Forumas apie mėgėjišką žvejybą
Greitai pagalvoje nusprendėme, kad šiandien reikėtų pabandyti upėje, nes čia kur kas daugiau medžių, negu prie kanalo, kurie šiandien pukiai paslėps mus nuo kaitrių saulės spindulių 
, bet šie tikri ėdrūnai- griebia vos ne už save didesnį 3numerio jaxon mepsą
daug svarbiau uz bendra nuotrauka yra tai, jog visos zuvys gavo antra sansa 
Suaugusiems vis dar tenka dirbti, bet taip norisi nuvykti truputi toliau nuo namų, kur ir žuvies įvairesnios ir didesnios galima pagauti, tad tenka dirbti kojomis ir minti kelias dešimtis kilometrų iki tikslo Bet su geru draugu kelias niekada neprailgsta Taigi ir mes šiandien su draugeliu nusprendėme ant vakaro pamurgdyti guminuką Skirvytes vandenyse 
Susiruošę masalus sėdome ant dviračių ir pradėjome kelionę...
Susinervinęs draugas truputį padiskutavo, kodėl taip atsitiko ir tesė žūklę toliau.
iki kitų kartų ) Būtų kokia raudė ar ešerys - nesižiūrėtų ))) Anyway, toliau rašyk!Nu jei pats draugų neturi ir sėdi namuose per diena klausydamas tokių dainų aš nekaltas, man jų nesiūlykMANTO GERBEJAS rašė:Čia tau tinkanti daina, tokiam žvejui
kur ir kaip būtų galima suvilioti žuvies 
Kad ir kiek galvotum, kad ir kaip galvotum, vos tik pradėjus galvoti iškarto prieš akis išnyra platūs ir daug ką žadantys Nemuno vandenys Tai ką čia ir begalvosi, stveriu spiningą ir kažkaip į akis krenta fyderis. Galvoju, o kodėl gi nepasiėmus ir fyderio kartu? Taigi ir fyderis kartu su spiningu keliauja į meškerėms skirtą dėklą. Susiruošus masalus, bei įsidėjus šiek tiek maisto, judu link savo slaptosios Nemuno duobės 
.
Privažiuoju arčiau, žiūriu aplink galvą pasruvę kraujai, bet galva visiškai neatrodo sutraiškyta
Tik tada supratau- būsiu sutrukdęs žalčiu pietus 
bet gal ir gerai padariau, visgi nesaugu pietauti važiuojamojo kelio vidury
Na bet tai nesvarbu, svarbiausia, kad galbūt išgelbėjau dar vieną gyvybę 
30cm ir 350g ešerys
). Tačiau nesulaukęs ant spiningo kibimo apie pusvalandį, nusprendžiau permesti fyderį. Pradėjas traukti meškerę pajaučiau, kad kažkas nedidelis bando išsilaisvinti nuo įsmigusio kabliuko, negalvodamas nusprendžiau, kad tai bus karšis arba plakis, bet prie kranto pamačiau, kad žuvis pailga. Pasirodo tai mažylis starkis susidomėjo naktiniu slieku 
Tačiau per visą vidurdienį skambutis suskambėjo vos keletą kartų, ir pavyko pagauti vos keletą neperdidžiausių ešeriokų Tai buvo margašonė
Pirmoji ožka mano gyvenime
Šiek tiek apžiūrėjas plekšnę, ją paleidau ir tęsiau žūklę Apie daugiau nei pusvalandį spiningu negavus smūgio vėl nuėjau permesti dugninę, o partraukus manęs laukė staigmenėlė:
).
