AM rašo:
Ar žvejosime lašišas?
Praėjusiais metais, priėmus naujas Mėgėjiškos žūklės taisykles, buvo labai liberalizuota mėgėjiškos žūklės tvarka. Taisyklėse nebeliko upių sąrašų, kuriose vienu ar kitu laikotarpiu draudžiama žvejoti tam tikrais žūklės įrankiais ar masalais. Dabar leidžiama žvejoti ištisus metus praktiškai visuose valstybiniuose vandens telkiniuose. Žvejui palikta teisė pačiam pasirinkti tokius įrankius ir masalus, kuriais tikimybė sugauti tuo metu draudžiamas žvejoti žuvis būtų mažiausia, o atsitiktinai sugavus tokią žuvį – nedelsiant ją paleisti.
Prieš metus buvo patvirtinta ir nauja licencinės žūklės tvarka. Upių, kuriose įsigijus licenciją galima gaudyti šlakius, sąrašas taip pat labai išsiplėtė. Dabar šlakių licencinė žūklė leidžiama Minijoje, Veivirže, Skirvytėje, Jūroje, Atmatoje, Nemune, Neryje, Dubysoje, Šventojoje. Tačiau licencijos kol kas nėra populiarios. Praėjusiais metais išduota tik 1 licencija šlakių žūklei. Viena iš priežasčių yra ta, kad leidžiama žvejoti tik grįžtančius iš neršto šlakius – nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d.
Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas nedraudžia saugomų rūšių naudojimo. Atsižvelgiant į saugomų rūšių populiacijų būklę, biologinius ypatumus pasirenkamas toks apsaugos ir naudojimo režimas, kuris užtikrintų šių rūšių populiacijų stabilią būklę ir natūralų jų atsikūrimą.
Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija (IBSFC), atsižvelgdama į lašišos populiacijos būklę, kasmet nustato lašišų sugavimo versliniais įrankiais limitus Baltijos jūroje. Lietuvos žvejai turi teisę kasmet sugauti beveik 7 tūkst.( 6992 vnt.) lašišų. Tačiau, atsižvelgiant į santykinai nedidelę šių žuvų rinkos kainą ir dideles jų žvejybos sąnaudas lašišų verslinė žvejyba kasmet darosi vis mažiau populiari: 2002 m. Lietuvos žvejai sugavo 3338 lašišas, 2003 m. – 1041, 2004 m. – 704, o pernai – jau tik 556 lašišas.
Aplinkos ministerijoje vykusiuose Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos bei Lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programų priežiūros grupės posėdžiuose buvo svarstoma galimybė jau šiais metais leisti licencinę lašišų žūklę.
Lašiša yra panaši į šlakį, todėl net ir patyrę žvejai ne visada gali tvirtai pasakyti, kurią iš šių žuvų jie sugavo. Kai kuriais atvejais tai gali būti ir žuvivaisos pasekmė – dirbtinai sukryžmintų lašišų ir šlakių mišrūnai. Atsižvelgiant į tai, siūloma išduoti licencijas, leidžiančias sugauti vieną iš šių žuvų – lašišą arba šlakį. Visose upėse, kuriose šiuo metu leidžiama šlakių licencinė žūklė, būtų galima gaudyti ir lašišas. Yra pasiūlymų nustatyti atskirus upių ruožus, kuriuose būtų leidžiama tik licencinė šių žuvų žvejyba. Neturint licencijos lašišai/šlakiui šiuose ruožuose žvejoti būtų draudžiama. Turintys licenciją asmenys šiose upių atkarpose galėtų papildomai sugauti mėgėjiškos žūklės taisyklėse nustatytą leistiną kitų žuvų normą. Numatoma leisti ne tik iš neršto grįžtančių, bet ir traukiančių neršti lašišų ir šlakių licencinę žūklę. Šių žuvų licencinė žūklė būtų draudžiama tik jų neršto metu – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Šiuo metu ministerijoje yra rengiami atitinkami licencinės žūklės tvarkos ir mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai. Įgyvendinant Mėgėjiškos žūklės įstatymą, kaip patariamoji mėgėjiškos žūklės organizavimo ir plėtros institucija iš žvejų mėgėjų visuomeninių organizacijų, valstybės ir savivaldos institucijų atstovų yra sudaryta Mėgėjiškos žūklės plėtros taryba. Šios Tarybos pirmininku išrinktas Klaipėdos universiteto darbuotojas Antanas Kontautas. Teikti pastabas ir pasiūlymus dėl atitinkamų teisės aktų rengimo, mėgėjiškos žūklės organizavimo ir kitų su mėgėjiška žūkle susijusių klausimų galima Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininkui elektroniniu paštu kontautas@gmf.ku.lt
Ar žvejosime lašišas?
