Žvejų mūšis. Kaip tai buvo. Finalai. Jūra
Jūra, jūra, jūra. Ji toli nuo Kauno, joje nepavyksta pasitreniruoti, o visi pažvejojimai būna daugiau poilsinio pobūdžio. Taip, kiekvienais metais turim vidines klubo varžybėles, kurioms ruošiamės, jau eilę metų teisėjauju anksčiau vykusiose jūros nuo kranto varžybose Karklėje, o dabar besivadinančiomis Baltic Fishing Challenge. Supratimą apie gaudymą jūroje turiu, be to, esu matęs dešimtis sistemėlių variantų, žinau masalus ir kitas smulkmenas. Lyg ir turėčiau laimėti. Be to, Marius tikrai nėra jūrinės žūklės specialistas. Tačiau žinau, kad Marius namų darbus paruoš dešimtukui. Čia nebus lengvos kovos, viską reiks daryti tiksliai, be klaidų. Ir dar reikės šiek tiek sėkmės. Peržiūriu tai, ką turiu jūrai. Nusiperku kažką papildomai. Meškerės. Imsiu du komplektus. Du surfai ir du feederiai. Jei žuvis bus toli, gaudysiu surfais. Jei žuvis pirmame pagilėjime, viskas bus daug greičiau feederiu. Susirišu gal trisdešimt sistemų, kurias galėsiu pakeisti kiekvieno permetimo metu. Sistemos įvairios. Dalis su pakankamai storu valu, skirtos surfams. Čia vėlgi varijuoja įvairūs niuansai. Dalis sistemų su papuošimais, dalis be. Dalis sistemų ilgos, iki 2 m ilgio (atitinkamai tarpai tarp kabliukų didesni, todėl patikrinamas didesnis plotas), dalis trumpos. Dalis su didesniais kabliukais, dalis su mažais (net iki jūroje juokingo 11 nr. kabliuko dydžio). Vėlgi persijoju visą prieinamą informaciją internete. Lyg ir nieko naujo, viskas teoriškai žinoma. Daug dėmesio teks skirti masalams. Pats šviežios porcijos pasigauti nespėsiu, nes varžybos šeštadienį, o darbus baigiu jau sutemus. Išeitis yra. Penktadienį per pietų pertrauką su kostiumėliu ir paltuku pėdinu ant Kaune prie Nemuno šalia Vytauto bažnyčios esančios betonkės, kur jau visą mėnesį Vycka, Ecka, Romka, Timūcha ir kiti „vietiniai“ gaudo baltą žuvį. Gerai pagauna. Kadangi prie gero pagavimo kartais reikia ir įkalti, todėl jiems nepamaišys dešimtinė mainais į vieną kitą žiobrį ar kuoją. Jokių problemų. Atidaromas kibiras – rinkis. Kišu į maišelį dar gyvus du žiobrius ir tris kuojas (pas žvejį kibire dar guli gal kilograminis šapalas, tuzinas kuojų, gal penki žiobriai). O.K. Porcijų yra. Dar virtų krevečių parduotuvėje. Daigiau nieko ir nereikia. Vakare užsiimu dalies porcijų filetavimu, paskirstymu į atskirus indelius. Dalį išfiletuotų paskaninu perpjauta skiltele česnako (prieš savaitę gaudęs kolega būtent ant česnakinės porcijos daugumą plekšnių pagavo), dalį mistiniu anyžiumi. Didžiąją dalį palieku savose sultyse. Važiuojam. Kartu važiuoja dar dugninės etapuose nugalėti Giedrius ir Darius. Jie nori pailsėti, pažvejoti jūroje. O ir man kartu kelionė trumpesnė. Klaipėdoje dar sustojame žuvies turguje, esame pirmi tos dienos klientai. Iš karto matosi situacija jūroje. Plekšnių beveik nėra. Stintų nėra. Nusiperku porą strimelių. Keliamės į Smiltynę, kartu su kitais dalyviais judam link Nidos. Niekada ten neesu žvejojęs, bet didelės reikšmės tai neturės. Jūra visur panaši. Ant kupros dėklas, daiktų krepšys, į rankas kibiriukas. Tapu, tapu per miškelį jau įkvepiant jodo prisotintą orą. Jūra. Rami lyg ežeriukas vasarą per karštymetį. Tyla. Ramybė. Oras gan šiltas, nors jau gruodis, vėjo nėra, apsiniaukę. Nesimato kur sėkliai ir kur duobės. Lygus vandens