol, kol kažkas įmestų bent vieną litą, paskui būtų išrautas ir nuneštas, o ant informacinio stendo po pirmos nakties atsirastų nupieštas riebus b***is... Nes toks jau mūsų liaudies mentalitetas - amžinai alkano sovietinio mužiko su šariko smegenim Velniažin kiek dar reiks metų, kol iš mūsų smegenų išgaruos tas sovietinis raugas...Mano senelio ūkis iki karo stovėjo ant Varduvos kranto, per jo žemę tekėjo dar vienas intakas, žuvies buvo tiršta. Su meškerėm kaime nieks neturėjo laiko bovytis, darbus dirbt reikėjo. Tinklų irgi nieks neturėjo, bet turėjo bučiukus. Retkarčiais įmesdavo ant nakties, vaikai ryte nubėgę ištraukdavo - žuvies būdavo prilindę tirštai, bet net vaikai žinojo, kad reikia paimti tiek, kiek reikia šeimynai pietums, didesnes išrinkdavo, kitas paleisdavo. Todėl žuvies visad būdavo apsčiai... Bet buvo iki pokario - tol, kol visus kaimo ūkininkus neišvežė į Sibirą, o jų ūkiuose neapgyvendino stribus ir tinginius. Grįžę po lagerių žmonės rado nugyventus ir supuvusius savo ūkius, prasigėrusius jų "šeimininkus", ir tuščiai iššluotas upes...
Tos tradicijos pas daug ką gyvos po šiai dienai, tiesiog pasamonėj įaugusios - radai žuvį, lupk tiek, kiek paneši, nes jei ne tu, tai kitas mužikas jas paims
Bado genas nemirtingas...... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
Norejau paklaust , ar cia normalu ,kad zuvies parduotuveje(klaipedoj senajam turguje) pardavinejamos mazdaug 30 cm lasisos?
Verslininkams ir aplinkosaugininkams - normalu. Žvejui mėgėjui - bauda su trim nuliais ant galo...spiningo brolis rašė:Norejau paklaust , ar cia normalu ,kad zuvies parduotuveje(klaipedoj senajam turguje) pardavinejamos mazdaug 30 cm lasisos?
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
Biški statistinės aritmetikos pamąstymui:
Pasirodo, Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje veikia 200 registruotų verslinės žvejybos įmonių. Lietuvos pajūris yra 90km ilgio. Skaičiuojant minimalais dydžiais, kad vienoje įmonėja yra 2 žvejai, kurie įleidžia kiekvienas po 3 tinkliukus, gaunasi 1200 tinklų. Padalinus iš ilgio gaunasi, kad kiekviename pjūrio ilgio km plaukioja po 13,333... tinklo, arba kas 75m....
Čia jei skaičiuoti legalius, o kur dar nelegalūs? Čia skaičiuoti, jei įmonei tenka 2 snukeliai, nor žinau ir tokių, kur po viena vėliava plaukioja ir po 5...
Pasirodo, Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje veikia 200 registruotų verslinės žvejybos įmonių. Lietuvos pajūris yra 90km ilgio. Skaičiuojant minimalais dydžiais, kad vienoje įmonėja yra 2 žvejai, kurie įleidžia kiekvienas po 3 tinkliukus, gaunasi 1200 tinklų. Padalinus iš ilgio gaunasi, kad kiekviename pjūrio ilgio km plaukioja po 13,333... tinklo, arba kas 75m....
Čia jei skaičiuoti legalius, o kur dar nelegalūs? Čia skaičiuoti, jei įmonei tenka 2 snukeliai, nor žinau ir tokių, kur po viena vėliava plaukioja ir po 5...
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
Pareigūnai konfiskavo šešis kilometrus tinklų
Gamtosauginės akcijos "Lašiša 2006" metu pareigūnai nustatė daugiau nei 350 įvairių pažeidimų, o konfiskuotų tinklų bendras ilgis - daugiau nei šeši kilometrai. Traukiančioms neršti lašišoms ir jų nerštavietėms apsaugoti skirta akcija jau tapo tradicinė - Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ją šiemet surengė penktą kartą.
Kaip teigia Aplinkos ministerija, aplinkosaugininkų pastangos duoda vaisių - praretėjo neršto metu grobio tykančių brakonierių gretos, todėl į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos žuvys gali tęsti giminę netrikdomos, natūraliomis sąlygomis.