Praėjusiais metais, priėmus naujas Mėgėjiškos žūklės taisykles, buvo labai liberalizuota mėgėjiškos žūklės tvarka. Taisyklėse nebeliko upių sąrašų, kuriose vienu ar kitu laikotarpiu draudžiama žvejoti tam tikrais žūklės įrankiais ar masalais. Dabar leidžiama žvejoti ištisus metus praktiškai visuose valstybiniuose vandens telkiniuose. Žvejui palikta teisė pačiam pasirinkti tokius įrankius ir masalus, kuriais tikimybė sugauti tuo metu draudžiamas žvejoti žuvis būtų mažiausia, o atsitiktinai sugavus tokią žuvį – nedelsiant ją paleisti.
Prieš metus buvo patvirtinta ir nauja licencinės žūklės tvarka. Upių, kuriose įsigijus licenciją galima gaudyti šlakius, sąrašas taip pat labai išsiplėtė. Dabar šlakių licencinė žūklė leidžiama Minijoje, Veivirže, Skirvytėje, Jūroje, Atmatoje, Nemune, Neryje, Dubysoje, Šventojoje. Tačiau licencijos kol kas nėra populiarios. Praėjusiais metais išduota tik 1 licencija šlakių žūklei. Viena iš priežasčių yra ta, kad leidžiama žvejoti tik grįžtančius iš neršto šlakius – nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d.
Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas nedraudžia saugomų rūšių naudojimo. Atsižvelgiant į saugomų rūšių populiacijų būklę, biologinius ypatumus pasirenkamas toks apsaugos ir naudojimo režimas, kuris užtikrintų šių rūšių populiacijų stabilią būklę ir natūralų jų atsikūrimą.
Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija (IBSFC), atsižvelgdama į lašišos populiacijos būklę, kasmet nustato lašišų sugavimo versliniais įrankiais limitus Baltijos jūroje. Lietuvos žvejai turi teisę kasmet sugauti beveik 7 tūkst.( 6992 vnt.) lašišų. Tačiau, atsižvelgiant į santykinai nedidelę šių žuvų rinkos kainą ir dideles jų žvejybos sąnaudas lašišų verslinė žvejyba kasmet darosi vis mažiau populiari: 2002 m. Lietuvos žvejai sugavo 3338 lašišas, 2003 m. – 1041, 2004 m. – 704, o pernai – jau tik 556 lašišas.
Aplinkos ministerijoje vykusiuose Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos bei Lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programų priežiūros grupės posėdžiuose buvo svarstoma galimybė jau šiais metais leisti licencinę lašišų žūklę.
Lašiša yra panaši į šlakį, todėl net ir patyrę žvejai ne visada gali tvirtai pasakyti, kurią iš šių žuvų jie sugavo. Kai kuriais atvejais tai gali būti ir žuvivaisos pasekmė – dirbtinai sukryžmintų lašišų ir šlakių mišrūnai. Atsižvelgiant į tai, siūloma išduoti licencijas, leidžiančias sugauti vieną iš šių žuvų – lašišą arba šlakį. Visose upėse, kuriose šiuo metu leidžiama šlakių licencinė žūklė, būtų galima gaudyti ir lašišas. Yra pasiūlymų nustatyti atskirus upių ruožus, kuriuose būtų leidžiama tik licencinė šių žuvų žvejyba. Neturint licencijos lašišai/šlakiui šiuose ruožuose žvejoti būtų draudžiama. Turintys licenciją asmenys šiose upių atkarpose galėtų papildomai sugauti mėgėjiškos žūklės taisyklėse nustatytą leistiną kitų žuvų normą. Numatoma leisti ne tik iš neršto grįžtančių, bet ir traukiančių neršti lašišų ir šlakių licencinę žūklę. Šių žuvų licencinė žūklė būtų draudžiama tik jų neršto metu – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Šiuo metu ministerijoje yra rengiami atitinkami licencinės žūklės tvarkos ir mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai. Įgyvendinant Mėgėjiškos žūklės įstatymą, kaip patariamoji mėgėjiškos žūklės organizavimo ir plėtros institucija iš žvejų mėgėjų visuomeninių organizacijų, valstybės ir savivaldos institucijų atstovų yra sudaryta Mėgėjiškos žūklės plėtros taryba. Šios Tarybos pirmininku išrinktas Klaipėdos universiteto darbuotojas Antanas Kontautas. Teikti pastabas ir pasiūlymus dėl atitinkamų teisės aktų rengimo, mėgėjiškos žūklės organizavimo ir kitų su mėgėjiška žūkle susijusių klausimų galima Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininkui elektroniniu paštu kontautas@gmf.ku.lt
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...