Forumas apie mėgėjišką žvejybą

Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Brakonieriavimas, GA veikla, nacionalinių ir regioninių parkų taisyklės, kritika, idėjos, pasiūlymai
 #422455   looking4snow
 14 Lap 2012 12:56
Aha, kas cia blogo... Isivaizduok, jeigu nuspirktum nama ant Kauno mariu kranto gerokai permokedamas vien uz vieta. O viena diena tik pyst ir nuleidzia marias, ir vanduo lieka uz 500 metru. O kateris lieka ant kranto, kaip dabar laivai negyvojoje juroje. :lol:
 #422456   sonca
 14 Lap 2012 13:01
Tam yra kompensacijos ir pan. Beto 500 metru nera jau taip daug. Ir kauno mariu niekas nenuleidines vien delto, kad jos apsaugo kauna nuo potvyniu.
 #422458   SauliusM
 14 Lap 2012 13:07
sonca rašė:O tai kas blogai, kad griauna senas uztvankas ir palieka upes tokias kokios buvo anksciau :?:
is pradziu neprotingai statyt, paskui dar neprotingiau fanatiskai griaut...
 #422467   sonca
 14 Lap 2012 13:33
Aisku geraiu nestatyt, bet kadangi state tadai, kai gamta mazai rupejo, vistik geras senklas, kad griauna. Simenas masto kaip amerikonai pries pussimti metu, todel svarbu dabar tu uztvanku neprisistatyt.
 #422469   SauliusM
 14 Lap 2012 13:38
sonca rašė:...kauno mariu niekas nenuleidines vien delto, kad jos apsaugo kauna nuo potvyniu.
bet Fiskius kaip matai noretu:
Fiskius rašė:Reiktu ir kauno marias sitaip paleist :)
ir pofig kas bus po to, kaip bus su pakranciu gyventojais, kas darysis su saules kepinamu buvusiu mariu dugnu, pofig kur pasroviui nuplauks ju starkiai, eseriai ir karpiai. isvis pofig kat tai jau naujai susiformaves vandens telkinys... svarbu paleist. ir visa tai vardan ko turetu buti daroma? ir pasikartosiu, gerai kad mes kaikuriais klausimais nesam pazenge taip toli kaip Amerika. nors is kitos puse taip pat yra ir daug ko is ju pasimokyt. tik reikia protingai atsirinkt, kur sektini pavyzdziai, kuriu reikia mokytis, o nuo kuriu apsaugok Dieve. nu cia jau gal biski placiau masciau nei tik apie hidroenergetika sita zinute rasydamas.
 #422476   sonca
 14 Lap 2012 13:46
Tai visada ir visur yra blogu ir geru pavyzdziu. KM niekas nenuleidines, bet mazu upeliu ustvankas gal kada ir isardys, aisku nevisas.
 #422489   Donis
 14 Lap 2012 14:11
Uztektu zuvitaki ant heso pastatyti,bet toksai dalykas irgi kazin ar kada nors bus.
 #422491   SauliusM
 14 Lap 2012 14:14
Donis rašė:Uztektu zuvitaki ant heso pastatyti,bet toksai dalykas irgi kazin ar kada nors bus.
net baisu pagalvot, kiek tai kainuotu ir is kur galetu atsirst tokie pinigai.
 #422498   Donis
 14 Lap 2012 14:19
Na taip,kainuotu neblogai,kazkada kazkas megino apskaiciuoti,tik tiksliai nepamenu kiek. Kai pasiziuri skandinavijoj per dar didesnes uztvankas lasisos keliamos liftais,arba kyla daugiapakopiais zuvitakais (toks realiausiai tinka hesui),tai tikrai mum dar toli. O apie heso nugriovima tikrai negali but kalbu,cia pridarytu dabar daugiau zalos nei naudos.
