Forumas apie mėgėjišką žvejybą

Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Nuotraukos gamtos temomis, laimikių nuotraukos, fotoreportažai, video
 #409022   MINDULE
 25 Rgs 2012 01:49
Antras savaitgalis prie buvo geresnis negu pirmas...

Pirma diena pas mane 5 krante nezhinau ish keliu, o va tevukas mano pasikuklino ir ush 22 nei vienos neishtrauke.
Sekmadieni tevukas pasitaise, po kojom pasigulde 4, o ash labai nesistengdamas taip pat 4 parsivilkau...

Tiek to rashymo, kelios foto zhemiau:

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis
 #409380   Vitolis
 25 Rgs 2012 20:12
Šiandien Šventoji (Aukštaitijos) Duobėje, kur dažnai neblogą šapalą inkirsdavau, pirmu metimu 250gr. maždaug ešeriecas. Sekančiu metimu bac.... ir ateik. Su savim nei graibšto, krantas užtektinai status. Pradžioj galvojau, kad šapalas tikrai netoli rekordo turėt būt, bet kai pamačiau... :superšokas Sėkmė mane šiandien lydėjo ir subinės neatsuko. Paėmė ant reinsiuko. Tik va foto nestebūklai ir daryta jau namie. prabočykit diedukui. 52,5cm. 1.450kg.
Paveikslėlis
anonymous image hosting
 #409401   Vitolis
 25 Rgs 2012 20:35
Skridžas rašė:Diedai tu ruošiesi lapoti šita žvėry :superšokas
Gali padabot. Labai skaniai atrodo orkaitėj su bulvytėm ir morkytėm :gutgut Sulaukiau brangiosios iš darbo ir pasivaišinom. Pavydėk Skridž :tia-tau
Paveikslėlis
images
 #409584   Ramekas
 26 Rgs 2012 12:44
Misija "sumedziok usoriu" pagaliau pavyko ''plot !!!

Ankstus rytas ir as jau prie nemuno, kyla rukas, saule spinduliai bando pro ji skverbtis

Paveikslėlis

Susidedu meskeres, suveriu pindrakus (ilgakojo uodo lervas) metu ir seduosi parukyti

Paveikslėlis

Nespejus atsisesti ir issitraukti cigares pasirodo pirmasis ir kaip veliau paaiskejo paskutinis kibimas, meskere issiriecia ir pradeda tabaluoti. Pakirtes supratau, kad tai tikrai Usas ir gana nemazas, du kartus uzvedes uz akmenu, siaip ne taip isejas is po ju, subraizes i akmenis nemaza atkarpa valo pagaliau po truputi parkelevo i kranta.

Paveikslėlis
Paveikslėlis

Gryztant i namus ajsku, kaip ir visada pasitinka "expertas" kuris patikrina ar nenuodinga, valgoma ir legali zuvis :-D Tik sendien buvo biski piktas nes jam kysio nepagavau :?

Paveikslėlis

Taigi dvi savaites tusciai prazvejojas, dviems usoriams nukirtus 0.28mm pavadelius, nenuleidau ranku ir pagaliau pavyko man Ji sumedzioti ;-var-var.

Paveikslėlis
 #409665   Ramekas
 26 Rgs 2012 17:33
vava rašė:butu idomu
Kaip Wycka sake nepatogu tik istraukti kota kazkaip, o siaip tai nepamainomas dalykas didelej srovej, kai turi buti aukstai iskelta meskere.

Paveikslėlis
Paveikslėlis
 #409675   shelwius
 26 Rgs 2012 19:13
Trumpam šiandien vakare išbėgau pamedžiot. Taikiausi pagrinde į šapalą, bet nieko nesigavo. Tada bandžiau lydį jamt, bet jis :!fig! parodė :roll: . Tuomet užsidėjau paviršinį voblerį ir sūkuringoj vietoj tykojau salatuko, gaila nedidckas ~1,3 kg iš akies, nors smagu tai, jog su paviršiniais masalais gaudant, matosi žuvies atsivijimas ir jau lauki dantis sukandęs smūgio :-D tiek žinių iš mano fronto ;-)

Paveikslėlis
 #409770   MariusM
 26 Rgs 2012 22:55
Šiandien buvo street fishing'o atidarymas ir kas galėjo pagalvoti, kad nekaltai paprastas pasivaikščiojimas Neries krantine suteiks tiek daug emocijų (kaip bonusas buvo į ką akis paganyti :1women: :twisted: ). Kad ir maloniai šildė rudeninė saulė ir šalimais vaikštinėjo gražios jaunos :1women: vis tik įkirus mašinų triukšmas erzina gan stipriai :/bd-d/el.

Atidarymo proga su kolega įsiamžinom istorinių pamiklų apsuptyje :)
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Ir dienos trofėjus bei asmeninis rekordas 72 cm, 4 kg Šlakis (patinas) ''plot :yaaah!
buvo pafilmuotas ir jo šokis virš vandens paviršiaus, tik dar pats to video siužeto neturiu, todėl ir pasidalinti negaliu
(kad nekiltų piktų minčių, licenzijas turėjome, prieš įdedant foto buvo užpildyta licenzijos ataskaita sistemoje Alis)
Paveikslėlis

Dėl foto kokybės nepykite džiaugsmo ir adrenalino pulsavimas daro savo :oops: .
Kaip pirmam kartui blynas neprisvilo ir tikrai dar ne kartą pasivaikščiosiu miesto centre -:saliut .

Licencijos Nr. Nr. 994814

Rapolai nuotraukose vieta aiškiai matosi ir ant ko pagautas irgi matosi, tik čiut čiut neaiškiai, bet atspėti galima (yo-zuri 6,6 cm). Naujų pirkinių nesinorėjo dėtis, kai šalia tris blizges nutraukė, tai užsidėjau kurio negaila palikti buvo, o šitas visus metus voliojosi dėžutėje be darbo.
 #410367   Vitolis
 28 Rgs 2012 20:22
Ir aš vakar pasivaikščiojau vieno telkinio pakrante. KYBĮ realizavau. :grin:
Ūgis-49cm
Svoris :?: bbž nesvėriau :-D
Masalas-Smirdukas
10 gr. "čeburaškė"
Hakas-Ofsetukas
Valas Unitika PE 0,1
botagas- LES 70MF2
krante buvo-19.05Val.
Paveikslėlis
photo hosting
 #410613   Ricardas
 30 Rgs 2012 14:05
Šiandien 3kg.
Paveikslėlis
Nuvažiavau ten kur neplanavau...išsigandęs lietaus nusprenžiau ne iš valtie o nuo kranto pažvejot. Va ir pasisekė. Užkibo ant salmo slider mažiuko skęstančio. Šiandie ir vėl visos žuvys kibo ten kur žolių daug (buvo vasara). Blemba jau dabar norisi vėl varyt žvejot
 #410720   Tadunce
 30 Rgs 2012 20:47
Rugsėjis. Ko gero mieliausias metų mėnuo. Miestai pilni žmonių grįžusių iš sausakimšų papludimių, gamtoje rodosi pirmieji gamtos snaudulio pradžios ženklai, retai besutiksi besilinksminančius ant upės kranto tautiečius. Bet juk ne tai sukelia džiaugsma mums, prisiekusiems žvejams, kurie be meškerės neįsivaizduoja nei vieno savaitgalio, nei vienų atostogų. Rugsėjis vieniems asocijuojasi su aštradančių sujudimu, todėl didžioji žvejojančios tautos dalis deda į šalį labai lengvos klasės meškerykočius, traukia iš kampų grėblio koto standumo spiningus ir rūšiuoja medinukus ežerų šturmui. Kita žvejų dalis traukia prie upių, kur tikisi susikauti su stipria, neseniai iš jūros atplaukusia lašiša.
Šiais metais visą laisvą rugsėjo laiką skyriau patirti tą jausmą, kai kitame valo gale pajauti laukinę taškuotosios žuvies jėgą.


Pre-Season
Viskas prasideda čia, tiek riaušės, tiek apsipirkimas ateinančiam sezonui. Prie parduotuvės durų mus pasitinka gerą gyvenimo dalį prie įvairių upių praleidęs vyriškis. Nors sakoma, kad žūklėje praleistas laikas į gyvenimo trukmę neįskaičiuojamas, jis atrodė taip, kad norėjosi atimti burnoje smikstančią cigaretę. Mes čia nebe pirmą kartą, todėl žinome, kad yra tik vienintelis būdas pereiti skersai parduotuvės iki kitame jos gale kabančių voblerių – rankomis užsidengti akis taip, kad liktų tik mažas plyšelis. Jei bandysite eiti ir dairytis į šalis, net neabejoju, kad atsistojus prie kasos reikės užstatyti butą, o jei leisitės į kalbas su pardavėjais, teks parduoti inkstą. Žinoma, be inksto nebus taip lengva eiti namo (automobilį jau būsite iškeitę į tris kabliukų pokelius ir seną išparduodamą valą), tačiau galėsite džiaugtis dideliu maišu vobleriu, o gal net ir nauju spiningu.
Per plyšį tarp pirštų pamatau keletą kabančių voblerių. Kadangi nenoriu daugiau jų pamatyti ir būti sugundytas kažkokių šamaniškų kerų, kurių nesuprantu iki šiol, imi vilioklius ir apgraibomis braunuosi iki kasos stengdamasis neišvartyti tvarkingai sudėtų „kryžių“, nes tuomet tikrai teks pažiūrėt ką užkabinau, vadinasi būsiu priverstas nupirkti, tada nejučiomis pakelsiu akis į lentynose surikiuotas rites, paimsiu keletą, akies krašteliu pamatysiu sukrautus japoniškus voblerius, pradėsiu dėti pastaruosius į kišenes.. Na, o malonusis pardavėjas, pagaliau surūkęs paskutinę cigaretę ir sutrumpinęs gyvenimą eiliniais metais nepaliaujamai klaksi mygtukais kasoje, galų gale pareikšdamas, kad aš skolingas automobilį, namą, žmoną ir sveiką inkstą. Viską apgalvojęs dar prie parduotuvės durų, stipriai spaudžiu ranką prie akių, kita ranka dedu ant prekystalio paimtus medinukus ir kažką, ko nemačiau, bet ranka užkliuvo – pažiūrėsiu kas tai kitoje upės pusėje. Imu iš piniginės pirmą pasitaikiusį banknotą.. Na, tiksliau pardavėjo paragintas imu jų šūsni, keletas nukrenta ant žemės, bet nė nemanau jų ieškotis, tegu lieka arbatpinigiai.. Tikiuosi pardavėjas už juos nepirks cigarečių, nenorėčiau, kad mirtų anksčiau laiko ir daugiau nebepapasakotų apie kiekvieną į upę atplaukusį šlakį, lyg su jais būtų seni bičiuliai kadaise bare išlenkę po bokalą alaus.
Viskas, aš jau lauke, nueinu saugiu atstumu, kad netyčia nepamatyčiau vitrinų ir atsidengiu akis. Jau neblogai, pasiėmiau tai, ko man reikėjo. Tik kažin ar taškuočiai pagalvos, kad jiems to reikia taip pat... Dabar jau niežti delnai. Įtariu, kad jie nori būti prigludę prie kamštinės rankenos. Viskas, kitą savaitgalį pradedu. Bus ir lašišų, ir šlakių... ar nieko nebus...

