[RastaMan]

Tai ne tik žvejyba, tai kažkas daugiau...

Sveiki,
senokai ką berašiau, tai gal nuo to ir pradėsiu. Nors užrašas ant marškinėlių gal jau kiek ir banalokas, ir pabodęs matyt, bet tai būtent TAI kam vos pakanką 24 val. per parą

1.jpg (174.47 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Skųstis ar guostis tikrai neketinu, juk ne būrų ir baudžiauninkų laikai, pačio pasirinkimas , o ir pati žvejyba tampa kažkas VAU kai jos lauki kaip koks mažas vaikas kalėdų
Na tai ir pradedam.
Auto "priparkuotas", dabar eilė kojom parodyt ką sugeba. Pirmyn

2.jpg (141.7 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

3.jpg (123.47 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Kulniuoti dar teks nemažai, tai akys vos spėja "ryti" taip pasiilgtus vaizdus

4.1.jpg (186.69 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

4.2.jpg (154.45 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Gražu , priėjus tikslą tik vieną vienintėlę frazę tepavyko išlement
- Tu Durns!!!

5.jpg (302.49 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

6.jpg (267.47 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Dabar paaiškinsiu kodėl "Durns" , pasirodo po pažinties su Panevėžio gyventojais paaiškejo jog šis žodelis gali būti ne tik įžeidimas arba apibūdinimas ne pačio protingiausio žmogaus, bet ir emocija ir dar pozityvi t.y. atitikmuo būtų "nieko sau", "oho" "eina na..." . Tai pasakyt norėjau tai jog pamatytas vaizdas vos iš "klumpių" neišvertė, kokia graži gamta ir kaip tai buvo pasiilgta
Upelio gyventojų ilgai ieškot nereikėjo, vos keletas metimų ir jau kažkas karštligiškai bando atsikratyt nepageidaujamo balasto burnoje.

7.jpg (217.91 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Kelios akimirkos ir atgal iš kur atkeliavai

8.jpg (112.56 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Keičias vietos, keičiasi ir gyventojai

9.jpg (264.43 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

10.jpg (115.81 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Tiesa, vieta pačiam nauja, nepažįstama, tai kiekvienas upelio centimetras kelia susidomėjimą, kiekvienas posūkis su savo paslaptimi, kiekviena "tiesioji" su savo pagilėjimais, viskas įdomu, viskas nauja
Dar vienas nematytas vaizdas ir dar vienas smarkuolis

11.jpg (276.43 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

12.jpg (212.37 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

13.jpg (104.74 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Skubėt nėra kur, ne varžybos kokios, o ir laiko turiu į valias, tai neskubėdamas galiu mėgautis kiekvienu žingsniu tiek upe, tiek krantu

14.jpg (288.14 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

15.jpg (186.29 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Upė su "charakteriu" vos keli vingiai ir viskas kardinaliai keičiasi. Tai iš sraunios akmenuotos į ramią smėlėta ir atvirkščiai. Tenka prisitaikyt, keisti masalus, pravedimo technikas... Visas šitas "triūsas" neša tikrai teigiamus rezultatus

16.jpg (208.48 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

17.jpg (256 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

18.jpg (146.97 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

19.jpg (157.21 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

20.jpg (161.11 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Masalų nemažai išbandyta, daugiau ar mažiau su visais pavyko nors ką suviliot, bet vistik vienas buvo būtent TAS vienintelis kuriam šią dieną nebuvo lygių. Ne pirmas sezonas jis jau pas mane ir po šiai dienai jis į penketuką mėgstamiausių drąsiai patenka

33.jpg (238.17 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Trumpas poilsis stebint upelį greitai išdavė dar vieną "ganyklą"

21.jpg (290.79 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Ilgai laukt nereikėjo

22.jpg (113.42 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

23.jpg (117.1 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Štai čia buveinė dienos rekordininko (greičiausiai)

24.jpg (266.13 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Pergudraut nepavyko, kokius tris - keturis kartus atakavo ir viskas baigėsi tuom jog teko pripažint gal būt kitą kart. Nelabai tikiu jog jei nepavyko šiandien, tai kitą dieną būtent JĮ ir būtent toj pačioj vietoj vėl rasiu. Juk ne kiaušinius ten peri ir ne su pavadžiu pririštas, kad niekur nepasitrauktų Vieta gera, bet tikrai nenustebčiau jog sękantį kartą kokį pyplį ten įkabinčiau...
Gailėtis nėra ko, ne upės pabaiga gi Gražuoliu čia ne vienas, tereikia juos tik rast, paprasta