 #422502   looking4snow
 14 Lap 2012 14:25
O kokia situacija ties Taurages ar Balsku (nezinau kaip tiksliai vadinasi) uztvanka ant Juros upes? Ta, kur labai auksta (gal 15 metru?) yra. Kazka viena ausimi irgi girdejau apie lifta lasiams/slakiams. Ar netaip nugirdau?.. :grin:
 #422503   Donis
 14 Lap 2012 14:27
Del lifto ties Bauskais as labai abejoju,turbut neisivaizduoji kokio tai dydzio irenginys ir kokia jo kaina,plius Jura tam reikalui stipriai per maza upe.
 #422535   martiz-zz
 14 Lap 2012 15:16
Donis rašė:Na taip,kainuotu neblogai,kazkada kazkas megino apskaiciuoti,tik tiksliai nepamenu kiek. Kai pasiziuri skandinavijoj per dar didesnes uztvankas lasisos keliamos liftais,arba kyla daugiapakopiais zuvitakais (toks realiausiai tinka hesui),tai tikrai mum dar toli. O apie heso nugriovima tikrai negali but kalbu,cia pridarytu dabar daugiau zalos nei naudos.
50mln lt rase kazkada,kad kainuotu :roll: tai nemanau, kad tiek kainuojantis jis kada atsiras :roll:
 #422565   arabas
 14 Lap 2012 16:26
SauliusM rašė:..net baisu pagalvot, kiek tai kainuotu ir is kur galetu atsirst tokie pinigai.
:superšokas
Nieko ten baisaus. ;uolrait
Preliminarus skaičius - 50 limonų. Ar valstybės mastu čia daug ar mažai? Spręskit patys. Palyginimui - Seimo darmajėdai ir gavnojėdai išleidžia apie 80 limonų per metus (toks Seimo biudžetas - algos, transportas, komandiruotės, pampersai nukvakusiems seimūnams, gydomosios ramūnėlių klizmos Šimėnui ir t.t.)
Bet ir ežiukui aišku, kad Kauno HE žuvitakį matysim kaip savo ausis.
Egzistuoja kur kas pigesnis ir realesnis variantas - žuvitakiai ant Vokės. Kaip žinoma Vokė sujungta su Merkiu, tai lašiakai galėtų pasiekti visokias ten ulas ir grūdas aplinkeliu.
 #422568   martiz-zz
 14 Lap 2012 16:31
arabas- nemanau kad per voke lasis pasiektu merkio zemupio intakus. juk negaletu visiskai pasikliauti instinktais, o sugalvoti, kad tiek ejus pries srove dabar reikia leistis iki savo upelio ir vel kilti, po nersto vel kilti iki merkio aukstupio.... nebent merkio aukstupyje jos galetu pasiduoti
 #422585   arabas
 14 Lap 2012 17:01
martiz-zz rašė:nemanau kad per voke lasis pasiektu merkio zemupio intakus
Nei aš, nei tu nieko nemanom ir nelabai galim kažką manyti, nes išmanom apie tuos dalykus kaip kiaulė apie debesis. Na, jei Tamsta esate ichtiologas, tai atsiprašau.
Dėl žuvitakių Vokėje ir galimus migracijos kelius savo nuomonę yra išsakęs Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Stakėnas. Drįstu manyti ir viliuosi, kad tas ponas šį bei tą apie žuvytes supranta.
O jei ten kažkokiam lašiakui nedašus, kaip reikia nuplaukti iki Ulos, tai velniai jo nematė. Tegu plaukia į Merkio aukštupį, Rudaminą ar kokį kitą artimesnį griovį.
 #422595   tukasG
 14 Lap 2012 17:23
Teisingai Saulius sako - pas mus vis kažkaip į kraštutinumus nukrypstama... Jeigu jau tvenkt, tai norima viską ir visur, jeigu ne, tai griaut visas užtvankas ir atkurt laukinę gamtą su dilgėlynų, viksvynų ir karklynų prižėlusiom pakrantėm... Nesamonė.
