[Skumbrotas]

Reikalingas patarimas
Gal kas žinot kaip išmokyti varniuką pačiam susirasti lesalo
Taip jau atsitiko, kad prieš pusantro mėnesio dukra vedžiodama šunį krūmuose rado vienišą mažą varniuką. Suaugusių varnų arti nesimatė ir per pusdienį nepasirodė, nors šiaip kelios poros kasmet ten išveda vaikus ir jais rūpinasi bei aršiai gina - pačiam vieną sykį apdraskė galvą, kai norėjau prieiti arčiau prie varniukų. Teko girdėti, kad jei koks varniukas pavėluotai išsirita ir nespėja su kitais kartu augti, tai varnos juos palieka. Kadangi tame pušinėlyje pastoviai šmirinėja tuntai benamių kačių, tai pagailo paukščiuko ir parsinešėm namo, padariau kieme voljerą ir apgyvendinom kol paaugs. Paukštis buvo sveikas, tik labai išbadėjęs. Bet greit pasitaisė, apsiprato, dienas leidžia šokinėdamas ant padarytų laktų, labai patinka maudytis pripiltoje vandens vonelėje, patinka tvarkytis - turi visokių blizgučių, tai juos tai visus suslapsto, tai vėl suieško ir vieną krūvą susideda. Vakarais nunešdavom ant kopų ir pamažu išmokinom skraidyti.
Prieš gerą savaitę nusprendėm, kad jau laikas paleisti į laisvę, skraidyti jau gerai moka, iš lėkštelės pats lesa, pamislyjom - prisijungs prie savo gentainių būrio ir nepražus. Bet gaunasi taip - paleistas jis mielai nuplasnoja į didžiausius medžius ir net nežiūri atgal, bet po dienos ar dviejų, jau gerokai išbadėjęs kažkokiu būdu atranda kelią atgalios, įsitaiso šalia augančiame gluosnyje ir suruošia bado koncertą! Pats nesnusileidžia, bet jam pakišu šešiametrinį teleskopą - jis įsikabina su snapu į galą ir taip partempiu jį iki žemės. Paatostogauja porą dienų voljere, atsišeria, išsimaudo ir vėl viskas iš pradžių! Šiandien jau trečią kartą sugrįžo, visas apdaužytas, apibraižytas ir kaip visada peralkęs. Nusprendžiau nebepaleisti, kol kaip nors neišmoks pats pasirūpinti lesalu.
Gal kas kada auginot varniuką? Gal galit patarti kaip jį išmokyti savarankiškumo? Kaip tai daro tikros varnos esu ne kartą stebėjęs, bet vargu ar man pavykstų viską autentiškai atkartoti

[Aukstaitis]

Paklausk šiame forume.Tikiuosi gausi visą reikiamą informaciją ten lankosi ornitologai, kurie dantis "atmušę' ant visokių dalykų

http://www.birdlife.lt/forum/index.php

p.s. kadangi aš tame forume prisiregistravęs,tai nukopijuosiu tavo žinutę ten ir kai bus žinių - informuosiu

[Aukstaitis]

Vienas atsakymas toks :

Paaugęs varniukas rudeniop ar žiemop pats turėtų po truputėlį atjunkti nuo žmonių, jei nebus ilgai laikomas narve, o galės laisvai skraidyti. Pastebėjus, kad jis jau savarankiškai pradeda susirasti maisto, reiktų jį mažiau lepinti. Ypač praverstų, jeigu jis turėtų galimybę susidėti su savo gentainiais, kurių paprastai prie namų netrūksta.

[Donis]

Aukstaiti,o istikruju tiesa,kad kranklys geriausiais sodybos sargas

[Aukstaitis]

Aukstaiti,o istikruju tiesa,kad kranklys geriausiais sodybos sargas

Kuria prasme

[Donis]

Na jie kiek girdejau is labai toli jaucia artejanti objekta ir kranke

[Aukstaitis]

Skumbrotas - kaip sekasi varniuką / varną auklėti

[Skumbrotas]

Varniukui viskas gerai Dabar kasdien atidarom voljerą ir leidžiam savarankiškai pasirinkti laisvalaikį Toli neskrenda - palakioja aplinkui kol išalksta ir vėl sugrįžta. Geriausias vaizdelis kai į bliūdelį pridedu katinų maisto ir pakišu po voljero apačia per pusę - vienoj pusėj lesa varniukas, kitoj ėda katinas, ir abu stengiasi kuo greičiau ir daugiau suvartoti, kad konkurentui mažiau liktų .

