Teko pabūt vakarinėj Norvegijoj kelias dienas. Kur beeidamas vis užmesdavau akį link vandens, gal kokį žveją pamatysiu, bet visur tuščios pakrantės būdavo, arba ne tose vietose tekdavo eit...
Paskutinę dieną neturėjau ką beveikt tai specialiai, slampinėjau pakrantėmis, tuščia visur, žvejo nei vieno....Popiet atvarė babajų gauja, 5-iese su spiningais... kai pradėjo mest ant molo skumbres puskilines, man akys išlipo ant kaktos......geriausiai sekėsi vaikams... Viens pyplys, nu gal kokių 12-14 metų pagal išvaizdą, vos ne kiekvienu metimu parsitemdavo po žuvį.....suaugusiems sekėsi kur kas sunkiau...ta grupelė kibiriuką skumbių prištabeliavo per pusvalandį pačiame miesto centre.
O paskui atvarė lietuviai su dugninėmis meškerėmis, tai jie ėjo ant molo tolėliau, kur giliau (fotkėje gale matosi), norėjo menkių....pakibdavo jiems ir skumbrės, tai mesdavo vandenin atgal...maniau ten visi išbadėję mūsiškiai, pasirodo -ne...
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.