Marėnai, kodėl skaitydamas Tavo mintis vis prisimenu besibūriuojančius prie vietinio alubario "darbininkus"...?
Sovietmečiu, popiečiais susibūrę prie parduotuvės ir gurkšnodami pigų spirituotą vynelį, jie skaldydavo patyliukais anekdotus apie blogą valdžią, neduodančią nieko uždirbt, tuščius parduotuvių prekystalius ir sakydavo, kad niekaip neina pragyvent, nes dėl visko kaltas prakeiktas komunizmas.
Dabar tie patys "darbininkai" ryte susirenka prie tos pačios parduotuvės, virtusios alubariu, padaro po kaušą pigaus spirituoto alaus ir pasklinda po kaimus ieškodami "darbo", jeigu kas nors susimyli ir leidžia kokių malkų paskaldyt, tai paprašo tris kartus per dieną pavalgyt, jeigu galima, tai su šlakeliu alučio, dar paprašo cigarečių, o vakare būtinai viso per dieną uždirbto atlyginimo (nes neturi už ką valgyt nusipirkt), gauna kokį 20 - 30 lt, bėga į parduotuvę ir perkasi "valgyt" - pora trejetą bambalių stipraus alaus, "plečkutę" stipresnio, pora trejetą pakelių cigarečių ir ... bėdavoja, kad būtų galima gyvent Lietuvoj, jei buožės neišnaudotų, matot dabar net ant valgio užsidirbt neišeina...
Beje labai panašūs personažai (kaip tėvai pasakojo) ir pokariu už "liaudies šviesų rytojų" "kovojo" lašinius ir rūbus bei batus iš išbuožinamų ūkininkų atiminėdami...