Išvyka 1
Rugsėjis atėjo nelauktas. Motulė gamta dar galėjo leisti ilgakojoms blondinėms pasimėgauti pajūrio smėliu plieskiant turkiškai vasarai būdingam karščiui. Na, bet prieš vėją nepapūsi. Upėse jau kuris laikas vandens lygis laikosi gana aukštas, temperatūra žema, o forumuose žvejų fantazijas kaitina diskusijos apie jau pasirodžiusius pirmuosius karališkųjų žuvų būrius. Draugas nemaloniai nuteikia, kad atėjęs į vieną labiausiai Vilniaus spiningautojų ir muselininkų pamėgtą rudeninę vieną nerasiu kur kojos pastatyti. Tačiau atėjus prie upės viskas gana stipriai skiriasi nuo fantazijų forumuose.. Oras tikrai dvelkia rudeniu, gervės jau išauginusios jauniklius traukia nuo lizdų savo balsais priversdamos pakelti akis nuo upės aukštyn. Pakrantės žolės nebėra tokios, per kurias braunantis reikia kardo.
Šiandien mano kolega – tėvukas. Tiesa, jis dar nemano, kad jau laikas lašišžuvėms, todėl ramiai traukia link ne vieną šapalą padovanojusių gilumų. Jau pirmas pusvalandis prie upės parodė, kad ji gyva. Per metrą nuo kranto atakavęs salatis tikrai būtų sustabdęs širdies stimuliatoriaus darbą. Jei tik tokį turėčiau. Ir jis buvo toks įžūlus, kad sugrįžo pasižiūrėti ar aš dar gyvas. O aš toks buvau, todėl jis pasitraukė taip ir neparagavęs gana agresyviai dirbančio „Team esko“. Dar nespėjus atsigauti po tokių išdaigų, kotą supurto žuvis... Na tikrai, kažkas užkibo. Tiesa, dryžuotajam „šlakiui“ sunkokai sekėsi kovoti prieš lašišinį kotą. Juolab, kad plėšikas svėrė ne daugiau, nei 100g.
Paveikslėlis
Beveik pusės kilometro atkarpą praėjau tik atkabinėdamas žoles nuo kablių, kai vėl – smūgis. Šį kartą plėšikas tikrai bandė apsimesti šlakiu, užsimaskavęs meistriškai.
Paveikslėlis
Pasirodo, kad ešeriai šiandien valgė viską. Tėvuko šapalinių voblerių net nedavė pauostyti žuvims, kurioms jie buvo skirti. Tiesa, mano didesniuosius masalus griebė išverstaakiai, tuo tarpu kolegos mažylius atakavo ir pusės kilogramo dryžuotis gurmanas.
Paveikslėlis
Pirmąjai dienai užtenka. Man, kaip UL – tui prijaučiančiam, žvejyba tokio kalibro masalais parodo, kad tai ne tas pats, kaip mojuoti vytele.

Išvyka 2
Draugo žinutės, kad turėjo pasikabinęs taškuotą žuvį truputi sujudino širdį. Na, nelabai daug, kokių 20centimetrų nuo krutinės ląstos. Juk negaliu sėdėti namie, kai aplinkui vyksta tokie dalykai. Laiko nedaug, gal net visos dvi valandos. Nors, kai upė teka praktiškai po langu, galima sau leisti ir tai. Jau iš kolegos žinau, kad vanduo labai stipriai pakilęs po praūžusių liūčių. Bet ką pamačiau atėjęs, nemaloniai nustebino. Vandens buvo tiesiog per daug. Supratau, kad padariau klaidą neužsidėdamas bridkelnių.
Pradedu upės šturmą. Tiesą pasakius, eidamas čia galvojau, kad nieko nepagavęs į šuns dienas išdėsiu voblerį, kurį kolega rado upės pakrantėj ir atidavė man. Maniau, kad jis nieko vertas, prastai užsimes, nelaikys srovės, galų gale, sulūš kurio nors metimo metu. O jis, pasirodo, kad suviliojo daugiau, nei pusmetrio lydekaitę. Teko atsiprašyti ir atsisakyti minties įkišti jį į pirmas pasitaikiusias kerplėšas. Juo labiau, kad jis ir metėsi kokius tris šimtus aštuoniasdešimt du kartus geriau, nei tikėjausi, nei karto srovėje neiškrėtė pirueto.
Paveikslėlis
Beje, grįžęs namo (liaudiškai kalbant) “pagooglinau” ir išsiaiškinau, kad tai Dorado stick modeliukas, gana plačiai naudojamas upėtakių žūklėje. Tiesa, kiek mažesni jo gentainiai. Šiaip nemėgstu jokių “vivingrų”, “aisių”, “doradų” ir kitų panašios kilmės “buratinų”, tačiau šio nepaleisiu plaukti pasroviui be valo. O jei nutrauksiu – nusipirksiu naują. Tiesiog neįtikėtina kaip gali būti toks kainos – kokybės santykis. Per dieną jų galima nutraukti visa saują, bet vistiek nepajausti finansinio nuostolio. Ir visai nebūtina pardavinėti vidaus organų, kad tokį turėtum savo dėžutėje. (Vis dar netikiu, kad prieš tris valandas buvau pasiruošęs juo įkurti židinyje ugnį).
Na, bet žvejyba po kelių metimų nesibaigia. Stebiu upę, keičiu masalus. Kol kas jokios gyvybės. Kad būtų dar blogiau, įkabinu ryškų 6cm voblerį į kelmą. Jis prie pat kranto, todėl mėginu prieiti, bet pasirodo, kad krantas smarkiai apsemtas ir pasigailiu antrą kartą neužsidėjęs bridkelnių. Nors.. Vakare nereikės kojų plautis. O ir voblerį išlaisvinau. O ir priekyje kažkas suraibuliavo. O ir prarasti nėra ko, kojos visvien šlapios – metu – yra. Labai keistas priešinimasis, tikrai ne lydeka, bet ir ne ešerys. Tai kas dar galėjo tokį ryškų masalą sugalvoti paragauti?
Paveikslėlis
Pasirodo ir storasprandžiai ne tokie jau taikūs gyvūnai. Dabar tai jau viskas, reikia džiovintis kojas, kad sezonas nepasibaigtų čia.

Išvyka 3
Kodėl kalbininkai turi kištis į mūsų gyvenimus ir aiškiti kaip mes turėtume kalbėti vieni su kitais? Kodėl nebegaliu sakyti, kad „vobleriu pagavau lašiaką, kuris atitiko megėjiškos žūklės taisykles“?
Dabar turėčiau išsireikšti „Lašiša buvo pagauta naudojant blizgę su liežuvėliu. Žuvis atitiko mėgėjų žūklės taisykles“. Taip, tai taip emocinga.. Rimtai, labai džiaugiuosi, kad jūs taip prasmingai leidžiate laiką, todėl šios dienos aprašymą, sukurtą kompiuteryje įvesties įrenginiu, skiriu tik jums.
Šiandien visą žvejybos laiką lydėjo malonus lietus. Na, gal būti jame ir nelabai didelis malonumas, bet jis man draugas, nes nuveja nuo upės mažiau pasirengusius. Tiesa, jau nebepamiršau „veidersų“, dabar galiu drąsiai bristi vandenin iki krūtinės, tik nerandu kur. Oras, kaip ir draugas nuo ryto žvejodamas ežere iš valties sakė, turėtų patikti lydekoms. Pirmas žvejybos pusvalandis tą įrodo, kai keliamą iš vandens voblerį bando sugriebti aštriadantė. Dėja – jai nepavyksta. Tik nežinau kuriam tai yra blogiau.. Pradėjau traukti voblerius „tvičinant“ (ech, tikiuosi, kad ūsuotieji dieduliai sėdintys aplink stalą ir galvojantys kažkam pavadinimus, kas jau juos turi metų metus, skaitys tai..) ir pirmos „pravodkės“ metu japonišką stebuklą atsiveja lydeka pražiotais nasrais. Nežinau ko labiau išsigandau, ar, kad nespėsiu pakirsti, ar, kad plėšrūnė nurys per giliai ir lengvu judesiu nurėš pintuką, bet rezultate užkertu per anksti ir galiu pasigrožėti nuplaukiančia margašone. Rodos, kad visoje upėje jų knibždėte knibžda, tai šen, tai ten nuveja mailiaus pulkelius. Šventoji okupuota. Nors turėtų būti užimta atėjūnų iš jūros, bet partizanai dar „laiko“ frontą. Šiuo atveju tai piktina. Deduosi masalą, kurio nebūtų labai gaila paaukoti kovotojui aštriais dantimis ir leidžiu netoli priešingo kranto. Pirmas leidimas – nieko, antras – nieko, trečias – yra... Tikrai yra. Srovė toje vietoje nėra labai maža, tai tik padidina pasipriešinimą. Mintyse piešiamas kelių kilogramų partizanas, tačiau su kiekvienu ritės pasukimu svoris mažėja. Pamačiusi, kad pasipriešinti nepavyks – nėrė po mano kranto žolėmis, kur su kolega turėjome ravėti žoles, kol pasiekėme įsipainiojusią lydeką.
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Bent jau ne „sausas“. Tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Vadinamojo „kolchozo“ dar nematyti, gandai dar neįtikino norinčiųjų atvykti.. Gal ir gerai, kuo ilgiau būsite namie, tuo mažiau nutryptų pakrančių liks, tuo mažiau tuščios taros mėtysis pakrantėse, o vėliau ir plauks upe...

