Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštis Pamarys !
Pagal teiginius ,tai labai greitu laiku žvejai sulauksime draudimo žvejoti žuvį
Tokio apsurdo dar neskaičiau
Ministras - apie kempinligę ir žiūronus
Kovo 9 d., kaip jau informavo “Pamarys”, Pagėgiuose įvyko pasitarimas, skirtas potvynio ir galimo paukščių gripo grėsmėms aptarti. Pasitarimą surengė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius. Dalyvavo Seimo narys Audrius Endzinas, Klaipėdos ir Tauragės apskričių vadovai, įvairių žinybų, tarnybų vadovai, atstovai, specialistai, Pagėgių ir Šilutės savivaldybių vadovai, seniūnai.
Kokių turi rūpesčių?
D. Žilinskaitė teigė, kad gyventojai nenori keltis iš namų užliejamose teritorijose. Jeigu žmonės laikinai paliktų sodybas, policija nepajėgtų apsaugoti jų turto. Potvynio metu dalį ten gyvenančių mokinių planuojama apgyvendinti pas gimines Pagėgiuose, o dalis mokinių nelankys mokyklos ir mokysis namuose. Savivaldybė neturi žiūronų, kurių reikės paukščiams stebėti. Jeigu potvynį apsunkins paukščių gripas, iškils naujų bėdų: trūksta tam būtinos aprangos, pirštinių, batų ir kt. Brangiai kainuoja apgyvendinti kariškius.
Vėliau diskusijose išaiškėjo, kad policininkai, medikai, gelbėtojai ne tik neaprūpinti būtina specialia apranga, bet ir nėra paskiepyti. Jeigu su potvyniu prasidėtų ir paukščių gripas, tam nepasiruošta.
R. Renčeliauskas skundėsi, kad prie Šilutės - Rusnės kelio apsemtos atkarpos, kur keliami automobiliai, turi budėti policijos pareigūnas, nes tarp eilėje laukiančių vairuotojų kyla konfliktų. Deja, nėra net laikino pastato, kur pareigūnas prisiglaustų nuo žvarbaus vėjo bei lietaus. Šilutiškis teigė, jog reikia stiprinti vietos gelbėtojų tarnybą, turėti amfibijų, nes kariškių pagalbos tenka ilgai laukti.
Priminta, kad pernai teko gelbėti 9 žvejus, išlaidos - didelės, o išgelbėtiesiems tai nieko nekainuoja. R. Renčeliauskas siūlė apmokestinti išgelbėtus asmenis, kurie nepaiso įspėjimų ir rizikuoja gyvybe. Pasiguosta, kad Vyriausybė neskiria žadėtųjų 20 tūkst. Lt automobilio, vežančio gyventojus apsemtu Rusnės keliu, išlaikymo kaštams padengti. Į Rusnę reikėtų statyti estakadą.
Apie pasirengimą potvyniui informavo įvairių žinybų, tarnybų vadovai, atstovai.
Šliūkštelėjo alyvos į ugnį
Tauragės apskrities viršininkas E. Šimkus svarstė, jog pareigūnams su antpečiais “viskas gražu”, tačiau kol suderinami veiksmai, žūva žmonės...
Anot E. Šimkaus, dėl finansavimo kasmet prirašoma krūvos raštų, tačiau kol sulaukiama pinigų, potvynį jau būna pamiršę. “Gyvename lietuviškai ir biurokratiškai - daugiau lėšų paprašysi, bent šiek tiek gausi...”
“Smagu ir liūdna klausytis...” - sakė Seimo narys A. Endzinas, per savo gyvenimą matęs gausybę potvynių. Šiemetinis - kitoks: ledas storas, gausu sniego. Tačiau tai rūpi ir kaimynams rusams. Kodėl nederinus veiksmų su jais?
Į kalbas apie ledlaužio naudą A. Endzinas atsakė primindamas saulę ir durpes - seną ir gerai žinomą ledų tirpdymo būdą. Seimo narys įsitikinęs, kad mažas ir vidutinis potvynis yra įveikiamas, tačiau kai vanduo pakyla kelis metrus - gresia pavojus. Nei įsigytos valtys, nei automobiliai ir tralai nebegelbsti. Belieka kelias oru...
