Taigi buvo ketvirtadienio popietė, maždaug ketvirta dienos valanda ir aš neturėjau ką veikti, todėl nusprendžiau nueiti pažvejoti, kadangi aplinkiniuose ežeruose lydekos nenoriai ima, todėl pasiemiau spininga ir išejau medžioti upėtakių.
Jau pirmoje vietoje ,antra karta permetes masala jauciu galinga upėtakio virptelejimą, kertu , jaučiu kad turiu ji, bet jis nepasiduoda ir kovoja, šokinėja kaip patrakęs ir atsikabina, na nieko judam toliau.
Perėjęs keletą savo pamėgtų duobių nieko gero nerandu, tačiau po kurio laiko vėl jaučiu kazką anam gale, kertu - jaučiu jog nieko įspūdingo, ir ištraukęs į krantą tuo įsitikinu, tai tik maža lydekaitė.
Ji iškarto keliauja atgal.
Na ka gi po pirmųjų kibimų toliau šukuoju savo pamegto upelio atkarpą, ir na ka gi ešeriukas kokiu 15cm.
dar gerą pusvalandį paklaidžiojes nieko įpatingo nerandu ir mano praminti takeliai baigiasi, todėl švartuojuosi į kita krantą, užeinu dar keletą šiandien nebandytų duobių ,bet bet bet... nieko.
Na ir liko tik 1 gera duobė netoli namų, pirmas metimas - nieko, antras - nieko, tręčias - jaučiu tik upėtakiu budinga nenutrūkstantį būmsėjimą, kertu - yra, traukiu kranto link , jaučiu priešinimasi , upėtakis nętgi iššoka keletą kartų iš vandens, bet po kelių sekundžių jis jau pozuoja ant kranto.
Tai tik 23cm plėšrūnas, taigi keliauja atgal.
Na bent 1 upėtakis papuolė, tiek šįkart, nei žvyno, nei uodegos.