paviršius. Traukiam sektorius. Marius 1, Remigijus 2, aš 3, Deividas 4. Pasiruošimas neilgas, čia nei platformų statyti, nei jaukų maišyti, nei valties pūsti. Pasistatei stovą, prikabinai prie meškerės sistemėlę, porą kartų švystelėjai, kad valas sudrėktų, atsipjovei porcijos, krevetės ir viskas. Taktika aiški. Vienas surfas maksimaliu atstumu ir tose apylinkėse ieškant plekšnės. Kitas kotas – feederis 30-70 metrų atstumu ieškant plekšnės artimesnėse apylinkėse. Radus plekšnes, gaudoma stengiantis mesti masalą būtent į tą vietą. Kartu eksperimentuojama ir masalais. Nors sektoriai platoki, bet matau, kad Mariaus taktika tokia pat - surfas ir feederis. Pas ką sektoriuje bus daugiau plekšnių, kas sugebės jas greičiau rasti, tas ir laimės. O taškų sistema aiški. Kol kas prieš Marių pirmauju vienu tašku. Jei prieš Marių laimiu, galutiniame variante laimiu dviem taškais. Jei prie Marių pralaimiu, turim po lygiai taškų, tačiau Mariaus bendras žuvies svoris didesnis, todėl vis tiek pralaimiu. Taigi, galimybės visiškai lygios. Startas. Sistemos lekia į jūrą. Meškerės ant stovo. Tyla. Visi spoksom į viršūnėles. Niekas nevyksta. Gali netyčia būti ir taip, kad nepagausim nė vienos žuvies. Mane toks variantas tenkina. Ilgai nelaukiam patempiam masalus, permetinėjam. Ieškom žuvies. Čia mes su Marium. Remigijus, kaip jūros žmogus, suinteresuotas į didesnes plekšnes. Jo taktika paprasta. Viena didelė plekšnė sveria daugiau nei penkios mažos. Deividas jūroje gaudo pirmą kartą. Kaip visada, nusišypso naujoko sėkmė. Jis ir pagauna pirmąją visai neblogą plekšnę. Kiti tušti. Po geros valandos eilinio patempimo metu jaučiu, kad truktelėjau ne tik sistemėlę. Vynioju į krantą. Kabo plekšnytė, kaip delnas be pirštų, kokia 40 gramų. Gramas – taškas. Be to, Marius ir tokios neturi. Užkibo ant surfo toli, ant žemutinio sistemos kabliuko. Vėl ta pačia kryptimi. Po penkių minučių vos matomas kibimas ant to pačio surfo. Vėl tokia pat plekšnytė. Gerai. Reiškia bėgu link pergalės. Po kelių minučių ištraukiu dar vieną plekšnytę vėlgi ant surfo. Feederis tyli. Juo bandau gaudyti arčiau vis pakeisdamas kryptį sektoriaus ribose. Marius tuščias. Vis stebiu jį, jis mane. Galiausiai matau, kad jo feederis traukiant sulinkęs labiau nei visada. Pagavo ir jis. Blogai. Sekančiu metimu jis ištraukia tripletą, po to dvi, vėl tris. Viskas pakankamai greitai. Pas mane tyla. Surfo niekas nejudina, fenderis irgi tyli. Matau, kad Marius visą žuvį gaudo 30-40 metrų nuo kranto. Persigrupuoju į du feederius. Bandau dar intensyviau ieškoti čia, šalia kranto. Tuščia. Porcijos neliestos, plekšnyčių, net tokių kokias gaudo Marius, nerandu. Laikas persirita į antrą varžybų pusę. Nematau ką darau blogai. Tiesiog nerandu žuvies. Marius jau turi gal 10 ar vienuolika tokio pačio kalibro žuveliokų. Pas mane tos pačios trys. Remigijus per tą laiką pagavo vieną, panašaus dydžio. Deividas turi tris, be jo gerokai didesnės nei maniškės. Likus 45 min. iki finišo, Mariui pagavus dar vieną ar dvi, suprantu, kad su mažom plekšnytėm jau nieko nebus. Nepasivysiu, tiesiog pritrūks laiko. Išgelbėti gali tik stambesnė plekšnė ar dvi. Imu abu surfus. Pakaitom sudedu mažesnes ir didesnes porcijas, šveičiu tolyn. Daugiau nieko negaliu padaryti. Dar vis permetu, patikrinu, pakeičiu porcijas. Pagaunu vieną mažą