SEZONO ATIDARYMAS MAŽEIKIUOSE
Na ką, kaip matau mažeikiškiai žvejai vis dar miega žiemos miegu, o aš vakar jau nebeiškentėjau. Prisižiūrėjęs čia forume jūsų mieli skaitantieji, pagaunamų laimikių, pradėjau kurti planus, kaip čia ir man po žiemos papildyti fosforo trūkumą organizme
Nors išsiviriau kruopų, pasidariau ,,mankės" , žadėdamas palėkti Venton kuojų pakirkinti, bet paskutiniu momentu nematomas balsas ištarė: - nekvailiok, nulėk geriau pas lydekas.
Taip aš ir padariau. Reikia klausyt ką sako tokie ,,nematomi" balsai
Iš pradžių tik tokios ir šiek tiek didesnės:
upload images
Vėliau masalą griebė ir rimtesnė išalkusioji. Bet, pasilabinusi su manim, krantan ji lipti nepanoro. Užmetu vėl tą patį guminuką ir vėl jin griebia. Dabar jau pritraukiau prie kranto, nusileidau nuo skardžio, kad suėmęs iškelt iš vandens, bet ir vėl, savo akrobatinių sugebėjimų dėka, jin man pamojavo uodega ir tiek aš ją temačiau.... Nors, keitinėdamas masalus, dar bandžiau prisikviesti, deja deja... Taip ir girdėjosi miško ošime: - iek tu peklon su tom savo apgaulėm...
Eik tai eik, ir nuėjau, reikia gi klausyti to nematomo balso
Bet pareidamas aš vėl stabtelėjau ties ta pačia įsidėmėta eglute. Sviedžiu vandenin vieną masalą, antrą, trečią , nieko- tuščia. Uždedu vėl tą pačią žuvytę dirbtinę ir betraukdamas pamatau, kaip jinai atsivijusi cakteli ją. Tada, nebelaukdamas smūgio, ,,cakteliu" ir aš, tai yra, pakertu, ir žymiai stipriau pakertu, nei kad anuos du kartus...
Ir pagaliau paveiksluojamės:
image host
O vėliau, grįžus prie mašinos, atidavus vidurius ir žvynus paukščiams , sveriamės. Lygiai lygiai kilogramas. Ne pyragai, bet vis šis tas, kaip pirmam kartui-užteks.
Va tokios va iš manęs vakarykštės naujienos.
Tiesa, sutikau ir vieną nelabai vykusį veikėją, kuris buvo atvažiavęs šia mašina:
adult upload image
O nevykęs jis todėl, kad ištaukęs lydekaitę, nei kiek ne didesnę, nei pirmoje mano nuotraukoje, įsikišo terbon... ir neaišku kiek jau jų ten jis turėjo. Nes praeinant , pasilabinęs, pasakė, kad kimba jam va tokios ir jis jas paleidžia, Nors aiškiai pamačiau, kad bent jau tą kartą - pamelavo ....
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.