25.jpg (232.79 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

26.jpg (194.31 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Keistas jausmas, kai esi kažkur miške, prie upės be jokių savanaudiškų paskatų, be jokios naudos ieškojimo, be noro kažką sugriaut, sunaikint, sulaužyt. Tiesiog čia esi, mėgaujiesi kiekviena akimirka ir viskas. Ir atrodo jog pati gamta tai jaučia, kiek atsipalaiduoja, atsargiai prisiliečia, atrodo, kad ir jai žmogus pasidaro ne toks jau baisus ir ne pats didžiausias parazitas žemėje...

27.jpg (114.8 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

28.jpg (111.64 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Ok, ok, laikas grįžti į realybę . O realybė tokia, pats laikas žengti žingsnį į "kapliadančių" teritoriją

(Pirmos dalies pabaiga, kadangi daugiau foto kelt nebeleidžia, o keletas dar liko, kad pabaigt ką pradėjau )

[RastaMan]

(Antra dalis)

Ok, ok, laikas grįžti į realybę . O realybė tokia, pats laikas žengti žingsnį į "kapliadančių" teritoriją

29.jpg (295.46 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Mano susikurta teorija SAU, bebrų sukurti apdumblėję mini ežerėliai vasaros metu, kai vanduo gan šiltas, o tie "ežerėliai" dar šiltesni ir su pakankamai mažu deguonies kiekiu po ilgesnių sausrų, ne pati geriausia vieta šaltą ir prisotintą deguonies vandenį mėgstančiai žuviai. Tąsyk teorija pasitvirtino, apart keletos nedidelių ešerių ir poros sprindžio dydžio lydekiukų nieko doro daugiau aptikt ir nepavyko . Na ir aišku ypač garsaus šio ežerėlio šeimininko pasisveikinimo - pliaukštelėjimo per vandenį su savo uodega/keptuve Turbūt galva tris kart apsisuktų aplink savo ašį jei kas tokį antausį "išrašytų", kaip, kad jis sugeba per vandenį suduot išsigandęs
Bebro teritorija ne ta vieta kur brendi žiūrint į dangų, kur kas svarbiau kas po kojomis dedasi , o dangus pradėjo darytis ne ką mažiau nedraugiškas nei bebro povandeniniai šakų labirintai

30.jpg (234.31 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Ojjj, ne, lietaus aš nebijau. Drąsus (arba kvailas) aš žmogus . Tik staiga makaulėje "skambutis"
-Eeeeee, klausyk, pameni kokiu keliu važiavai iki vietos kur automobilį palikai?? ??
***
Kelio aprašymas:
Gan stati pakalnė miško keliuku su molingomis gan giliomis provėžomis kuriomis jau į pakalnę važiuodamas turėjau reikalų valdyt auto nes pakankamai stipriai slydinėjo į šonus
***
-Jei pradės lyti koks tas kelias pasidarys????
-Su savo miesto kibiriuku liksi čia ilgaaaaaammmmm
- O ir pelnytai "užsitarnausi" tos jau aprašytos "bebro keptuvės" nuo savo antrosios pusės, jei žadėtu laiku negrįši
Gerai jau, gerai. Supratau jog užteks jau čia tą "didvyrį" vaidint ir laikas traukt namų link.
Dar keletas "priparkuotų"

31.jpg (236.95 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

32.jpg (229.01 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Paskutinis žvilgsnis (šįsyk aišku ) į upelį

34.jpg (220.64 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

ir jau kojos brenda pievomis,

35.jpg (171.06 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

36.jpg (118.41 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

o galiausiai lėtais žingsniais žengia beveik tomis pačiomis pėdomis kur ir ryte paskubomis tik į priešingą pusę, bet su dideliu pasitenkinimu.

37.jpg (266.15 KiB) Peržiūrėta 12584 kartus(ų)

Diena neišvaistyta, diena praleista tikrai prasmingai

[rimantasm]

RastaMan
Labai gražu

[MINDULE]

Maloniai susiskaite. Dekui!

[Kairys]

Rastaman, labai gražu.