plekšnytę. Jūra šiandien man nėra dosni. Laikas bėga, lieka kelios minutės. Viskas. Suprantu, kad pralaimėjau. Likus minutei iki finišo traukiu surfus. Gal dar be kibimo kažkas bus užsikabinęs, kas stebuklingai išgelbės. Nėra. Einu į Mariaus sektorių, spaudžiu nugalėtojui ranką. Nugalėjo stipresnis, labiau pasiruošęs, mokantis geriau prisitaikyti, turintis daugiau patirties. Gal taip ir turėjo būti. Širdyje lengva kaip to tikro mūšio. Gal tai ir yra taika. Pagaliau viskas pasibaigė. Ramu, tyla. Net spengia ausyse. Kažkaip nejaučiu nusivylimo, dar kažko. Tikra ramybė. Tikrai kaip po mūšio. Sveriam žuvį. Pas Deividą apie 600 gr., pas mane 180 gr., pas Remigijų gal 100 gr. Pas Marių berods 760 ar 780 gr. Likau trečias, net žuvies svorio galutinėje įskaitoje nereikės skaičiuoti. Per tą laiką atokiau gaudę Giedrius ir Darius pagavo tris butelius stiproko gėrimėlio ir keturias plekšnes. Trys Dariaus plekšnės sveria daugiau nei mūsų su Marium „kapeikos“ kartu sudėtos. Nieko nepadarysi. Jūra šiandien ne man. Važiuojam į viešbutį, apdovanojimai. Už garbingą antrą vietą ir viso sezono pasirodymą iš Romados šefo gaunu kepuraitę, marškinėlius, kojines, kalendorių, porą lipdukų. Tokia jau ta Romada. Kojinės geros. Ramus kaip bitė važiuoju namo. Buvo geras sezonas.
Jūra, jūra, jūra. Ji toli nuo Kauno, joje nepavyksta pasitreniruoti, o visi pažvejojimai būna daugiau poilsinio pobūdžio. Taip, kiekvienais metais turim vidines klubo varžybėles, kurioms ruošiamės, jau eilę metų teisėjauju anksčiau vykusiose jūros nuo kranto varžybose Karklėje, o dabar besivadinančiomis Baltic Fishing Challenge. Supratimą apie gaudymą jūroje turiu, be to, esu matęs dešimtis sistemėlių variantų, žinau masalus ir kitas smulkmenas. Lyg ir turėčiau laimėti. Be to, Marius tikrai nėra jūrinės žūklės specialistas. Tačiau žinau, kad Marius namų darbus paruoš dešimtukui. Čia nebus lengvos kovos, viską reiks daryti tiksliai, be klaidų. Ir dar reikės šiek tiek sėkmės. Peržiūriu tai, ką turiu jūrai. Nusiperku kažką papildomai. Meškerės. Imsiu du komplektus. Du surfai ir du feederiai. Jei žuvis bus toli, gaudysiu surfais. Jei žuvis pirmame pagilėjime, viskas bus daug greičiau feederiu. Susirišu gal trisdešimt sistemų, kurias galėsiu pakeisti kiekvieno permetimo metu. Sistemos įvairios. Dalis su pakankamai storu valu, skirtos surfams. Čia vėlgi varijuoja įvairūs niuansai. Dalis sistemų su papuošimais, dalis be. Dalis sistemų ilgos, iki 2 m ilgio (atitinkamai tarpai tarp kabliukų didesni, todėl patikrinamas didesnis plotas), dalis trumpos. Dalis su didesniais kabliukais, dalis su mažais (net iki jūroje juokingo 11 nr. kabliuko dydžio). Vėlgi persijoju visą prieinamą informaciją internete. Lyg ir nieko naujo, viskas teoriškai žinoma. Daug dėmesio teks skirti masalams. Pats šviežios porcijos pasigauti nespėsiu, nes varžybos šeštadienį, o darbus baigiu jau sutemus. Išeitis yra. Penktadienį per pietų pertrauką su kostiumėliu ir paltuku pėdinu ant Kaune prie Nemuno šalia Vytauto bažnyčios esančios betonkės, kur jau visą mėnesį Vycka, Ecka, Romka, Timūcha ir kiti „vietiniai“ gaudo baltą žuvį. Gerai pagauna. Kadangi prie gero pagavimo kartais reikia ir įkalti, todėl jiems nepamaišys dešimtinė mainais į vieną kitą žiobrį ar kuoją. Jokių problemų. Atidaromas kibiras – rinkis. Kišu į maišelį