Vakar pasivaikščiojau, vakare nuslinkau prie Neries su spiningu, tris valandas blūdinėjau, naujas vietas tyrinėjau.

Ką galiu pasakyt - yra gyvybės, tik reikia žinot ir atitaikyt, kuo ją gaudyt. Iš viso buvo keturi stuktelėjimai, vienas ant vartiklės, vienas ant maximinio voblerio ir du ant... mikriuko.

Vienoj vietoj drožiau su vartikle, nu nieko, tik uždėjau žalią mikriuką apie 4 cm, tą patį, su kuriuo Šventojoje pajūrio lydekioką sugundžiau, kaukšt

, pareina lydekiokas netoli 40 cm, smulkmena, bet vis tiek faina.

Plaukė atgal, žinoma. Kiti kibimai, įtariu, irgi nedidelių padarų, bet svarbu procesas ir geros emocijos. Nervino vandenžolės, jų beveik kiekvienu metimu pavykdavo parsitraukti, daug jų plaukė pasroviui, vanduo truputį pakilęs, drumstas. Žuvelės pasirodo vandeny, kaišioja galvas, kitame krante gal ir rimtesnis lydokas pora kartų išsivertė, žodžiu, rudenėja, kibimų turėtų pagausėti.

P.S. Vieną vėžį sugavau, atrodo, amerikoną, kokių 7 cm, tokį kelmą iš vandens ištempiau, žiūriu, sprunka žnypliuotasis, bandžiau kiek kalbinti, tai apsimetė negyvu, paleistas į vandenį nupjovė savo keliais kitų kelmų ieškoti.