[Germanas]

Nu jo tikrai maloniai susiskaitė tavo istorija, grąžūs vaizdai . Šiandiena nors ir labai lijo iš ryto vis tiek išvariau pažvejoti, nors žmona sako, kur varai juk stipriai lyja, visai durnas. Praždioje pagalvojau, kad tikrai durnas , bet labai norėjosi pamosikuoti spiningėliu ir patestuoti naujus vobleriukus. Nuvariau į vieną upelį, o vandens tiek kad net kriokia, kaip kokia kalnų upė plius nieko po kojomis nematyti, gyliai dideli, kad net perbristi neimanoma, o vanduo tokios drumstumo kakava, kad net pats ryškiausias masalas 15cm gylyje tampa nematomas, todėl supratau, kad nieko nebus reikia bandyti varyti į savo atrastą upelį, ten truputi geresnis vaizdas vanduo irgi drumstas, bet bent jau 20cm gylyje matėsi tai truputi nusprendžiau pažvejoti. Reziume trys kibimai visi nelegalūs iki 25cm, bet nei vieno ištraukti nepavyko, todėl parodyti irgi neturiu ką , svarbiausiai buvau pažvejoti, viduje nusiraminau, pabuvau gamtoje, spiningėliu pamosikavau, masalus pamirkiau.

[nafanialt]

RastaMan - kaip visada ačiū!

[Vilkas]

Rastaman,

Tikrai malonu paskaityt tokius tekstus, bet jauciu kaip ir dauguma, pats tyngiu juos rasyt :D

[RastaMan]

Dėkuj visiems už gražius žodžius
Vilkas, gaila, kad pritingi (pritingit) nes ir man (kaip ir daugumai manau) be galo įdomu ir malonu paskaityt kitų istorijas, pamatyt kaip kitiem sekas

[Foje]

Šiemet – pirmasis mano sezonas, kai tikslingai pradėjau gaudyti upėtakius. Prieš tai buvo daug skaityta, žiūrėta ir svajota apie margašonius. Galiausiai „Žvejo tribūnos“ upėtakininkai su savo vaizdais išvedė iš kantrybės ir ryžausi imtis konkretesnių veiksmų. Jau vienoje pirmųjų žvejybų teko „atsidaryti“, nors margis nedidelis (~25 cm), tačiau emocijų ir adrenalino buvo pilnos bridkelnės. Juolab, kad per pirmą „kliovą“ buvo ir pirmoji margio „žvakė“. NE-REA-LU! Kadangi pats gyvenu Vilniuje, o buvau girdėjęs apie turtingesnius Dzūkijos upelius, tai traukdavau į tą kraštą. Žinoma, prieš tai buvo daug klajonių, važinėjimų ir kito vargo, kol buvo atrastas bent kiek normalesnis ruožas nepatyrusiam žvejui, kuris ir padovanojo laimikį Tiesa, Eldorado ten tikrai nebuvo, per dar kelias išvykas ten pat buvo pagauti dar keli nedideli upėtakiukai. Nesistebiu, nes upelis puikiai visiems žinomas ir privažiavimas tame ruože labai patogus. O ir žvejų ten vis sutikdavau. Galiausiai nusprendžiau išbandyti Neries intakus, esančius arčiau sostinės. Po nemažai klajonių pagaliau suradau vieno upelio ruožą, kuris tinkamas ne tik tobulinti savo įgūdžius, bet svarbiausia – turėjo savyje gyvybės. Kone kiekvienoje žvejyboje pasisveikindavo bent po vieną upėtakį, dar būdavo kibimų, atsivijimų, bulkavimų, pasibaidymų. Nors upėtakiai nebuvo dideli, tačiau jie vis tiek suteikė nerealiai daug džiaugsmo. Didžiausias laimikis kol kas ~32 cm (niekad jų nematuoju, tik atkabinęs nuo kablių greitai pridedu prie spiningo koto, jei matau, kad galiu pagerinti savo rekordą, mažesni iškart keliauja atgal į vandenį). Kadangi visus laimikius paleisdavau, su laiku jau žinojau, kur maždaug jie manęs laukia ir kur galiu tikėtis kibimų. Sykį buvau įkabinęs ir kaip man jau didesnį margį, turėjo būti virš 35 cm, nes spiningą lankstė kaip reikalas. Tada dar neturėjau graibšto, tai galiūnas atsipurtė prie pat kojų Tikėjausi aš su juo pasisveikinti po savaitės, bet kitąsyk atvažiavęs prie savo mylimo ruožo jau radau šviežias kito žvejo pėdas. Deja, su naujomis pėdomis upėtakiai iš to ruožo praktiškai pradingo Dabar pasitaiko vienas kitas sprindinis, bet bent kažkiek didesnio jau nemačiau ilgą laiką, o naujų pėdų vis pasirodo. Turiu įtarimą, kad ruožą tiesiog „nurinko“, nors gal ir klystu (tikiuosi). Dėl šios priežasties pradėjau ieškotis naujo ruožo, tikrinti kitus Neries intakus. Nesitikiu, kad man nurodysite tikslias vietas ar upelių pavadinimus, bet noriu jūsų paklausti, kaip jums sekasi Neries intakuose? Ar pagaunate, ar pasitaiko didesnių egzempliorių? Ar apskritai verta tarp jų ieškoti kažko, kas pradžiugintų žvejo širdį? Pats kiek bandžiau, kol kas tuščiai... Arba ruožai nelabai tinkami žvejybai, arba tiesiog žvejyba būna lyg šulinyje. Atrodo, kad kas arčiau Vilniaus, viskas nudrožta iki negalėjimo. Štai jau kelis kartus buvau Bražuolėje: vietos gražios, viskas atrodo super, bet atrodo, kad upelis miręs... Mailius (galbūt rainės) vietomis plaukioja, bet kažkokios daugiau gyvasties nei mačiau, nei buvau „pasikinkęs“. Nematyti, kad maitintųsi, bent atkreiptų dėmesį į masalą ar jį atakuotų. Žinoma, gal ir mano įgūdžiai kalti (tiksliau įgūdžių nebuvimas), neatmetu ir tokio fakto, bet situacija kol kas liūdna ir pesimizmo dėl naujų vietų, kurios pradžiugintų laimikiais, netrūksta...