[Agis]

Manau, jau pats laikas pratinti judeti su prirista belaide internetine kamera prie kojos.Tik pagalvokit kaip greitai galetu Skumbrotas apzvelgti pajurio perspektyvius plotus (Uz ideja atlygio neprasau)

[Skumbrotas]

Gal geriau valą su blizge - skrisdamas virš vandens galės pavelkiauti Bet tam reikalui gal geriau tiktų žuvėdra...
Beje, esu skaites rusiškoj spaudoj istoriją, kad Maskvoj viena chebra buvo sugalvojusi unikalų pragyvenimo būdą - periodiškai tikrindavo varnų lizdus. Kadangi varnos jaučia potraukį visokiems blizgučiams, tai tie veikėjai lizduose rasdavo nemažai auksinių žiedų, grandinėlių, auskarų ir kitokio gero , kurį pardavę galėdavo ištisas dienas gerti Istorija panaši į teisybę...

[Aukstaitis]

Kadangi šiek tiek domiuosi paukščiais ir yra tokia tema,tai pasinaudosiu proga ir kartais šiek tiek apie juos ką nors paporinsiu kam neįdomu - neskaitykite, o kam kils kokių klausimų-tai klauskite.Jei žinosiu,pabandysiu atsakyti
Foto naudosiu tik savo

Gal būt teko kam nors žvejojant pastebėti ant medžio kabančią štai tokią "kojinę" Ji "numegzta" iš nužydėjusių ajerų pūkų ir karklų "kačiukų" :

gaila,bet iš arti dar nepavyko nufotografuoti šio lizdo šeimininko
ši foto iš toli,fotografuota pavasarį,darbo įkarštyje



tai Remeza ( Remiz pendulinus ). Lietuvoje randama daugumoje rajonų.Gyvena miškuose ir krūmynuose palei vandens telkinius.Privalomas buveinės elementas - medžiai ir krūmai su svyrančiomis šakelėmis,prie kurių tvirtina savo lizdus.tai nedidelis paukštelis,ruda arba rusva nugara ir pilka galva.Akis per kaktą jungia juoda juostelė.Minta dažniausiai vabzdžiais ir voragyviais.

[Donis]

Man yra teke matyti tokiu lizdu,jie kabedavo gn aukstokai ir as manydavau,kad tai biciu buveine

[Aukstaitis]

Sketsakalis ( Falco subbuteo ) :

Veisiasi pamiškėse,mažuose miškeliuose - dažniausiai pušynuose.Mėgsta vietas palei vandens telkinius.traukimo metu aptinkamas visur. veisimosi metu apyretis.Aptinkamas visame krašte. ( kaime netoli namų sėkmingai išsiperėjo )

Panašaus dydžio kaip naminis karvelis.Sparnai ilgi ir smailūs.Skraido labai greitai.Minta vabzdžiais ir paukščiais ir grobį gaudo ore.

Su grobiu:

[Donis]

grazus paukstis,yra teke matyti

[Liuciferis]

Aukstaiti, gal galetum daugiau paporinti kokie dar Lietuvoje sutinkami vanaginiai pauksciai (sakalai, ereliai), o tai pamatai koki ir neisivaizduoji ar cia koks vistvanagis ar dar kas... Kazko jauciu simpatija plesriems pauksciams Is anksto dekui!

[Aukstaitis]

Būrys vanaginiai paukščiai ;
gyvūniniu maistu misti prisitaikę paukščiai,aštriais nagais galintys pagriebti auką ir net ją nužudyti 9 išskyrus neguvais gyvūnais mintančius grifus).
Lietuvoje išskiriamos 2 šeimos.

šeima - Vanaginiai (Accipitridae). prisitaikę maitintis viskuo,išskyrus gyvas žuvis. Lietuvoje rasta 20 rūšių.

šeima - Žuvininkiniai (Pandionidae) - viena rūšis prisitaikiusi gaudyti gyvas žuvis.

Būrys Sakaliniai paukščiai:
Lietuvoje rastos 7 rūšys.