dar gyvus du žiobrius ir tris kuojas (pas žvejį kibire dar guli gal kilograminis šapalas, tuzinas kuojų, gal penki žiobriai). O.K. Porcijų yra. Dar virtų krevečių parduotuvėje. Daigiau nieko ir nereikia. Vakare užsiimu dalies porcijų filetavimu, paskirstymu į atskirus indelius. Dalį išfiletuotų paskaninu perpjauta skiltele česnako (prieš savaitę gaudęs kolega būtent ant česnakinės porcijos daugumą plekšnių pagavo), dalį mistiniu anyžiumi. Didžiąją dalį palieku savose sultyse. Važiuojam. Kartu važiuoja dar dugninės etapuose nugalėti Giedrius ir Darius. Jie nori pailsėti, pažvejoti jūroje. O ir man kartu kelionė trumpesnė. Klaipėdoje dar sustojame žuvies turguje, esame pirmi tos dienos klientai. Iš karto matosi situacija jūroje. Plekšnių beveik nėra. Stintų nėra. Nusiperku porą strimelių. Keliamės į Smiltynę, kartu su kitais dalyviais judam link Nidos. Niekada ten neesu žvejojęs, bet didelės reikšmės tai neturės. Jūra visur panaši. Ant kupros dėklas, daiktų krepšys, į rankas kibiriukas. Tapu, tapu per miškelį jau įkvepiant jodo prisotintą orą. Jūra. Rami lyg ežeriukas vasarą per karštymetį. Tyla. Ramybė. Oras gan šiltas, nors jau gruodis, vėjo nėra, apsiniaukę. Nesimato kur sėkliai ir kur duobės. Lygus vandens paviršius. Traukiam sektorius. Marius 1, Remigijus 2, aš 3, Deividas 4. Pasiruošimas neilgas, čia nei platformų statyti, nei jaukų maišyti, nei valties pūsti. Pasistatei stovą, prikabinai prie meškerės sistemėlę, porą kartų švystelėjai, kad valas sudrėktų, atsipjovei porcijos, krevetės ir viskas. Taktika aiški. Vienas surfas maksimaliu atstumu ir tose apylinkėse ieškant plekšnės. Kitas kotas – feederis 30-70 metrų atstumu ieškant plekšnės artimesnėse apylinkėse. Radus plekšnes, gaudoma stengiantis mesti masalą būtent į tą vietą. Kartu eksperimentuojama ir masalais. Nors sektoriai platoki, bet matau, kad Mariaus taktika tokia pat - surfas ir feederis. Pas ką sektoriuje bus daugiau plekšnių, kas sugebės jas greičiau rasti, tas ir laimės. O taškų sistema aiški. Kol kas prieš Marių pirmauju vienu tašku. Jei prieš Marių laimiu, galutiniame variante laimiu dviem taškais. Jei prie Marių pralaimiu, turim po lygiai taškų, tačiau Mariaus bendras žuvies svoris didesnis, todėl vis tiek pralaimiu. Taigi, galimybės visiškai lygios. Startas. Sistemos lekia į jūrą. Meškerės ant stovo. Tyla. Visi spoksom į viršūnėles. Niekas nevyksta. Gali netyčia būti ir taip, kad nepagausim nė vienos žuvies. Mane toks variantas tenkina. Ilgai nelaukiam patempiam masalus, permetinėjam. Ieškom žuvies. Čia mes su Marium. Remigijus, kaip jūros žmogus, suinteresuotas į didesnes plekšnes. Jo taktika paprasta. Viena didelė plekšnė sveria daugiau nei penkios mažos. Deividas jūroje gaudo pirmą kartą. Kaip visada, nusišypso naujoko sėkmė. Jis ir pagauna pirmąją visai neblogą plekšnę. Kiti tušti. Po geros valandos eilinio patempimo metu jaučiu, kad truktelėjau ne tik sistemėlę. Vynioju į krantą. Kabo plekšnytė, kaip delnas be pirštų, kokia 40 gramų. Gramas – taškas. Be to, Marius ir tokios neturi. Užkibo ant surfo toli, ant žemutinio sistemos kabliuko. Vėl ta pačia kryptimi. Po penkių minučių vos matomas kibimas ant to pačio surfo. Vėl tokia pat plekšnytė. Gerai. Reiškia bėgu link pergalės. Po kelių minučių ištraukiu dar vieną plekšnytę vėlgi ant surfo. Feederis tyli. Juo