). (visi pagauti fyderiu, tik didysis spiningu)
kaip suprantu, tai gaudei Atmatoje, o plekšnių pasitaiko ten, bet laaabai retai Bet, kad čia plekšnių pasitaiko, net nebūčiau pagalvojęs . Susitvarkiau dugninę, ir jau iš patirties žinau, kad jeigu nėra gero kliovo, tai sedėti ir žiūrėti į dugninę atsibosta 
. Todėl pasiėmiau ir spinigą kartu
Todėl ilgiau nelaukę pajudėjome toliau, arčiau Marių. Labai toli neplaukę sustojome, užsimetėme ,,donkes'' ir laukėme kibimo. Ilgai laukti nereikėjo, vos srovei panešus šviną, kažkas vienu upu gan stipriai linktelėjo galūnėlę, iškart supratau, kad tai ešeriukas, nes nedideli ešeriokai taip mėgsta daryti Taip norėjau pamatyti žuvį, kad kirtau meškerę ir ištraukiau žuvį Kaip ir tikėjausi tai buvo ešeriukas, bet toks mažas ešeriukas, kad net gėda paveiksluot buvo , todėl nedelsdamas jį paleidau. Užmetus meškerę, maždaug po 3min vėl kibimas, kirtimas, ir jaučiu, kad kažkas spardosi. Ištraukus pasirodė mažas, bet gražus žuveliokas, kurio gėda man, bet negalėjau atpažinti , nes priminė man keletą žuvų (Gal žinovai man pasakys )
Tad ilgai neužsibuvę ir Upaitėje, nuėjome (mano tetis sako, kad plaukia Š , o laivai eina, todėl ir aš taip sakau ) ant Senosios Minijos žiočių. Bet ir čia per pusvalandį pagavus tik nedidelių dryžuotųjų, tetis sako trauk meškerę, plaukiam toliau, aš jau pasiėmiau dugninę į rankas, ir kaip dabar prisimenu, toks didelis kateris plaukia viduriu Atmatos, žiūriu žiūriu aš į jį, tik kaip dave smūgis per nagus 
(užsižiūrėjau aš į ta katerį ir laikiau dugninę rankose netraukdamas) rankos refleksiškai, be mano smegenų pagalbos iškart pakirto žuvį, net ir pats buvau nustebęs kaip tai įvyko po tokio smūgio ir jausdamas, kad žuvis ne iš mažųjų, nesileidžia atkeliama nuo dugno, gavau nemažą dozę adrenalino Tačiau žuvis greitai pasidavė ir tai truputi nuvylė 
Tačiau vis dar buvo begalo įdomu kas aname valo gale 400g. ir 30cm.
Juokauju čia aišku Ant žiočių daugiau nieko pagauti nebepavyko, todėl įplaukėme į Marias.
Kadangi mums šių rimtų žuvų nereikia, o kitokios nekimba, tai patraukėme namo
Karšio svoris 1.06kg.) Bet mes jį pasiėmėm vien dėl to, nes buvo giliai įrijes ir bandant paleisti plaukė pilvu aukštyn. O starkas skani žuvis, tai kam palikti jį pūti vandenyje, jeigu galima paskanauti... Jeigu jūs tokios nuomonės, kad paleisti nors ir sužeistą, prižadu, tai nebepasikartos Atvykus pamatėme nemažai ,,konkurentų'' bet vietos dar buvo pakankamai Užsimetėme meškeres ir laukėme kibimo, tačiau oras nieko gero nežadėjo- link Marių slinko juodi lietaus debesys, tolumoje girdėjosi ,, Perkūno svaidomi žaibai'' 
Tačiau vylėmės, kad galbūt debesys praeis pro šoną... O meškerės stovėjo nė nekrustėlėdamos, lyg būtų užmestos šulinyje... Ir guminukas nieko nedomina... Tik staiga, 30min nejudėjusi dugninė meškerė pradeda linkti, ir tai kažkiek nustebina, bet dar labiau nudžiugina Nedelsdamas kertu, ir kažkas nesileidžia atkeliamas nuo dugno Tačiau žuvis šiek tiek parodžiusi kaprizus nusileidžia ir leidžiasi partempiama prie valties. Prie valties žuvis dar šiek tiek pasikaprizina ir pasirodo visu gražumu...
todėl žuvį tik nupaveiksluoju ir nedelsdamas paleidžiu atgal. Mintyse pagalvoju- gal dar susitiksime po kokių dešimties metelių ir tada vėl susigrumsime Kiek esu girdėjas, šamai sukyla per griaustinį. Turbūt žuveliokas ,,pažadintas Perkūno'' išplaukė maitintis ir susidomėjo mano slieku Net nedariau nuotraukos su žuvimi, nes maniau, kad pagausime ešeriokų ar dar konors su kuo ir papuozuosiu, bet klydau... Maždaug po 15min. juodieji lietaus debesys buvo netoli ir aiškiai matėsi iš jų pliaupiantis lietus... Greitai jis pasiekė ir mus, ir tai buvo ne šiaip krapnojimas ,pylė kaip iš kibiro... Patraukėme į krantą ir ten pabandėme palūkėti 10min.- gal praeis Bet kur tau, aplinkui matėsi tik juoduma Todėl patraukėme namo... Taip ir nepadariau nuotraukos su žuvimi, bei nespėjau nupaveiksluot jokių vaizdų... Tikiuosi labai nepyksite 
), tačiau dar vienam reportažui nebėra laiko, taigi iki rytojaus( tiksliau iki šiandienos) Taigi apie 6val. vakaro nusprendžiau nuvykti į vieną upės vietą, kur dar nesu žvejojes. Norėjau pabandyti ten suvilioti atsargųjį šapalioką Ilgai atidėliojau šią žūklę, nes mano apsvarstymai, kad ten gali būti šapalų buvo niekuo nepagrįsti bet vis dėl to kažkada reikėjo pabandyti Po 10min. jau stovėjau prie krioklio
Taigi užsidėjau mepsą ir pradėjau žūklę ir maždaug po 10min. smūgis per kotą, pakirtęs jaučiu, kad kažkas priešinasi, bet žuvis ne iš didžiųjų. Pritraukus arčiau suspindėjo šapalo kūnas ir žuvis išsilaisvino, bet tai reiškia, kad viskas gerai, aš neklydau Iškart pakilo nuotaika ir dabar jau tęsiau žūklę ne su mintimi, ar čia yra žuvies, o su mintimi kaip suvilioti tą žuvį dar kart Tad užsidedu 1numeriu mažesnį mepsą, užmetu jį į patį srovės centrą, tada laukiu kol srovė jį išneš į srovės kraštą ir traukiu ir taip maždaug po dešimties metimų vėl smūgis , pakertu ir jaučiu, kaip kitame gale kažkas bando atitrūkti nuo kabliuko. Prisitraukiu žuvį prie kranto ir paimu ranka. Sugavau tą ko ir norėjau 30cm.ir 400g. šapaliokas
ir maždaug po 10-15 metimų vėl smūgis ir vėl aname gale turiu kažką pasikirtęs Iškart jaučiu, kad žuvis savo dydžiu nenudžiugins, bet vistiek mažylė priešinasi kiek tik turi sveikatos Pamatęs žuvį net neabejojau, kad tai šapalas, bet ištraukus ant kranto nuomonė pasikeitė Žuvis buvo kažkokia kitokia: ji buvo ilgesnė negu šapalas, bei snukis kažkoks kitoks
Gal tai Meknė Paleidęs mažylę, tęsiau žūklę, bet per 30min. nesulaukiau nei vieno smūgio Todėl, kaip jau buvau suplanavęs prieš žvejybą( nes maniau, kad upėje gali atsitikti taip, kad nepavyks suvilioti išvis nei vienos žuvies), jai nekibs, minsiu į kanalą. Buvau perskaitęs, kad ,,žūklės kertelė'' apdovanos dalyvį, suviliojusį žuvį savadarbiu masalu. Taigi ir nusprendžiau pabandyti vėl suvilioti lydekaitę savo rankų darbo masalu( jis jau yra suviliojęs vieną margašonę Gegužės mėnesį) Atvykęs, net negalvojęs iškart užsidėjau savadarbį masalą ir pradėjau tvičingaut. Tačiau metimas po metimo ir praėjo 40min., o smūgio vis dar neturėjau nei vieno... Bet buvau užsibrėžęs sugauti žuvį savadarbiu, todėl net negalvojau keisti masalo. Ir mano užsispyrimas pasiteisino, pamatęs gražų lelijų užkampį, pravedžiau ten savo masalą ir gavau gan tikėtasį smūgi per nagus Ir vėl pajunti tą smagų žuvies priešinamąsį, kuris taip nudžiugina, gaila, kad tai trunka taip trumpai... Žuvis, kaip dažniausia man ir būna, nedidėlė, bet šį kartą tai ne taip svarbu, svarbiausia ji susidomėjo mano rankų darbo viliokliu! Štai ši nedidukė margašonė
Bet tada formas galvojau pats, gal todėl ir plaukdavo šie vobleriai skersai, išvis nerodydami jokio darbo, lyg papraščiausi medienos gabalai Bet vėliau pasižiūrinėjas supratau, kad geriau kopijuoti, o ne savo galvoti Todėl tamsų šių metų žiemos vakarą pasiėmiau į rankas beržo šakos gabalą, pasistačiau prieš save ,,Rapalos'' crankin rap'ą ir pradėjau peiliu išgauti masalo formą, o po to nudažiau purškiamais dažais per tinklelį 
Tai štai ir darbo rezultatas
Maždaug dar 20min. bandžiau kažką suvilioti savadarbiu masalu, bet žuvų jis nebeviliojo... Tada pasiėmiau pirktinį voblerį ir tęsiau žūklę su juo. Ir štai kiek paėjėjus, nestiprus smūgis per kotą ir be didelių vargų ant kranto nedidelė margašonė. Iškarto į akis krenta kažkokia žaizda ant nugaros, bet ji per daug lygi, kad būtų kitos plėšrūnės darbas, manyčiau, tai žmogaus darbas, kuris už tokius dalykus negalėtų vadintis žveju 
Ką dabar daryti? Negaliu palikti žuvies ant kranto ir eiti ieškoti valo ritinėlio... Todėl, nupaveiksluoju žuvį paprastai ir paleidžiu.
Namai toli, jau vakaras ir nuvažiuoti iki namų pasiimti niekaip nesuspėčiau ligi sutemos, taigi tęsiu žūklę su mintimi-iš kur gauti tą valo ritinėlį Ir tada akims užkliūva ritės būgnelis, gi čia taip pat susuktas valas, ir būgnelis gali atlikti tokią pačią funkciją, kaip ir valo ritinėlis, todėl jis puikiai tiks Manau, nesupyksite dėl to Taigi toliau keliauju kanalu bandydamas suvilioti margašonę
Traukiu toliau, ir tik stagt! vidury smūgis per kotą ir jau vėl kovoju su žuvimi Tiesa ,,kova'' trunka vos keletą sekundžių ir žuvis pasiduoda Prie kranto dar šiek tiek pakovoja, bet mato, kuris iš mūsų stipresnis, todėl nuleidžia pelekus ir leidžiasi partempiama Štai ir margoji žuvelė
Keliu meškerę į viršų ir jaučiu kažką prašančio valo Šiek tiek patrškėjas ritės stabdis nutyla ir žuvis leidžiasi partempiama ir tai kaip visdada nuvilia galėtų bent kokią pusę minutės patraškint tą ritę Prie kranto pamatau apie 2kg. svorio lydeką, turbūt ir ji mane pamato, nes išsigąsta kaip maža, baili avytė, ir visomis jėgomis neria į dugną, vėl pradeda traškinti ritės stabdį ir kažkaip išsilaisvina Garsiai nusikeikiu ir vėl metu masalą į tą pačią įlankėlę, bet daugiau nieko suvilioti nebepavyksta... Jau po truputį dieną keičia naktis, bet vis dar judu toliau, eidamas sustoju pasigrožėti gėlėmis, ir jums jas nufotografuoju