Daugiau nei du mėnesius trukusios akcijos "Lašiša 2006" rezultatus teigiamai vertina ir ichtiologai. Preliminariais mokslininkų, praėjusią savaitę tyrusių lašišų neršto efektyvumą, duomenimis, šiemet, palyginti su ankstesniais metais, šios žuvys turėjo geresnes sąlygas neršti - aptikta gerokai daugiau išleistų ikrų.
Akcijos "Lašiša 2006" metu aplinkosaugos pareigūnai nuolat budėjo prie vandens telkinių, kuriuose, mokslininkų teigimu, vyksta intensyviausia lašišų migracija ir yra gausiausios nerštavietės. Tai pirmiausia Kuršių marios ir Nemuno deltos regionas.
Per pirmąjį akcijos etapą, kuris truko nuo rugsėjo 10 iki spalio 20 dienos, surengti 125 reidai, patikrintos 83 Kuršių mariose žvejojusios įmonės ir 73 įmonės laimikio iškrovimo vietose.
Pareigūnai išaiškino beveik tris šimtus pažeidimų. Daugiausia, per 180 kartų, buvo pažeistos mėgėjiškos žūklės taisyklės.
Pareigūnai taip pat nustatė 30 verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimų, 5 medžioklės taisyklių ir 52 kitus aplinkos teisės pažeidimus. Buvo konfiskuoti 129 tinklai, kurių bendras ilgis - daugiau kaip šeši kilometrai, taip pat kitų neteisėtos žvejybos priemonių.
Antrasis akcijos etapas, prasidėjęs spalio 2-ąją, buvo skirtas šalies upių, kur yra lašišų nerštaviečių, apsaugai. Prie šių upių, o ypač prie Neries, Žeimenos, Vilnelės ir Siesarties, aplinkosaugininkai nuolat budėjo iki lapkričio 20 dienos.
Visose akcijos vietose buvo stabdomos ir tikrinamos, ypač tamsiu paros metu, įtariamų brakonieriavimu asmenų transporto priemonės.
Per antrąjį etapą aplinkosaugos pareigūnai pažeidėjus už rankos nutvėrė apie pusšimtį kartų. Jie išaiškino 40 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimų, 4 medžioklės taisyklių ir 4 kitų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus.
Ir šiemet aplinkosaugininkai susidūrė su vadinamaisiais "elektrikais", kurie žvejoja barbariškiausiu būdu - naudodami elektros srovę. Už tokią veiką dviem prie Žeimenos sulaikytiems brakonieriams gresia baudžiamoji atsakomybė.
Gamtosauginės akcijos "Lašiša 2006" metu pareigūnai nustatė daugiau nei 350 įvairių pažeidimų, o konfiskuotų tinklų bendras ilgis - daugiau nei šeši kilometrai. Traukiančioms neršti lašišoms ir jų nerštavietėms apsaugoti skirta akcija jau tapo tradicinė - Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ją šiemet surengė penktą kartą.
Kaip teigia Aplinkos ministerija, aplinkosaugininkų pastangos duoda vaisių - praretėjo neršto metu grobio tykančių brakonierių gretos, todėl į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos žuvys gali tęsti giminę netrikdomos, natūraliomis sąlygomis.
Daugiau nei du mėnesius trukusios akcijos "Lašiša 2006" rezultatus teigiamai vertina ir ichtiologai. Preliminariais mokslininkų, praėjusią savaitę tyrusių lašišų neršto efektyvumą, duomenimis, šiemet, palyginti su ankstesniais metais, šios žuvys turėjo geresnes sąlygas neršti - aptikta gerokai daugiau išleistų ikrų.
Akcijos "Lašiša 2006" metu aplinkosaugos pareigūnai nuolat budėjo prie vandens telkinių, kuriuose, mokslininkų teigimu, vyksta intensyviausia lašišų migracija ir yra gausiausios nerštavietės. Tai pirmiausia Kuršių marios ir Nemuno deltos regionas.
Per pirmąjį akcijos etapą, kuris truko nuo rugsėjo 10 iki spalio 20 dienos, surengti 125 reidai, patikrintos 83 Kuršių mariose žvejojusios įmonės ir 73 įmonės laimikio iškrovimo vietose.
Pareigūnai išaiškino beveik tris šimtus pažeidimų. Daugiausia, per 180 kartų, buvo pažeistos mėgėjiškos žūklės taisyklės.