Išvyka 4

Bandome šturmuoti upę su kolega Arvydu. Dar nespėjus nusileisti šlaitu prie upės mūsų staigų upės užėmimą sustabdo gamta – dangus rengia tikrą „elektro-techno“ koncertą. Palaukiam, be bilietų pasižiūrime jį. O tada prasideda neoficialioji dalis – koncertuojame mes. Tiesa, per žiedelius „bėgantis“ valas tokio galingo jausmo nesukelia, bet atpalaiduoja tai geriau.. Žuvis nerodo noro paragauti nei mano, nei kolegos masalus. Aštriadantės kelia puotą priešingame upės krante. Kaip visada, atrodo, kad jis ir patogesnis, ir žuvingesnis, bet protas bando prieštarauti teigdamas, kad viskas ten taip pat. Praėjus pusei žvejybos laiko, prie pat kranto kažkas labai nemandagiai bando nuo paviršiaus sugriebti jau keliamą beveik 8 cm ilgio masalą. Po keletos metimų tai pasikartoja ir dabar turiu. Ech, vėl dryžuotis susigundė gerokai jam per dideliu masalu. Kur jūs būnat, kai bandau spiningauti nedideliais minnow tipo vobleriukais?
Paveikslėlis
Paėjėjus keletą dešimčių metrų, medžiojančios žuvies sukeltas garsas priverčia pasukti galvą ir prasideda mėtymo į vieną tašką maratonas, retkarčiais pertraukiamas pasikeisti voblerio modelį ar spalvą. Tačiau tai nieko gero neduoda. Tai išvis nieko neduoda, todėl nusprendžiu judėti toliau. O toliau manęs kažkas laukia. Traukiant masalą skersai upės, viduryje srovės kažkas svaraus sustabdo neseniai pamiltą „dorado stick“ modeliuką ir pradeda vynioti valą nuo ritės. Tačiau kažkas atsitiko, žuvis paprasčiausiai paleido masalą iš nasrų. Tokį skonį. Dar dabar nesuprantu kodėl. Juk namų darbus atlikau – kabliai pakeisti į „owner“. Nors ir žinau, kad tikriausiai čia niekas nebenorės šio masalo, mėtau toliau, o tai vainikuoja, jei taip galima pavadinti, nelegalios lydekos pamėginimas pratyti „lazdelę“. Dėja, pasisekė susigrūsti tik pusę. Gal paaugusi sugebės ir nurėžti valą. Reikia prisiminti, kad kitąmet čia gaudant naudoti metalinį pavadėlį...

Išvyka 5
Smagu, kad kartais galiu išbėgti ir kelioms valandoms po darbų paspiningauti prie tekančio vandens. O gal šiandien man pavyks, o gal.. Oras fantastiškas – tvieskia saulė, dvidešimt laipsnių šilumos, net nepasakytum, kad ruduo. Tiesa, tame matau problemą – maniau, kad rudens vakarą man nebus reikalingi akiniai, bet pasirodo jų man tik ir trūksta. Besileidžianti saulė spigina tiesiai į akis, todėl masalo stebėjimas kiek komplikuotas. Pasirinkau maždaug pusės kilometro ruožą ir jame mėginau patikrinti kiekvieną centimetrą, kad tik jokia taškuota žuvis nepraplauktų nepastebėjusi mano siūlomų gardėsių. Perėjus atkarpą aukštyn prieš srovę, atrodė, kad galėjau dėžutėj turėti nors ir NASA sukurtus masalus, visvien nebūčiau nieko suviliojęs. Judėdamas žemyn pradėjau kruopščiau tikrinti upę, stengiausi pravesti masalą įvairesniuose vandens sluoksniuose, traukiau per tas pačias vietas skirtingomis kryptimis, bet viskas bergždžiai. Buvau jau benuleidžiantis rankas ir bepradedantis save kaltinti, kad užuot nuveikęs ką nors namie, išlėkiau porai valandų prie upės. Bet, pasirodo upėtakio imitacija suveikė – grobuonis puolė visai netoli kranto ir iš netikėtumo mane privertė pastatyti koją ten, kur žemės nebebuvo – teko pažiūrėti koks gylis prie kranto. Na, nepaskendau, šiaip taip išsikabarojau ir jaučiu, kad plėšrūnas vis dar kitame gale. Ne, tai negali būti lašiša, nes kol kabarojausi, valo ant ritės nebūtų likę. Bet ir ne lydeka, ir ne ešerys, ir ne šapalas ir ne.. O, tai vis gi taškuotasis. Kovoja iki paskutinių metrų, o ir ant kranto nenustygsta vietoje. Visą pusmetį nebuvau su jais susitikęs. Gražios žuvys gyvena mūsų upėse ir upeliuose. Greitai pridedu metrą, padarau porą kadrų, per daug nesigilindamas į kokybę, nes noriu kuo greičiau paleisti margį į laisvę.
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Beveik 40cm. Savo trumpą išvyką laikau pasisekusia. Keista, kad dar nemačiau savo kelionių tikslo apsireiškimo upėje, kuris neverstų sudvejoti – jis ar ne jis čia pasirodė.. Bet aš dar pamatysiu, aš tikiu.

Išvyka 6
Šiandien atkeliavome į legendomis apipintą ruožą, kuris patiria kiek mažiau spaudimo lašišų gaudymo sezonu. Nežinau, ar dėl to, kad čia mažesnė tikimybė pagauti karališką žuvį (?), ar dėl to, kad ši vieta dar „neatrasta“ ir nepasidalinta tarp plačios „lašišautojų“ bendruomenės. Kaip bebūtų, nuo to mums tik geriau. Vien mintis, kad niekas neateis ir nepradės mėtyti vartiklės Tau po kojomis, prideda pasitikėjimo. Užsiimu poziciją kaip kulkosvaidininkas Normandijos pakrantėse, pradedu atakas. Pirmieji į kovą stoja žvalgai. Kelmų nėra, dugne akmenys, srovė pradeda lėtėti. Tiesiog idealios sąlygos pravedimams ir lašišžuvėms apsistoti. Man bemėtant, tėvukas pasigenda poliarizuotų akinių ir juda automobilio link. Vienus voblerius keičia kiti, bet rezultatas toks pats.
Štai, jau ir kolega grįžęs, pasidavė į kitą pusę. Aš jau pakankamai nemažai voblerių pravedęs pro akmenyną, seguosi japonišką kūrinį. Jei jis nebūtų masalas, neabejotinai galėtų būti pasididžiavimas Luvro ekspozicijoje. Pirmas metimas prieš srovę, tolygus pravedimas.. Ne, taip negerai, reikia patrūkčioti. Toje vietoje nedidelį plastiko kūrinėlį vertą pusės Mona Lizos, bet atsitiktinai nupirkto už niekingą inkstą, sustabdo gelmių žvėris. Tikras monstras. Ką dabar reikė daryti. Pasiruošk sprintui pakrante. Tokios ir panašios mintys lindo į galvą pirmomis kovos akimirkomis. Surėkui tėvukui, kad turiu. Šis per krūmus bando atbėgti pas mane. Tuo tarpu jau nujaučiau, kad žvėris nėra jau toks piktas tigras. Dar po minutėlės jau vedžiojau jį kaip nedidelį čichuachuą ant pavadėlio. Kolegai dar nespėjus pribėgti jau sugebėjau ištraukti jį iš vandens ant žolės. Žinant, jog tai pirmasis tokio kalibro taškuotis, manau, kad visai neblogai.

Paveikslėlis
Visos procedūros atliekamos greitai ir drėgnai, kad žuvis atsigautų.
66cm ir 3,1kg. Jau „pilnametis“. Bet siunčiamas atgal pas savo būrį gydytis žaizdoms ir pamiršti jaunystės klaidą – pasimauti ant „khamsin‘o“. Žinoma, atsispirti nėra taip paprasta. Juk ir Mona Liza traukia savo paslaptinga šypsena.
Paveikslėlis

Žvejybos laikui tiksint į pabaigą, tėvukas dar sugebėjo pakrantėje suvilioti aštriadantę, kuri godžiai nurijo masalą jau svajodama, kaip jis tirps plėšrūnės skrandžio sultyse. Teko nusivilti. Nors, kita vertus, jai belieka pasidžiaugti, kad mes labai humaniški ir atleidžiame tokį mėginimą pasisavinti turtą. Gal kitą kartą bus atidesnė rinkdamasi grobį.
Gal kolegos Lauryno išsakyta mintis „Koks kaimo turizmas, jei ne už penkiasdešimties kilometrų nuo namų“ ir turi prasmę. Kartais sezono žuvis gali ir nelaukti po namų langu. O gal gali priplaukti ir iki durų?