Minėdamas ant kelio į Rusnę pastatytą prezidento Griniaus tiltą, A. Endzinas priminė, kad jau nebespaudžia pinigų stygius, galima gauti Europos Sąjungos paramą ir per užliejamą ruožą į Rusnę statyti estakadą. Politikas nesutiko, kad potvynio metu mokiniai gali nelankyti mokyklos. Buvo priekaištų ir šilutiškiams: 30 vietų specialus automobilis nepajėgia laiku iš Rusnės į Šilutės mokyklas atvežti 60 mokinių. Be to, nemažai rusniškių vyksta į darbą Šilutėje. Žmonių kėlimas užsemtu keliu tebėra nesutvarkytas.
Jeigu prasidėtų paukščių gripas, A. Endzinas įsitikinęs, kad tam nepasiruošta: su viena kita valtimi visų gaišenų nesurinks, jos bus išplautos į marias, jas ės žvėrys, o koks žmogus galbūt tą žvėrį sumedžios... Seimo narys sakė nenorįs būti blogu pranašu, tačiau leido suprasti, kad gražios kalbos nėra geras pasirengimas nei potvyniui, nei galimam paukščių gripui.
Pabauginimai
Veterinarijos specialisto mintys pasėjo nerimo: paukščių gripas plinta, jau yra žmonių aukų, o Lietuvą ši liga pasieks ne tik dėl migruojančių paukščių. Paukščių gripu užsikrečia katės, kiti gyvūnai. Nuo paukščių fekalijų, patekusių į vandenis, užsikrečia žuvys, jų valgo žmonės, ėda naminiai ir laukiniai gyvūnai.
Paukščių gripą gali platinti 90 rūšių sparnuočiai. Paukščių fekalijose virusas išbūna gyvybingas net 3 mėnesius. Vandenyje virusas išsilaiko net 200 dienų. Ar bus saugu vasarą maudytis? Tauragiškiai nedžiūgavo, kad tam pasiruošta: jeigu teks rinkti paukščių gaišenas, trūks visko - aprangos, valčių ir t.t.
Ministro pamoka
Ministras G. Furmanavičius replikavo, jog buvę kalbų, kad visi išmirsim ir nuo kempinligės... Tačiau veterinarijos specialistai tikino, kad iš 178 paukščių gripu užsikrėtusių žmonių pasaulyje jau mirė 95. Akcentuota, jog įvairių tarnybų ir žinybų specialistai, kuriems gali tekti susidurti su paukščių gaišenomis, dar nepaskiepyti... O juk potvynio vanduo, kuris apsemia trobas, į vidų plukdys ir paukščių fekalijų...
Apibendrindamas pasitarimą, ministras su humoru teigė: “Supratau, kad reikia pagilinti Nemuno vagą, nupirkti ledlaužį ir pastatyti estakadą”. Kiti R. Furmanavičiaus pastebėjimai buvo griežti: “Žvejyba - ne tėvynės gynyba: žvejai nesisaugo, tad už gelbėjimą tegul susimoka. Vyrai ant ledo įkaušta, o visi dėl jų laksto...” Esą galioja administracinė atsakomybė, o savivaldybės tegul patvirtina gelbėjimo tvarką ir sąlygas.
Programa dėl potvynio yra rengiama, bus numatytas konkretus ir tikslus finansavimas. “Kada baigsis tokie žaidimai, kai lėšų prašoma daug, kad bent kiek gautų?”- klausė ministras, priminęs, kad programa vykdoma, jeigu tam skirta finansavimo. Svečias abejojo, kad gerokai didesnius biudžetus turinčios savivaldybės neįstengia nusipirkti žiūronų, pastatyti laikino namelio policijos pareigūnams.
“Jeigu tikrai negalite,- sakykite, Vyriausybė svarstys, statys...” - šmaikštavo ministras, ne tarp kitko pridūręs, jog labai svarbu reguliuoti eismą prie apsemto Rusnės kelio, kad koks “džipas” iš Kėdainių be eilės nebūtų keliamas...
Paraginęs visas tarnybas, žinybas derinti veiksmus, keistis informacija, nedubliuoti veiklos ir nenusismulkinti iki žiūronų bei “pašiūrių”, ministras pažadėjo, kad potvynio padarinių likvidavimo programa bus tiksli, detali ir konkreti. Savivaldybės negalės prisidengti potvynio reikalais ir gauti papildomų lėšų kitiems darbams.
R. Furmanavičius įsitikinęs, kad galima pastatyti estakadą į Rusnę, jeigu rodytų iniciatyvą Savivaldybė, jeigu būtų pasirūpinta gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų.
Stasė SKUTULIENĖ