Pareigūnai taip pat nustatė 30 verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimų, 5 medžioklės taisyklių ir 52 kitus aplinkos teisės pažeidimus. Buvo konfiskuoti 129 tinklai, kurių bendras ilgis - daugiau kaip šeši kilometrai, taip pat kitų neteisėtos žvejybos priemonių.
Antrasis akcijos etapas, prasidėjęs spalio 2-ąją, buvo skirtas šalies upių, kur yra lašišų nerštaviečių, apsaugai. Prie šių upių, o ypač prie Neries, Žeimenos, Vilnelės ir Siesarties, aplinkosaugininkai nuolat budėjo iki lapkričio 20 dienos.
Visose akcijos vietose buvo stabdomos ir tikrinamos, ypač tamsiu paros metu, įtariamų brakonieriavimu asmenų transporto priemonės.
Per antrąjį etapą aplinkosaugos pareigūnai pažeidėjus už rankos nutvėrė apie pusšimtį kartų. Jie išaiškino 40 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimų, 4 medžioklės taisyklių ir 4 kitų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus.
Ir šiemet aplinkosaugininkai susidūrė su vadinamaisiais "elektrikais", kurie žvejoja barbariškiausiu būdu - naudodami elektros srovę. Už tokią veiką dviem prie Žeimenos sulaikytiems brakonieriams gresia baudžiamoji atsakomybė.
Jei nekimba - užmesk meškere !
Susigeneravo toks majednas klausimas - KOKIE MŽT TAISYKLIŲ PUNKTAI GALIOJA MARIOSE UOSTO RIBOSE Ar tie, kurie taikomi vidaus vandenyse ar tie kurie jūroje
Pagal laivybos taisykles nuo Kiaulės Nugaros iki uosto vartų jau yra tarptautiniai vandenys, net farvaterio žymėjimas atvirkštinis nei vidaus vandenyse. Pagal uosto reglamentą į uosto teritoriją neįeina berods 30m pločio juosta palei Smiltynės krantą. Tai kam ta juosta priskiriama mėgėjiškos žūklės požiūriu Teisės aktuose niekur neradau jokios info, atrodo lyg tai būtų niekieno vanduo. Gal kas žinot kaip ten yra iš tikro
P.S. MŽT skirtumus turėjau mintyse leidžiamą kabliukų skaičiaų, žuvies sugavimo normą, leidžiamas gaudyti žuvų rūšis ir "tomu podobnoje"...
- KOKIE MŽT TAISYKLIŲ PUNKTAI GALIOJA MARIOSE UOSTO RIBOSE Ar tie, kurie taikomi vidaus vandenyse ar tie kurie jūroje Pagal laivybos taisykles nuo Kiaulės Nugaros iki uosto vartų jau yra tarptautiniai vandenys, net farvaterio žymėjimas atvirkštinis nei vidaus vandenyse. Pagal uosto reglamentą į uosto teritoriją neįeina berods 30m pločio juosta palei Smiltynės krantą. Tai kam ta juosta priskiriama mėgėjiškos žūklės požiūriu
Teisės aktuose niekur neradau jokios info, atrodo lyg tai būtų niekieno vanduo. Gal kas žinot kaip ten yra iš tikro P.S. MŽT skirtumus turėjau mintyse leidžiamą kabliukų skaičiaų, žuvies sugavimo normą, leidžiamas gaudyti žuvų rūšis ir "tomu podobnoje"...
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
Bandysiu pafilosofuoti.
Pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 str. 3 d. Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai.
Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių 35 p. Uosto akvatorijoje žvejoti ir maudytis draudžiama.
Skumbrotas rašo, kad Pagal uosto reglamentą į uosto teritoriją neįeina berods 30m pločio juosta palei Smiltynės krantą. Niekur neradau tokios normos, beje, neradau ir tokio "uosto reglamento". Gal galima būtų tiksliai įvardinti tokio teisės akto pavadinimą ir nurodyti kokretų straipsnį ar punktą jame. Tada galima būtų folosofuoti toliau.
Pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 str. 3 d. Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai.
Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių 35 p. Uosto akvatorijoje žvejoti ir maudytis draudžiama.
Skumbrotas rašo, kad Pagal uosto reglamentą į uosto teritoriją neįeina berods 30m pločio juosta palei Smiltynės krantą. Niekur neradau tokios normos, beje, neradau ir tokio "uosto reglamento". Gal galima būtų tiksliai įvardinti tokio teisės akto pavadinimą ir nurodyti kokretų straipsnį ar punktą jame. Tada galima būtų folosofuoti toliau.