Išvyka 7
Kartais reikia tiek nedaug, kad nuveiktum didžius darbus. Pavyzdžiui šiandien. Užteko trumpiausios žūklės per pastarąjį išvykų ciklą, kad sugebėčiau pagerinti asmeninį rekordą. Nors.. Koks čia rekordas, veikiau rekordukas, ypač prilyginus jį su patyrusių upėtakininkų grobiais.
Plačiau? Žinoma galima. Ruožas pasirinktas mano mylimas, tačiau rudenį labai apgultas gerbiamų museliautojų ir kitokio plauko žvejų. Negalima už tai pykti, visi nori pagauti, o upė ne man vienam priklauso – reikia dalintis, tegul tik kultūringai elgiasi. Einu prieš srovę, traukdamas masalą su srove mėginu įvairiausius pravedimus – nuo tolygaus iki aštraus ir dažno „tvičingo“. Tiesą sakant „trankiau“ voblerį taip, lyg jis būtų kažkuo prasikaltęs. Ir jis buvo – nesuviliojo laimikių. Nors dabar nežinau, tai mano ar jo klaida. Vis dėl to, beprotiškas „tvičingas“ atnešė dovaną – vobleriui prieartėjus prie kranto, masalo paragauti užsigeidė žvaigždžuvė. Ir ne bet kokia. Kokios spalvos, kokio žvakės, kokia jėga.. Nors tiesą pasakius, gaudant šlakius, naudojant ne visai švelnią įrangą, ta žuvis neatnešė nenumaldomo rankų virpesio, begalės emocijų, dešimčių žinučių draugams.. Tai buvo ne tai. Su tokia žuvimi reikia kovoti kitokiais įrankiais. Dabar ji net neturėjo vilties laimėti. Nors, iš kitos pusės, gal ir gerai, kad ji buvo greitai ištraukta ir paleista – turės daugiau jėgų tolimesnei medžioklei.
Pristatau savo gražuolį – „beveik pusės metro margis“. Ech, pritrūko vieno vienintelio centimetro – 10 milimetrų...
Paveikslėlis
Taip, tai nelabai meniška, bet būdamas vienas ant stataus šlaito nelabai kuo galėjau pagerinti nuotraukos kokybę.
Paveikslėlis

Išvyka 8
Praėjo lietūs, prabėgo škvalai, nupūtė vėjai. Jau galima judėti upės link. Oras tiesiog Dieviškas. Na, visi žino tą jausmą, kai atrodo, jog žuvis negali nekibti. O kaip bus šį kartą?
Ta pati upė, tas pats ruožas, tie patys melancholiški prisiminimai. Kiek žuvų čia man dovanojo upė. Tai maloniau, nei gauti gimtadienio dovaną. Ir kur kas dažniau.. Įdomu kokią staigmeną šiandien sugalvos upė.
Pirmoji staigmena, tai labai malonus, gaivinantis ir užmesti trukdantis į veidą pučiantis vėjas. Ačiū Tau, motule gamta, šį kartą tikrai padėjai. Per visą žmonijos istoriją daug kas bandė nugalėti gamtą, bet jiems nepavykdavo, todėl priešintis beprasmiška – telieka prisitaikyti.
Seguosi toliausiai skrendančius japoniškus voblerius su įmontuotomis magnetinėmis sistemomis ir pradedu „darbą“. Tiesą pasakius žūklės gale nežinau ar tai buvo malonumas, ar darbas, nes keturias valandas nepaliaujamai versti nemažą voblerį šokčioti lyg salsos šokėjai reikia truputi pasiruošimo. Po pirmųjų išvykų kuris laikas skaudėdavo rankas, pečius..
Eiliniai metimai prieš srovę ir „tvičingas“ pasroviui. Keli žingsniai į priekį, keletas pravedimų, keli žingsniai... Gal taip ir būčiau kulniavęs iki Kavarsko, tačiau stabtelėjau ties srovės sulėtėjimu, kur „orbituką“ atsivijo upėtakis. Nei didelis, nei mažas, atmetus, kad vandenyje daiktai atrodo didesni, kokie 35cm. Vienas metimas – atsiveja. Kitas metimas – atsiveja. Dar vienas – atsiveja. Margis spėjo apžiūrėti voblerį iš visų pusių, neperdedu nei žodžio – betraukiant iš vieno šono peršokdavo į kitą, užplaukdavo prieš masalą, sugrįždavo už jo, bet nepuldavo. Mėginau kuo įmantriausius pravedimus, lėtesnius, greitesnius, kol vieno pirueto metu žvaigždutė sugalvojo grybštelti masalą. Keista, bet owner kabliukas pabuvojęs burnoje sugebėjo išsprūsti. Kas dar keisčiau – upėtakis visai neišsigandęs apsisuko ir iš lėto nuplaukė gylyn. Pradėjau kratyti savo arsenalą – kelių spalvų „khamsin‘ai“, „team esko“, „chaosai“. Niekas nebeprivertė margio išlįsti... Kol vėl neužsidėjau „orbit‘o“ ir pirmojo pravedimo metu žvaigždutė vėl čia. Nenorėjau daugiau jam trukdyti – jei būtų norėjęs, būtų galėjęs kirsti per masalą daugybę kartų. Juo labiau, kad tai ne trofėjinis laimikis. Užsiimu toliau tuo, ko ir atvažiavau. Kabinu pakankamai ryškiai esamam vandeniui (skaidrus) „khamsin“ vobleriuką ir metu kito kranto link. Keli staigūs ritės pasukimai, kad užgilinti masalą, na, ir prasideda šokio kūrimas. Su kotu rankoje jaučiuosi kaip kompozitorius, kol mano kūrinio nepertraukia įkyrus ritės stabdžio zyzimas. Žuvis viduryje upės.. Prie mano kranto... Vėl viduryje.. Prie priešingo kranto. Stabdis tuo metu sukosi nenustodamas. O aš ir neskubėjau jo priveržti. Įvertinus, kad kliuvinių nėra, paskui žuvį galiu paėjėti, leidau jai pačiai „pasiganyti“. Labai panašus jausmas, jei prikabintumėt valą prie žirgo ir pliaukšteltumėt jam. Jis bėga kur nori, ritė dūzgia, visiems linksma. Rodos veikia. Nors ne, šlakiokas pasileido pasroviui, tenka spartesniu žingsniu žengti dvidešimt metrų, kol atsiduriu beveik vienoje tiesėje su juo. Dar truputi pažaidžiu ir matau, kad jau valdau situaciją. Mažylis niekur nebeplaukia toliau, nei 10m, bet paimti jo taip pat negaliu. Lendu į vandenį ir glaudžiu žuvį prie savęs. Taip, jis jau ant kranto. Gražuolis, tviska gražiau, nei grandinėlė iš „ebay“.
Paveikslėlis
Vienam susitvarkyti, nufotografuoti, pamatuoti ir įamžinti paleidimą kiek sudėtinga, todėl geros kokybės nesitikiu. Fotografas nebūsiu. O žveju galėčiau. Gal jei kiekvienas dirbtų savo darbą, būtų geriau?
Paveikslėlis
Sutapimas tai ar ne, tačiau tendencija ryškėja su kiekviena žvejyba – didžiausi laimikiai pagauti aštriu „tvičingu“ pasroviui. O šiandien įspūdžių pakaks – ruožą beveik baigiau, abejoju, kad kas dar čia bus po tokių šlakio išsidirbinėjimų vandenyje. Nors važiavimo namo priežastis gali būti ir kita. Tai raumenys. Jie mane pavedė (o gal aš juos?). Vis dėl to lašišų ir šlakių gaudymas yra labiau darbas..

Išvyka 9
Visą dekadą prakiurksojau namie, paskutiniems saulės spinduliams šviečiant pro langą. Nesugalvoju koks virusas ar bakterija galėjo taip pasielgti, bet net neabejoju, kad tai buvo planuotas išpuolis siekiant neleisti manęs prie upės. Tačiau aš vėl čia. Na tiksliau prie upės. Matau, kad savaitgalį čia nebvo labai ramu – keliukai išdraskyti lyg būtų vykę kariniai apmokymai, o populiaresnės vietos atrodo kaip po vestuvių. Sunkoka būtų nerasti norimos alkoholio taros. Pasirodo čia buvo žvejai, nes į laužavietę sumestos vartiklių ir voblerių pakuotės. Taigi, viskas suprantama – „žvejai“ „laistė“ naujus masalus, o po visko atėjo laikas važiuoti namo Sebastiano Loebo stiliumi.
Žvejybos pradžia primena sceną iš „krištatėvio“ – aplink spengianti tyla, upės vandenį šiaušia švelnus rudeniškas vėjelis, spalvos blankios, lyg nieko gero būti negalėtų. Nors to filmo nesu matęs, bet neabejoju, kad jei nebūčiau nuėjęs žvejoti, Korleonė būtų mane nušovęs į pakaušį. Tiesa, upė atrodė, kad mafija jau buvo čia. Nei vieno taip vadinamo išėjimo, jokių medžioklės ženklų. Rodėsi, kad tik mailius likęs Šventojoje. Bet taip nėra. Ir tai suskubo patvirtinti įmitęs šlakis, kuris lyg „Challenger“ šovė iš vandens, bet tuojau, po sekundės, tėškėsi ten pat su dideliu trenksmu, sukeldamas nemažesnes bangas, nei ciunamis prie Japonijos krantų. Mano kraujas tikrai nėra aplinkos temperatūros, todėl puolu raustis dėžutėje, kabinti masalus vienas už kitą įmantresniais pavadinimais ir mėtau skersai upės suteikdamas vobleriams gyvybės, tvičinguodamas net ir nelabai patogiomis pozomis. Dėja, jokio smūgio, jokio atakos. Nieko. Galų gale įkabinu į kerplėšą masalą ir nutraukiu. Iš mano lūpų išsprūsta šis tas nespausdinamo. Blogiausia tai, kad jis buvo brangiausias ir vienas kibiausių masalų dėžutėje. Ne, tai jau per daug, geriau būtų Don Vito susidorojęs su manimi, nes tokio voblerio praradimas yra baisiau už tai.
Sulaužiau tradiciją aprašyti tik tas žūkles, kuriose pagavau žuvų, tačiau norėjau pasidalinti netektimi ir pradžiuginti lietuvius.