Nereikia pamiršt, kad užtvankos dažniausiai be kitų funkcijų dar ir melioracijos funkcijas atlieka... Potvynius reguliuoja, vandens lygį palaiko, vandens kiekius sukaupia sausajam periodui, kad juos žemės ūkio reikmėms panaudot būtų galima, kai to labiausiai reikia. Ypač mažuosiuose upeliuose išardžius užtvankas vandens lygis vasaromis kartais taip krenta, kad jie pavirsta vos sruvenančiais grioviais. Pats gyvenu šalia dviejų tokių upelių, kuriuose vaikystėj knibždėjo pilna visokių žuveliokų bei vėžių, udrų, ondatrų, bebrų, ančių, o dabar tik kokią dyglę ar varlę ten sutikt begalima... Išardė žmonių kadaise pastatytas užtvankėles, bebrų užtvankas, laukų šlapynes numelioravo, pelkes, iš kurių tie upeliai išteka durpes bekasdami irgi baigia pribaigt. Vasarom upelio vaga beveik visiškai išdžiūsta, tai ir gyvybės nebėr. Visai nieko prieš būčiau, jeigu kas nors kokį buvusį kadaise vandens malūną atstatyt sugalvotų, ar naują elektros turbinikę į tuos upeliuos įstatytų. Ir elektra žmonėms, ir vanduo žuvims atsirastų, o kol kas tik viksvynai ir karklynai su vienu kitu kurkiančiu varliokų...
 #422896   Antas
 15 Lap 2012 12:28
jei jau griauna uztvankas, tai ardo tik mazas ir tai palaipsniui, o ne viska nacher per 1 val. + utilizuoja dumbla ir t.t. zuvis yra perkeliamos i kitus telkinius, pvz karpius i ezerus, sterkus sumeto i Neri. Kas del Vokes - ji turi 2 uztvankas, ir ant vienos HE stovi ir ta berods nevalstybine. + reiktu padaryti apsaugines uzliejamas pievas, nes kas pavasari ten turetu buti faina, - vel griauti namus, statyti pilimus ir t.t. Be to uzpilti vokes-merkio kanala.

Norit po Kauna, Jurbarka ir kitus miestus salia Nemuno kas pavasari plaukioti su kanoja - tada reiktu griauti KAuno HE. Jei norit, kad Vilniuje atsirastu kanojos - tada reiktu griauti HE Baltarusijoje.
Bet siaip uztvanku griovimas kaip ant vilneles, vokes, siesarties ir kitu mazu upeliu, kurie buvo uztverti siaip sau - tik uz, aisku vel reiktu perziureti atsakingai. Nes pvz Aplink Sakius isvis nera vandens telkiniu, tik yra tvenkiniu ir tie keli. o kitur kur ezeringos vietos, pilna upiu ir dar tvenkti upelius .....

be to per discovery rode apie kolorado uztvanka (berods ta upe), kokia upe buvo pries tai, kokia tapo po to ir kas butu jei ta uztvanka isardytu. Tai isardymas dabar butu pats blogiausias scenarijus is visu galimu.
 #422900   Antas
 15 Lap 2012 12:32
tukasG rašė: Išardė žmonių kadaise pastatytas užtvankėles, bebrų užtvankas, laukų šlapynes numelioravo, pelkes, iš kurių tie upeliai išteka durpes bekasdami irgi baigia pribaigt. Vasarom upelio vaga beveik visiškai išdžiūsta, tai ir gyvybės nebėr. Visai nieko prieš būčiau, jeigu kas nors kokį buvusį kadaise vandens malūną atstatyt sugalvotų, ar naują elektros turbinikę į tuos upeliuos įstatytų. Ir elektra žmonėms, ir vanduo žuvims atsirastų, o kol kas tik viksvynai ir karklynai su vienu kitu kurkiančiu varliokų...
cia jau pats priestarauji pats sau. Jei pastatys HE vandens is dangaus neprilis, o upeliai isseko, kad viska numelioravo + pelke isseme
 #424649   SauliusM
 21 Lap 2012 13:57
pirmas projektas gal ir skamba kazkiek realiai, bet tas antras su 15km kanalu tai kazkoks kosmosas biski. nu kaip naujieji Vasiukai panasiai. siaip tai viena protinga mintis yra tam straipsnyje:
"...Į aplinkos apsaugą įeina vandenvala, atliekos, šiltnamio efekto reikalai ir paskui tik yra gyvoji gamta. Ji, deja, nėra prioritetas. Iš visos tos gyvosios gamtos nedidelė dalis tenka žuvitakiams..."