[Germanas]

Sveikas Foje įstojęs į upėtakistų gretas ir dar sveikinu su atsidarymu. Nu, o kas liečia pirmą upėtakį tai irgi gerai žinau tą nerealų jausmą, kai pagauni. Tikrai būna pilni bridbačiai džiaugsmo ir adrenalino, aišku po pirmojo norisi vis su didesniu susikauti, kitaip tariant apetitas begaudant auga. Man šitas sezonas antras ir tik šiemet atsidariau. Na su tais didesniai upėtakiais tai visaip būna, jeigu ten kur tu žinojei, kad turėjo būti potencialioje vietoje tavo kažkada pagautas upėtakis ir jo dabar nepagavai, o ant kranto ties ta vieta radai kito upėtakisto pėdas tai galimas daiktas, kad jisai nebuvo tikras upėtakistas, o tiesiog, kaip aš juos vadinu mėsininkas , kuris kai tik pagauna legalų, ar didesnį upėtakį jį iškarto deda į kuprinę, gaila, bet mūsų tarpe dar tikrai yra nemažai tokių žvejų, kurie vadovaujasi taisyklėmis, kad galima paimti 3 legalius per diena ir juos pajama, o kitas variantas tai gali tie didesni, kur kitur pasitraukti, nes kiek iš savo trumpos praktikos pastebėjau tai upėtakiai yra labai migruojanti žuvis, nes žiūrėk vieną kartą jį pagavai toje duobėje, o kitą kartą jisai stovi už 50 arba gerų 300m kitoje duobėje, nors daugumoje literatūrų rašoma, kad upėtakis sėslus ir beveik nemigruoja, bet sakau iš savo patirties, kad jie migruoja ir dar kaip ir dar negana to jie yra būriais plaukiojanti žuvis, ką tik visai nesenai pamačiau ir mano skaitytas kitų žmopnių teorijas sugroivė į šipulius. Aišku tie iki 25cm plaukioja nuo 3-8vnt bureliais, o nuo 5cm iki 15cm tai netgi vienoje duobėje suskaičiavau iki 20 individų. Nežinau gal čia taip elgiasi tik tame mano atrastame upelyje upėtakiai, bet deje jie taip elgiasi. Žinoma nuo 30cm ir didesni tikrai yra vienišiai ir dažniausiai labai geroje duobėje stovi po vieną arba kartais po du tokio pačio dydžio ir ta duobe kartu dalinasi ir vienas kitą toleruoja.
Na, o su tais upeliais tai tikrai galiu pasakyti, kad didesnė dalis jų tikrai stipriai patiria žvejų presinga ir jeigu tik atranda toks mėsininkas tai didesnius ir apgaudo, o mums lieka tik smulkmė, todėl gaila, bet tau niekas tikrai nepasakys, kur ir kokiame upelyje gali pagauti didesnių upėtakių tiesiog ieškok ir atrask tą džiaugsmą, kai rasi, kokį dar nenugaudytą upelį ir jame susikausi su 40 ir didesniais upėtakiais ir patikėk jų dar tikrai yra tik reikia tikrai nemažai ieškoti ir žinoma, kai surasi tai nesakyk niekam, nei draugam, nei tėvam niekam, nes ta tavo paslaptis gali tapti labai greitai visiems žinoma tiesiog džiaukis, gamta, grynu oru ir upėtakių kibimais, kurie yra tikrai kažkas iš fantastikos knygos, nes jų tas begalinis kovingumas tikrai žavi.
Ir beje šaunuolis, kad pagauni upėtakį ir jį paleidi, kad ir kokio dydžio jisai būna, žinoma tikiuosi, kad tikrai visas žuvis paleidi, o ne tik rašai.