Atskirti kur koks paukštis yra tikrai sunku.Be klaidų ir tiksliai nustatyti rūšį gali nebent ornitologai,kurių darbas susijęs su paukščiais.
Tavo paminėti vištvanagiai yra pakankamai reti.Dažniausiai suopis yra palaikomas vištvanagiu
Suopių Lietuvoje yra 3 rūšys :
Paprastasis suopis -
Stepinis suopis -
( man nusišypsojo laimė pamatyti šį suopį.tai tik antras stebėjimas Lietuvoje .Labai retai pasirodo mūsų kraštuose ).
Tūbuotasis suopis ( foto neturiu). jie dažniausiai atskrenda žiemoti į Lietuvą.
be suopių pakankamai dažnos Lingės.
Nendrinė lingė -
Pievinė lingė -
Stepinė lingė ir javinė lingė ( foto neturiu nors mačiau )

Po to seka vištvanagis;paukštvanagis;juodasis ir rudasis peslys;gyvatėdis;jūrinis erelis,žuvininkas;mažasisi erelis rėksnys,didysis erelis rėksnys,karališkasis erelis;kilnusis erelis,nykštukinis erelis;vapsvaėdis.

Mažasis erelis rėksnys -

Sakalinių šeimai priskiriami - stepinis pelėsakalis;pelėsakalis;raudonkojis sakalas;startsakalis;sketsakalis;medžioklinis sakalas;sakalas keleivis.

Nors pakankamai domiuosi paukščiais,bet atpažinti sunkiai sekasi jei pavyksta kokia nors foto visada konsultuojuosi su ornitologais arba panašiais žmonėmis Šiais metais su jų pagalba jau atpažinau 132 rūšis

p.s. vien tik šiais metais Lietuvoje surastos 4 naujos rūšys,kurios dar nei kartą nebūvo stebėtos

[tuomahaukas]

A tai pvz, vapsvaėdis vapsvom tik maitinasi ?...

[Aukstaitis]

A tai pvz, vapsvaėdis vapsvom tik maitinasi ?...

Vapsvaėdis (Pernis apivorus, angl. Honey Buzzard, vok. Wespenbussard) - vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis, priklausantis vapsvaėdžių genčiai. Spalva labai įvairuoja. Patino galva pilka, patelės kiek išmarginta. Kūno viršutinė dalis rusva. Uodegos pamate dvi, o gale viena plačios skersinės juostos. Apatinė kūno pusė dažniausiai balta su retomis skersinėmis dėmėmis, kartais visa skersai raiba. Pilvinė dalis dar esti gelsva ar ruda, nedėmėta arba su balsvomis dėmėmis. Kaktoje ir aplink akis nėra šerelių, o plunksnos labai trumpos, primena žvynus. Snapas juosvas. Kojos geltonos, nagai juodi.
Jaunikliai dažniausiai visai rudi. Jų galva, kaklas ir sparnai dėmėti; galva kartais balsva ir tamsiai dėmėta. Apatinė kūno pusė balta su rudomis dėmėmis.
Gyvena miškuose, jų pakraščiuose. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Minta vapsvų koriais su lervomis,taip pat žiogais,vabalais.Neretai medžioja varles,smulkius paukščius.

Gaila kažkur foto nukišau neperseniausiai kaime teko stebėti šį retą paukštį

[Aukstaitis]

Ir dar šiek tiek apie Vapsvaėdį
Lietuvos perinčių paukščių atlase rašoma,kad Lietuvoje yra apie 300-400 porų Vapsvaėdžių. Mėgsta miškus šalia pelkių,pievų,miško aikščių.Dažniausiai įsikuria tankiuose mišriuose miškuose.Peri šlapiuose tamsiuose medynuose.

[Liuciferis]

Vo geras kiek informacijos Busiu biski apsisvietes Dekui

[Aukstaitis]

Liepsnelė (lot. Erithacus rubecula, angl. European Robin, vok. Rotkehlchen) - musinukinių (Muscicapidae) šeimos žvirblinis paukštis. Kūno viršutinė dalis, sparnai ir uodega rusvai pilki, gerklė ir krūtinė oranžiškai rudi.

