Liepos 29d. vakaras
Gyveni, žvejoji ir nuolat mokaisi, bet apie viską nuo pradžių.
Kad Nemune nekimba jau niekam pasakot net nereikia. Anomališkai žemas lygis, seklu, žuvis pasitraukusi nuo pakrančių, o kai kuriuose mano valdų Nemuno ruožuose atrodo iš vis nebelikę jokios gyvybės, tik kurkiančios varlės likusiose, užžėlusiose pakrančių balutėse.
Nesisekė paskutiniais kartais ir pavažiavus į svetimas pakrantes, atokiau nuo savo valdų. Visur kibimo "badas"
Paskutinį kartą kai lankantis savo valdose su UL spiningu, vienoje duobutėje net du kartus ištraukiau gleivėtą nuo karšių pavadėlį, todėl šį vakarą, be didelių vilčių ten ir apsilankiau, vėl tikslingai taikydamas į karšį. Tai įprasta visų fiderininkų vieta, kurie tos pakrantės niekados nepalieka be žvejiškos priežiūros. Ir šį vakarą ten žvejoja ir netgi pažįstami iš Kėdainių.
Prie jų arti neėjau, nes neverta vilioti karšį ten kur gausu pašarų ir kur nuolat metamos dugninės. Stojau atokiau.
Dar kartą pasikartosiu, kad gyveni, žvejoji ir nuolat mokaisi.
Vakaras buvo labai ramus, vos jautėsi dvelkiantis vakarų pusės vėjalis. Saulę dažnai slėpdavo lietaus pritvinkę debesys, bet Nemuno paviršius buvo kaip veidrodis.
Tikriausiai per pusvalandį spiningavimo toje duobelėje, pasigavo tik nedideli ešeriukai, o karšys tylėjo. Nesitebėjau, bet kai vėl ištraukiau be jokio kibimo gleivėtą pavadėlį, užvirė azartas. Vadinasi jų čia gal ir ne daug bet yra. Pradėjau išradinėti dviratį, Kaitaliojau masalus, ieškojau tinkamiausio pravedimo, kad suvilioti bet.... Traukiau tik nedidelius ešeriukus.
Nesulaukdamas karšinio kibimo, spiningavau toliau, o mintyse prisiminiau senus laikus, kaip karšius žvejodavome plūdinėmis. Prisiminiau ir tai, kad labai dažnai geriausiai karšis kibdavo darant srovėje plūdės prilaikymą, išlaikant masalą ant dugno ar arti dugno.
Sunku pačiam patikėti, bet psinaudodamas lengvu, prieš srovę pučiančiu vėjaliu, iškėlęs aukštai spiningo viršūnę, kad valas iki masalo eitų dideliu lanku, pamėginau, kaip ir su plūdine padaryti masalo prilaikyma, vis jam suteikdamas papildomos animacijos.
Kiek buvo džiaugsmo, kai po pirmų kelių bandymų, bum,- karšinis kibimas. Azartas net širį privertė sparčiau plakti. Po kokių dešimties minučių prilaikymo pamokų, antras "bum".- yra....
Neapsakomas jausmas, kai po pakirtimo pirmas sekundes pajunti lyg būtum įkabinęs kelmą. Nejuda tik didelis sunkumas perlenkia liauną UL spiningėlį. Vėliau tas kelmas pajuda ir galiausiai supranti kad tai tikrai karšis.
Man tai truputi dar naujas atradimas, nors taip esu pagavęs ne vieną ir ne du, bet dabar tai dariau tikslingai, mėgindamas suprasti visas gerąsias ir blogąsias tokio pravedimo savybes. Po truputi pradėjau susigaudyti, koreikia, kaip viskas turi vykti, kaip kontroliuoti masalą, kai vėjalis valą laiko išlenkias dideliu lanku, kaip animuoti, kaip suprasti- pajusti kibimą ir tt.
Ilgai nelaukus, tokiu pat metodu "bum" ir jau antras kelmas muistosi kitame gale.
Vėliau ir trečias, tokiu pat būdu. Buvo aišku, kad kartais ir lengvas vėjalis yra pagalbininkas, norint pritaikyti tinkamą karšiui pravedimą.
Tiesa iš pradžių žvejojau su 2gr volframo "čeburaška" Vėliau pradėjau suprasti kad ji per sunki ir kad net gerokai priilaikant masalą, jis per greitai leidžiasi į dugną. vietoje 2gr uždėjau 1,5gr ir pagal tai kokia ten stiprumo srovė, šis svoris buvo idealus, tokiam pravedimui.
