saciokas rašė:Sestadienis nuo ankstyvaus ryto iki beveik 19,00. Nida. Sud....asss totalus. Arba jau nebemokam gaudyt, bet absoliuciai nekibo. Kad stinta nelabai kandziosis tai taip ir galvojom, bet vegeles irgi nejudejo. Nors per 8 zvejojancius pagavom 2 (tas pats pagavo abi) tai gal ir normaliai, bet norejosi ir paciam nors viena. Kiek supratau buvo juoda nekiba. Uz musu dar uz kokio keliu km buvo labai didelis buris zmoniu, idomu ar ten kazkas judejo. Kaip kitiems sestadieni Nida? Jei skaiciais tai as 12 stuku

kiti panasiai buvo ir po 4 ir daugiau. Bet 20 niekas nepasieke

Nieko nesupratau, ką Sačiokas čia pripaistė, tai bandysiu patikslinti. Taigi, pajudam nuo Kauno 2.30 val. du ekipažai po keturis žmones. Prie kelto 4.30 val. Nudžiugina tai, kad pirmas keltas bus 5.00 val. Be problemų į jį telpam. Apie 6.00 val. jau Nidoje, persirengę, susipakavę mantą ant rogučių, lipam ant ledo. Nuo pačios prieplaukos nulipti nepavyksta, nes aplink ją maždaug 10 m nuo prieplaukos ledo lūžis, kokie 2 m ledo nelipami. Apeinam priplauką ir nusileidžiam ten kur "šumacheriai" leidžiasi. Kamštis sako - "eisim 40 min.". Nu ir einam, kažkur toli pasirinkta kryptimi šviečiančio žiburiuko link. Kažkaip nedrąsu pradžioje - sušalusio ledo formos keistos, vaiduokliškos, kaip kur nemažos balos ant ledo. Na, bet judam. Po truputį žiburiukas artėja, išsiskiria į du žiburiukus. Prieinam užtvarą nuo vėjo pasistačiusius žvejus. Matosi, kad sėdėjo per naktį. Nekalbūs, niurzga po nosimi. Išpešiau tiek, kad iš vakaro pagavo po kelias stintas ir vieną vėgėlę, naktį nekibo. Einam toliau. Po maždaug 45 min. žygio stojam, nors dar tamsu, bet gręžiam eketes, statom meškerėles. Vėjas pučia, bet kadangi nelyja ir oro temperatūra pliusinė, tai tas vėjas didelės žalos nedaro, tik kad rankos šiek tiek grumba. Prasideda vienas kitas kibimas, pasigaunam stintų tam, kad pastatyti skritulius vėgėlėms. Aš pagaunu keturias, Sačiokas šešias, kažkas penkias, kažkas dvi. Prašvitus kibimai baigiasi, nors keičiam ir porcijas, ir bandom naujas eketes. Apie 10 val. kolegai virsta skritulys, neužilgo vėgėlė ant ledo. Tarp 1,5 ir 2 kg. Labai sunku iš akies sverti, nes su tokiom, kurios jau po neršto, ilgos ir kūdos, susidurti neteko. Kibimo nėra, dar Sačiokas po vieną kas dvi valandos sugraibo. Man dienos metu tik du kibimai. Apie 2 val. dienos tam pačiam kolegai ant skirtulio, stovėjusio per 10 metrų nuo pirmojo, vėl kibimas. Vėgėlė iš akies 1,2 kg. Neturim ką veikti, dalis kompanijos šiek tiek padaugina, susikrauna daiktus ir pajuda link kranto ieškotii bariuko. Mes bandom keisti skritulių vietas, apstatom laimingąjį sektorių, prisigalvojam nesamonių, žodžiu - stumiam laiką. Kamštis ir Kamštukas bando kažką pagauti ant avižėlės (Kamštis pagauna kelis pūgžliukus), Kamštukas dar ir blizgutę bando. Nekiba. Prieš keturias prieina toks diedukas, iš išvaizdos - "vietinis". Kalba rusiškai, klausia ar pagavom vėgėlių, nes mato, kad skritulių pristatyta. Įsišnekam. Pasakoja, kad ne taip gaudom. Reikia dažniau dirbti su meškerėle, anot jo "kaip ešerį gaudant", po to pastatyti ir laukti kibimo, tuo metu su kita dirbti. Eketes gręžti ten, kur ledas baltas. Sakosi tokiu būdu šiandien prigaudęs visą kibirą stintų ir vėgėlę. Kibirą ant jo nugaros mačiau prikabintą, ale parodyti žuvį neprašiau. Pakraipom galvas ir bandom daryti kažką panašaus. Vis užsiėmimmas. Kitiems prasideda kibimai. Kas dvi, kas tris pagauna, bet kibimai greitai baigiasi, nors dirbam "vietinio metodu". Temstant vėl atsiranda vienas kitas kibimas. Kadangi ant mano sistemėlių fosforinės blizgutės, o ir apačioje vietoj švinuko fosforinė "Aisės" blizgutė, visas jas apšviečiu prožektoriu, ant vienos meškerėlės dar ir naktinę švieselę, kur naudojama dugninėms, prikabinu. Man kimba dažniau. Per valandą tamsos sugraibau 7 stintas. Apie 18.30 val. susikraunam daiktus ir pajudam link kranto. Aš pagavau 11, Sačiokas 12, dar kažkas irgi panašiai, Kamščiai gal po porą mažiau. Vienintelė paguoda - dvi per kompaniją pagautos vėgėlės. Kelio atgal neprisimenu - miegojau. Namuose apie 23.15 val. Sunki diena buvo.