Svarbu skonį atitaikyt boiliuko, daugiau tai, koks ten blogumas gali būt...Bet aš kol kas to skonio lynams neatitaikau, tai tenka gaudyt įprastiniais masalais, sliekais, dzikais...kukurūzą ima prastai kol kas...
Vakar vėl bandėm ...
Pradėjom 18 val, pabarstėm tų saldainių čia išreklamuotų, pašaro normalaus nemetėm. Vanduo neužilgo pradėjo virt , jautėsi, kad atėjo stambių... bet kibo tik raudelkos- šūdelkos... ir dar keli šimtgraminiai ešeriai pasirašė ant stambesnių sliekų. Sutemus visiškai viskas nurimo, plūdės stovėjo kaip prikaltos, jokio judesio... Beliko tik grožėtis meteoroidų strėlėmis. Kadangi iš vakaro neblogai sulijom, tai tas grožėjimasis greit pabodo, nes pasidarė šalta...
Prieš antrą valandą kibimas, pakirtau, jautėsi neblogas, įvairavo į žoles... bandant ištemt, kabliukas , kaip čia tiksliau išsireiškus, ne nutrūko, o išslydo iš valo...jau antrą kart taip nutinka, kai naudoju pavadėlį 0,12 ir polomar mazgą...
Susirišęs naują dar pusvalandį, dantim kalendamas, bandžiau sulaukt antro kibimo, bet kantrybė baigėsi, plaukėm krantan...
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.