[rimantasm]

Welcome kaip sakant. Kad po pėdų atradimo žuvis nekibo - tai nebūtinai tik ją nurinko kažkas ar išbaidė. Man atrodo yra ganėtinai daug kitų faktorių, dėl ko žuvis kai kuriomis dienomis tiesiog nekimba arba ją išprovokuoti yra labai sunku. Yra tekę eiti praktiškai iš paskos, bent jau pagal pėdų šviežumą - kibimų mažiau, bet tikrai buvo ir legalių Ir aš kaip tik sakyčiau, kad dzūkijos upeliai yra labiau apgulti žvejojančių upėtakius ar kiršlius nei Nėries baseinas ;)

[Germanas]

Nu matai dzukijos upeliai nuo seno garsėja savo saltais, svariais ir upėtakiniais upeliais, o Neries, Šventosios tokia gausa nepasižymi.

[Foje]

Sveikas Foje įstojęs į upėtakistų gretas ir dar sveikinu su atsidarymu. Nu, o kas liečia pirmą upėtakį tai irgi gerai žinau tą nerealų jausmą, kai pagauni. Tikrai būna pilni bridbačiai džiaugsmo ir adrenalino, aišku po pirmojo norisi vis su didesniu susikauti, kitaip tariant apetitas begaudant auga. Man šitas sezonas antras ir tik šiemet atsidariau. Na su tais didesniai upėtakiais tai visaip būna, jeigu ten kur tu žinojei, kad turėjo būti potencialioje vietoje tavo kažkada pagautas upėtakis ir jo dabar nepagavai, o ant kranto ties ta vieta radai kito upėtakisto pėdas tai galimas daiktas, kad jisai nebuvo tikras upėtakistas, o tiesiog, kaip aš juos vadinu mėsininkas , kuris kai tik pagauna legalų, ar didesnį upėtakį jį iškarto deda į kuprinę, gaila, bet mūsų tarpe dar tikrai yra nemažai tokių žvejų, kurie vadovaujasi taisyklėmis, kad galima paimti 3 legalius per diena ir juos pajama, o kitas variantas tai gali tie didesni, kur kitur pasitraukti, nes kiek iš savo trumpos praktikos pastebėjau tai upėtakiai yra labai migruojanti žuvis, nes žiūrėk vieną kartą jį pagavai toje duobėje, o kitą kartą jisai stovi už 50 arba gerų 300m kitoje duobėje, nors daugumoje literatūrų rašoma, kad upėtakis sėslus ir beveik nemigruoja, bet sakau iš savo patirties, kad jie migruoja ir dar kaip ir dar negana to jie yra būriais plaukiojanti žuvis, ką tik visai nesenai pamačiau ir mano skaitytas kitų žmopnių teorijas sugroivė į šipulius. Aišku tie iki 25cm plaukioja nuo 3-8vnt bureliais, o nuo 5cm iki 15cm tai netgi vienoje duobėje suskaičiavau iki 20 individų. Nežinau gal čia taip elgiasi tik tame mano atrastame upelyje upėtakiai, bet deje jie taip elgiasi. Žinoma nuo 30cm ir didesni tikrai yra vienišiai ir dažniausiai labai geroje duobėje stovi po vieną arba kartais po du tokio pačio dydžio ir ta duobe kartu dalinasi ir vienas kitą toleruoja.
Na, o su tais upeliais tai tikrai galiu pasakyti, kad didesnė dalis jų tikrai stipriai patiria žvejų presinga ir jeigu tik atranda toks mėsininkas tai didesnius ir apgaudo, o mums lieka tik smulkmė, todėl gaila, bet tau niekas tikrai nepasakys, kur ir kokiame upelyje gali pagauti didesnių upėtakių tiesiog ieškok ir atrask tą džiaugsmą, kai rasi, kokį dar nenugaudytą upelį ir jame susikausi su 40 ir didesniais upėtakiais ir patikėk jų dar tikrai yra tik reikia tikrai nemažai ieškoti ir žinoma, kai surasi tai nesakyk niekam, nei draugam, nei tėvam niekam, nes ta tavo paslaptis gali tapti labai greitai visiems žinoma tiesiog džiaukis, gamta, grynu oru ir upėtakių kibimais, kurie yra tikrai kažkas iš fantastikos knygos, nes jų tas begalinis kovingumas tikrai žavi.
Ir beje šaunuolis, kad pagauni upėtakį ir jį paleidi, kad ir kokio dydžio jisai būna, žinoma tikiuosi, kad tikrai visas žuvis paleidi, o ne tik rašai.

