Vakar buvo labai malonu matyti realesnį Lietuvos krepšinio rinktinės veidą. Tai, ką matysime EČ, mane labai intriguoja:
Startinis penketukas iš laiko patikrintų vilkų - Kalniečio, Seibučio, Mačiulio, Jankūno bei Valančiūno piešiasi tikrai neprastai, tačiau ir antras penketukas sudarytas iš niekada rinktinėje nežaidusių arba bent jau nespindejusių ambicingųjų Lekavičiaus, Milaknio, Kuzminsko, Sabonio bei Kavaliausko atrodo vos ne geriau. Turėti du lygiaverčius penketus iš žaidėjų, nei vienas kurių negadintų vaizdo tarkim Eurolygos lygyje, yra išsipildžiusi Kazlausko svajonė - ne kitaip. Prie jos prijungiant komandinio lietuviško krepšinio dvasią, gerbėjų užnugarį ir begalinį norą pasirodyti kuo geriau, gaunasi tai, dėl ko laukiu ne tik pačio EČ, bet ir kiekvienų kontrolinių rungtynių.
Dar trys svarbūs momentai:
1. Motiejūnas aišku nerealus, bet jo trūkumą lyg iš niekur atsiradus Saboniui, jusime minimaliai. Tiesa pasakius nesu tikras ar Jankūnas, ar Sabonis bus naudingesnis rinktinei.
2. Apie Lekavičių net sunku kažką kalbėt - mažų mažiausiai stebuklas ką demonstruoja įžaidėjas, kuris prieš metus dar žaidė NKL, o Lietuvos krepšinio gerbėjams tebuvo girdėtas tik ant popieriaus, kaip vienas iš begalės perspektyvių, bet nebūtinai suspindėsiančių talentų. Su visa pagarba Mantui, ateina laikas, kai jis taps tik pagalbininku, velniškai geru pagalbininku.
3. Paliekant rinktinėje Gailių ir Javtoką, gauname ne tik kad sprogstantį puolime žaidėją nuo suolo bei nerealų Kapitoną - dar gauname ir visas penkias sudengtas pozicijas traumos atveju, t.y. 1 pozicijoje gali žaisti Lukas/Mantas/Renaldas, 2 - Renaldas/Artūras/Mantas/Deivydas, 3 - Mindaugas/JonasM/Deivydas, 4 - Domantas/Paulius/JonasM, 5 - JonasV/Antanas/Robertas.
Slava Ukraini!