Išvyka 10
Šiandien lyja. Nors praktiškai tai neturėtų būti kliūtis mūsų žvejybai. Nors tiesa – yra. Keliai vedantys prie upės nėra Europinio lygio, todėl esant tokiems orams niekada nežinai kaip toli teks nuvažiuoti. Arba neteks. Važiuojant miško keliuku vis dairomės kuris įvažiavimas nenumindytas automobilių padangų. Tenka judėti vis tolyn ir tolyn, nors dar tik 8 valanda ryto, bet upė apgulta labiau, nei vokiečių frontas antrojo pasaulinio karo metu. Vienoje stotelėje matau pažįstama veidą – Tironas su trimis ekipažais pakuojasi amuniciją. Mandagiai linkteliu galvą, tačiau sulaukiu tik padangas draskančio žvilgsnio, palydinčio mūsų civic‘ą. Neabejoju, kad mums linkėjo sėkmės..
Prie upės viskas kaip ir turi būti – vėjo gūsius keičia vėjo gūsiai su lietumi, arba dar daugiau lietaus su smarkesniu vėju... Keturios valandos prabėgo stuksenant dugno akmenis ir rankiojant žoles nuo voblerio kablių. Bet pasirodo, kad paskutinė rugsėjo žvejyba negali baigtis taip paprastai – eilinio traukimo metu, neabejoju, kad rusų povandeninis laivas įtraukė mano voblerį į sraigtus, nes pasisukiojęs vietoje pasileido pasroviui tokiu greičiu, kad ritė turėjo pradėti lydytis nuo karščio, tačiau to pavyko išvengti vien dėl to, kad sraigtas „pametė“ voblerį ir jis iššovė iš vandens prie mano kojų. Pajaučiau tikrą adrenalino bangą kūne. Galūnės virpa be paaiškinamo priežasties. Ką gi.. Buvo smagu.
Pietūs. Pats laikas papildyti skrandį, pasidalinti įspūdžius su tėvuku, nuraminti virpančias galūnes. Baigus pietauti jau kolega tvirtina, kad „yra“. Ir tikrai kažkas yra. Iki pat kranto tikėjausi pamatyti aštriadantę, tačiau vandens paviršiuje suraibuliavo taškai.. Pirmas tėvuko. Nors ir nelegalas, bet smagu.
Paveikslėlis
Paleidimo nuotrauką dedu vien dėl fakto, nors ji gadina visą reportažą...
Paveikslėlis
Kaip paskutinę rugsėjo žvejybą, vertinu palankiai. Juo labiau, kad pamačiau kaip turi atrodyti tikra lašišininko įranga. Nors dabar sudvejojau, ar ta ritė, kurią nešėsi praeidamas kolega, buvo skirta gaudyti, ar automobiliams užklimpusiems purve ištraukti...
Tai buvo viskas, kiek gaudžiau šį mėnesį. Na, nevisai viskas, tai beveik pusė žvejybų, kada buvo gaudyta. Tiesiog manau, kad ir taip per daug nuvarginsiu Jus skaitymu. Bet turėjote tai iškęsti, per daug ilgai nieko nerašiau.
Gaila, kad lašišos taip ir nepavyko pagauti, tačiau ir šlakiai yra labai neblogas laimikis pirmąjam sezonui tikslingame jų gaudyme.
 #410930   Rapolas
 01 Spa 2012 12:00
Nuo čia prasideda konkursas
http://www.zvejotribuna.net/forumas/vie ... f=5&t=5885



Nr.1

“Neplanuotas savaitgalis Dzūkijoje“
Jau buvau suplanavęs penktadienį ir visą savaitgalį bandyt „drožt“ lašišą Neryje, nes bičiulis negalėjo vykti į Seirijus, todėl žvejybą Nemune jau buvau atidėjęs kitam savaitgaliui. Bet... ( „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“ ) ketvirtadienį popiet (o jau spiningas, Neriai paruoštas, guli automobilio bagažinėj ) paskambina Erikas ir praneša džiugią naujieną, kad atsirado auklė sūnui (grįžo tėvai iš atostogų kaime ) ir galime kartu vykti į Dzūkiją. Na ir ką... susipakuojame ketvirtadienio vakare įrangą ir... penktadienio ankstų rytą- pirmyn į Dzūkiją!
Pravažiuojam Merkinę ir pro miškus atsiduriam.... Netiesų kaime.
Paveikslėlis
Netiesos upelis, įtekantis palei Netiesų pamiškes ir pievas į Nemuną. O Upelyje knibdždėte knibžda kuojyčių (gružlių ir kotokios smulkmės), kurios upeliu iš Nemuno migruoja auštyn į Netiesėlio ežeriuką (taip viecinė moteriškaitė per bulviakasį sakė- nors rėčiu smulkmę žuvienei semk ).
Paveikslėlis
Nemunas pasitinka mus visų rudenio spalvų gražumu ir savo ramybe bei santūrumu. Vanduo, kaip jau įprasta šiemet, gan „žemas“, bet labai skaidrus – matomumas ne mažiau vieno metro. Juokauja dzūkeliai, kad „batiuška“ savo hidroelektrinei Baltarusijoje filtruoja Nemuno vandenį ;-)
Paveikslėlis
Bet gražų rytą gan greit sugadina lietus, kuris tęsiasi beveik porą valandų, todėl žvejyba nelabai smagi ir sėkminga.
Nurimus lietui tikimės, kad pavyks suvilioti bent kokį lydekioką, bet susidaro toks įspūdis, kad jų aplamai nėra upėje. Bandome įvairiausias blizges ir voblerius, bet jokios reakcijos. „Prašukuoju“ nuosekliai guminuku KOPYTO nemažą duobę, kurioje tikrai turėtų sėdėt nors kokia dantytoji, bet anos nė krust- matyt (taip galvoju),- snūduriuoja užpakalius suraukusios:D
Tiesa, ant Yo-Zuri Hardcoro pavyksta (prieš rėvą) vieną neblogą lydeką pakelt už pakarpos į vandens paviršių, bet ir ta- pati nusipurto nepasiekusi kranto.
Prie visų nesėkmingų bandymų prisideda dar vienas-, užmetimo metu nepigų voblerį „nušaunu“ (bassday jerkbait) – fluorkarboninio pavadėlio „nervai neatlaiko“... bet, matyt, pats kaltas- nepatikrinau, ar nebuvo į akmenis nusibrūžinęs ;-) Labai ir nenusimenu, gal pasiseks su juo labiau kam nors netyčia radusiam.
Ką gi, džiovinu masalus, ir ruošiames keliaut toliau....
Paveikslėlis
Paliekame Netiesos apylinkes ir traukiame miškingais keliais pro Leipalingį in Seirijus. Stabtelime pakely beržynėlyje ir... Erikas vakarienei prirenka pilną Croix‘o „krepšą“ raudonikių.
Paveikslėlis
Štai mes jau ir Seirijuose. Pavakarys. Skubame nurinkti obuolių derlių (kad šeštadienį galėtume paskirt žvejybai), kol kokie nelaukti „kaimynai“ dar nesugalvojo „kalėdų pasidaryt“ :D
Paveikslėlis
Šeštadienio rytas.... Šeštą valandą ryto mus pažadina kaimyno gaidys,kurį Erikas praminė seirijietišku Nenagliu Šulija. Na, šitas „laikrodis“ tai tikrai nemeluoja- diena bus graži ;-)
Važiuojame į Nemuną- ryškiai žemiau Merkinės, su mintim, kad gal vobleriukas (nušautas) Bassday Jerkbait atplauks:D
Paveikslėlis
„Nenaglis Šulija“ nemelavo. Diena buvo tikrai graži ir šilta. Praėjome nemažai kilometrų, tačiau ir vėl (kaip vakar) – „lydekų nerasta“...
Tačiau radome vietų, kuriose puotavo salačiai. Bet jie buvo labai toli nuo mūsų – kitame upės krante. Todėl visus voblerius teko laikinai pamiršti.
Pirmas dienos salatis (~70cm ir 3.5kg), kuris “pasivaišino” AISĖS 25g Žilvinu, tiesa, mano paties “patiuninguotu” (žydro dažo uždėta:D)
Paveikslėlis
Erikas labiau grožėjosi Nemunu ir gamtos vaizdais bei gaudė savo vartiklėmis. Tačiau jam tądien kibo tik ešeriokai.
Paveikslėlis
Tuo tarpu, popiet man pavyko suvilioti dar vieną apie 2kg salatį, kuriam šįkart parūpo originalus ACME kastmasteris (ir vėl žydru šonu:D)
Paveikslėlis
Vakarop pradeda niaukstytis, tad (standartiškai- pradžiovinę masalus) grįžtame „namo“.
Paveikslėlis
Vakare ir naktį sulaukiame ir lietaus, pakyla vėjas, bet....
Sekmadienio rytą vėl pažadina tas pats orų pranešėjas, bet jau ne vienas- į orkestrą įsijungia ir kiti aplinkiniai vištų ganytojai.
Nors ir apsiniaukę bei drėgna,- vistiek lekiame prie Nemuno...aklai tikime savuoju Nenagliu Šulija ;-) Jau brėkšta....
Paveikslėlis
Vėl drožiame apie porą kilometrų, kad pasiekiame salačių vietas, nes lydekos jau mūsų nebedomina ;-)
Tik šįkart jau aš grožiuosi vaizdais ant kranto, o Erikas rimtai „medžioja“ salatį.. Na ką, gi apdovanoja gamta-motulė ir jį gražiu egzemplioriumi. Tiesa, teko atsisakyt jam laikinai savo principo- gaudyt tik ant savo blizgių, ir „nusileist“ tądien iki Kastmasterio.
Paveikslėlis
Gražūs tie mūsu rudenio lapai....
O Vilnius vakare mus pasitinka su savo niūria kasdienybe ir... nauja darbo savaite.. ;-)
Paveikslėlis
Iki kitų kartų :-D
 #411281   shelwius
 02 Spa 2012 08:43
Nr.2