Kadangi aš gaudau praktiškai žemupyje, tai realu, kad artėjant rudeniui iš pačios Neries dar užeis kažkiek žuvies ir bandys prasimušti į aukštupį? Ar kaip tik atvirkščiai - iš intako patrauks žemyn į Nerį? Gal klausimai skamba durnai, bet esu naujokas

[Germanas]

Nu, kad rudenį turėtų biški daugiau užeiti upėtakių iš pagrindinės upės tai galimas daiktas, nes kaip pats manau tai upėtakių populiacijos laikas, nuo laiko po biški pasipildo iš pagrindinės upės, gal tada daugiau ir didesnių pagausi.

[RastaMan]

Nenurašykit Jūsų akiai potencialių ruožų vasarą. Labiausiai upės/upeliai (mano nuomone) atsiskleidžia po žiemos kai upėtakiai pilnai suaktyvėja +- Gegužė sakyčiau. Upėtakis tikrai migruojanti žuvis, kam jam tupėt kažkokioj duobėj kurioj gal deguonies ima trūkti, gal maisto sumažėjo, čia yra milijonas priežasčių kodėl "jam reikia" keisti lokaciją.
Paprasčiausias patarimas renkantis ruožą, rinkintės sunkiau prieinamus t.y. nepatingėkit palikę auto paeit kelis km kokiu mišku ar pelkėtomis vietomis, taip bent jau dalies "konkurentų" atsikratysit kurie bijo auto laužyt pasukdami į žvirkelį, bijo miške pasiklyst ar...tiesiog tingi vargintis

[rimantasm]

Nu matai dzukijos upeliai nuo seno garsėja savo saltais, svariais ir upėtakiniais upeliais, o Neries, Šventosios tokia gausa nepasižymi.

Na taip, dėl to ten tokia gausa žvejų ir važiuoja. Bet mano mintis buvo ta, kad su Neries intakais, irgi gana viskas normaliai su žuvims ;)

[rimantasm]