 #424669   SauliusM
 21 Lap 2012 14:49
martiz-zz rašė:parasinejom cia ir isgirdo :-D
o tu manai, kad niekas is ministeriju ar kitu istaigu Tribunos ir B+ neskaito? :-D
galiu tau 100% garantuot, kad tikrai skaito :-D
 #472630   Sokratas
 29 Bal 2013 17:48
kiek moka tiems studenčiokams?
 #472734   Sokratas
 29 Bal 2013 21:53
o tai ne. Darbas švarus, o gal ir apmokamas gerai :lol:
 #472762   Salokym
 30 Bal 2013 07:34
Praktikantai gi patys geriausi darbuotojai - trokštantys įrodyt savo vertę ir nieko nekainuojantys. :)
 #639125   SauliusM
 28 Rgs 2015 15:08
Dėl planų statyti užtvankų kaskadas Nemune, Neryje ir kitose Lietuvos upėse
2015.09.21
Per pastaruosius 10 metų hidroenergetikai, pasitelkę jiems palankius politikus jau trečią kartą bando panaikinti LR Vandens įstatymo 14 straipsnio pagrindinę nuostatą, draudžiančią statyti užtvankas Nemune ir kitose ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingose upėse. LR Vyriausybė nutarė (2015.01.28) nepritarti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1629(2) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1803(2)“. Nutarimo tekste nurodoma, kad 2014 m. įstatymų pataisų projektuose pateiktas siūlymas leisti atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jėgaines ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse hidroenergetikos plėtros tikslais prieštarauja Europos Bendrijos Bendrajai vandens politikos direktyvai (2000/60/EB), Buveinių direktyvai, Tarptautinei biologinės įvairovės konvencijai LR Seimo ratifikuotai 1995 m. ir LR Saugomų teritorijų įstatymui.
Vyriausybei priėmus tokį nutarimą šių įstatymo pataisų svarstymas Seime buvo sustabdytas todėl upių tvenkimo iniciatoriai, pradėjo ieškoti būdų kaip apeiti šį nutarimą neprarandant galimybių statyti ir atstatyti užtvankas bei įrengti jose hidroturbinas. Ypatingu išradingumu šioje srityje pasižymi Hidroenergetikų asociacijos prezidentas, minėto ASU Vandens ūkio (buvusio Melioracijos) fakulteto dėstytojas P. Punys, kuris kas 3-5 metai vis bando sutelkti užtvankų statyba suinteresuotas verslo grupes. Tuo tikslu jam talkinantis LR Seimo narys K.Grybauskas pakeitė anksčiau jo teiktą Vandens įstatymo pataisą nurodydamas, kad dabar užtvankų tikslas yra užtikrinti tinkamas laivybos sąlygas ir atkurti kultūros paveldo vertybes (vandens malūnus). Tačiau ir vienu ir kitu atveju užtvankų statybos ar atstatymo realioji priežastis, kaip ir aukščiau, liko ta pati – hidroenergetika. Kaip matyti iš dar 2005m. atliktos galimybių studijos „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda –Kaunas sutvarkymas pritaikant krovininei ir keleivinei laivybai“ (UAB „Projektų gama“), kuria remiantis ir planuojama užtvankų kaskados statyba Nemune, žemiau Kauno numatyta pastatyti 5 užtvankų kaskadą ir absoliučiai visose užtvankose be šliuzų laivų praplaukimui numatyta įrengti hidroturbinas nes anot studijos autorių ....“užtvankos vien tik laivybos tikslams dažniausiai nepasiteisina iš ekonominio taško.“ Bendra įrengtoji šių hidroelektrinių galia sudarytų 69,4 MW. Nors tokie pajėgumai valstybės mastu nėra labai reikšmingi, bet tai sudarytų galimybes hidroelektrinių savininkams gauti 23,5 mln. eurų (81 mln. LT) pajamų per metus. Tuo ir galima nesunkiai paaiškinti tą didžiulį suinteresuotų grupių spaudimą su kokiu periodiškai bandoma „prastumti“ reikalingas įstatymų pataisas.
