Stintos yra tikriausiai vienintelės pas mus sutinkamos žuvys, kurios dėl savo elgesio keistenybių kartais atsiduria keblioje situacijoje - beveik savo noru būna išplaunamos ant jūros kranto, kur tampa geidžiamu patiekalu lapėms, mangutams arba žuvėdroms. Ir, aišku, dvikojams...
Kad per audrą galima prisirinkti šių žuvų tiesiog ant kranto žinoma buvo nuo senų laikų. Senieji priekrantės žvejai kuršiai tuo visad pasinaudodavo, tik daugiausia ne rinkdavo, o įsibridę su graibštais prisisemdavo nemažus kiekius. Rinkdavo tik moterys ir vaikai. Dabar ne tik kad mažai belikę mėgėjų stintaut ant kranto, bet mažai kas apskritai bėra girdėjęs apie tokį užsiėmimą, savo azartiškumu prilygstantį grybavimui. Todėl nusprendžiau čia aprašyti, kas prie ko, kaip ir kodėl.
Kartais pagalvodavau, kodėl tos stintos atsiduria ant kranto, bet kažkaip visad pirma į galvą ateidavo gan logiška mintis, jog siaučiant audrai žuvų būrys priplakamas prie ranto, lūžtančios bangos jas sėkliuje apsvaigina ir to pasėkoje praradusias orentaciją jas išmeta į krantą. Bet keletą kartų nusišypsojo sėkmė stebėti tiesiog masišką stintų metimą vienoj vietoj, ir nuomonė dėl šio reiškinio priežasčių kardinaliai pasikeitė, tapo aišku kodėl tai vyksta. Pasirodo, kad visa esmė yra šių žuvelių instinkte plaukti prieš srovę!
Kaip tai atsitinka? Iš kur ir kokios tai srovės? Pradžiai paaiškinsiu kokie hidrologiniai procesai vyksta jūros pakrantėje pučiant stipriam vėjui, statmenam kranto linijai ar bent jau artimamtam tai krypčiai. Kranto įgaubtų įlankėlių viduryje susidaro vandens patvanka, nes bangos, pasiekusios krantą, keičia kryptį palankiausia kryptimi, t.y. į centrą, taigi vanduo ten suplūsta iš abiejų įlankos kraštų. Dėl to susidariusio vandens pertekliaus laiks nuo laiko susiformuoja laikinos vadinomosios "kindžalinės" srovės, kurios yra statmenos krantui ir jų kryptis yra jūros link. Pavadinimas "kindžalinės" yra vertinys iš rusų kalbos, kaip lietuviškai jos vadinasi nežinau, bet kaip ten bebūtų tai gerai hidrologijos ištyrinėtas ir žinomas reiškinys. Tų srovių galingumas, dydis ir trūkmė priklauso nuo įlankos dydžio, pas mus gali būti 100-200m ilgio, 10-20m pločio, trukti 1-5 min.. Jos labai pavojingos vasarą besimaudantiems žmonėms, nes nelauktai atsiradusios gali pagauti ir kelis šimtus metrų į jūrą nutempti neatsargų poilsiautoją. Pats esu patyręs tos srovės galingumą ir klastingumą, žinat kaip su ja kovoti viskas baigiasi laimingai, bet kam to nežino tai baigiasi dažniausiai tragiškai. Bet grįškime prie stintų.
Taigi, jei "kindžalinė" srovė susiformuoja toje vietoje, kur plaukioja stintų būrys, tai tas būrys tuoj pasuka prieš srovę kranto link, ir tokiu būdu atsiduria visiškai seklioje vietoje prie pat pakrantės linijos. Ten prie dugno taip pat dėl grįžtančių bangų nuolat yra srovės į jūros pusę, kurios apgauna žuvis ir neleidžia joms grįžti atgalios. O viena kita iš jūros atbėgusi didesnė banga pradeda stintas mesti į krantą. Teko savo akim stebėti, kaip bangai išplovus būrį žuvų ant kranto jos, vietoj to, kad spruktų atgalios į jūrą su slūgstančiu vandeniu, jos įnirtingai ir energingai "lipa" į krantą! Joms atrodo, kad ta atgalios slūkstančio vandens srovė yra reikiama kryptis, kur ir reikia plaukti! Kadangi nuo kranto banga atslūgsta labai greit, jos lieka keliom sekundėm sausumoje, sekanti banga jas užstumia dar toliau ant kranto, o laiks nuo laiko užtelėjusi labai didelė banga jas užtumia visiškai ant kranto. Tai jau viskas - grįžti nebelieka jokių šansų... Neužilgo prie grobio prisistato pakrantės krūmynų gyventojai ir susmailyžiauja.
Taigi šio reiškinio priežastys yra tokios kaip aprašiau. Tai žinant tiksliai galima žinoti kada verta pavaikščioti pakrantėm tikintis "prigrybauti" išmestų stintų, kuriose pakrantės vietose jų tikėtis, jei nesinori tuščiai suvaikščioti ne vieną kilometrą. Apibendrinant sąlyjos turi būti tokios:
1. Stiprus statmenas kranto linijai vėjas. Geriausiai kai jis pastoviai pučia bent jau antra para, nes tada bangavimas užlygina visas "gilumas" ir "sėklius", dugnas tampa lygus tolygiai mažu kampu gylėjantis į jūros pusę. Įstrižai kranto pučiantys vėjai visiškai netinka, nes suformuoja sroves išilgai kranto bei išilgai kranto išgraužia ir gilumas - todėl stintos irgi plaukia įšilgai krano linijos.
2. Laikas - maždaug nuo lapkričio vidurio iki Naujų Metų, kai stintos pradeda rinktis arčiau Kuršmarių. Paros metas - tamsiu laiku. Kad šviesiu metu jų nemeta kategoriškai negaliu teigti, bet asmeniškai išmestas žuvis tesu matęs tik naktį.
3. Vieta - įlankėlės, bet pavienios žuvys pasitaiko ir tiesesniuose ruožuose. Labai svarbu kranto nuolydis 10-15m ruože palei vandenį - jis turi būti labai nedidelis. Esant statesniam krantui bangos pačios pasiima žuvis atgal.
Tai tiek informacijos tiems, kas panorės pasmailyžiauti pirmosiomis agurkžuvėmis!
[url=http://img150.imageshack.us/my.php?imag ... 012vb0.jpg]
P.S. Galima rasti ir įvairių naudingų daiktų:
[url=http://img91.imageshack.us/my.php?image=p1010021wc7.jpg]
Paskutinį kartą redagavo 2 Skumbrotas. Iš viso redaguota 16 kartus.
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...
:
Aciu, labai idomu paraset apie tai 
. Noreciau tik atkreipti demesi i bangas. Asmeniskai man, teko rinkti stintas ir esant labai mazam vejui kai bangavimas buvo minimalus. Vejas buvo vakaru. Draugelio tevas sakydavo, kad sis vejas geriausias, tai patvirtina Skumbroto teiginius apie vejo putima statmenai kranto linijai. taip pat pastebejau, kad budavo tam tikros vietos, kuriose pastoviai laikas nuo laiko mesdavo stintas. 
, nors ir vėjas stipresnis, ir bangos didesnės 
gal iskrt keptas ir pamarinuotas meta?:)