Sveiki, kad jau tokia tyla forume, laimikių nėra, tai sakau pasipasakosiu apie šiandien rytą, kuriam labai tinka pavadinimas "Būna dienų lyg tyčia" Nes tokios žvejybos man dar neteko turėti
Žodžiu, šeštadienio šito jau laukiau nemažą laiko, nes šiaip visi savaitgaliai užimti, sodybos, kaimai ir baliai. Šis laisvas, seku prognozes, viskas lyg ir leds. Iki vakar vakaro - žmonai skambutis giminaičių - sako atlekiam ryt pasigrilint. Nu i k vciortu galvoju. Kada atvaro klausiu? Apie pietus. Na sakau tai spėsiu kelias valandikes, 10 ryte grįšiu... Žodž, geriau būčiau nesakęs žvilgsnis išdavė, kad gal geriau tu nevažiuok
Rytas, 5:30, prasimerkiu, nu blem, oras geras, miego nebesinori - ai varau trumpa ruoželį, grįšiu anksti, viskas bus OK.
Va tuomet kažkaip ir prasidėjo ženklai Pravažiuojant kaimelį - pareigūnų lazdelė. Viskas OK, pažeidimų nėra, bet patikrina ir su triubele. Keliolika minučių jau iššvaistyta. Lekiu prie upelės toliau. Susipakuoju ir pirmyn. Dar net nespėjęs prieiti, netoli kranto murkt koja į bebro skylę. Kadangi šilta, aišku trumpom rankovėm guliu dilgelės. Skauda, tai ne tas žodis , bet ką darysi, būna. Einu toliau - pirmi metimai, vandens mažai ir jis gana mutnas. Nepraėjus nei 20 min. kažkur iš po kojų žolėse kai rovė bebras į vandenį, vos kelnių nepridėjau, atšokau atgal, užkliuvau už šakos ir vėl aš blyn dilgelėse. Nu i nafik , dar nespėjo anie deginimai praeiti, tai dar ant viršaus gavau.
Apsiraminu, žvejybą tęsiu toliau. prieinu gerą viečikę , kur jau esu pagavęs didčių kažkada seniai, užimu poziciją, metimas, pravedimas, užsikabina žolė - timptelnu, vobleris pyst į meškerės viršūnę ir koks 20 cm meškerės galo kaba nulūžęs. Nu jop*at galvoju...
Pasižiūrėjau, nu galvoju nuimsiu galą, pamėtysiu taip, su extra fastu nors jau begalė ženklų rodo, kad reik mėsas nešt namo , nes diena tikrai ne tau, bet tai kurgi. Susitvarkau, persirišu, bandau toliau. Už kokių 20 metrų nuo tos vietos - įsegu į kažką, kas stipriai laiko voblerį, bet aišku ne žuvis. Kažkokių šniūrų kušys kitam krante, prabrist giloka, bet mėginu. Šiaip ne taip dasikasu - peilis mašinoje Nu kokias geras 15 min. pypinausi kol išsikabinau voblerį. Pfuu, nu einu toliau, gilu, dugno nematyt, jaučiu kažką netvirto po kojomis, katras išvedė iš pusiausvyros, privertė prisemt kaliošius ir šokt į krantą (vaizdelis gers turėjo būti). pasirodo bučius įridentas į dugną. Vietiniai darbuojasi panašu, kas liūdina . Atsisėdau parukyti - šlapias visas ne tik nuo vandens, bet ir nuo prakaito, rankas gelia kaip reikalas. Prasitiurlinau čia jau virš valandos - bet nežvejoju, o kažkokiom nesamonėmis užsiimu Galvoju, ką daryt, atsistojau, capt už nugaros - nėr graibšto . Nu vos blem neapsiverkaiu pasirodo kordą pamiršau prisikabinti. Graibštas nepigus, daiktas geras, einu atgal ieškoti tuo pačiu keliu. Aišku randu ten žolėse, kur bebras išvertė iš batų Nors tiek pasisekė
Va čia jau galutinai buvo nušvitimas, kad gal tu varyk geriau namo, jei nenori dar kokių siurprizų tai vot, 8 ryte aš jau namie, šeimyna dar miega ir greičiausiai net neįtaria, kad aš jau tokius darbus atidirbęs, kaip kad pilną darbo dieną
Viskas kaip ir tik emocijos, praeis ir bus ką prisiminti, ale meškerės tai gaila, teks atsinaujinti. Gal pas ką nors dulka nebemėtomi?

Tad laukiam svečių ir geresnių dienų

Nei žyvo kitiems

P.S. nu kažkur gi reikėjo išsilieti, tai baisiai nebauskit už ilgą rašliavą

[Vaidis]

Manau visi esam turėję kažką panašaus ir ne kartą, viskas praeina, lieka tik prisiminimai....

[rimantasm]

Žinoma, ir patirtis tuo pačiu, atkreipti dėmesį ir į smulkmenas, kad tokių siurprizų nebūtų dabar jau tik linksmai prisimenu šį rytą vakarodamas gamtoje

[nafanialt]

Pažvengiau. Pavarai va taip ir supranti kuo upėtakių žūklė tokia žavi nesuprast normaliems, ko ten atgal vis lekiam...