Įdomiausiai ir šiek tiek komiškai atrodo tai, kad šios naujos pataisos iniciatoriai bando įrodyti, esą pakeistai pataisos formuluotei, pagal kurią pagrindinis užtvankų statybos tikslas yra ne energetika, o laivyba, ankstesnis Vyriausybės nutarimas (2015 m. Nr. 51) jau nebegalioja ir ji atseit nebeprieštarauja nei ES nei Lietuvos teisiniams aktams. Todėl pirmiausia atkreipiu Jūsų dėmesį, kad nei Nemunui, nei kitoms upėms visiškai nesvarbu kokiais tikslais statomos užtvankos nes taip suardoma pati svarbiausia upių stabilumą garantuojanti jų savybė – upės vientisumas, sutrikdoma biologinė ir geologinė (nešmenų) migracija ir prasideda negrįžtami upių degradacijos procesai. Ir be specialių tyrimų aišku, kad nauja pataisos formuluotė lygiai taip pat kaip ir ankstesnė prieštarauja EB Bendrajai vandens politikos direktyvai ir užtvankų kaskada Nemune, kuri nepaliktų nė metro natūralios vagos nuo Kauno iki pat Vėžininkų ir dar gerokai už jų, paverstų virš 120 km Nemuno vagos dirbtiniu sekliu tvenkiniu ir be jokios abejonės dar pablogintų Nemuno būklę bent per vieną klasę, o kai kurių specialistų nuomone tada Nemunas virstų stipriai pažeistu, t.y. blogos kokybės vandens telkiniu, kas pagal direktyvą yra neleistina.
Lygiai taip pat naujoji pataisos formuluotė prieštarauja Tarptautinei biologinės įvairovės konvencijai, nes absoliučiai visas planuojamas užtvindyti Nemuno slėnis nuo pat Kauno miesto ribos iki Rambyno regioninio parko apatinės ribos priklauso Natura 2000 ekologinio tinklo teritorijoms, kurios pastačius užtvankų kaskadą būtų dalinai arba visiškai paskandintos. Taip būtų sunaikintos unikalios augalų ir gyvūnų bendrijos, jų buveinės bei veisimosi vietos ir pažeista pagrindinė Natura2000 tinklo savybė – jo vientisumas, užtikrinantis migracijos galimybę ir vandens ir sausumos gyvūnams, t.y. pažeista ta jo savybė dėl kurio jis ir įsteigtas. Tik primenu, kad Lenkijoje tiesiant greitkelį viso labo reikėjo Natura 2000 priklausančios teritorijos slėnyje pastatyti keletą greitkelio atramų, tačiau iškilus didžiulių baudų grėsmėms kelio maršrutą teko pakeisti, o čia planuojama sunaikinti virš 100 km itin vertingų linijinių Natura 2000 teritorijų. Be to būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Nemune žemiau santakos su Nerimi pastačius planuojamą užtvankų kaskadą, kokios jos bebūtų aukščio ir iš ko jos bebūtų padarytos – betono, metalo ar plastiko, vienintelis dar likęs migruojančių žuvų kelias į nerštavietes Nerimi, ir jos intakais būtų nebeprieinamas ir jokie žuvitakiai čia jau nepagelbės.