Mike, žodis "reglamentas" dažnai naudojamas apibendrintu pavidalu nusakant bet kurį dokumentą, kuriame aprašoma kokios nors taisyklės, tvarka ir pnš..
Jei nori tiksliai, tai prašau - "KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVYBOS TAISYKLĖS", konkrečiai - šio dokumento 1 priedas:
UOSTO AKVATORIJOS RIBOS
1. Uosto vidinė akvatorija apribota:
1.1. Pietuose linija tarp taškų: 55° 39¢ 6 N 21° 07¢ 9 E
55° 38¢ 6 N 21° 09¢ 0 E.
1.2. Vakaruose – palei Kuršių nerijos rytinę kranto liniją, išskyrus 30 metrų vandens juostą palei krantą.
1.3 Rytuose – pagal kranto liniją
1.4. Šiaurėje – linija, jungiančia uosto molų galus.
2. Uosto išorinis reidas apribotas linijomis tarp taškų:
55° 48¢ 0 N 20° 50¢ 0 E
55° 39¢ 0 N 20° 50¢ 0 E
55° 48¢ 0 N 21° 04¢ 0 E
55° 39¢ 0 N 21° 06¢ 02 E.
3. Laivybos kanalas – pažymėtas navigaciniais ženklais pagal lateralinę sistemą ir vedlinėmis – nuo plūduro Nr. 1 jūroje iki Pietinės uosto vidinės akvatorijos dalies.
Jei nori tiksliai, tai prašau - "KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVYBOS TAISYKLĖS", konkrečiai - šio dokumento 1 priedas:
UOSTO AKVATORIJOS RIBOS
1. Uosto vidinė akvatorija apribota:
1.1. Pietuose linija tarp taškų: 55° 39¢ 6 N 21° 07¢ 9 E
55° 38¢ 6 N 21° 09¢ 0 E.
1.2. Vakaruose – palei Kuršių nerijos rytinę kranto liniją, išskyrus 30 metrų vandens juostą palei krantą.
1.3 Rytuose – pagal kranto liniją
1.4. Šiaurėje – linija, jungiančia uosto molų galus.
2. Uosto išorinis reidas apribotas linijomis tarp taškų:
55° 48¢ 0 N 20° 50¢ 0 E
55° 39¢ 0 N 20° 50¢ 0 E
55° 48¢ 0 N 21° 04¢ 0 E
55° 39¢ 0 N 21° 06¢ 02 E.
3. Laivybos kanalas – pažymėtas navigaciniais ženklais pagal lateralinę sistemą ir vedlinėmis – nuo plūduro Nr. 1 jūroje iki Pietinės uosto vidinės akvatorijos dalies.
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
O.K. Jau radau tą priedą, pasiskaičiau. Manyčiau, kad ta juosta vis dėlto mėgėjiškos žūklės požiūriu turėtų priklausyti Kuršių marioms, o ne jūrai. Jei reikėtų argumentuoti, tai sakyčiau, kad tarptautinės laivybos taisyklių galiojimas toje zonoje ir laivybos požiūriu jos prilyginimas jūrai nedaro tos zonos jūra. Tiesiog toks yra laivybos uostuose režimas, reguliuojamas tarptautinės teisės normų. Faktiškai tai nėra jūra, jūra prasideda už uosto vartų. Deja, joks teisės aktas neatsakys į Skumbroto iškeltą klausimą. Todėl tokiu atveju naudojama teisės analogija bei bendrieji teisės principai. Taigi, vadovaujantis protingumo principu, darytina loginė išvada, kad šis ruožas mėgėjiškos žūklės požiūriu priklauso Kuršių marių teritorijai.
Aišku, tai tik mano pasvarstymai, tačiau į tokį Skumbroto klausimą tiksliai galėtų atsakyti tik teismas, o ir jo sprendimai skundžiami
Aišku, tai tik mano pasvarstymai, tačiau į tokį Skumbroto klausimą tiksliai galėtų atsakyti tik teismas, o ir jo sprendimai skundžiami
Šiandien kimba kitur...
