Darkart pabreziu, jeigu nebuciau rades tu dvieju upiu, tiksliau net ne upiu, o gan trumpu ju ruozu, kur metai is metu gyvena labai daug ir labai dideliu upetakiu, tai as irgi buciau toks skeptikas, kokie jus dabar esate. Jeigu upeje nera zuvies, kaip tu ja sugausi? Ieskokite, ieskokite, ieskokite ir po kazkiek metu tikrai surasite tai, ko ieskote.
Mano naudojama taktika yra labai paprasta: tuos pacius paciausius ruozus aplankau gan daznai, o visus kitus bent kiek perspektyvesnius ar dar nebandytus aplankau tik po viena karta per sezona. Seniau bandytu neperspektyviu ruozu isvis nebelankau arba aplankau tik po kokiu 5 metu. Tokiu budu vis atsinaujinu informacija, kur ko galima tiketis, kaip pasikeite per kelis metus tam tikri ruozai ir t.t.
Siai dienai jau esu gaudes praktiskai visuose Minijos, Veivirzo, Danes-Akmenos, Juros, Ventos, Virvytes, Dubysos intakuose ir paciose siose upese, o taip pat Aukstaitijos Sventojoje ties Antaliepte ir jos intakuose, Siesartyje, todel dabar zinau ko vertas kiekvienos upes atitinkamas ruozas, o kur geriau net nevargti.
Galiu tiek pasakyti, kad viena is mano geriausiuju dvieju upiu yra gerai zinoma pajurio upetakiautoju tarpe, bet matyt radau visu uzmirsta ruoza. O kita upe yra ne tipine upetakine su daugumoje vietu labai leta srove ir daug dumblinu ruozu. Perspektyvus jos ruozas tesiasi vos pora km. Nei auksciau to ruozo, nei zemiau jau eile metu nepavyksta rasti tu didziuju. Vat traukia ta siaura atkarpa juos kazkokiu magisku budu ir tiek. Ten ir pedu praktiskai niekada nebuna, tik viena zveja per eile metu buvau sutikes. Ijungiau durniuka, sakau "kaip jum sita upe, man tai nelabai, daugiau 35 cm nesu pagaves". Zmogus papuole atviras, sako "teko ne karta ir po 2 kg grazuoliu isvilioti". Pasirodo ne man vienam jie ten kimba. Labai tikiuosi, kad kazkada perlipsiu ir ta magiska 60 cm riba.