Be to reiktų nepamiršti, kad Nemunas žemiau Kauno teka per tokias Lietuvos saugomas teritorijas kaip Panemunių, Rambyno ir Nemuno deltos regioniniai parkas bei keletą draustinių, kuriuose pagal LR saugomų teritorijų įstatymą (9 straipsnis) reguliuoti upių vandens lygį yra draudžiama. Taigi, akivaizdu, kad siūloma pastaroji Vandens įstatymo pataisa taip pat prieštarauja Europos bendrijos Bendrajai vandens politikos direktyvai, Buveinių direktyvai ir Paukščių direktyvai, Tarptautinei biologinės įvairovės konvencijai ir LR Saugomų teritorijų įstatymui.
Kalbant apie kitą siūlomoje Vandens įstatymo pataisoje nurodytą užtvankų atstatymo ir atkūrimo motyvą–kultūros paveldo (daugiausia vandens malūnų) atkūrimą, pirmiausia būtina žinoti kokius atkuriamo kultūros paveldo objektų kiekius turi omenyje įstatymo pataisos teikėjai nes racionalus kultūros paveldo objektų atkūrimas galimas ir pagal galiojančius įstatymus. Iš Seimo nario K.Grybausko kartu su įstatymo pataisa pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, kad priėmus šią įstatymo pataisą numatoma “atstatyti” 250 buvusių malūnų (!), o ....“vandens jėgainių atstatymo vietų skaičius kiekviename rajone yra įvairus ir svyruotų nuo 20 iki 26“. Tenka pripažinti, kad toks perdėtas hidroenergetikų susirūpinimas masiniu kultūros paveldo atkūrimu iš tiesų atrodo keistai. Jei laikytis panašios strategijos, tada reiktų planuoti ir masinį vėjo malūnų ir senovinių sodybų ir pan. atstatymą. Tačiau tikrieji hidroenergetikų ketinimai nesunkiai paaiškėja paskaičius P.Punio parengtus ir išplatintus raštus, kur aiškiai nurodyta, kad siūlomų teisės aktų pakeitimo tikslas –„sudaryti galimybę atkurti buvusias hidrojėgaines pritaikant jas ankstesnei arba naujai veiklai“. Tarp tų naujų veiklų pirmoje vietoje įvardinta energetika. Įgyvendinus tokius planus Lietuvoje praktiškai neliktų nė vienos upės su natūralia vaga.
Iki šiol Lietuvos aplinkos ministerija laikėsi nuomonės , kad ...“Panaikinus draudimą statyti užtvankas Nemune ir kitose ekologiniu ir kultūriniu požiūriu svarbiose upėse ir jas pritaikius laivybai bei kitiems poreikiams, būtų padaryta kur kas didesnė žala Lietuvos gamtai ir istoriniam, kultūriniam, archeologiniam, urbanistiniam paveldui, nei gaunamas ekonominis efektas. Atkreipiame dėmesį, kad šalies vidaus vandenyse laivyba turi būti pritaikoma prie Lietuvos upių hidrologinių-gamtinių sąlygų (upių vandeningumo, esamų upių gylių ir kt.), kurios nereikalautų upių tvenkimo, gilinimo ir kitų panašių darbų“ (Aplinkos ministro G. Kazlausko raštas, 2009.). Tačiau pastaruoju metu tokio aiškaus šios ministerijos požiūrio pasigendama, o Vandenų departamento darbuotojai atvirai talkina norintiems užsidirbti Lietuvos gamtos sąskaita
Kviečiame Lietuvos gamtai neabejingus žmones visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis priešintis Vandens įstatymo pataisų, reguliuojančių upių tvenkimą (14 str.), naikinimui ar esminei peržiūrai ir siekti, kad būtų uždrausta tvenkti visas natūralias upes bei palaikyti visuomenės interesus atitinkantį upių naudojimą mėgėjų žvejybai, ekologiniam, kultūriniam ar sportiniam turizmui bei rekreacijai, mūsų upių galimybes atitinkančiai keleivinei ir krovininei laivybai ir su šiomis veiklomis susijusio smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.
VDU Aplinkotyros katedra
prof. Romualdas Juknys
  • 1
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • VDS, VPS serveriai
  • Bronzinė žuvis
  • Žvejybos reikmenų parduotuvė