Trumpa vakar vakaro medžioklės ataskaita.

Išbėgau valandėlei netoli savo triobos pagainiot smulkmės su vobleriokais. Žuvies matės, bet sugundyt sekės prastai. Apturėjau kelis smūgius per nagus- meknės ir šapalo, o realizuot pavyko tik meknaitę ir ešerioką... :roll:

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Meknaitės paleidimas :

http://www.youtube.com/watch?v=P4I-3d9dCRw&feature=plcp

Ešeriokas nabagėlis:

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Žuvinai domėjosi tik pontončiko Red Rag modeliu- tiek šiuo kur foto, tiek ir kitokio spalvinimo. Kitąsyk reiks gal lydžio paieškot...
 #412207   MINDULE
 05 Spa 2012 04:23
Nr.5

Tadas idejo tikrai ishskirtini reportazha, dekui jam uzh tai... Man kazhkaip geda nieko neparashyti, bet ir ishsiplesti tikrai nenoriu... Kazhkurioje temoje prisizhadejau, kad sukelsiu foto paskutines zhvejybos kai susirinksiu, ta pavyko padaryti tik shiandien...

Ishskirtines zhvejybos akimirkos kurios uzhsifiksavo:

1. Zhuvis plaukia pasroviui, ash pirshtu bandau prsitabdyti rites bugneli ir nutraukti zhuvi, vien tam kad nereiktu eiti per visa "raudonkakliu" (redneck'u) kolukiechiu gvardija. Deja, viskas baigiasi tuo, kad valas rites bugnelyje nusvilina mano pirshta... Pats kaltas... '''bum

2. Turiu nusipirkes virve su metalinemis grafkemis zhuviai uzhkabinti. Susigavau 2 Coho lashishas, kurios visai pakenchiamo skonio, o ir zhuvies draugams buvau prisizhades. Taigis segu Cohus and grafkui, rishu prie kuolo ir zhvejoju toliau, nusifotkinti spesiu veliau (bent jau taip mastau)... De ja, zhuvys turi kitu planu, viena sugeba atsegti ir ishtiesinti grafke, kita ish vis nupleshia grafke nuo shniuro... va ir bus 5kg lashiakus grafkemis prisegineti... '''bum '''bum '''bum

Na ir kaip zhadejau foto, jos zhemiau... Tas sidabrinis su rausva - Coho patinas, ishtraukiau 8 Cohus per 2 dienas zhvejybos, 3 ishkeliavo namo, visi 3 patinukai...

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis
 #412444   RoBass
 05 Spa 2012 20:02
Nr.6

Atejes i Norvegija, iskart griebiau uz meskeres. Suzinojes jog gali kibti pleksnes, susirisau donke. Pasigavau tokiu zuvyciu porcijai:
Paveikslėlis

Uploaded with ImageShack.us
Ir prasidejo zvejyba. Po pirmo metimo, kliovo ilgai laukti nereikejo, geras smugis per galunele ir kazkas eina link borto, kotas perlinkes, vangiai dauzosi ir eina kaip rastas i virsu (gylis tikriausiai virs 20m)...Pleksne ''plot Tai ko tikejausi:
Paveikslėlis

Uploaded with ImageShack.us
Toliau seke antras kibimas, trecias ir ....
Paveikslėlis

Uploaded with ImageShack.us
Paveikslėlis

Uploaded with ImageShack.us
Paimti metra tingejosi, tai pamatavau su batu :roll: batas 43 dydis, pleksnes dydis manau 45-46 :twisted:
Paveikslėlis

Uploaded with ImageShack.us
Paveikslėlis

Uploaded with ImageShack.us
Bus balyko :cool:
:/braj;
 #412909   vyrgaz
 07 Spa 2012 21:56
Nr.8

:/braj; Visai nesenai sužinojau apie neblogą, nuošalią vietą šalia Kauno..Ir tik už 5 km nuo namų.. :) Taigi, kadangi prieš keletą dienų man ten pavyko suvilioti rudeninį "leščių":

Paveikslėlis

tai nusprendžiau ir šiandien pamėgint jį suviliot..Nuo mašinos eiti tolokai, tai komforto minimaliai, bet aplinka graži:

Paveikslėlis

Jaukinti pradėjau apie 18.30 val..Pirmi kibimai apie 19.00, pirma žuvelė- permatoma kuoja..Vėsoka pasidarė, pradėjo temti ir po keletos tamsos minučių jau rimtesnis kibimas:

Paveikslėlis

Iškart po šio vėl kibimas..Nedidukas žiobriukas krantan pasiprašė..Ir vėl tyla..ilgai ilgai..Labai lėtai laikas eina vienam patamsy tūnant ir žiūrint į prožektoriaus apšviestą fiderio viršūnėlę..Apie 20.30 vėl agresyvus viršūnėlės kryptelėjimas:

Paveikslėlis

Ir vėl tyla..Nežinau, ar elementai silpni, ar prožektoriukas labai imlus energijai buvo, bet ištisai pažibinus 2,0 val anas pradėjo vis silpnesnį spindulį skleisti.. :? Teko nusiimti apie 21.30..Nesulaukus didžiojo "leščiaus" kibimo..bet..aš dar jį paimsiu.. ;-)
 #412927   MINDULE
 08 Spa 2012 02:25
Nr.9
RoBass rašė:Mindule, o tu jas ant duonos dedi, ar jau tiek pridejes esi, kad vemti vercia? :grin:
Jei atvirai, tai shiemet taip nei vienos i namus ir nepasiemem... Visos buvo paleistos arba atiduotos (kaikurios prie upes, kaikurios pakeliui namo)...


Butu galima sakyti kad praejes savaitgalis buvo eilinis prie upes... SKyresi gal jis tik tuo, kad mano tevukas apturejo geriausia savo lashishu zhvejyba gyvenime, o ash galiu tik pasidzhiaugti, kad man pavyko ji pastatyti i vieta kurioje buvo zhuvis, paaishkinti jam iki smulkmenu ka daryti ir padeti ishtraukti kai kurias zhuvis. Pagavom abu vienodai, sestadieni po vienuolika, o shiandien (sekmadieni) - po 4, bet gaudem tik iki 12val dienos... Dar toks ishskirtinis dalykas - viena ish lashishu saulauzhe techio Avid'a, uzhsilauzhus prie koju, vietoj to kad begtu tolyn, nere pro kojas ir uzh nugaros, tai tevukas mano nesuregavo ir ivyko trioksht...

Zhemiau kelios foto, kuriu beveik nedariau...

Mano tevukas su Coho lashishos patinu:
Paveikslėlis

Chia jis su 22.5lbs (10kg) Chinook (King) patinu:
Paveikslėlis

O chia mano pora foto su ta pachia zhuvimi - kai nenulaikai priesh padarant foto ir kai jau pasiseka papozuoti:
Paveikslėlis

Paveikslėlis
 #413965   blight
 11 Spa 2012 12:38
Nr.10

Dar praeitą savaitę (tik vis niekaip nerandu laiko parašyt) pirmą kartą prabandžiau Spomb'ą. Tai visai labai patiko ir pasiteisino ::liux Tikslas vėlgi Nemuno karšiai. Šėriausi ir įrangą tvarkiaus ilgiau nei valandą :roll: Bet kaip sako gerai pasiklosi, gerai ir išmiegosi :-D Pirmą puskilinį karšioką ištraukiau tik užmetęs. Visiai nudžiugau, sakau dabar tai kibs... Bet po to visa valanda neraminančiai tuščia - tik gružliukai ir snargliuoti pūkiai. Jau į galvą net atėjo mintis - negi liksiu su tuo vienu karšiuku? Bet po to viskas susitvarkė, karšiai atsigavo ir prasidėjo smagi žvejyba. Ant vienos meškerės, ant kitos, bet kibimai labai atsargūs. Ir tai norėjo tik nediduko sliekiuko. Vos pakirbina, jei nespėji pakirst tai ir palieka ramybėj. O vat jei nemiegi ir pakerti, iškart pajauti nemenką pasipriešinimą kitam gale. Standartas apie 2kg (didžiausias 2,3kg). Taip smagiai pasižvejojus po 4 valandų jau po truputį atėjo ir saiko jausmas, tad dar per patį kibimą nusprendžiau baigt žvejybą ir pėdint namo. Dar bevyniojant meškeres ištraukiau tris... Dalį jau teko paleist atgal vandenin, o kelis skaniai išsirūkiau ir su :beer'2 :-D
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Penkto nuotraukoj toks keistas sudėjimas, kažkoks lyg perspaustas per vidurį, pilvas išsipūtęs, ir dar prie viso to viena akim aklas :roll:
 #413998   Gedcka V
 11 Spa 2012 15:09
Nr.11