Lietuvoje dažna rūšis. Aptinkama balandžio - spalio mėn. Gyvena drėgnuose spygliuočių miškuose. Lizdą suka po žolių kupstais, įvairiomis išvartomis. Deda 5-7 šviesiai rusvus kiaušinius, išmargintus rudais taškeliais. Jaunikliai lizde išbūna 12-14 dienų. Išveda dvi vadas

[Aukstaitis]

Bukutis (lot. Sitta europaea, angl. Eurasian Nuthatch, vok. Kleiber) - bukutinių (Sittidae) šeimos paukštis, kuris yra naminio žvirblio dydžio, trumpauodegis, su melsvai pilka viršutine kūno spalva ir išilgai galvos per akį einančiu juodu dryželiu. Sparnai ir uodega juodai rusvi. Apatinė kūno dalis balta, šonai rudi. Snapas tiesus, pilkas. Kojos stiprios, rusvos.

Gyvena plačialapiuose miškuose, senuose parkuose, tačiau eglynų vengia. Randamas ir senuose pušynuose. Sėslus paukštis. Savo stipriomis kojomis laipioja kamienais aukštyn ir žemyn, kur nurankioja vabzdžius. Bukutis žiemai kaupia maisto atsargas. Medžių sėklas slepia žievės įdubimuose, plyšiuose, o taip pat ir ant žemės. Atsargas sulesa kai trūksta maisto. Gyvena poromis. Jaunų paukščių poros susidaro vasaros pabaigoje, tačiau kartu peržiemojusios jos pavasarį išyra. Paukščių giesmė nesudėtinga, primenanti švilpimą. Ypač ji girdima šiltomis vasario ir kovo mėn. dienomis. Vėliau paukščiai tampa gana tylūs.

Peri genio iškaltose drevėse, apsigyvena inkiluose. Landos angą sumažina užlipdydamas seilėmis suvilgytu moliu. Uoksą iškloja sausais lapais, žievėmis, medienos plaušais. Žieveles nulupa snapu arba nurenka nuo žemės. Lizdą įsirengia per keletą dienų. Kiaušinius deda balandžio mėn. Kiaušiniai balti, su rudomis dėmelėmis. Peri 14-18 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 23-24 dienų.

Bukučiai lesa vorus, vabzdžius, žemuoges, mėlynes, įvairių augalų sėklas. Vasaros pabaigoje neretai apsilanko sodybose, daržuose, pasmaguriauja saulėgrąžų, aguonų.

[tuomahaukas]

Nu pavarai ...
Uošvijoj "nušovei? ?

[Magnumas]

Grazus . mano kaimas netoli zuvinto,tai stebiu gerves ir kt. paukscius,bet labai sunku nufotkint,o cia

[Aukstaitis]

Nu pavarai ...
Uošvijoj "nušovei? ?

Jo kaime
Kai kiemas atrodo taip,tai nėra sunku "šaudyti"

[Agis]

Taip paskutiniu metu uzsiemes pauksciais, kad tikejausi, kad ir rudens ralyje sudalyvausi.Kadangi siandien nera jokiu naujienu, tai drystu teigti, kad visas hobis siekia tiktai kaimo ribas

[tuomahaukas]

Partizanas
A kas ti per rudens ralis ?

[Donis]

Partizanas
A kas ti per rudens ralis ?

Pauksciu iskridimo i siltus krastus stebejimas

[Aukstaitis]

turiu per mažai žinių raliui.Pajūryje daug įvairių tilvikinių paukščių, o su jais man tamsus miškas Ir šiaip šiemet tik 135 rūšis atpažinau

[Aukstaitis]

Mėlynoji zylė (lot. Parus coeruleus, angl. Blues Tit, vok. Blaumeise) - zylinių (Paridae) šeimos paukštis. Kakta, skruostai ir antakiai balti. Viršugalvis, sparnai ir uodega mėlyni. Sparnai su balta juostele. Nugara pilkai žalia, kaklo užpakalinėje dalyje balsva dėmė. Apatinė kūno pusė geltona, išilgai krūtinės eina neryški juosva juostelė. Snapas tamsus. Kojos tamsiai pilkos. Patelė blankesnių spalvų. Jauniklių viršus žalsvai rusvas.

Lietuvoje dažna, aptinkama ištisus metus. Gyvena lapuočių miškuose, parkuose.

http://www.treknature.com/gallery/Europ ... o79834.htm

p.s. nuoroda į puslapį kuriame kartais įdedu foto