Pagaliau atostogos prasideda.

Šiomis dienomis dar tenka maltis mieste, tai aplankėme su šeima pora Vilniaus pliažinių ežeriukų. Ta proga mėgėjiškai paviršutiniškai panardžiau ir tokie pastebėjimai: nemažai kuojų, kiek mažiau raudžių teko sutikti, būreliai mažyčių ešeriukų tuntai, gal šiumečiai ar pernykščiai, tiksliai nežinau, pastebėta vėžių, nelabai daug, bet yra, tačiau, atrodo, ne vietiniai, o atėjūnai.

Kiek giliau gana gražios sprindinės kuojos ganosi, vienas kitas didesnis ešerys ir, smaguma, lynų esama.

Didžiausias matytas gal apie kilogramą, kiti maksimum iki puskilio, bet vien tas jų buvimo faktas džiugina. Tiesa, telkinių dugnas jau kokių beveik 2 metrų gylyje užklotas tankių ir vietomis aštrių žolių kilimu, o lynokai tūno ten, kur yra susidariusi nedidelė eketukė, pusmetrio ar mažesnis dydžio dugno plotelis tarp žolių. Su meškere, o ypač dugnine, nėr ką svajot, jei nepataikysi į tą eketukę ar ant kokio takelio.