Su senu geru draugu prieš kelias savaites buvom prie Marijampolės "marių" nulėkę. Pagaut ko labai nesitikėjom, lydekaičių dešimtį pagavau ir ešeriuką užkablaviavau.
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Tiesą sakant, ešeriukai kibo kaip patrakę, bet dydis kaip voblerio, tai kur tau jie ten pagriebs.. Na, o draugui ne kaip sekėsi.. Nutraukė vobleriuką, bet pagavo lydekaitę. Vėliau, kiek pasivaikščioję nutarėm, išgert šiltos arbatos, sumuštinių užkast. Pavalgęs ir atsigaivinęs šilta arbata, pasakiau sau, kad ant savadarbio reik pagaut ką. Sėkmė ar nesėkmė, bet po šių žodžių pakirtau lydekutę :) .
Paveikslėlis

Vėliau labai kur nevaikščiojom, apžiūrėjom kaip pertvarkė salą, t.y. pas mus mariose tokia, tipo, kaip sala yra, tai labai jau gražiai sutvarkė :gutgut .
Žuvys nedidelės, bet ,kaip sakoma: svarbiausia gera kompanija :-D . Tuoj, tuoj lydekos pajudės. Didesnių dar pamatysit :cool: .
Foto telefoninės, labai nepykit.. :roll:
 #414424   Agis
 13 Spa 2012 00:21
Nr.12

Penktadienis buvo toks gražus, kad neišnaudoti progos ir nepabendrauti su latviškomis plekšnėmis tiesiog būtų nusikaltimas :lol: Manasis leidimas jau buvo pasibnaigęs tai teko atsinaujinti

Paveikslėlis

Pasidairau pradžioje vienoje vietoje , tuščia, braliukų nėr :donknow'

Paveikslėlis

Pavažiuoju kiton, tas pats

Paveikslėlis

A vat trečioje, užlipęs ant kopos matau tinkamą vaizdelį :lol:

Paveikslėlis

Kol persirengiu, susikraunu daiktus ant vežimėlio tenka išklausyti gailiai girgsinčių, paliekančių mus iki pavasario , gervių pulkelio

Paveikslėlis

Einant pamiške link jūros pastebiu dar nesušalusius nuo rytinių šalnų kazlėkus

Paveikslėlis

Toliau akis užkliūva už kitokių, išsiskiriančių iš švarios aplinkos, daiktų

Paveikslėlis

Einu ir žinau, kad rasiu tai, ką daugelį kartų randu Latvijos paplūdymiuose ir jų prieigose ir man būna gėda, kad mes tarsi kokie šunėkai turime visur atsižymėti :evil:

Paveikslėlis

Kol susiruošiu meškeres, užsimetu braliukų kompanija vis didėja

Paveikslėlis

Tie, kurie braidžiopjo, sugavo visai padorių plekšnių.Aš mėčiau nebrizdamas, tai pradžioje tenkinausi tik tokiomis, kurias uždengus standartiniu valo ritinėlių, tai kažin ar uodega matytųsi :lol: Saulelei nuėjus liulio

Paveikslėlis

"atsirišo" ir pas mane.Tiesiog sportavau, praktiškai nežiūrėdamas į viršūnes, tik bėda tame, kad jos visos neatitiko mano trokštamo standarto :

Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis

Rijo labai godžiai, nors buvo dideli kabliai ir kabinau praktiškai visą krevetę tikėdamas "puodo dangčio"Kai kurios laiko krevetę įsikandę net ištraukus, nors iki kablio dar nebuvo dazyzlioję :lol: Kuojos porcijos atsisakiau, nes aną ir sutemus tik plekšnių "kūdikiai" kišosi sau iki subinės.
Latviukai truputy stebėjosi iš manęs, sakydami, kad jeigu ant krevečių nekimba normalios, tai ant nieko kito ir nekibs :lol: Nenorėjau su jais ginčytis ir pasdakoti pavyzdžių, tegul tiki tuom, ką galvoja, o aš savo mintis pasiliksiu sau.
Tai kaip ir viskas iš tos pirmosios šio rudenio plekšnių žvejybos.Visos plaukioja toliau vienos normalios, kitos su pakoreguota šypsena, pora berods plaukios kaip su bikfordo šniūreliu, bet manau išgyvens :-D

Beje kiek kalbėjausi telefonu, tai ir Brizas žadėjo atidaryti savo sezoną.Gal ir tas parašys ką nors.
Taigi plekšnės kimba tik bėda, kad dar mažos :-D
 #414455   shelwius
 13 Spa 2012 11:57
Nr. 13

Susiruošiau šiandien truputuką pamedžiot. Oras ryte liuks visai buvo, vėliau vėjas sustiprėjo ir daug vėsiau pasidarė... Tikslas buvo lydekaitę sumedžiot Nemune "savo" vietose. Pradžia buvo sėkminga, pirmais metimais susigundė salatukas ant savadarbės vartiklės, nors nedidckas, bet pradžia jau yra ;-)

Paveikslėlis

Pasivaikščiojus krantu ir aplankius seną gerą lydžio vietą, LC Pointer'is šimtinis sveiko kailio neišsaugojo, susigundė ~2,6kg margašonė:

Paveikslėlis

Deja, daugiau nieko nesugundžiau, nors draugas vieną salatį neblogą iškrapštė...
 #414534   Pauliussc
 13 Spa 2012 22:20
Nr.14

Sveiki, prisiziurejes geru zvejybu nuotrauku, sugalvojau ir as kelias savasias ikelti. Jei trumpai, pradejau pradzioje rudens eseriautojo karjera, siuo metu lydekos net nedomina. Bent jau kol pavyksta pagauti tokiu graziu eserioku, kuriuos isvysite sekanciose nuotraukose. Zuklaujama palyginti nedideliame, taciau giliame ezeriuke, 6-10m gylyje. Dedant 7-9g galva su guminuku apacioje ir viena arba du mikriukus virsuje. Kol kas lyg ir labiausiai pasiteisinusi 2-3 rites pasukimai, pauze taktika. Vakar buvo geriausia zukle siemet, pilnas ispudziu, ryt vaziuoju vel :) Zuvis imu tik pacias didziausias, lydekos iki 1kg keliauja atgal. Isvis zuvies neimciau, bet tevukas labai megsta, skutimu uzsiimt nereikia, tad si bei ta parnesu namo. Atsiprasau uz lietuvybes nebuvima, nepazymetos raides klaviaturoj, tingiu ieskot :)) Taip pat uz foto meniskuma bei kokybe. Jei kam kyla minciu, kad zuvies, kur gaudau, pilna - klystat, vietine fauna ta kilogramini eseri, kai parodziau, dar ilgai keiktis nenustojo, diedai po 60m bet sake pirma kart gyvenime toki mato. (paskui keikes dar daugiau, paklause kiek spiningas kainuoja :D)
Paveikslėlis

Didysis lygiai 1kg. 8m gylyje. Didziausias kol kas gyvenime. Kai istraukiau, buvo nurautas vienas sistemeles guminuku, turiu itarima, kad panasus sedes buvo ir tiesiog nuplese. Dar bent 4-5 labai rimti kibimai buvo tuo paciu metu, bet po keliu smugiu atsikabino. Turiu itarimu, kad tokioms burnoms virsutiniu mikriku kabliukai gerokai per mazi. Deja po kokios valandos pasirodymo šou baigesi, didieji , turbut, gilumon pasitrauke.
Paveikslėlis
Dupletas. Dar keli panasus buvo, svoriai, jei gerai pamenu, didziojo apie 400g, o mazojo 300g. Mazesniu, nei 0.5kg jau nebesveriu..
Vakar isvis du tokius traukiau, trecias prie valties apatini guminuka griebe. Atsikabino, bet vaizdelis tikrai geras buvo.
Paveikslėlis
Eseriai po 400-500g. Lydeka nebepamenu, tiksliai, kazkur apie 2kg. 0.14 mono valas(tipo lyderis :D) be pavadelio ir samtuko. Daugiau tokiu nesamoniu nebedarau, 0.2fc mane ir eserius puikiai tenkina. Tiesa vis dar sekmingai prarandu po 2 guminukus per kiekviena zvejyba astradanciu deka.
Karta susinervaves 10cm pavadeli uzsidejau, antru metimu ir ta surijo..
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Svoriu nepamenu.