Agi duodu nuoroda i priedus gal ne visi juos pastebi 
http://www3.lrs.lt/c-bin/getgr?C1=bin&c ... 5&c3=20716
http://www3.lrs.lt/c-bin/getgr?C1=bin&c ... 5&c3=20716
Netrukus prasides belebirda
Pakeistos ir kai kurios kitos licencinės žūklės sąlygos. Pagal iki šiol galiojusią tvarką kai kuriose Nemuno deltos regioninio parko upėse buvo galima žvejoti tik su licencijomis, kitose – turint leidimą mėgėjų žūklei. Dabar visuose Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose (išskyrus esančius gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, kur žūklė draudžiama) yra reikalingos licencijos. Tenenio upe eina Nemuno deltos regioninio parko riba, todėl šioje upėje bus galima žvejoti be licencijų. Siekiant apsaugoti karšių nerštą nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d., bus draudžiama žvejoti karšius. Iki šiol Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose buvo galima žvejoti tik šviesiu paros metu. Dabar šio apribojimo atsisakyta ir žvejoti su licencija galima visą parą.
Tai jeigu as gerai suprantu tas karsis kur plauks nersti i Teninio kanalus ir seklumas palei desinyji kranta yra leidziamas sugauti, o tas kuris palei kairyji kranta, jau
Ant Teninio -Minijos kampo i viena puse zvejoti gali i kita neaa, tikra belebirda...
Kad kas jiems (karsiams) pasakytu, neplaukit toliau Teninio ziociu, bo jus pasmerkti uzsikabinti pilvais uz kabliuku kiekio sumestu kruvos zveju, kurie nuvyti is Nemuno deltos susispiete Sakuciu atkarpoje.
Ar ne logiskiau buvo uzdrausti visur gaudyti per nersta, tipo kaip su vegelem , starkiais, lydekom
Pakeistos ir kai kurios kitos licencinės žūklės sąlygos. Pagal iki šiol galiojusią tvarką kai kuriose Nemuno deltos regioninio parko upėse buvo galima žvejoti tik su licencijomis, kitose – turint leidimą mėgėjų žūklei. Dabar visuose Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose (išskyrus esančius gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, kur žūklė draudžiama) yra reikalingos licencijos. Tenenio upe eina Nemuno deltos regioninio parko riba, todėl šioje upėje bus galima žvejoti be licencijų. Siekiant apsaugoti karšių nerštą nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d., bus draudžiama žvejoti karšius. Iki šiol Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose buvo galima žvejoti tik šviesiu paros metu. Dabar šio apribojimo atsisakyta ir žvejoti su licencija galima visą parą.
Tai jeigu as gerai suprantu tas karsis kur plauks nersti i Teninio kanalus ir seklumas palei desinyji kranta yra leidziamas sugauti, o tas kuris palei kairyji kranta, jau
Ant Teninio -Minijos kampo i viena puse zvejoti gali i kita neaa, tikra belebirda...
Kad kas jiems (karsiams) pasakytu, neplaukit toliau Teninio ziociu, bo jus pasmerkti uzsikabinti pilvais uz kabliuku kiekio sumestu kruvos zveju, kurie nuvyti is Nemuno deltos susispiete Sakuciu atkarpoje.
Ar ne logiskiau buvo uzdrausti visur gaudyti per nersta, tipo kaip su vegelem , starkiais, lydekom
Šiandien kimba kitur...
Nu va,nukrito akmuo nuo dusios 
Buvau uzsukes i M.Z.D. susimokejau apvalia sumele ,vel galesiu kaip zmogus ramiai zvejoti,pratesiau zvejo bilietus jei ka
Del karsiu draudimo,tai jis galioja tik Nemuno deltos regionineme parke,litur galima gaudyti atsiputus
Buvau uzsukes i M.Z.D. susimokejau apvalia sumele ,vel galesiu kaip zmogus ramiai zvejoti,pratesiau zvejo bilietus jei ka Del karsiu draudimo,tai jis galioja tik Nemuno deltos regionineme parke,litur galima gaudyti atsiputus
Jei zuvis neima, zvejys ima!
Kas man issamiai ir aiskiai paaiskins si punkta?
"...15. Visi 12 ir13 punktuose nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek ir paskutinę nurodyto termino dieną. Tais atvejais, kai pirma ar paskutinė draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną. "
paimta is MZT
"...15. Visi 12 ir13 punktuose nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek ir paskutinę nurodyto termino dieną. Tais atvejais, kai pirma ar paskutinė draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną. "
paimta is MZT
