Teko mažumėlę pajūryje pasivaikščioti, Kunigiškėse, tai ta proga iki Šventosios buvau palėkęs, kažkodėl traukė, gal dėl to, kad pernai vienas lydekos vaikis ant mikriuko užkibo.

Nuvažiavau gal 7 ryto, vėjuota buvo, bet uostelyje gana ramu, o ribokų prisėdę pusė krantinės. Vienas dar pasišaipė, sako "ką tu čia su tuo guminuku pagausi, aš va pora valandų su plūde sėdžiu, ir nieko"

. Nu nieko tai nieko, aš savo lemtim tikiu, tai kiek pamečiau mikriukus, spalvas pakaitaliojau, nu tikrai nieko.

Bet kotelis šiais metais iš kolegos perpirktas, ritukė ir pintukas nauji, sukrių kelios saujos (dėkui kolegai iš Kauno) tiesiog prašosi eksplotuojamos, tai ir vaikštinėjau tais uostelio tiltukais sukres bemėtydamas, nes mikriukais kaip ir nieko nesudominau. Žodžiu, stebuklų nepribūriau, bet pora kibimų buvo, ir abu sėkmingi: pirmas pasirašė sprindinis ešeriokas, o antras kibimas buvo konkretesnis, bumpt per nagus, pradėjau vynioti, ritės stabdis nebuvo sureguliuotas normaliai, tai dar pazyzino kiek, kol sureguliavau, ir gana greitai sėkmingai parsiprašiau man netikėtą laimikį, nes tikėjausi gal vieno kito ešerioko, o pasirašė visai graži 53 cm sportiška lydekaitė.

Tai užmatęs tuoj vienas dėdulė šalia manęs metęs plūdines su spiningu ir vobleriu atvarė, mėtyt pradėjo, bet greitai nusiramino. O man sudirbo jau ne pirmą kartą pasiteisinančios wireko sukrės su long lapeliu.

Tai tiek. Tiesa, dar po poros dienų turėjau trumpą žvejybą ir vieną įsiminusį kibimą, bet apie tai gal kitą kartą. O moralas toks

: jeigu važiuosite į pajūrį atostogauti, įsimeskite spiningiuką ir saują masalų, gali būti, kad patys to nesitikėdami būsite maloniai nustebinti.