Paveikslėlis

Po tuscios zukles(tokiu buna) parplaukdamas namo ant velkes pasikabino 4.2kg. Gerai, kad ne ant eserinio spiningelio, nes uzkibus ismeciau inkara, o ji visa kova po valtimi surengti sugalvojo. Tai teko fizine jega naudoti, norint ja sutramdyt. Ir tiesa sakant valtyje mums mazai vietos buvo :D
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Gaudem dviese. Arti legalaus limito. Sekmingai isrukyti ir suvalgyti. Po keliu zvejybu nusibodo, spiningas idomiau, ten kartais bent tusciam tenka grizt :D 8-9m gylis, valtis, pludine, blynas, pasaras paprasciausios virtos miezines kruopos. Tikimybe pagaut 300g karsioka mazesne, nei 2kg. Atsiprasau is anksto jautriu zmoniu, kad visu zuvu nepaleidziu, bet kaip ir brestu link to. O db sekmes visiems ir geru laimikiu ;)
Paveikslėlis
Na yra daugiau tu foto, bet visos gana panasios, sunku spresti apie zuvu dydzius , fotkinta daznai tamsoje, kokybe nekokia. Bet kokiu atveju, eseriokus gaudyt man labai smagu :) Daznai ir lydekos pasikabina, bet pagrinde peiliukai. Tik ka jos ten veikia 8m gylyje :D
Buvau karsiu gaudyt, bet kad ten mesine :D Pora kart nuejau ir uzteko
Paveikslėlis

Pauliau, dėkui, kad nepasivarginai sutvarkyti nuotraukas. Moderatoriai
 #414690   Dziedas
 15 Spa 2012 08:55
Ruduo. Kibimas neaktyvus ir nepastovus. Varėnos“ juros“ žemutinis tvenkinys jau baigę sezona. Kibimas labai prastas arba visai nekimba .Aukštutiniame kimba iki užšalimo. Bet mekšriukai maži o karšiu tenai nėra. Tad sekmadieni vietoj meškeres paėmiau fotoaparata. Jūsų dėmesiui „laimikis“...

https://picasaweb.google.com/1148711412 ... oAtkeliavo#
 #414846   Arvidys
 15 Spa 2012 18:53
Nr.15

MISSION SALMON

Taigi šie metai buvo man pirmieji kai bandau pasižaboti demoną! Tikiuosi Saulius nesupyks, kad pasinaudojau jo išsireiškimu apie šitą žuvį. Kodėl pirmieji? Reikėtų prisiminti praeitus metus. Kad pagaunama lašišų girdėjau nuolat, bet nelabai kas apie tai kalbėjo viešai. O ir pažystamų nebuvo kas jas gaudytų. Viskas pasikeitė, po pirmo apsilankymo vienoje žvejų parduotuvėje Vilniuje. Manau patys susivoksit kurioje :) Taigi laipsniškai visus metus buvo kaupiami pinigai. Nusipirktas pirmas rimtas kotas. O galvoje tik vystėsi strategija artėjant sezonui. Pradėjau minti takus prie upės kai niekas dar net negalvojo apie demonus. Nesibaigiančios klajonės po niundres, dilgynes, ir visą kitą augmeniją trūko ganėtinai ilgai ir galima sakyti kiekvieną dieną nuo tada kai pradėjau. Man tai tapo kaip darbas ir svarbiau už viską. Ryte atsikeli ir visai dienai išeini prie upės. Štai kokie vazdai mane nuolat lydėjo:

Paveikslėlis

Žvejojau kiekvieną laisva dieną. Daug paskaitų iškeičiau į dienas prie upės, bet demonų vis nesutikdavau. Vis iš pažystamu pasigirsdavo, kad jau pagauna. Išėjimų pavyko pamatyti tik vos kelis kartus ir tai jie buvo pavieniai. Nepasisekė pamatyti to ką matė mano draugai... Vis dėlto Studijos pakišo koją pačiame sezono įkarštyje... Štai kad ir dabar turiu laisvą visą savaitę kai jau į pabaigą eina paskutinė sezono diena. Būdamas Vilniuje neiškentėjau ir pasitelkęs viešąjį transporta padariau pirmasias dvi savo žvejybas Neryje deja nevaisingai. Per visą laiką sugebėjau ištraukti tik savo pirmą šlakioką :oops: :

Paveikslėlis

http://www.youtube.com/watch?v=a2oEfBY7lIY

Mūšis pralaimėtas, bet karas tesiasi! Šiokias tokias išvadas jau pasidariau kitais metais taikysiu šiek tiek kitokia strategiją. Dabar laukiu pavasario ir pratesim bandymą pagauti, jau nusilpusi nuo meilės Demoną. Žinoma iki to reikia atstatyti išbarstyta, po upės dugną, voblerių asortimentą...
 #414850   marenas
 15 Spa 2012 19:07
Nr.16

sestadieni ir velkiavau ir dzygavau,bet viena barkst kibimas buvo sekliui,reikiejo iskart sekliuus sukuot,oras fantastinis,pilna vandens.
tikiosi kitas savaitgalis bus smagesnis :e:e
Paveikslėlis
upload picture
 #414887   MINDULE
 15 Spa 2012 20:02
Nr.17

Ilgai lauktas eilinis savaitgalis... na gal ne visai eilinis, nes zhinau, kad 6dieni laukia kruva reikalu ir nebent tik 7dieni pavyks atsidurti prie upes... Bet juk geriau viena diena zhvejojant, nei gulint prie TV nieko neveikiant...

Taigis sukuosi kaip galedamas kad iki 5-os val vakaro susitvarkychiau reikalus, ir galetume su draugu ramiai vazhiuoti iki vieshbuchio, o jau paskui ryte nuo shvintant startuoti prie upes... Planas geras, tik va su laiku apsiskaichiuota... veluoju... bet ne taip labai, gera valanda... taigis po 6-iu pajudam... Nors oro prognozes nelabai kokios, puse dienos zhada lietu, bet kaip kazhkas kazhkas minejo - pajausti ta "demona" kitam valo gale tikrai yra ne kliutis... Ishtversim mes ta lietu, ne mazhi vaikai juk esam...

Viskas pagal plana, be dideliu nuotykiu... Prie upes dar su tamsa, kaip ir zhadeta - lyja... Kas stebina, tai visai neshokineja zhuvis, palyginus su kitais 4 savaitgaliais... Man tai jau nebepatinka, bet pradejus shvisti, blogos nuojautos pradeda pildytis... iki 10:30 ryto paturiu kitam gale tik 2 zhuvis, draugas, tik viena... Blogiausia tai, kad nematau ir kitu zhveju kurie ka nors sugautu pastoviai, tik pavienes uzhsikabina... Galiausiai neapsikenchiu ir keichiam zhvejybos vieta... Ten truputi gal ir geriau, bent jau matau kad kazhkas kazhka pagauna... bet matosi, kad del kiekvienos zhuvies reikia dirbti... apturiu ash vel du uzhsikabinimus, vienas plaukia su musele, o va kita pavyksta ishprashyti i kranta... Stora patele, pasiruoshusi nershtui... Po trumpos foto sesijos, plaukia atgal...

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Draugas irgi sugeba ishkrapstyti kazhkoki tai monstra:
Paveikslėlis

Bet tai ne tas ko mes tikejomes, praeje 4 savaitgaliai mane tikrai ishlepino...

Truputi po 1-os val dienos nusprendzhiu kad bereikalo mes chia gaishtame, kad metas judeti ishvalyti draugo zhuvi ir minti namo, bet lyg netychia priesh kelias dienas man papasakoje apie kita upeli kuris yra netoliese, tik 10 myliu... Sakau kolegai - "Vazhiuojam, apsidairysim, gal netychia ka rasime..."

Nuvazhiuojam, parkuojames prie tiltuko, kad pasizhiureti ar kas nors vyksta... Vaizdas truputi nustebina - trys zhvejai uzh kokiu 5m pasroviu... Ir vienas ish ju laiko pasikirtes zhuvi... Nusprendzhiam shokti atgal i bridkelnes ir valanda laiko pasidairyti kas ir kaip... O va tada ir prasidejo...

Ish planuotos valandos, prie vandens praleidzhiam 2.5... Ash pasikinkau 25+, ish kuriu 7 ar 8 krante, dauguma ishkarto paleidzhiamos, kad tik greichiau zhvejoti toliau... Kolega mano sugeba ish 8 i kranta ishprashyti tik 1, bet kaip antra lashishu zhvejyba jo gyvenime, jis ir tuo patenkintas...

Zhemiau pora foto zhuvu, kurias jis pasliko, ar parvezhti namo...

Paveikslėlis

Priesh ishvalyma:
Paveikslėlis
 #415153   Tadass
 16 Spa 2012 15:17
Nr.19
Paveikslėlis

Menuo laiko be žvejybos yra kenksminga sveikatai – pries žvejyba sunkiai ejosi užmigti. Visai kaip vaikystej, pries kokia rimtesne žvejyba – krutinej laksto nekantrumo šiurpuliukai, zinai, kad reikia pamiegot, nes neužilgo jau ir keltis, bet vaizduote tave jau nunesus i zukles vieta ir mintyse jau zvejoji. Tai pasakykit man – kaip tu pamiegosi žvejyboje :lol:
Sekmadienio ankstu ryta, ekipazas is 3 pilieciu pajudam link Rusnes. Is didelio noro zvejoti atvaziavom i vieta dar su tamsa. Trys zali „titanikai“ prisipildo oro ir startuoja.
Ant vandens mus pasitinka spalvingas saulėtekis ir filosofiškuose apmastymuose apie gyvenimo prasme paskendusi karvute.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Oras geras – nesalta, vejukas nestiprus, vienas kita debesėlis padangeje. Nors rudeni, sako, nera ko anksti pradet aukles, sikart nesigailejom anksti kele – iki 9 val ryto musu kompanija jau turėjom 3 lydekas ir bent po 1 nerealizuota kibima.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Zuvis dar nesulindusi i gylius, pakrasciuose dar pilna mailiaus. Zvejojom iki 15 val. per ta laika pagautos 7 lydekos. Dydžiai kulinariniai – 1,5 – 2,5g (tik viena pasitaike kilogramine). Ta diena lydekos pagautos ant ivairiu masalu – guminuko, sukres, voblerio, „ozio barzdos“.

Keletas kadru is "fotosesijos":

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis
Paskutinį kartą redagavo 1 Tadass. Iš viso redaguota 16 kartus.
  • 1
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • VDS, VPS serveriai
  • Bronzinė žuvis
  • Žvejybos reikmenų parduotuvė