bandau gaudyti arčiau vis pakeisdamas kryptį sektoriaus ribose. Marius tuščias. Vis stebiu jį, jis mane. Galiausiai matau, kad jo feederis traukiant sulinkęs labiau nei visada. Pagavo ir jis. Blogai. Sekančiu metimu jis ištraukia tripletą, po to dvi, vėl tris. Viskas pakankamai greitai. Pas mane tyla. Surfo niekas nejudina, fenderis irgi tyli. Matau, kad Marius visą žuvį gaudo 30-40 metrų nuo kranto. Persigrupuoju į du feederius. Bandau dar intensyviau ieškoti čia, šalia kranto. Tuščia. Porcijos neliestos, plekšnyčių, net tokių kokias gaudo Marius, nerandu. Laikas persirita į antrą varžybų pusę. Nematau ką darau blogai. Tiesiog nerandu žuvies. Marius jau turi gal 10 ar vienuolika tokio pačio kalibro žuveliokų. Pas mane tos pačios trys. Remigijus per tą laiką pagavo vieną, panašaus dydžio. Deividas turi tris, be jo gerokai didesnės nei maniškės. Likus 45 min. iki finišo, Mariui pagavus dar vieną ar dvi, suprantu, kad su mažom plekšnytėm jau nieko nebus. Nepasivysiu, tiesiog pritrūks laiko. Išgelbėti gali tik stambesnė plekšnė ar dvi. Imu abu surfus. Pakaitom sudedu mažesnes ir didesnes porcijas, šveičiu tolyn. Daugiau nieko negaliu padaryti. Dar vis permetu, patikrinu, pakeičiu porcijas. Pagaunu vieną mažą plekšnytę. Jūra šiandien man nėra dosni. Laikas bėga, lieka kelios minutės. Viskas. Suprantu, kad pralaimėjau. Likus minutei iki finišo traukiu surfus. Gal dar be kibimo kažkas bus užsikabinęs, kas stebuklingai išgelbės. Nėra. Einu į Mariaus sektorių, spaudžiu nugalėtojui ranką. Nugalėjo stipresnis, labiau pasiruošęs, mokantis geriau prisitaikyti, turintis daugiau patirties. Gal taip ir turėjo būti. Širdyje lengva kaip to tikro mūšio. Gal tai ir yra taika. Pagaliau viskas pasibaigė. Ramu, tyla. Net spengia ausyse. Kažkaip nejaučiu nusivylimo, dar kažko. Tikra ramybė. Tikrai kaip po mūšio. Sveriam žuvį. Pas Deividą apie 600 gr., pas mane 180 gr., pas Remigijų gal 100 gr. Pas Marių berods 760 ar 780 gr. Likau trečias, net žuvies svorio galutinėje įskaitoje nereikės skaičiuoti. Per tą laiką atokiau gaudę Giedrius ir Darius pagavo tris butelius stiproko gėrimėlio ir keturias plekšnes. Trys Dariaus plekšnės sveria daugiau nei mūsų su Marium „kapeikos“ kartu sudėtos. Nieko nepadarysi. Jūra šiandien ne man. Važiuojam į viešbutį, apdovanojimai. Už garbingą antrą vietą ir viso sezono pasirodymą iš Romados šefo gaunu kepuraitę, marškinėlius, kojines, kalendorių, porą lipdukų. Tokia jau ta Romada. Kojinės geros. Ramus kaip bitė važiuoju namo. Buvo geras sezonas.
Nematuok upės gylio abiem kojomis (W.Buffet)
Bet skaityti man ir kitiems, manau, tikrai patiko, o jei tau ir žvejot patiko, tai viskas gerai. Kaip rašai, "geras buvo sezonas". Tegul ir kitas būna neprastesnis. 
Linkiu kitais metais tapti cempionu 
Su artejanciais, Mike 
. Kitais, ateinanciais gerais metais, privalai bent i menesi karta aprasyt savo, nebutinai varzybinius ispudzius! Ir malonumo skaitant, ir informacijos ... 
romada.lt nauju laidu neikelineja 
, manau suprantat kaip kvailai atrodo tokia reklama.
,nu bet is mano puses i tai nebuvo rimtai atsizvelgta, nusiramino kai ant dezes pamate " Sheakspeare" uzrasa 
Nafig. 
zodziu as ne fizikas bet mano galva, jei valas laiko 5kg , tai ar tu bandysi pakelt su 5 cm ilgio atkarpa ar 5metru atkarpa, del to didesnio svorio nepakelsi 