Žinau, kad kai kam nesuprantama, kaip galima žvejoti tokiais mažais svoriais gan dideliais atstumais ir sakyčiau gan stiprokoje srovėje. Įmanoma ir dar kaip įmanoma. Tiesa kibimą viršūnė, žvejojant tokiu būdu, niekaip nefiksuoja, nesijaučia net į ranką, nes karšis ne ešerys, tad jis tik sulaiko lėtai besileidžiantį masalą į dugną. Kibimą galima pastebėti tik akylai stebint valo elgesį, tiksliau valo lanko elgesį. Intuityviai supranti kad masalas dar neturėjo paliesti dugną, o valo lankas jau parodo kad lyg ir pasiekė dugną. Tai ir yra kibimas.
Tokiu būdu sugavau ir trečia karšį.
Po trečio karšiuko teko daryti trumpą pertraukėlą. Motina gamta nusprendė mane išprausti, o aš kaip tyčia buvau be lietui atsparios aprangos, nes net neatrodė, kad vakare gali palyti.
Bandžiau slėptis po krūmais, bet kol iki jų nusigavau, jau nebereikėjo.....
Praūžus lietui, iki sutemų pradžios buvo likusi nepilna valanda, tad koks tikslas važiuoti namo jei nugara išskalbta. Pusiau šlapias vėl spiningavau, užbaiginėdamas vakaro žūklę.
Po lietaus vėl mokinausi pasinaudoti lengvu, prieš srovę dvelkiančių vėjaliu ir 'bum",- kelmas. Kelmas tai kelmas, tik šis nelabai nori iš vietos pajudėti. Kelias sekundes stovėjome abu lyg sustingę, kol pagaliau kelmas pajudėjo iš mirtino taško ir pradžiai pasiprašė apie dešimtį metrų valo. Pati geriausia ausiai muzika, tai ritės rokenrolas.
Sunkokai sekėsi tvarkytis su kitame gale neramiu "kelmu" tik labai palengva, be jokių staigesnių judesių, po truputi mažinau mus skiriantį atstumą, kol pagaliau iškilo. Nelupdamas per jėga link kranto per kelis kartus daviau "atsikvėpti" grynu gaiviu, po lietaus , oru, kol galiausiai kelmas pradėjo griuvinėti ant šono. Yra. Teko deja pasiimti į ranką vandenyje nes nuo sauso kranto mus skyrė plati tankių žolių juosta.
Jau visai nebloga "petelnė" Šį sezoną, retokai pasitaiko virš pusantro kg, tad šis man jau visas gražuolis.
Nors garavo išskalbta mano nugara, bet dar netemsta, dar keli metimai, dar keletą minčių norisi pažvejoti.
Iki sutemos daugiau karšinių kibimų neturėjau o du pagauti karšių vaikai jau neužskaitau už karšį.
Pagavau dar ir ešeriukų, bet jau užteko ir to, ką buvau pagavęs.
Per tą laiką, prie manęs buvo atėjas Edvinas iš Kėdainių kolektyvo. Ir vėl galima sakyti, kad UL spiningas valdo. Jie per visą dieną su fideriais nepagavo nė vieno karšio, tik su plūdine pasigaudė smulkių kuojų, o fideriai, nepaisant kaitaliojamų masalų nuo makaronų, kukurūzų, musės lervų iki sliekų, nedavė nė vieno rimto kibimo. Ir ką galima pakomentuoti. Stacionari karšių žūklė dugnine jau ne pirmą kartą pralošia aktyviai karšių paieškai ir medžioklei su UL spiningu.
Pabaigai kelios sustabdytos akimirkos iš labai malonaus, gaivaus ramaus vakaro nuo Nemuno.
Šie keturi gražuoliai, papildė šio sezono karšių sąskaitą su UL iki 56vnt.
Per praėjusių metų visą sezoną buvo pagauta mažiau. Tik 52vnt, tad karšis su UL spiningu, neapsakomo malonumo žūklė, kai su labai liaunais įrankiais, ploniausiais valais, mažiausiais svoriais, tenka kovoti ne su pačiomis mažiausiomis žuvimis ir ta kova ne atsitktinė retenybė, o labai rezultatyvi karšių žūklė.
Kagi, išmokta nauja karšių žūklės spiningu pamoka, kuri kai kuriose situacijose pasirodo gali duoti neblogą rezultatą net tada, kai karšis labai tingi.
Laikas, praleistas žūklėje, į gyvenimo trukmę, neįskaičiuojamas.