[Germanas]

Nu smagiai susiskaitė tavo pasakojimas man irgi patiko, net šypsotis pradėjau beskaitydamas . Na taip žiauriai man dar nebuvo, kaip tau per vieną dieną, bet kad meskerė nulūžo vos tik pradėjus žvejybą tai buvo su bebru irgi susidūriau ir užkliuvęs už rąsto visas plozu į pliurzę išsitėškiau tai buvo. Jo tikrai kad normalūs žmonės tokių, kaip mes upėtakistai tikrai nesupras, nors ir pilna visokių pavojų ir nuotykių, bet mes vis tiek ten pat grįžtame ir bandome vėl pagauti upėtakį.
Buvau praitą savaitę irgi pažvejoti, bet nelabai supratau, bandžiau savo atrasto upelio aukštupį, bet turėjau tik trijų upėtakiukų kibimus ir daugiau nieko, kiek tik nerealių tipinių vietelių netikrinau, nei vieno upėtakio nesutikau tik pasidarė idomu, ar galėjo tam turėti įtakos idienojus aukšta oro temperatūra, kad jie nesimaitino visai, nes toks jausmas, kad žvejojiu visiškai tuščiame upelyje?

[scape12]

Rimantasm,aisku uzjauciu,bet buvo smagu paskaityti .
Visi susidure kas su bebrais,stirnom,briedziais,as asmeniskai su sernu irgi jausmas nekazka kaip tau i nugara is kazkur kvepuoja ir kriuksi gan rimtai

[krioklis]

Kaip, vanduo zemaitijos upeliuose??? Ar ne kakava po tiek lietaus ir liuciu??? Kaz kaip nesinoretusi ryt siaip sau pasivazinet ir pamatyti kunkuliojancia kakava Aciu uz bet kokia info.

[rimantasm]

Trečiadienį patikrinau vidurio Lietuvą, upeliai kaip kurie - vieni visai skaidrūs, kiti visai kakava. Labai priklauso, kokie krantai, jei molis - tai bus ne kas, bet kur žvyriukas ir akmenys - laisvai gaudomi.
Vakar pravažiuodamas žemaitiją, vieną upelį patikrinau - viskas OK, jokios kakavos, žuvies yra Per 20 minučių praėjau kokį 100 metrų (daugiau laiko tiesiog nebuvo ), rezultate 5 margiai, ešerys ir lydeka, kuriai ačiū, kad paliko man voblerį

Viena įdomi foto iš trečiadienio, tokio alkano dar nesu matęs - pusė kūjagalvio dar net nepraryta, o vobleriui vis tiek neatsispyrė

IMG_20180815_084245.jpg (221.49 KiB) Peržiūrėta 10791 kartus(ų)

[Kairys]

Rimantai, dėkui už rugpjūčio pradžios nuotykius ir vėlesnius parašymus, smagiai suskaičiau. Nei žvyno.

[Evaldas Z]

Apie alki upetakiniam upelyj...
Pravedineju palei pagaliu kruva ir bac - fc pavadys plevesuoja Per kelias zukles ten lydekaiciu nemaciau. Sita ataka irgi medis uzstojo, tai galvoju, gal i kriaukle nupjoviau kirsdamas ar dar kas. Kabinu kita voblika, ir kazkaip jau praeidamas sumastau dar ten uzmest. Ir ka ? Vel *pyp* issoka silke ir nukala voblika ir stovi palei kojas o is burnos du voblikai kyso Da to ner buve Ir ka daba ? Voblikai nepigus, o be to, vienas mano topinis... Griebiuosi siaudo ir kol silke stovi nesuprasdama, kas cia daros, as pakisu itempta vala jai po snukiu ir kilsteliu bandydamas krantan ismest. Kazkuris laisvas kablys uzsikabina, ana susipurto ir nulekia, bet mano topinis lieka ant valo !!! Kaaai smaguma buvo Sedziu ir galvoju : "pasakotu kitas - nepatikeciau turbut"

[Foje]

Mes irgi netikim O šiaip skamba tikrai nerealiai

[SatanKlaus]

, tokio scenarijaus net norėdamas nesugalvotum

[Ufonautas]

Išlindau šiandien pirmoj dienos pusėj Belmonte spiningą pamėtyti, vaikštau upeliu, žiūriu sėdi krūmuose sliekininkas, bet meškerė sudėta ir ant žemės numesta, žiūri kažkur į toli.
Kai priėjau klausia manęs: Kaip sekas? Sakau: kimba po truputį, kaip jums? Jis sako: Neišeina žvejot, per daug girtas

Po to kažkaip pagalvojau, kad daugelis tų sliekininkų ir šiaip visokių brakonierių vos galą su galu suduria, jiems aplinkosauga, kiti žvejai ir taisyklės turbūt mažiausiai rūpi ir baudų vistiek nesusimoka. Ir nei pyksi nei muši tokį..

Bonusui pora fotkių iš Vilniaus centro: