atsparumas normalus. droziu tuos, kur pasikeiciau, nuo ankstyvo pavasario ir ziema kur i miska uzsidedavau. pirmas zukles isvis po pusdieni vandenyj prasimakaluodavau ir neperslapo. purskiu tuo impregnantu geruoju, kur pas tave jamu

as irgi emiau labiau dregnam orui ir purvynams (del to aukstus rinkausi), tai to kvepavimo vandenyj besimurkdant nelabai ir pajusi

bet... teko pratestuot ir tada, kai jau buvo gerokai susiles oras ir vaikstant sausom pakrantem. didesniu nusiskundimu neturiu, nors kojine ir nebuna visiskai sausa po tokio pasivaiksciojimo. bet cia gal ir kojiniu dar trukumas, mazokai as ju pratestavau ir dar nespejau tu vieninteliu atrast. ir dar - speju, kad impregnantas buvo nelabai vykes, kuriuo pora kartu (pirmuju) pratepliojau (persistengiau

) tuos batus, kuris (itariu) galejo suprastint kvepavimo savybes.
vat jeigu batu bent desimtadali tiek, kiek vobleriu buciau pratestaves, tai gal ka rimciau ir parasysciau

ar pirkciau tuos batus dabar ? taip, pirkciau
