Neradau upelės vardo, tai įdėjau į mažus upelius. Na ji dabar ne tokia jau ir maža po ilgų, įkyrių liūčių. Stipriai iškilusi ir purvinoką. Tiko ryškesni mikriukai: tvisteriai , riperiai...
Ešeriai, tai delniniai kibo, tik vienoj vietoj, kaip nekeista, kur verpetavo vanduo ties nedidele vagos briauna. Gan negilu apie pusantro metro. Kitur, beveik visur, mažiukai, neimami. Na kaip pradėjau su kraujiniu, tai ir gaudžiau kelias valandas. Pabodo. Užmoviau perlamutrinį riperį su juoda nugarėle. Ešeriai rečiau ėmė kibti. Paskui visai nustojo. Galvojau, gal grįžti vėl prie tvisterio, kai užkibo šapalas. Sunku buvo jį paimti - status krantas. Tačiau šiaip ne taip pasiekiau. Kai vedžiojo, maniau, kad lydeka, vis kartodamas: nenukas, nenukask... kol nepamačiau žuvį kitu vardu. Dar norėčiau paminėti, užkibusia meknę apie puskilę, bet nusispardė. Ir į foto nepakliuvo

Šapalas - 47cm, 1kg200gr