pabudau ir nupėdinau prie lango apsišviesti koks oras O oras buvo pakankamai geras- buvo apsiniaukę, bet debesys netokie tamsūs, kad lytų, ir siautėjo pakankamai ramus vėjelis Tad sumaniau ir vėl pabandyti išprovokuoti keletą margašonių kibimų Po anąkart pakankamai aktyvių lydekaičių kanale, nusprendžiau ir vėl ten apsilankyti. Susikroviau kuprinę( be to, praeitą kartą kraustydamas kuprinę pamačiau, kad kuprinės kietas dugnas atplįšęs nuo medžiaginio dugno ir tarp jų likusi šokia tokia ,,slėptuvė'', ir spėkite kas jau spėjo atrasti šią ,,slėptuvę'' Ogi, praeitoje žvejyboje dingęs mano valo ritinėlis ), pasiėmiau spiningą ir patraukiau link žvynuotųjų gyvenvietės...
Iki kitų kartų Užtraiškanojusiom akim išsiverčiu iš lovos, dar pusiau miegantis nueinu prie lango pasižiūrėti koks oras. Saulė jau horizonte, tiesiog degina vien į ją pažvelgus ir nėra nei vieno, nei vieno debesėlio kuris galėtų apsaugoti Žemės gyvastį nuo deginančių saulė spindulių... Tada pažiūriu pro petį- stovi minkšta lova į kurią būtų taip neapsakomai smagu atsigulti ir jau atrodo eičiau, bet smegenys turbūt ,,įsijungia'' visa jėga ir siunčia man i galvą mintis, kad jau sunkiausia padaryta- atsikelta, dabar belieka stverti jau vakar susiruoštą kuprinę ir minti, minti, minti. Ir tai mane įtikina... Todėl po 20min. jau ruošiu jauką. Pasijaukinu, užsimetu meškerę ir laukiu, kol plūdė man pasignalizuos, kad reikia kirsti. Apie 5min. ji stovi ramiai.
Tačiau turbūt žuviai pradėjo dirbti smegenys ir ji suprato, kad reikia slėptis į žoles, bet šito aš negalėjau jai leisti, todėl teko plėšti. Valas atlaikė ir dabar žuvis jau buvo pavargusi ir galėjau lengvai trauktis ją prie kranto. Viduryje kanalo, prie paviršiaus, suspindėjo stambus kuojos kūnas, ir kažkodėl ji vėl nusprendė plaukti į dugną ir tas sprendimas jai buvo palankus, žuvis atsikabino 
Tiesiai šviesiai pasakysiu, tą sekundę mintyse suskambėjo žodžiai: Eik tu..... Gerai, kad ben žuvį pamačiau, o tai pusę dienos būčiau galvojęs, kas ten buvo Vėl užmetu plūdę ir vėl laukiu, neužilgo vėl kibimas, pakertu vėl statbdis pačirškia 1s. ir žuvis atsikabina Jeigu taip ir toliau laukia nereali žūklė Bet kaip pakirsti žuvį
Ir neklydau, beveik visa plūdė niurkteli, ir partraukiu jau iš mažylių truputį išsiskiriantį plakį
Žuvis nenori greita pasiduoti, ir man tai patinka Bet truputį pakovojus žuvelė netenka jėgų ir aš ją parsitraukiu į krantą. Pasirodo, tai jau paūgėjęs plakis
Bet ne visgi ne to čia atvažiavau, o tuo labiau saulė jau aukštai horizonte ir kai štai toks debesuotumas:
